Vil niaus žy dų žu dy nės ir Vil niaus ge tas

No rė jęs įtik ti sa vo šir džiai...

Di džio ji lit va kų šei ma

Su si pa žin ki me: Lie tu vos žy dų ben druo me nė

Is to ri ją kaip mo zai ką tu rė tu me at kur ti iš var dų ir gy ve nu sių žmo nių is to ri jų

Iz ra e lio tau ta mo ka sau go ti at mi ni mą

Gy ve ni mas – it žvė rių...

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 8 (330) priedas

Vil niaus ge to at mi ni mo me tams

Jų vardai. Ant akmenėlių. Juos užrašė Lietuvos vaikai, kad niekada nepamirštųSimbolinė knyga.Arba: perskaityk savo atmintį, laiką ir sąžinę

2

Žy dų ben druo me nė Vil niu je

Iki Ant ro jo pa sau li nio ka ro Vil nius bu vo vie nas svar biau sių Eu ro pos žy dų kul tū ros, moks lo, švie ti mo ir ra bi niš ko jo moks lingu mo cen trų. Na cių ir so vie tų ka ro iš va ka rė se Vil niu je gy ve no apie 58 tūkst. žy dų. Ka ro ir na cių oku pa ci jos pa bai gos su lau kė vos ke li tūks tan čiai jų. Tra giš ka Lie tu vos Je ru za lės žū tis iki šiol te be jau di na pa sau lio ir Lie tu vos is to ri kus bei pla či ą ją vi suo menę. Dau giau sia dar bų apie Vil niaus žy dų ge no ci dą yra pa skelb ta Iz ra e ly je ir JAV. Pas ta ruo ju me tu Ho lo kaus to ty ri mai įsi bė gė ja ir Lie tu vo je. Čia pir miau sia ver ta pa mi nė ti Vals ty bi nio Vil niaus Ga o no žy dų mu zie jaus ty ri nė to jų dar bus. Vis dėl to svar biau siu moks li niu dar bu apie Vil niaus ge tą ir žy dų žu dy nes te be lie ka Iz ra e lio pro fe so riaus Ic cha ko Ara do (Yizthak Arad) dar 1982 m. Niu jor ke iš leis ta kny ga „Ghet to in Fla mes“ („Ge tas lieps no se“)1. Prof. I. Ara das iš nag ri nė jo svar biau sius Vil niaus ge to is to ri jos įvy kius ir eta pus: ma si nes žu dy nes Pa ne riuo se 1941 m., ge to eg zis ta vi mą sta bi li za ci jos lai ko tar piu (1942–1943 m.) ir ge to lik vi da vi mą (1943 m. rug sė jis).

[...]Vil niu je gy ve no se niau sia ir gau siau sia Lie tu vos žy dų ben

druo me nė, pa sau ly je ži no ma Lie tu vos Je ru za lės var du. Vis dėl to nu sta ty ti tiks lų Ho lo kaus to iš va ka rė se Vil niu je gy ve nu sių žy dų skai čių yra ga na sun ku. Su be si trau kian čia so vie tų ka riuo me ne į So vie tų Są jun gos gi lu mą ban dė iš vyk ti ir tūks tan čiai Vil niaus žy dų. Ti kė ti na, kad trims tūks tan čiams tai pa vy ko pa da ry ti2. Ta čiau di de lė bėg lių da lis pa si trauk ti ne spė jo ir bu vo pri vers ti grįž ti į Vil nių. [...]

Žy dų per se kio ji mas Vil niu je pra si dė jo jau pir mo mis na cių oku pa ci jos die no mis. 1941 m. bir že lio 29 d. Vil niaus mies to ir sri ties pi lie čių ko mi te to pir mi nin kas Sta sys Ža ke vi čius per Vil niaus ra di ją pa skel bė žy dus kal ti nan čią ir jiems gra si nan čią kal bą: „[...] Žydai,kuriaisrėmėsikruvinasisbolševikųterorasirkuriebuvoaktyviausiraudonųjųdvidešimtoamžiausžmoniųmedžiotojų tarnai, bus iš politinio, ekonominio ir kultūrinioLietuvosgyvenimoišbraukti.[...]Tačiauvisataibusnustatytateisiniaisvyriausybėsaktais.3“

[...]1941 m. lie pos 4 d. mies te bu vo iš pla tin tas S. Ža ke vi čiaus

ir An ta no Iš kaus ko pa si ra šy tas skel bi mas. Ja me ra šo ma, kad re mian tis vo kie čių ka ro ko men dan to (K. von Ost ma no – aut.past.) 1941 m. lie pos 3 d. įsa ky mu vi si žy dai pri va lo ant krū tinės ir ant nu ga ros ne šio ti gel to nos me džia gos 10 cm sker smens skri tu lius su rai de „J“ (Ju de) vi du ry je. Be to, žy dams už draus ta nuo 18 val. iki 6 val. ry to vaikš čio ti gat vė mis4.

Žy dus dis kri mi nuo jan čių įsa ky mų ir nu ro dy mų vis gau sė jo. Nuo 1941 m. lie pos 5 d. jiems bu vo liep ta pirk ti mais to produk tus tik spe cia liai tam skir to se par duo tu vė se. Val džia žy dams pa sky rė 30 par duo tu vių ir 10 ke pyk lų. Žy dams bu vo pa skir tos ir

Vil niaus žy dų žu dy nės ir Vil niaus ge tasDr. Arū nas bub nys

spe cia lios par da vi mo va lan dos: nuo 16 iki 18, kai par duo tu vės bū da vo apy tuš tės. Juos im ta ma siš kai at lei di nė ti iš dar bo vie čių, iš jų bu vo kon fis kuo ja mos trans por to prie mo nės: au to mo bi liai, mo to cik lai, vy riš ki dvi ra čiai, taip pat ra di jo im tu vai. Žy dams bu vo už draus ta gy dy tis pas gy dy to jus ne žy dus ir ben dro sio se li go ni nė se. Jiems bu vo pa skir ta Py li mo gat vė je įsi kū ru si 2oji li go ni nė, ku rią sa vo lė šo mis įsa ky ta iš lai ky ti pa čiai žy dų bendruo me nei. Gy dy to jams žy dams val džia už drau dė gy dy ti ne žydus ir juos ma siš kai at lei do iš vi sų gy dy mo įstai gų5. Po li ti nė žy dų dis kri mi na ci ja vis stip rė jo, o gy ve ni mo są ly gos nuo lat blo gė jo. Rug pjū čio pra džio je vo kie čių ka ri nę val džią pa kei tė ci vi li nė vo kie čių ad mi nist ra ci ja. 1941 m. rug pjū čio 2 d. Han sas Hingstas iš lei do pri va lo mą nu ta ri mą Nr. 1. Pa gal jį vi si žy dai bu vo įpa rei go ti ant kai rės krū ti nės pu sės ir nu ga ros ne šio ti gel to ną Sio no žvaigž dę, žy dams už draus ta nau do tis vi so mis pa si vaikščio ji mo bei po il sio vie to mis ir vie šai siais par kais, vaikš čio ti ša li gat viais, nau do tis vie šo jo su si sie ki mo prie mo nė mis – tak si, au to bu sais, gar lai viais ir pan. Šis nu ta ri mas įsi ga lio jo nuo paskel bi mo die nos6.

[...] Tar pi nin ke tarp oku pa ci nės val džios ir žy dų ben druo menės tu rė jo tap ti Žy dų ta ry ba (Ju den rat). Na cių įsa ky mas iš rink ti Žy dų ta ry bą bu vo duo tas 1941 m. lie pos 4 d. Ta ry bos rin ki muo se da ly va vo 57 įvai rių žy dų par ti jų ir so cia li nių sluoks nių at sto vai. Iš pra džių ta ry bą su da rė 10 na rių, o 1941 m. lie pos 24 d. ji bu vo iš plės ta iki 24 na rių. Ta ry bos pir mi nin ku bu vo iš rink tas in ži nierius Sau las Troc kis*, jo pa va duo to ju – in ži nie rius Ana to lis Friedas, sek re to riu mi – pre ky bi nin kas Ab ra o mas Zaj dšnu ras. Žy dų ta ry ba įsi kū rė Stra šū no gat vės 6uo ju nu me riu pa žy mė ta me name7. Vie nas svar biau sių Žy dų ta ry bos (ji tuo met bu vo va di na ma Vil niaus mies to žy dų ko mi te tu) už da vi nių bu vo ka ri nių bei ci vili nių įstai gų ap rū pi ni mas žy dų dar bi nin kais. Kas dien įvai rioms įstai goms bu vo pri sta to ma po 2000 žy dų dar bi nin kų.

1 Y. Arad, Ghet to in Fla mes: The Strug gle and De struc ktion of the Jews in Vil na in the Ho lo caust. New York, 1982.2 „Wil na“, En zyk lo pe die des Ho lo caust. Bd. 3, 1995, München-Zürich, S.1599.3 S. Ža ke vi čiaus per Vil niaus ra di ją 1941 m. bir že lio 29 d. pa sa ky tos kal bos teks tas, MAB RS. F165–167, l. 9–10.4 1941 m. lie pos 4 d. S. Ža ke vi čiaus ir A. Iš kaus ko pa si ra šy tas skel bi mas, LCVA, f.R-677, ap.1, b.1, l.11; G. Šu ras. Už ra šai: Vil niaus ge to kro ni ka 1941–1944. Vil nius, 1997, p. 28–29.5 G. Šu ras, Už ra šai, p. 30–31; A. Suc ke ver, „Vi lens ko je get to“, Čior na ja kni ga. Vil nius, 1993, p. 217.6 Ma si nės žu dy nės Lie tu vo je. Vil nius, 1965, d. 2, p. 8–9.* S. Troc kis ges ta po bu vo nu žu dy tas Pa ne riuo se 1941 m. rug sė jo mė ne sį.7 „Wil na“, En zyk lo pe die des Ho lo caust, Bd. 3, S.1599; Wil na un ter dem Na zi joch. Be rich te von Dr. med. Mo zes Fei gen berg auf ge nom men von Mos ze Waj sberg, Land sberg, 1946, S. 6; Y. Arad, Ghet to in Fla mes, New York, 1982, p. 59–61.

Ren

atos

Čes

navi

čien

ės n

uotr.

3

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 8 (330) priedas

mA si niAi Areš tAi ir Žu dy nės

Ma si niai žy dų areš tai ir šau dy mai pra si dė jo 1941 m. lie pos vi du ry je. [...] Žy dai be jo kios aiš kios prie žas ties bu vo su imi nėja mi gat vė se, bu tuo se ir dar bo vie tė se. Areš tus vyk dė vo kie čių ges ta pi nin kai, ypa tin go jo bū rio na riai ir lie tu vių po li ci nin kai. Su im tie ji bu vo va ro mi į Lu kiš kių ka lė ji mą. Ten jie ke lias die nas bu vo lai ko mi be mais to, iš su im tų jų bū da vo at ima mi pi ni gai, ver tin ges ni daik tai ir dra bu žiai. Pas kui su im tie ji par ti jo mis po ke lis šim tus žmo nių bū da vo ga be na mi į Pa ne rius ir ten juos sušau dy da vo vo kie čių sau gu mo po li ci jos ir SD ypa tin go jo bū rio (Son der kom man do) na riai. Ne to li eg ze ku ci jos vie tos (va di namos „ba ze“) gy ve nęs len kų žur na lis tas Ka zi mie žas Sa ko vi čius (Ka zi mierz Sa ko wicz) bu vo dau ge lio žu dy nių liu di nin kas ir met raš ti nin kas, sa vo die no raš ty je slap ta ap ra šęs krau pius įvykius. Pir mas įra šas jo die no raš ty je už fik suo tas 1941 m. lie pos 11 die ną. K. Sa ko vi čiaus duo me ni mis, tos die nos po pie tę buvo su šau dy ta apie 200 žy dų. Šau dy mas tru ko ke lias va lan das. Žu dy nės iš vi so vy ko 17 die nų ir bu vo nu žu dy ta apie 5000 žmo nių8. K. Sa ko vi čiaus už fik suo tus fak tus pa tvir ti na ir iš li kę ar chy vi niai do ku men tai. Į Pa ne rius ve ža miems žy dams bu vo sa ko ma, kad jie yra siun čia mi į dar bus. 1941 m. lie pos 11 d. Lu kiš kių ka lė ji mo pri žiū rė to jas ki to je 364 su im tų žy dų są ra šo pu sė je už ra šė: „168 as me nis iš si ve džiau dar bams (su šau dy ti).“ Ki ta me do ku men te be jo kios mas kuo tės pri ra šy ta: „Pa ė miau 179 ka li nius žy dus (su šau dy ti).“9

[...]Ma si niai žmo nių areš tai ir din gi mai itin su jau di no Vil niaus

žy dų ben druo me nę. Žy dų ta ry ba 1941 m. lie pos 24 d. raš tu krei pė si į Vil niaus mies to ir ap skri ties po li ci jos va dą dėl ma sinių žy dų areš tų. [...] Ta čiau Žy dų ta ry bos (ko mi te to) pra šy mai ir skun dai li ko be at sa ko. Mir ties kon ve je ris Pa ne riuo se ėmė vis smar kiau suk tis.

1941 m. rug pjū čio 6 d. mies to ko mi sa ro H. Hings to įsa ky mu Vil niaus žy dams bu vo už dė ta pen kių mi li jo nų rub lių (0,5 mi lijo no reich smar kių) kon tri bu ci ja. Ją bu vo pa rei ka lau ta su rink ti per 24 va lan das. Po de ry bų su žy dų ben druo me nės va do vais na ciai su ti ko pra tęs ti mo kė ji mo ter mi ną. Pa ra gin ti ben druo menės va do vų, žy dai ne šė sa vo pi ni gus, auk so ir si dab ro dir bi nius, kai li nius, odi nius švar kus ir ki tus ver tin gus daik tus. Vo kie čiai at neš tus daik tus svė rė, ver ti no ir įkai no da vo rub liais. Įkai tais bu vo pa im ta de šimt lė šas ren kan čių žy dų. De vy ni įkai tai bu vo iš vež ti ir dau giau ne be grį žo. Ta čiau kon tri bu ci jos su mo kė ji mas žu dy nių ne su tab dė10. [...]

1941 m. rug pjū čio 31oji ta po vie na tra giš kiau sių die nų Vilniaus žy dų is to ri jo je, pa va din ta pro vo ka ci jos die na. Gri go ri jus Šu ras sa vo kro ni ko je ra šė, kad rug pjū čio 31 d., sek ma die nį, du ci vi liai ap si ren gę lie tu vių „par ti za nai“ už ėjo į Stik lių ir Di džiosios gat vės kam pi nio na mo bu tą ir pro jo lan gą du kar tus iš šo vė. Ne to lie se prie įė ji mo į „Pa no“ ki no te at rą sto vė jo daug vo kie čių ka rei vių. „Par ti za nai“ iš bė go į gat vę ir ėmė šauk ti, kad šau dė na me gy ve nan tys žy dai. Tai bu vo sig na las pra dė ti po gro mą. [...] Areš tų ban ga tru ko dvi die nas. Tūks tan čiai su im tų žy dų bu vo va ro mi į Lu kiš kių ka lė ji mą ir grū da mi į per pil dy tas kame ras. Kaip pa ro dė vė les ni įvy kiai, rug pjū čio 31 d. ak ci ja bu vo

sie kia ma pa ruoš ti se na mies čio ra jo ną bū si mam žy dų ge tui11.Iš Lu kiš kių ka lė ji mo su im ti žy dai lie tu vių po li ci jos ba ta lio

nų bu vo kon vo juo ja mi į Pa ne rius. Kar lo Jė ge rio (Karl Jäger) ata skai tos duo me ni mis, 1941 m. rug sė jo 2 d. Pa ne riuo se bu vo su šau dy ta 3700 žy dų: 864 vy rai, 2019 mo te rų ir 817 vai kų.

Rug sė jo 2 d. žu dy nes slap ta ste bė jęs K. Sa ko vi čius ra šė, kad į Pa ne rius va ro mų žy dų ko lo na bu vo 2 km il gio. Kai pa smerk tie ji pa su ko į miš ką, tuo met dau ge lis su pra to, kad jų lau kia mir tis, ir pra dė jo šauk ti „gel bė kit“, ėmė vai to ti. Žy dus šau dė apie 80 bu de lių, dar apie 100 sau go jo žu dy nių vie tą. Prieš su šau dy mą žy dai bu vo smar kiai mu ša mi pa ga liais ir šau tu vų buo žė mis. Mo te rys iš ren gia mos iki apa ti nių dra bu žių. Bu vo daug su žeis tų. Kai ku riems su žeis tie siems iš žu dy nių vie tos pa vy ko pa bėg ti. Po šau dy mo bau dė jai dvi die nas gir tuok lia vo ir ur mu par da vi nė jo au kų dra bu žius, ava ly nę ir ki tus daik tus Pa ne rių ir ap lin ki nių kai mų gy ven to jams12.

[...]Rug sė jo 3 d. H. Hings tas iš lei do po tvar kį dėl žy dų tur to

pa ė mi mo. Žy dams bu vo įsa ky ta ne del siant į po li ci jos nuo vadas pri sta ty ti vi daus ir už sie nio va liu tą, ver ty bi nius po pie rius, ak ci jas, auk so, si dab ro ir ki tų tau rių jų me ta lų dir bi nius bei pa puo ša lus ir kt.13

Vil niaus ge to įstei gi mo die na vis la biau ar tė jo. Vis dėl to geto kū ri mas Vil niu je už tru ko il giau ne gu Kau ne. Vo kie čių ka ro ko men dan tas siū lė įsteig ti ge tą 20 tūks tan čių žy dų, o ki tus iš ga ben ti iš Vil niaus sri ties, tad ge tą bu vo pla nuo ja ma steig ti mies to kvar ta le, ku rio gy ven to jų dau gu mą (78 proc.) su da rė žy dai14. Ta čiau to liau su si ra ši nė ji mo ir įvai rių pro jek tų ren gi mo ne bu vo nu ei ta. Vil niaus mies to re fe ren tas žy dų rei ka lams Jo nas Čiu ber kis 1941 m. rug pjū čio 14 d. pra ne šė mies to bur mist rui, kad vo kie čių ko mi sa ria tui pa siū ly ti trys ge to stei gi mo va rian tai: Šni piš kės, Nau ji nin kai ir bu vu sios ka ri nės va sa ros sto vyk los ba ra kai Kai rė nuo se (10 km už Vil niaus)15.

Vo kie čių val džia nu spren dė ge tą steig ti se na mies ty je16. Čia gy ve nan tiems ne žy dams bu vo įsa ky ta iš si kel ti į ki tus mies to ra jo nus. Po rug sė jo 2 d. žu dy nių at si ra do dau giau gy ve na mojo plo to nu ma ty ta me ge to ra jo ne. Žy dai į ge tą bu vo per kel ti 1941 m. rug sė jo 6 d. Per kė li mas bu vo pra dė tas nuo Žvė ry no (t. y. IV kvar ta lo), vė liau žy dai bu vo iš ke lia mi iš Lu kiš kių ra jono (III kvar ta lo), pas kui iš II ir I kvar ta lo. Kaip sa vo ra por tuose ra šė po li ci jos nuo va dų (jų iš vi so Vil niu je bu vo sep ty nios) vir ši nin kai, per kė li mas vy ko tvar kin gai ir be truk dy mų. Į ge tą per ke lia mų žy dų bu tuo se pa lik tas tur tas bu vo už ra ki na mas ir už ant spau duo ja mas. Pa čių žy dų aki mis, per kė li mas į ge tą atro dė ne taip gra žiai, kaip po li ci jos vir ši nin kų ra por tuo se. Štai kaip to me to įvy kius sa vo kro ni ko je ap ra šė G. Šu ras: „Va ry da mi žy dus į ge tą, vyk dy to jai vi saip sa vi va liau da vo. Užuot nu ve dę į ge tą, dau ge lį nu va ry da vo į ka lė ji mą, iš kur be veik nie kas gy vas ne be iš ei da vo, ki tus nu ves da vo į pir mą jį ge tą (Rūd nin kų gat vės ra jo nas) ar ba į ant rą jį (Žy dų gat vės ra jo nas). At si tik da vo taip, kad to pa ties na mo, net tos pa čios šei mos žmo nes ak ty vis tai at skir da vo ir vie nus nu ves da vo į ka lė ji mą, ki tus – į ge tą. Kartais vis ką nu lem da vo ga li my bės ir ap suk ru mas. Pra žū tin go jo ka lė ji mo su im tie ji iš veng da vo įbru kę kon vo ji nin kams pi ni gų ar ba iš slaps ty tų bran gių daik tų.“17

8 K. Sa ko wicz, Dzien nik pi sa ny w Po na rach od 11 lip ca 1941 r. do 6 lis to pa da 1943 r. (Op rac. Dr. Ra che la Mar go lis). Byd goszcz, 1999, s. 45–46. (Per nai ši kny ga iš leis ta lie tu vių kal ba, žr. Ka zi mierz Sa ko wicz, Pa ne rių die no raš tis 1941–1943 m. Vil nius, Lie tu vos gy ven to jų ge no ci do ir re zis ten ci jos ty ri mo cen tras, 2012.)9 LCVA, f.R-730, ap. 2, b. 36, l. 80 a. p.10 „Wil na“, En zyk lo pe die des Ho lo caust. 1995, Bd. 3, S.1600; G. Šu ras, Už ra šai, p. 34.11 G. Šu ras, Už ra šai, p. 35; A. Suc ke ver, „Vi lens ko je get to“, Čior na ja kni ga, s. 219.12 K. Sa ko wicz, Dzien nik, s. 51–52.13 Vil niaus mies to ko mi sa ro H. Hings to 1941 m. rug sė jo 3 d. po tvar kis Nr. 5, LYA, f.K-1, ap. 45, b.1848, l. 189-9.14 I. Gu zen berg, Vil niaus ge tas ir 1942 m. gy ven to jų su ra šy mas. Vil niaus ge tas: ka li nių są ra šai. 1996, t. 1, p. 11.15 Ten pat, p.11.16 Ten pat.17 Cit. iš G. Šu ras, Už ra šai, p. 36.

4

Vil niaus žy dai 1941 m. rug sė jo mėn. bu vo ap gy ven din ti dvie juo se ge tuo se: Ma ža ja me (An to kols kio ir Žy dų gat vės, da lis Ga o no ir Stik lių gat vių) bei Di džia ja me (Aš me nos, Dysnos, Li go ni nės, Mė si nių, Rūd nin kų, Stra šū no, Šiau lių gat vės, da lis vie nos pu sės Ar klių, Kar me li tų, Ly dos ir Py li mo gat vių). Ge tus sky rė Vo kie čių gat vė. Di džia ja me ge te bu vo įka lin ta apie 29 tūkst., o Ma ža ja me apie 9 tūkst. žy dų18. Ge tai bu vo per pildy ti žmo nių. Vie nam ge to gy ven to jui te ko apie 1,5 kvad ra ti nio met ro gy ve na mo jo plo to. Gy ven to jų per tek liaus pro ble mą na ciai spren dė ma si nių žu dy nių („ak ci jų“) bū du. Nau jų ak ci jų dings timi daž niau siai bū da vo dar bo pa žy mė ji mų tik ri ni mas ir kei ti mas. [...] Pir mo ji „va ly mo“ ak ci ja ge te bu vo su reng ta 1941 m. rug sė jo 15 d. Oku pa ci nė val džia pa reiš kė, kad žy dų per kė li mas į ge tą įvyk dy tas ne tei sin gai. Esą Di džia ja me ge te (dar va din ta me ge tu Nr. 1) tu ri gy ven ti spe cia lis tai, o Ma ža ja me ge te (ge tas Nr. 2) – juo da dar biai, žy dai, ne tu rin tys spe cia ly bių. Vyk dant val džios nu ro dy mą, žy dai ėmė kel tis iš vie no ge to į ki tą. Kraus ty mo si me tu po li ci nin kai su ėmė apie 1200–1500 žy dų ir nu va rė juos į Lu kiš kių ka lė ji mą19. Rug sė jo 15 d. su im ti žy dai po dvie jų die nų bu vo su šau dy ti Pa ne riuo se. Kaip nu ro do ma K. Jė ge rio ra por te, tuo met bu vo su šau dy tas 1271 žy das: 337 vy rai, 687 mo te rys ir 247 vai kai. [...]

Ki ta žu dy nių ak ci ja ge te bu vo įvyk dy ta 1941 m. spa lio 1 d. per svar bią žy dų šven tę – Per mal da vi mo die ną (Jom Ki pur), kai re li gin gi žy dai mel džia si ir pas nin kau ja. Ak ci jos me tu ge te bu vo su im ta apie 2000–2300 žy dų. Ak ci ja bu vo vyk do ma dar bo pa žy mė ji mų re gist ra vi mo dings ti mi. Su im tie ji bu vo nu ves ti į Lu kiš kių ka lė ji mą ir po ke lių die nų su šau dy ti Pa ne riuo se20.

Vis dėl to ir po šių žu dy nių, na cių nuo mo ne, ge to gy ven to jų skai čius vis dar bu vo per di de lis. 1941 m. spa lio 15 d. ge tui bu vo iš duo ti 3000 gel to nos spal vos pa žy mė ji mų (gel to nų jų šai nų). Juos iš duo da vo dar bo bir ža (Ar beit samt), rem da ma si vo kie čių įstai gų už sa ky mais žy dų dar bo jė gai. Da lį pa žy mė jimų ga vo ir Žy dų ta ry ba (Ju den rat). Ji skirs ty da vo pa žy mė ji mus rem da ma si ge to gy ven to jų tu ri mais spe cia lis tų di plo mais ar ba dvie jų liu dy to jų pa ro dy mais. Dėl to at si ra do dir va įvai rioms spe ku lia ci joms ir suk ty bėms. Bū da vo ne ma žai at ve jų, kai gelto nų jų šai nų ne gau da vo kva li fi kuo ti spe cia lis tai, ta čiau juos už pi ni gus ar ki tais bū dais įsi gy da vo įvai rūs ap si šau kė liai. Ge to gy ven to jai su pra to, kad gel to nie ji šai nai yra gy vy bės ga ran tas ir vi saip sten gė si juos įsi gy ti. Gel to no jo šai no kai na pa ki lo nuo 15 iki 80 tūkst. rub lių21.

Ne tru kus po gel to nų jų šai nų įve di mo pra si dė jo va ly mo ak cijos. Žu dy nių ak ci jos Ma ža ja me ge te tru ko iki spa lio pa bai gos, kol Ma ža sis ge tas bu vo ga lu ti nai lik vi duo tas. [...]

1941 m. spa lio 24 d. oku pa ci nės val džios bu vo įsa ky ta vi siems spe cia lis tams su sa vo šei mo mis iš ei ti iš ge to ir at vyk ti į sa vo dar bo vie tes. Kai tai bu vo pa da ry ta, į ge tą įsi ver žė ges ta pi nin kai ir po li ci nin kai, ku rie ėmė gau dy ti pa si slėp ti ne spė ju sius žy dus. Kai ku rie ser gan tys se ne liai mal da vo pa si gai lė ti, ta čiau bu delių bu vo nu šau na mi vie to je. Iš vi so ge te bu vo nu šau ta apie 25 se ne lius. [...] Pa sak K. Jė ge rio, 1941 m. spa lio 25 d. Pa ne riuo se bu vo nu žu dy ti 2578 žy dai: 1766 mo te rys ir 812 vai kų22.

Pas ku ti nis va ly mas Ma ža ja me ge te įvy ko 1941 m. spa lio 30 d. Po šios ak ci jos Ma ža sis ge tas bu vo lik vi duo tas ir Vil niu je li ko tik vie nas (Di dy sis) ge tas. Spa lio 30 d. Pa ne riuo se bu vo sušau dy ti 1533 žy dai: 382 vy rai, 789 mo te rys ir 362 vai kai. Šias

žu dy nes sa vo die no raš ty je ga na iš sa miai ap ra šė K.Sa ko vi čius. Ta die na bu vo sau lė ta. Apie 9 val. ry to į Pa ne rius at va žia vo ketu ri sunk ve ži miai, pil ni lie tu vių ka ri nin kų ir ka rei vių. Ne tru kus at vy ko sunk ve ži miai su mo te ri mis ir vai kais. Pa si gir do šū viai. Po va lan dos pa si ro dė il ga va ro mų žy dų ko lo na. Šau do ma bu vo iki va ka ro. Kai ku rie su žeis ti žy dai su lau kė tam sos ir ban dė pabėg ti. Miš ke vėl ai di pa vie niai šū viai. Žu dy nės tę sė si ir lap kri čio 1osios (Vi sų šven tų jų die nos). Net ir re li gi nė šven tė ne su kliudė tęs ti kru vi no dar bo23. Dar vie na ak ci ja ge te bu vo su reng ta 1941 m. lap kri čio 3–5 die no mis. Jė ge rio ata skai tos duo me ni mis, tuo met bu vo nu žu dy tas 1341 žy das: 340 vy rų, 749 mo te rys ir 252 vai kai24. Fak tiš kai tai bu vo pas ku ti nė stam bi Vil niaus žy dų nai ki ni mo ak ci ja (kai per die ną su šau do ma tūks tan tis ir dau giau žmo nių). Ne di de lės žy dų gru pės Pa ne riuo se bu vo žu do mos iki pat 1941 m. pa bai gos. K. Jė ge rio ata skai to je nu ro dy ta, kad lapkri čio 19 d. Pa ne riuo se bu vo su šau dy tas 171 žy das: 76 vy rai, 77 mo te rys ir 18 vai kų. 1941 m. lap kri čio 25 d. su šau dy ti dar 63 žy dai: 9 vy rai, 46 mo te rys ir 8 vai kai25. 1941 m. gruo džio pa bai go je Vil niaus ge te be li ko apie 20 tūks tan čių gy ven to jų. Per šį lai ko tar pį (rug sė jis– lap kri tis) bu vo su šau dy ta apie 20 tūkstan čių žy dų (kaip nu ro do ma K. Jė ge rio ata skai to je, – 20 686 žy dai). Iš vi so nuo oku pa ci jos pra džios iki 1941 m. pa bai gos bu vo nu žu dy ta apie 33–34 tūkst. Vil niaus žy dų26.

Ofi cia liais oku pa ci nės val džios duo me ni mis, 1941 m. lap kričio 23 d. ge te gy ve no 3705 žy dai spe cia lis tai ir Žy dų ta ry bos ad mi nist ra ci jos na riai (iš jų 2983 vy rai ir 722 mo te rys).

Ge to lik Vi dA Vi mAs

Nuo 1941 m. pa bai gos iki 1943 m. ko vo mė ne sio ma si nės žy dų žu dy nės ne bu vo vyk do mos. Šis lai ko tar pis va di na mas sta bi li za ci jos (ra miuo ju). Vo kie ti jai ne pa vy kus lai mė ti „žai bo ka ro“ prieš So vie tų Są jun gą, dar bo jė gos po rei kis vo kie čių ka ro eko no mi kai ta po itin ak tu a lus. Dėl to na cių val džia nuspren dė lai ki nai pa lik ti gy vus kva li fi kuo tus žy dų dar bi nin kus su šei mo mis. Šiuo lai ko tar piu ge to gy ve ni mas pa ly gin ti ta po nor ma lus ir sta bi lus. Nu si sto vė jo ge to ad mi nist ra ci nė struk tū ra ir kas die nis dar bas. Ge tas ta po sa vo tiš ka „vals ty be vals ty bė je“, tu rin čia sa vo val džią, po li ci ją, dirb tu ves, dva si nio ir kul tū ri nio gy ve ni mo for mas bei ins ti tu ci jas. Aukš čiau sia ge to sa vi val dos ins ti tu ci ja bu vo Žy dų ta ry ba (Ju den rat). Jai bu vo pa val di ge to po li ci ja bei įvai rūs sky riai: dar bo, svei ka tos ap sau gos, so cia li nio ap rū pi ni mo, mais to, bu tų ir kt. Ypač svar bus bu vo dar bo sky rius. Ge to va do vy bės nuo mo ne, tol, kol vo kie čiams bus eko no miškai nau din gas žy dų dar bas, tol jie ge to ne lik vi duo sią. Su tuo ge to va do vy bė sie jo ge to iš li ki mo ir iš sau go ji mo vil tis. Be veik vi si dar bin go am žiaus žy dų vy rai ir mo te rys dir bo įvai rio se gamyk lo se, dirb tu vė se ir dar bo sto vyk lo se. 1943 m. va sa rą apie 14 tūkst. (du treč da liai) ge to gy ven to jų dir bo įvai riau sius darbus. 1942 m. lie pą vo kie čių val džios spren di mu Žy dų ta ry ba bu vo pa leis ta ir vien val džiu ge to sa vi val dos vir ši nin ku bu vo pa skir tas Jo kū bas Gen sas.

1943 m. ko vo mėn. bai gė si Vil niaus ge to sta bi li za ci jos lai ko tar pis. Tuo met bu vo lik vi duo ti Vil niaus apy gar do je esan tys ma žie ji ge tai (Šven čio nių, Aš me nos, Sa lų). Da lis jų gy ven to jų bu vo per kel ti į Vil niaus ge tą, ki ti trau ki niu

18 I. Gu zen berg, Vil niaus ge tas ir 1942 m. gy ven to jų su ra šy mas. Vil niaus ge tas: ka li nių są ra šai. Vil nius, 1996, t. 1, p. 13; G. Šu ras, Už ra šai, p. 37. Įvai rių au to rių ir liu di nin kų pa tei kia mi ge to gy ven to jų skai čiai ski ria si, ta čiau daž niau siai ne vir ši ja 40 tūkst. žmo nių. 19 G. Šu ras, Už ra šai, p. 37–38; K. Ger ša te rio 1945 m. gruo džio 22 d. ap klau sos pro to ko las, Lat vi jos SSR KGB ar chy vas, F. Jec kel no bau džia mo ji by la Nr. N-18313, t. 3, l. 81–82.20 G. Šu ras, Už ra šai, p. 40; K. Ger ša te rio 1945 m. gruo džio 22 d. ap klau sos pro to ko las, Lat vi jos SSR KGB ar chy vas, b. Nr. N-18313, t. 3, l. 82.21 G. Šu ras, Už ra šai, p. 40–41.22 K. Sa ko wicz, Dzien nik, s. 53–56; Ma si nės žu dy nės Lie tu vo je, d. 1, p. 137.23 Ten pat, p. 57.24 Ma si nės žu dy nės Lie tu vo je, d. 1, p. 137.25 Ten pat.26 „Wil na“, En zyk lo pe die des Ho lo caust..., Bd. 3, S. 1601.

5

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 8 (330) priedas

at vež ti į Pa ne rius ir čia su šau dy ti (iš vi so apie 5000 žmo nių). 1943 m. va sa rą bu vo lik vi duo tos pro vin ci jo je esan čios Vil

niaus ge to žy dų dar bo sto vyk los (Bal to sios Vo kės, Bez do nių, Ke nos). Šių ges ta po ak ci jų me tu bu vo nu žu dy ta ke li šim tai žydų. Vyk dant Hein ri cho Him le rio 1943 m. bir že lio 21d. įsa ky mą dėl ge tų lik vi da vi mo Ost lan de, nuo 1943 m. rug pjū čio mėn. pra dė tas nuo sek lus Vil niaus ge to lik vi da vi mas. Šiai ope ra ci jai va do va vo SS ober šar fiu re ris Bru no Ki te lis. Pas ku ti nis ge to lik vi da vi mo eta pas bu vo 1943 m. rug sė jo mė ne sį. Iki rug sė jo pa bai gos Vil niaus ge tas bu vo lik vi duo tas. Dau gu ma mo te rų ir vai kų (apie 5000–7000) bu vo iš vež ti į Vo kie ti jos konc la ge rius ir ten nu žu dy ti. Žy dų vy rai (apie 2000) bu vo iš vež ti į Es ti jos la ge rius, o jau nos mo te rys (apie 1400–1700) – į ne to li Ry gos esan tį Kai zer val do konc la ge rį. Dar ke li šim tai se ne lių ir li go nių ge to lik vi da vi mo me tu bu vo su šau dy ti Pa ne riuo se.

Po Vil niaus ge to lik vi da vi mo 1944 m. lie pos pra džio je, Raudo na jai ar mi jai pri ar tė jus prie Vil niaus, dau gu ma sto vyk lo se dir bu sių žy dų bu vo iš žu dy ti. Taip pat na ciai 1944 m. rug sė jo mėn. pa si el gė ir su Es ti jos la ge riuo se ka lin tais Vil niaus žy dais.

Naciųokupacijosirkaropabaigossulaukėvos2000–3000Vilniausžydų. Ly gin da mi Vil niaus ge to is to ri ją su Kau no ir Šiau lių ge tais, pa ste bi me tam tik rų skir tu mų. Vil niaus ge tas vei kė dve jus me tus, o Kau no ir Šiau lių ge tai – be veik tre jus. Pas ta rie ji du ge tai bu vo lik vi duo ti pa čio je na cių oku pa ci jos pa bai go je, o Vil niaus ge tas jau 1943 m. rug sė jo mė ne sį. Be to, Vil niaus ge tas bu vo įsteig tas be veik mė ne siu vė liau ne gu Kau no ir Šiau lių ge tai. Anks ty vą Vil niaus ge to lik vi da vi mą tik riau siai nu lė mė so vie tų par ti za ni nio ju dė ji mo stip rė ji mas Vil niaus srity je. Vo kie čių sau gu mo po li ci jos po žiū riu Vil niaus ge tas bu vo po ten cia lus pa vo jaus šal ti nis, nes iš ge to ma siš kai bė gan tys jau ni žy dai pa pil dy da vo Vil niaus sri ty je vei kian čių par ti za nų bū rius. Dėl to oku pa ci nė val džia nu spren dė ne per tvar ky ti Vil niaus ge tą į SS kon cen tra ci jos sto vyk lą, kaip tai bu vo pa da ry ta su Kau no ir Šiau lių ge tais, bet iš kar to jį lik vi duo ti.

Dar vie nas spe ci fi nis Vil niaus ge to is to ri jos bruo žas – ypač ak ty vus ge to kul tū ri nis gy ve ni mas. Vil niaus ge to ka li niai, tęs da mi Lie tu vos Je ru za lės tra di ci jas, net mir ties aki vaiz doje ne nu sto jo do mė tis me nu, moks lais, li te ra tū ra, sa viš vie ta ir dva si niu to bu lė ji mu.

Gal ne taip svar bu šia pro ga bū tų pri min ti ta py to jo A. Sa vic ko pa mėg tų spal vų skaid ru mą ir po tė pio leng vu mą... Ga li my bę žiū rin čiajam žvilgs niu pa lan džio ti tarp skaid rių sluoks nių... Ir ga li my bę pa spė lio ti apie pa grin di nius erdvių vei kė jus, ore tvy ran čias dė mes, ret kar čiais virs tan čias žmo nių si lu e tų užuo mi no mis. Kas tai iš tik rų jų yra? Sap no nuo tru pos? Sie los bu vei nių už ka bo riai? Li ni jos – lyg bandy mas už ra šy ti min ty se skam ban čią me lo di ją…

Gal svar biau, mums at ro do, bū tų pri si min ti ar pri min ti tuos gė los skli di nus gy ve ni mo pus la pius, ku rie nie kur ne din go, ne iš blu ko. Kas ga lė tų pa prieš ta rau ti, kad bū tent jų at spin dys, o ne sap nas pa veiks lų gel mė je?..

Ištinklalapyjekamane.ltpaskelbto,2000-aisiaisįrašytoVidmantoKiaušopokalbiosudailininku.

Ma no tė vas ki lęs nuo Ario ga los, ma ma – ti piš ka žy dė, Sankt Pe ter bur go pir klio duk tė. Ma no tė vas Jur gis Sa vic kis bu vo ra šy to jas ir di plo ma tas.

[...]Bro lio Al gir do iš li ko tik du pa veiks lai, o ta pė pui kiai, bu vo

la bai ga bus, ge rai pa ži no ta py bos še dev rus. Bro lis Al gir das pa mi lo ir ve dė žy dai tę, 1943iai siais pas kui ją sa va no riš kai nu ė jo į ge tą. Ten jį ir nu žu dė. Aš, sa kė vie nas la bai ak ty vus sa dis tas, tu riu per die ną nors vie ną žy dą nu šau ti. Gu lė jo Lie tu vos di plo ma to ir ra šy to jo sū nus krau jo kla ne, o žu dikas ne lei do nie kam prie su žeis to jo pri siar tin ti, lau kė, kol nu krau juos...

[...]...ma ma slaps tė si pas tė vo bro lį ne to li Ario ga los. La bai

gra ži bu vo, bet tau ty bę bruo žai iš duo da vo. Ji pa reiš kė: „Žūsta ma no tau ta, žū siu ir aš. Vež ki te į ge tą.“ Iki Se re džiaus ji vis ra šė ir plė šė laiš ką man, pas kui iš li po. Kaž kas ją su ra do pa si ko ru sią miš ke, ki še nė je bu vo gra ži bran ge ny bių dė žu tė ir pra šy mas pa lai do ti...

[...]Kai bė gau į Ru si ją, tu rė jau tė vo iš duo tą di plo ma ti nį pa są.

[...] Pa ma tys kas nors, pa sta tys prie sie nos, nes ant dvie jų pus la pių per ga men to pran cū ziš kai ir lie tu viš kai pa ra šy ta Au gus ti nas de Sa vic kis. Smul kiai su plė šiau do ku men tą ir pa si da riau Sa vic kas.

Pa ren gė Zi na rim GAi lie nė

No rė jęs įtik ti sa vo šir džiai...Rug sė jo 5 d. per Roš ha Ša na šven tę su reng ta

Au gus ti no Sa vic ko (1919–2012) dar bų pa ro da ir Nau jo jo žy diš ko 5774 m. ka len do riaus pri sta ty mas. Ka len do rius skir tas iš ki liam ta py bos pa triar chui Au gus ti nui Sa vic kui at min ti.

6

Pir ma sis pa sau lio lit va kų kon gre sas su reng tas 2001 m. rugpjū čio pa bai go je. Ko men ta ruo se jis bu vo pa va din tas is to ri niu įvy kiu. Kon gre sas su kvie tė apie 300 ži no mų žy dų vei kė jų iš 12 vals ty bių – Lie tu vos, Iz ra e lio, JAV, Ka na dos, Pran cū zi jos, Meksi kos, Vo kie ti jos, Ny der lan dų, Di džio sios Bri ta ni jos ir kt.

Kąturėtumežinotiapiepriežastis,paskatinusiaskviestiPirmąjįlitvakųkongresą?Kienotaibuvoidėja?

Pa skel bus Lie tu vos ne pri klau so my bę, kai vi si pra dė jo me ieško ti sa vo šak nų, stai ga pa ma tė me ir su pra to me, kad Lie tu vos žy dai yra iš si bars tę po vi są pa sau lį. Mes ži no jo me, jog Lie tu vą ap lan ko tau tie čiai iš vi sų že my nų, jog jie at si ve ža vai kus ir anū kus, ke liau ja per vi sus mies te lius, kad pa ro dy tų, iš kur jie ki lę. Tai ir bu vo svar biau sias pre teks tas su reng ti Pir mą jį lit va kų kon gre są. Pa ti kon gre so idė ja ki lo ma no tė vui, is to ri kui So lomo nui Ata mu kui, da bar jau dau giau nei 20 me tų gy ve nan čiam Iz ra e ly je. Aš ži no jau, kad kaž ką pa na šaus ren gia Lat vi jos žy dai, gal dar Uk rai nos. (Na, gal būt ir dar kas nors, bet aš apie tai ne su gir dė ju si.) To dėl man ki lo min tis, kad Vil niu je, ku ris iš tie sų tebė ra Lie tu vos Je ru za lė ir jos dva sia čia te besk lan do, nors mū sų ir la bai ma žai be li kę, rei kia su reng ti kon gre są...

...ir?

...ir mes jį su ren gė me. Įspū dis bu vo pri tren kia mas. Mes bu vome lai min gi, at va žia vu sie ji pa ten kin ti, pro gra ma, tiek kul tū ri nė, tiek edu ka ci nė, pui ki, bu vo ren gia mos ke lio nės po Lie tu vos mies te lius ir, sa vai me aiš ku, Ho lo kaus to au kų pa ger bi mo ce

re mo ni jos vi sur, kur lan kė mės. Da bar, de ja, Lie tu vo je mes tu ri me tik sep ty nias re gio ni nes ben druo me nes. Dauge ly je mies te lių žy dų

Di džio ji lit va kų šei ma

po Ho lo kaus to prak tiš kai ne beli ko. Lie tu vo je bu vo 200 vie to vių, ku rio se gy ve no žy dai, da bar tu ri me tik 200 žy dų ka pi nių ir tiek pat ma si nių žu dy nių vie tų.

ArPirmasiskongresasbaigėsimintimi,kadtaituribūtitęsiama?

Ži no ma. Jau reng da mi Pir mą jį kon gre są mes pla na vo me, kad at ei ty je kon gre sai vyks kas tre ji me tai.

Antrasispasaulio litvakųkongresas surengtas2004m.

rugpjūčiopabaigoje.Kodėlpasirinktatema–litvakųindėlisįpasauliokultūrą?

Kaip esu sa kiu si, per pir mą jį kon gre są mes ver kė me, o ant rą jį sky rė me lit va kams, gar si nan tiems Lie tu vos var dą pa sau ly je, įne šu siems di džiu lį in dė lį į pa sau lio kul tū rą pla či ą ja pras me. Tai ne tik me ni nin kai, dai li nin kai, mu zi kan tai, tai ir moks li nin kai, fi lo so fai, in ži nie riai ir, ži no ma, ban ki nin kai. Lie tu vo je iki ka ro gy ve no, kū rė ir dir bo la bai daug gar sių žy dų.

Per kiek vie ną kon gre są mes ren gia me pro fe sio na lų ir sa viveik los kon cer tus, pra šo me žmo nių, kad jie pri sis ta ty tų, iš kur at vy kę, pa mi nė tų, kas pa ska ti no at va žiuo ti. Tai va di na si Didžiojilitvakųšeima. Ma nau, svar bu ir Lie tu vai, kad žmo nės čia važiuo tų. Juk so viet me čiu žy dų te ma bu vo ta bu. Net gi ofi cia liuo se teks tuo se var di jant kon kre čias tau ty bes, vi sa da bu vo pri de dama... „ir ki ti“. O tie ki ti, bu vo me mes, žy dai. Ir mes tai kuo puikiau siai ži no jo me. Žy dai, pa vyz džiui, ne tu rė jo tei sės sto ti į kai ku rias aukš tą sias mo kyk las, dirb ti dau ge ly je or gani za ci jų.

Rug sė jo 23 d. mi ni ma Lie tu vos žy dų ge no ci do die na. Rug sė jo 22–25 d. Vil niu je Lie tu vos žy dų ben druo me nė ren gia Ket vir tą jį pa sau lio lit va kų kon gre są. Kon gre sas įtrauk tas į Lie tu vos Vy riau sy bės pro gra mą, skir tą Vil niaus ge to au kų at mi ni mui, mi nint jo lik vi da vi mo 70-me tį. Kon gre so glo bė ja – Lie tu vos Res pub li kos pre zi den tė Da lia Gry baus kai tė.

Re dak ci ja ti ki si, kad po kal bis su Lie tu vos žy dų ben druo me nės pir mi-nin kės pa va duo to ja Ma ša GROD NI KIE NE bus nau din gas mo ky to jui, pla nuo jan čiam rug sė jo po kal bio te mas apie bū tą jį, esa mą jį ir bū si mą jį lai kus.

tAi bu Vo...

7

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 8 (330) priedas

Betžydai–ypatingųgabumųirgebėjimųtauta...Ne tuš čio je vie to je tie ga bu mai at si ra do. Jie per uji mą ir

an ti se mi tiz mą at ėjo. Kai aš stu di ja vau ins ti tu te, kar tu mo kė si daug žy dų, dar ne iš va žia vu sių į Iz ra e lį, o ma no pro fe so rius sa ky da vo: „Žy das ma no da ly ką tu ri mo kė ti še še tui, kad gau tų pen ke tą.“ Ir vi sa me pa sau ly je taip. Per dar bą ir pa stan gas at rado me iš skir ti nių ga bu mų. Bet ne pa tys sa ve to kiais lai ko me, o mus taip ver ti na.

Trečiasiskongresas,vykęs2009m.,siejamasirsuLietuvosvardotūkstantmečiominėjimu...

Pa gal ei liš ku mą jis tu rė jo bū ti su reng tas 2007 m., bet kai su ži no jo me apie Lie tu vos var do tūks tant me čio pa mi nė ji mą, kon gre so da tą nu kė lė me. Iš skir ti nis mo men tas mū sų kon gre suose yra tai, kad jis vyks ta ne tik Vil niu je, bet ke liau ja per vi sas re gio ni nes žy dų ben druo me nes. Lie tu vos žy dų ben druo me nė yra or ga ni za ci ja, vie ni jan ti vi sos Lie tu vos žy dų re gio ni nes ben druo me nes. O jų lan ky mas yra di džiu lis su ju di mas. Man ypač svar bios su si ti ki mų su ben druo me nių na riais, ben dra vi mo emo ci jos, ar tu mo pa jau ti mas.

Ketvirtasispasauliolitvakųkongresasnusikėlė įrugsėjį.Numatytaįspūdingaprograma.Argaliusakyti,kadjisypatingas?

Tik rai ga lit. Jis ypa tin gas sa vo te ma ti ka ir tuo, kad mi ni me 70ąsias Vil niaus ge to me ti nes, svar bus tuo, kad su lau kė Lietu vos Vy riau sy bės pa lai ky mo. Ir anks tes niuo se kon gre suo se da ly vau da vo ša lies pre zi den tai, ta čiau tai bu vo in ter pre tuo ja ma kaip Lie tu vos žy dų ben druo me nės, o ne vi sos Lie tu vos ren gi nys. Šie met kon gre sas tu ri ki tą sta tu są. Jo glo bė ja yra ša lies pre zi dentė. Da ly vaus aukš čiau sie ji vals ty bės va do vai. Jau čia mas la bai ge ra no riš kas Lie tu vos va do vų, ki tų aukš tų pa rei gū nų po žiū ris į šį kon gre są. Jau ne kal bant apie tai, kad pir mą kar tą ga vom fi nan sa vi mą iš Už sie nio rei ka lų ir Kul tū ros mi nis te ri jų. Į mū sų krei pi mą si la bai ge ra no riš kai at si lie pė vi sos ša lies sa vi val dy bės. Tai gi tuo šis kon gre sas yra iš skir ti nis. O be to, kon gre so me tu mi nė si me Lie tu vos žy dų ben druo me nės, kaip or ga ni za ci jos, dvi de šimt pen kme tį.

Kokįnuėjotekelią?Vi so kį. Spyg liuo tą, vin giuo tą. Kaip ir vi si. Tai, ką da bar Lie

tu va iš gy ve na dėl emig ra ci jos, mes pa ty rė me ne tik per Ho lokaus tą, bet ir per di dži ą ją re pat ria ci ją 1970 m. Kaip emig ra ci ja da bar pa lie čia prak tiš kai kiek vie ną lie tu vio šei mą, taip tuo met re pat ria ci ja pa lie tė prak tiš kai kiek vie ną žy dų šei mą. Mes pasi ju to me, kad esa me vie ni ši, nie kam ne rei ka lin gi. Žmo nių at ėji mas į ben druo me nę reiš kia no rą pa jus ti sa vo tau tie čio pe tį. To dėl mes taip ir su si bū rė me. Aiš ku, vi si at ėjo me iš žy diš kų šei mų, mū sų na muo se bu vo kal ba ma ji diš, mums bu vo ži no mi ir val giai, ir pa pro čiai. Tik man vi sa da bu vo keis ta, iš kur tė vai ži no da vo, kad „šian dien yra to kia žy dų šven tė“. Juk nie kur apie tai ne pa ra šy ta, nie kur ne kal ba ma. Kaip jie tai iš skai čiuo da vo, iki šiol ne su pran tu...

Mesžinome,kadlitvakaiyražydai,gimęirgyvenębuvusiosLietuvosDidžiosiosKunigaikštystėsteritorijoje(dabartinėjeLietuvojeirBaltarusijoje),kalbėjęlietuviškąjajidiš tarme,kuriskyrėsinuolenkiškosiosirukrainietiškosios.Betkuolitvakaiypatingi?

Aš ne at sa ky siu į šį klau si mą, nes ne ži nau, kaip pa aiš kin ti. Ypa tin gi tik rai, jau ne kal bant apie dia lek tą, ku ris yra li te ra tūri nis. Pa vyz džiui, Uk rai nos žy dų dia lek tą mes su pran ta me, bet skir tu mas toks, kaip tarp aukš tai čių ir že mai čių tar mių. Tie siog yra kaž kas, kas mus, lit va kus, trau kia ir sie ja, kaž kas iš aukš čiau. Tai la bai sun ku žo džiais pa aiš kin ti.

Mumsatrodo,kadžydųbendruomenėtampaatviresnė.Šiemetbūtaįvairiųprojektų,kurieleidojaunimuiišarčiaususipažinti su žydųkultūra,papročiais, giliaupajausti irHolokaustotragedijosskausmą...

Es mė to kia: kol Lie tu vo je ne bus aiš ku pla či ą ja pras me, kad žy dai į Lietuvą atkeliavo mūsų kunigaikščių pakviesti, kad Ho lokaus tas yra ne žy dų, o Lie tu vos tra ge di ja, nes šiuo at ve ju Lie tu va nu ken tė jo ly giai taip pat. Kol tai ne bus su pras ta, žy dų te ma bus ir to liau es ka luo ja ma. Tai yra pats pa grin di nis da ly kas.

Dėkojameužmumsskirtąlaiką.Zi na rim GAi lie nė

Kny ga „Lie tu vos žy dų ke lias“ – is to ri jos moks lų dak taro So lo mo no Ata mu ko il gų dar bo me tų re zul ta tas. (Jis yra ir vie nas iš Lie tu vos žy dų kul tū ros drau gi jos kū ri mo bei veik los or ga ni za to rių.) Pir mo ji jo kny ga, iš leis ta Vil niu je 1990 m. ji diš, lie tu vių ir ru sų kal bo mis. Da bar kny ga jau yra su lau ku si tre čio jo lei di mo.

so lo mon shneur (1887–1959)

O Vil niau, ma no Mo čiu te Di džio ji (Iš „Vil niaus“)

O Vil niau, ma no Mo čiu te Di džio ji, mo tu te žy de lių,Tu dias po ros Je ru za le, šiau rėj pa guo da ry tie čiams!Su lo py ta Ta vo ska ra, it sto gas se nos si na go gos,Bran ges nė yr Ta vo sū ne liams nei auk su ži ban tys bokš tai.

Vir še ly je: Cha nu ki ja (XIX a. pab. žal va ris) ir To ros sky das (XVI II a.) iš Vals ty bi nio Vil niaus Ga o no žy dų mu zie jaus fon dų; Vil niaus frag men tai iš G. Brau no at la so „Pa sau lio mies tai“ (XVI a.)

8

Taigišiandieninė bendruomenėsvizija.Kokiaji,palygintisuikikarineLietuva?

Ben druo me nės veik la be ga lo pla ti, žmo nių daug, jie vi si skir tin gi. Ma no, kaip pir mi nin kės, pa grin di nė vi zi ja ir už duotis, kad vi siems žy dams, ne pai sant skir tu mų, ku rių yra aps tu, ben druo me nė bū tų na mai, gal net šven to vė. Lie tu vos žy dų bendruo me nės va do vy bė pri va lo vie no dai ge rai pri im ti ab so liu čiai vi sus. Va di na si, kiek vie nas žmo gus, ku ris yra žy das, tu ri vie no dą tei sę da ly vau ti ben druo me nės veik lo je ir, jei gu bus iš rink tas, va do vau ti. Jo kie skir tu mai ne tu ri bū ti truk dis žy dui at ei ti į ben druo me nę, nes ji – kiek vie no žy do na mai. Vi si dir ban tys ben druo me nė je tar nau ja žmo nėms. Lie tu vos žy dų ben druo me nė at si kū ru si ly giai taip pat, kaip ir at si kū ru si yra Lie tu va. Žmo nės la bai įvai rūs, bet mes net ne tu rė tu me tei sės kal bė ti apie jų skirtu mus. Ben druo me nė je tie skir tu mai iš nyks ta.

Be je, Lie tu vos žy dų ben druo me nė yra pa si ra šiu si ko a li ci nę su tar tį su žmo gaus tei sių or ga ni za ci jo mis ir mes esa me la bai ak ty vūs gi nant žmo gaus tei ses.

Bendruomenėssteigiamojojekonferencijojebuvopriimtasnutarimas,kad ,,atkuriamaLietuvos žydųbendruomenė(LŽB),kuriišreikštųnetikkultūriniusžydųporeikius,betvisapusiškairūpintųsivisaisžydųreikalais“.Kokiaisreikalaisrūpinasibendruomenėirkaipsekasitaidaryti?

Tai yra la bai su dė tin ga. Iki ka ri nė je Lie tu vo je žy dai pa tys rū pino si sa vo ben druo me ne. Da bar ben druo me nė tu ri rū pin tis žy dais. Prieš ka rą, Ne pri klau so mo je Lie tu vo je 10 proc. sa vo pa ja mų kiek vie nas žy das skir da vo ben druo me nei. Iš šių pa ja mų sta tyda vo mo kyk las, si na go gas. Svei ka me, nor ma lia me pa sau ly je, ku ria me ne bu vo oku pa ci nio re ži mo, žy dai iki šiol pa tys iš lai ko sa vo ben druo me nes, si na go gas, ra bi ną. Pa vyz džiui, Ame ri ko je, yra gau sy bė žy dų ben druo me nių, fe de ra ci jų, ku rios pa čios iš laiko sa vo si na go gas. Ten yra vi siš kai ki to kia struk tū ra. Mes esa me po stso vie ti niai žy dai, va din ki me taip. La bai daug pa gy ve nu sių žmo nių, pen si nin kų. Jie sa vi mi pa si rū pin ti ne la bai ga li ar ba jei ir pa jė gia tai pa da ry ti, tik rai ne ga li pa si rū pin ti ben druo me ne. Ir jų so cia li niai po rei kiai tam pa mū sų ben druo me nės rei ka lu. Jau ne kal bant apie aukš tus tiks lus, iden ti te to, kal bos kul tū ros, pa veldo da ly kų iš sau go ji mą, mes tu ri me rū pin tis kiek vie nu žmo gu mi at ski rai. Jei gu žmo gui bė da, mes tu ri me gal vo ti, ką da ry ti. Ir mes tai da ro me. Ben druo me nės so cia li nis cen tras yra tai, apie ką tikriau siai ga lė tų pa sva jo ti kiek vie nas lie tu vis, su lau kęs gar baus am žiaus. Glo ba ir rū pes čiu ben druo me nė ap gau bia se nat vę tų, ku rie iš gy ve no ge to bai su mus, yra nu skur dę pen si nin kai. Ir tai ne tik pi ni gai, tai yra vi sa ide o lo gi ja, kaip rū pin tis so cia liai remti nais žmo nė mis. Tarp rei ka lin gų pa gal bos yra ir jau nų šei mų, ir vai kų. Tai la bai svar bus mū sų ben druo me nės bruo žas ir, aiš ku, pa gal bi nin kų, ku rie mus fi nan suo ja, di de lis rū pes tis.

Kokiosdarparamossulaukiabendruomenėsnariai?...At jau tos. Aš pa ste bė jau, kad prie mū sų bu dė to jo, ant so

fu tės, nuo lat sė di žmo nės. Šian dien pri ėjau ir pa klau siau, gal

Su si pa žin ki me: Lie tu vos žy dų ben druo me nėApie emo ci nį laik me čio fo ną, kai bu vo nu tar ta at kur ti Lie tu vos žy dų ben druo-

me nę, jau kal bė jo ben druo me nės pir mi nin kės pa va duo to ja Ma ša Grod ni kie nė. Apie ben druo me nės veik lą ir vi zi ją ,,Švie ti mo nau jie nos“ klau sia Lie tu vos žy dų ben druo me nės pir mi nin kę Fai ną KUK LIANS KY.

jiems rei kė tų ko kį ar ba tos ar ka vos apa ra tą pa sta ty ti, bande lių, sau sainių at neš ti. Bet pa si ro do, kad jie čia ren ka si prieš pie tus, at ei na pus va lan džiu anks čiau, pa si šne ka, su ži no vi sas nau jie nas ir ta da jau ei na pie tau ti. O ban de lės tik ape ti tą su ga din tų... So cia li nia me cen tre yra iš ti sa pro gra ma pa gy ve nu siems žmo nėms, yra sa votiš ki se ne lių dar že liai. Jei gu žmo gus pats ne ga li iš ei ti iš na mų, jis ke lis kar tus per sa vai tę at ve ža mas į ben druo me nę. Vyks ta įvai rūs už si ė mi mai: ir mez gi mas, ir ta py ba, ir dai nos. Vis kas, ką tik fan ta zi ja lei džia. Gru pei žmo nių yra su da ro mos są ly gos švęs ti gim ta die nius.

Daž nai bū na ren gia mi kon cer tai. Yra daug kul tū ri nių pro gramų. Daž nai su si ren ka dau giau kaip šim tas, du šim tai žmo nių, su tal pin ti ne įma no ma. Tai nė ra bran gūs ren gi niai, nes bran giems mes ir pi ni gų ne tu ri me. Bet yra ne ma žai atlikėjų, kaip Ju di ta Leitai tė, Ra fai las Kar pis, Ar ka di jus Go tes ma nas, Bo ri sas Kirz ne ris, Bo ri sas Trau bas, Le o ni das Mel ni kas, Va len ti nas Kap lū nas, Lio ra Grod ni kai tė, Son dec kių šei ma, Da nu tė Po me ran cai tė, Davi das Ge rin gas, Via čes la vas Ga ne li nas, Ana to li jus Šen de ro vas, Ge dimi nas Da lin ke vi čius, Ser ge jus Kri ni ci nas ir ki ti, tarp jų dau ge lis už sie nio at li kė jų, ku rie kon cer tuo ja ne mo ka mai. Ren gia mos pa ro dos, pvz., Au gus ti no Sa vic ko ta py bos pa ro da. Mes kviečia me Lie tu vo je gast ro liuo jan čius žmo nes. Tu ri me ji diš kal bos skai ty mo su si ti ki mus. Tai yra ap skri tai uni ka lus, nie kie no ne finan suo ja mas ren gi nys. Kaip ži no te, Iz ra e ly je vals ty bi nė kal ba yra heb ra jų, o ji diš – mū sų lit va kų žy dų kal ba – kal ba vi sa va dovy bė, tad mes la bai sten gia mės tai puo se lė ti ir iš sau go ti. Tu ri me pro fe so riaus ji diš kal bos spe cia lis to or ga ni zuo ja mus skai ty mus. Su si ren ka žmo nės ir skai to ji diš kal ba li te ra tū rą. Vie ną kny gą. Pa vyz džiui, ji diš kal ba ra šiu sį No be lio pre mi jos lau re a tą Ba še vį Zin ge rį. Skai to me ir se nuo sius kla si kus – Šo lo mą Alei che mą, Men de lę Moi cher Sfo ri mą ir kt. To kius skai ty mus or ga ni zuo ja la bai kon tro ver siš ka Lie tu vo je, bet mū sų my li ma ir ger bia ma as me ny bė prof. Do vy das Ka cas.

Jei gu į Vil nių at va žiuo ja žy dų tau ty bės moks li nin kas, sten giamės jį pa si kvies ti skai ty ti to kias is to ri jos, fi lo so fi jos, kul tū ros pa skai tas, ku rios ga li bū ti su pran ta mos pla tes nei ben druo me nės da liai. Ne aukš to sios ma te ma ti kos! At ei na ir stu den tai. Ne bū ti nai žy dai. Pas mus ren gi nių yra be ga lė, ir mes sten gia mės plės tis, ben dra dar biau da mi su įvai rio mis įstai go mis. Pa vyz džiui, va kar bu vo at ėję „Ca ri to“ at sto vai. Ir mes ra si me, kaip ben dra darbiau ti su taip pat lab da ros po bū džio, bet ka ta li kų or ga ni za ci ja. Tiek jie, tiek mes tu ri me so cia li nius cen trus. Pa si da ly si me pa tir ti mi, gal mū sų žmo nės ga li jiems pa dė ti, o jie mums patar ti. Tai tik pra džia, bet la bai įdo mi, jei gu skir tin gų re li gi jų žmo nės, jų or ga ni za ci jos kar tu bent vie ną ren gi nį per me tus pa da ro.

Ben dra dar biau ja me su Lie tu vos gy ven to jų ge no ci do ir rezis ten ci jos ty ri mo cen tru. Tai jau ne so cia li nė sri tis. Vi są lai ką

9

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 8 (330) priedas

sa ky da vo, kad tai yra an ti se mi ti nė or ga ni za ci ja, kad čia jo kio ben dra vi mo bū ti ne ga li, bet tai ne tie sa. Cen tro ge ne ra li nė di rekto rė Te re sė Bi ru tė Bu raus kai tė – pui kus žmo gus. Ra do me bū dų ben dra dar biau ti, jie mums daug pa de da, nes tai yra vals ty bi nės ins ti tu ci jos pro fe sio na lai. Daug ką kar tu da ro me su Vals ty bi niu Vilniaus Ga o no žy dų mu zie ju mi. Tai ir gi vals ty bi nė ins ti tu ci ja, tu rin ti spe cia lis tų, o mes esa me tik sa vi veik li nin kai, bet la bai sten gia mės. Jie vi sa da pa de da, kai tik pa pra šo me.

Ben dra dar biau ja me su už sie nio ša lių am ba sa do mis, ki to mis tarp tau ti nė mis ar ba už sie nio žy dų or ga ni za ci jo mis, ben druo menė mis. Da bar Len ki jo je iš ki lo klau si mas dėl gy vu lių sker di mo pa gal žy dų pa pro čius. Jį pa lai kė Eu ro pos žy dų kon gre sas, ir mes kal bė jo mės su Len ki jos kon su lu. Bu vo klau si mų, su si ju sių su na ciz mo at gi mi mo grės me Veng ri jo je, ir mes iš kar to krei pė mės į Veng ri jos am ba sa dą. Am ba sa do rius at ėjo pa aiš kin ti, kaip mū sų tau tie čiai jau čia si šio je ša ly je. Ben druo me nės veik la yra be ga lo pla ti, kiek tik mes pa jė gia me.

Tu ri me ir tarp tau ti nių įsi pa rei go ji mų. Ben dra dar biau ja me su gar bės Iz ra e lio kon su lais Lie tu vo je prof. Vla du Al gir du Bu me liu ir Mi chai lu Ro si ca nu, iš tik ro su lau kia me di de lės pa gal bos.

Papasakokite apie žydųkultūrosugdymą, rūpinimąsididžiuojukultūrospaveldu,nes tai įvardijamavienupagrindiniųLŽBprioritetų.

Tai pri ori te ti nis klau si mas. Daug su nai kin ta Ho lo kaus to metais, bet daug ir iš li ko. Mes ne vi sa da mo kė jo me ūkiš kai nau do tis tuo, kas bu vo grą žin ta, o 1992 m. grą žin ta apie 20 pra stos būk lės si na go gų. Ypač re gio nuo se. Pro ble ma ta, kad žy dų ne bė ra. Ga li re mon tuo ti si na go gą kiek no ri, bet jei gu gy vy bės ne įpū si, ten nie ko ir ne bus. Mes per žiū rė jo me sa vo kon cep ci ją ir su lau kėme Kul tū ros pa vel do de par ta men to di rek to rės Dia nos Var nai tės pa lai ky mo per duo ti pa tal pas pa nau dos su tar ti mi sa vi val dy bėms 99 me tų lai ko tar piui. Kuo il ges niam lai kui su są ly ga, kad to se pa tal po se kas nors vyks. Kaip, sa ky ki me, Kė dai niuo se. Vie no je si na go go je yra mu zie jus, ki to je – Vai kų dai lės mo kyk la. Mu zieju je, kur yra tik erd vės, va do vė yra pui ki, vie to je ra bi no dir ba. Ji vis ką mo ka, vis ką ži no. Ir pui kiau siai žmo nėms iš aiš ki na. O tai la bai svar bu. Pa sa ko jant apie si na go gą yra pa sa ko ja ma ir Kė dai nių is to ri ja, žy dų ben druo me nės is to ri ja. Tai har mo nin gas pa sa ko ji mas.

Tą pa tį da ro me ir Pa kruo jy je. Ten ba ro ki nė me di nė si na go ga su de gė. Mes su tvar kė me vi są do ku men ta ci ją ir ati da vė me panau dai Pa kruo jio sa vi val dy bei. Da bar iš ES struk tū ri nių fon dų lė šų sa vi val dy bė ban dys at kur ti si na go gą. Pa žįs ta me Iz ra e lio moks li nin kus, ku rie yra už fik sa vę si na go gos in ter je rą, pra šy si me jų at va žiuo ti ir ne mo ka mai pa si da ly ti tu ri ma me džia ga. Se do je ir gi bu vo vi siš kai su griu vu si si na go ga, mes ją iš ar dė me ir pali ko me sa vi val dy bei sau go ti iki ge res nių lai kų. Api for mi no me že mės skly pą. Dėl jo tar si mės su se niū ni ja.

Da bar la bai di de lės dis ku si jos vyks ta Kai šia do ry se dėl Žiežma rių si na go gos, ku rią rei kia iš sau go ti. Va žiuo siu kal bė tis su ben druo me ne, iš si aiš kin ti, ko jiems rei kia, ko no rė tų. Tas pats Kal va ri jo je. Jau bu vo me su si ti kę su mies to va do vy be. Ten vieną pa sta tą rei kia stip riai tvar ky ti. Gal tai bus mu zie jus, gal kas ki ta, rei ka lin ga re gio nui.

Vil niu je, Gė lių gat vė je, si na go ga la bai pra stos būk lės, bet da bar jau pra de da me re mon to dar bus ir kar tu su Vil niaus sa vival dy be gal vo si me, kaip pa nau do ti pa tal pas. Gal pa na šiai kaip Kot ry nos baž ny čią. Gė lių gat vė yra prie sto ties, ši si na go ga ka dai se vei kė 24 va lan das per pa rą. Vi si į Vil nių at va žia vę žy dai pir miau sia ei da vo į si na go gą. Šis pa sta tas tu ri ypa tin gą is to ri nę reikš mę, to dėl no ri me pri kel ti jį ant ram gy ve ni mui. Mū sų ben druo me nė sie kia rū pin tis vi su žy dų pa vel du – ne būti nai tik pa sta tais, bet ir kul tū ra, kal ba, re li gi ja, taip pat ki tais da ly kais. Mū sų su pra ti mu, net jei tai ne mū sų nuo sa vy bė, mes jau čia mės at sa kin gi, to dėl vi sa da pra šo me tar tis su mu mis, dis ku tuo ti, klaus ti mū sų nuo mo nės, net jei gu tai sa vi val dy bės

ar vals ty bės nuo sa vy bė. Mes tu ri me vi sur da ly vau ti, nes ki taip pa pras čiau siai iš nyk si me. Tai yra pa grin di nis dar bas iš sau go ti iden ti te tą per pa vel dą, per kul tū rą. Mū sų or ga ni za ci ja ap skri tai yra dau giau kul tū ri nė nei po li ti nė. Į po li ti ką įsi ve lia me tik tiek, kiek esa me pri vers ti...

YpatingądėmesįLŽBteikiažydųkapiniųišsaugojimui,žydųkančiųiržuvimovietųįamžinimui.Kaipvertinatesavivaldybių,kurioseyrakapinės,mokyklųpagalbą?

Ka pi nių iš sau go ji mas yra ga na skau di te ma, bet ji nė ra neiš spren džia ma. Pir miau sia ka pi nės pri klau so ne mums, o savi val dy bėms ir jos pri va lo jo mis rū pin tis. Sa vi val dy bės tu rė jo in ven to ri zuo ti vi sas ka pi nes, nu sta ty ti ri bas ir at lik ti tei si nę re gist ra ci ją. De ja, ter mi nas vis nu ke lia mas, da bar jis ati dėtas iki 2014 m. Mes pa tys ši to ne ga li me da ry ti. Yra di džiu lių pro ble mų, nes Lie tu vo je tu ri me 200 ka pi nių ir tiek pat žy dų šau dy mo vie tų. Šau dy mo vie tos pa pras tai bū da vo miš ke liuo se, joms sa vi val dy bės ar mo kyk los pa pras tai ski ria dė me sio, nes tai daž niau siai ne di de lis plo te lis. Su ka pi nė mis yra vi sai kas ki ta, jos at si dū rė mies te lių ir mies tų cen truo se. Ne apib rė žus jų ri bų ne ga li bū ti ga ran tuo tas, kad ne pra si dės sta ty bos, kaip jau ne kar tą yra bu vę. O žy dų spe ci fi ka to kia, kad bu vu sių žy dų ka pinių ne bū na. Ka pi nės yra am žių am žiams. Pa gal žy dų įsta ty mą ka pa vie tės ne ga li ma lik vi duo ti. Tai tie siog ne įma no ma. Ir da bar jau mes sa vo ini cia ty va su da rė me su tar tį su kul tū ros pa vel do spe cia lis tais tik rin ti ir pra šy ti se niū ni jų, sa vi val dy bių, mo kyk lų, kad tvar ky tų ka pi nes. Tvar ky ti tai reiš kia in ven to ri zuo ti ir ži no ti jų ri bas, kar tą ar dau giau sia du kar tus per me tus nu pjau ti žo lę, ne leis ti jo se gir tuok liau ti. Ir nie ko ten dau giau ne rei kia da ry ti, se no sios ka pi nės tu ri sa vo šar mo. Jų ne rei kia da ry ti nau jo mis. Bai si si tu a ci ja šiuo me tu yra su Rad vi lė nų ka pi nė mis Kau ne. Yra pro ble mų Tel šiuo se, Šiau liuo se. Ne bė ra gi mi nių, ga lin čių tvar ky ti pa min klus. Ant ka piai iš dau žy ti, iš lau žy ti. Vil niu je žy dų ka pi nė se ir gi pa na ši pa dė tis, bet mes čia kaž kaip tvar ko mės, Izra e lio ka rei viai at va žiuo ja, mes pa tys da ro me tal kas, bet apie 900 ant ka pių šiuo me tu lie ka gi mi nių ne pri žiū ri mi. Pa gal įsta ty mą ka pi nių tvar ky mas yra sa vi val dy bės rei ka las. Ir ne pa sa ky čiau, kad jos pik ty biš kai nie ko ne da ro. Jos sa vo te ri to ri jo se tu ri bega lę ka pi nai čių. Na, o mes kar tu su pa min klo sau gi nin kais da bar ban dy si me ge rin ti šią pa dė tį.

KiekregioniniųbendruomeniųšiuometuyraLietuvoje?Kokiajųveikla?

Yra Klai pė dos, Kau no, Pa ne vė žio, Šiau lių, Uk mer gės, nedi de lė Šven čio nių ben druo me nė. Ir dar at ski ra Vil niaus bendruo me nė. Klai pė do je nuo 1939 m. ne li ko nė vie no žy do. Kai Klai pė dos kraš tas ati te ko vo kie čiams, žy dai bu vo iš jo iš stum ti. Vi si Pa lan gos ir Kre tin gos žy dai bu vo iš šau dy ti. Ben druo me nės da bar tvar ko si vi sai ne blo gai. Kai kur pa vie niai žy dai gy ve na kai me liuo se po du, tris. Jais pa si rū pi na re gio ni nės ben druome nės.

Di džiau sia po Vil niaus da bar yra Kau no žy dų ben druo me nė. Vyks ta kas die nis ben druo me ni nis dar bas. Lie tu vos žy dų bendruo me nės pir mi nin ko pa va duo to jas ir Uk mer gės ben druo me nės pir mi nin kas Ar tū ras Tai cas yra mū sų re gio ni nių ben druo me nių at sto vas. Ir ne tie sa, kaip kar tais ra šo ma spau do je, kad Kauno žy dai ka riau ja su Vil niaus. Daugiau kaip 700 Kau no žy dų ben druo me nės na rių yra Lie tu vos žy dų ben druo me nės da lis. Jo kių ki vir čų ar ne su ta ri mų su Kau no žy dų ben druo me ne nė ra.

Norėčiauklaustiapiežydųorganizacijas?KąbendrojosturisuLietuvosžydųbendruomene?

Ben druo me nė sie ja 29 įvai rias or ga ni za ci jas. Yra gy dy to jų, moks li nin kų drau gi jos, Ja nu šo Kor ča ko cen tras, Ga o no muzie jus, Lie tu vos žy dų spor to klu bas „Ma ka bi“, vai kų klu bas „Ilan“, jau nų šei mų klu bas „Miš po cha“, vai kų klu bas „Du bi“, yra vals ty bi nis žy dų dar že lis, Šo lo mo Alei che mo gim na zi ja.

10

Dar že lis ir gim na zi ja – vals ty bi nės ins ti tu ci jos, bet ten dės to ma žy dų is to ri ja ir mes daug ką da ro me kar tu. Rug sė jo 28 d. bus se zo no ati da ry mas. Da ly vaus spor ti nin kai, ne se niai iš Ma ka biados Iz ra e ly je par si ve žę daug me da lių, jau ni mo klu bas „Ilan“ ir vi du ti nio am žiaus žmo nių „Ge šer“ klu bas. Tai di džiu lis ren gi nys su fut bo lo var žy bo mis, mu ge, kas no rės, ga lės par da vi nė ti sa vo me no kū ri nius, rank dar bius, bus ga mi na mas mais tas.

Nu ma to me švęs ti dak ta ro Ce ma cho Ša ba do šimt me tį. Tai dak ta ro Ais kau dos pro to ti pas, ku ris iš tik ro gy ve no Vil niu je, bu vo ži no mas gy dy to jas. Čia dau giau dirbs žy dų gy dy to jų orga ni za ci ja, Ja nu šo Kor ča ko cen tras. Vi si dir ba pa gal sa vo kryp tį. Te rei kia ko or di nuo ti.

Išinformacijosinterneteatrodo,kadlabaidaugdėmesioskiriamavaikųorganizacijoms...

Tu ri me Mad ri chų mo kyk lą, ku rio je vai kai mo ko vai kus, kaip žy dų skau tų or ga ni za ci ją. Sie kia ma ug dy ti vai kų pa si di džia vi mą sa vo tau ty be, pa sa ko ti apie ju daiz mą jiems su pran ta ma for ma. Pri pra tin ti prie min ties, kad jie yra ne tik Lie tu vos pi lie čiai, bet ir žy dų kil mės Lie tu vos pi lie čiai. Vai kai mo ka su tik ti ša ba tą, jį baig ti. Čia rei ka lin ga ir ak ty vi ra bi no veik la.

Mad ri chų mo kyk la tai – vi sa sis te ma. Vai kai jo je per ei na iš vie nos gru pės į ki tą. Iš pra džių jie bū na vai kai, pa aug liai, o paskui tam pa mad ri chais, t. y. va do vais. Jei at va žiuo tu mė te į mū sų va sa ros ar žie mos sto vyk las, pa ma ty tu mė te, koks tai sėk min gas me to das. Pra džio je aš bu vau prie šiš kai nu si tei ku si. Man at rodė, kaip ga li bū ti sto vyk la be auk lė to jų, kai nie kas ne pri žiū rės, dar kas nors nu tiks. Bet ma ne įti ki no. Nu va žia vu si pa ma čiau, kad sis te ma tik rai vei kia. Vai kai lai min gi, vy res nė liai, va do vai, pa ten kin ti. Tarp jų nė ra to kio ato trū kio, koks bū na tarp vai ko ir su au gu sio žmo gaus. Ren gia mos vi so re gio no, vi sų Bal ti jos ša lių ben dros sto vyk los.

Arlitvakųkongresaidarokokiąnorsįtakąbendruomenėsveiklai?

Kon gre sai yra kaip at skai tos taš kai. Mes ga li me pa si žiū rė ti, ką pa da rė me per ket ve rius me tus, kaip pa si kei tė me. Kaip mus pri ima ki tos or ga ni za ci jos, kaip į mus žiū ri vals ty bė. Be to, tai yra pro ga su si rink ti lit va kams iš dau ge lio pa sau lio ša lių, pa si jus ti Lie tu vo je kaip na mie. Ap lan ky ti re gio ni nes ben druome nes, ma žuo sius mies te lius, iš ku rių gal būt ki lę tė vai. Mū sų ben druo me nė šiuo me tu yra vie na pir mau jan čių Eu ro pos regio ne. Mes esa me gir ti ni už tai, kad gy ve na me vals ty bė je, ku ri rū pi na si žy dais, ir už tai, kad tin ka mai pa si nau do ja me vals ty bės rū pes čiu, steng da mie si kur ti ben druo me nės at ei tį. Jei gu žmo nės pa si rin ko gy ven ti čia, nes grįž ti į Iz ra e lį da bar nie kas ne truk do, vals ty bė su jais su gy ve na, tai mes ir gi tu ri me įdė ti sa vo in dė lį į de mok ra ti ją, kad mū sų žmo nės tik rai jaus tų si pil na ver čiais sa vo ša lies pi lie čiais. Mums, aiš ku, la bai svar bi tarp tau ti nių or ga ni zaci jų pa ra ma, o to kie kon gre sai su bu ria dau gy bę žmo nių iš vi so pa sau lio, tarp tau ti nių or ga ni za ci jų. Mes pri va lo me už si tik rin ti vi so pa sau lio žy dų pa lai ky mą. Man, kaip va do vei, la bai pa de da ben dra vi mas su žmo nė mis, at vy ku siais iš ka ro ne pa ty ru sio pasau lio ir apie Ho lo kaus tą ži nan čiais tik iš pa sa ko ji mų. Jų ki toks iš si la vi ni mas, aš ne sa kau, kad mū sų že mes nis, bet jų ki toks. Jų ki toks po žiū ris į gy ve ni mą, kul tū rin gos dis ku si jos, man da gu mas, ag re si jos ne tu rė ji mas. Per to kius kon gre sus ga li ma pa si mo ky ti elg tis, ben drau ti, su ži no ti, kaip to kios or ga ni za ci jos kaip mū sų dir ba pa sau ly je. Man tai yra la bai ver tin ga. Ir kai ku riuos aktu a lius po li ti nius klau si mus mes, lit va kai, ga li me spręs ti kar tu. Be to, dar vie nas iš mū sų tiks lų – už megz ti ry šius su Ame ri kos lie tu vių ben druo me ne. Mes gy ve na me dias po ro je, jie gy ve na dias po ro je, tai ko dėl mums ne ben drau ti, ne pa si mo ky ti vie niems iš ki tų?

Dėkojameužmumsskirtąlaiką.

Zi na rim GAi lie nė

Senosios Ylakių žydų kapinės. O prie jų vartų, kuriuos dabar bežymi tik arka, – žudynių vieta. Juos visus suguldė bendrose duobėse, atvarę per šitą lauką

Čia vaikšto tik tyla. Ir kartą per metus žmogus iš seniūnijos nušienauja žolę.Ir vis mažiau kas beprisimena jų vardus Ra

dvilė

s R

imga

ilaitė

s nu

otra

ukos

11

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 8 (330) priedas

Rug sė jo 23-io ji, Lie tu vos žy dų ge no ci do au kų die na, mū sų ša ly je pra dė ta mi nė ti nuo 1994 m., LR Sei mui pa skel bus šią da tą at min ti na die na. Rug sė jo 23-io ji pa si rink ta ne at si tik ti nai, nes tą die ną 1943 m. bu vo lik vi duo tas Vil niaus ge tas. Tarp tau ti nė ko mi si ja na cių ir so vie ti nio oku pa ci nių re ži mų nu si kal ti mams Lie tu vo je įver tin ti kas met kvie čia ben dro jo ug dy mo įstai gas pa mi nė ti šią da tą.

At min ti nas die nas ga li ma mi nė ti įvai riai, bet kai mi ni me da tą, ku ri su si ju si su di džiu le Lie tu vos gy ven to jų ne tek ti mi, rei kia pa ruoš ti mo ki nius taip, kad jie jaut riai su vok tų, ką ap skri tai sim bo li zuo ja ši da ta, ko dėl ji tra giš ka Lie tu vos vals ty bei, ko kias ne tek tis tą die ną mi ni me.

Is to ri ją kaip mo zai ką tu rė tu me at kur ti iš var dų ir gy ve nu sių žmo nių is to ri jų

Tarp tau ti nė ko mi si ja ini ci juo ja mi nė ji mus nuo 2004 m. ir kas met siū lo me mo kyk loms vis ki tą idė ją, nes mo kyk la yra kaip upė, nuo lat be si kei čian ti ir ju dan ti, mo ki niams ir mo kyto jams rei kia nau jų pa siū ly mų ir min čių, kad juos su do min tų ir pa ska tin tų veik ti. Per de šim tį me tų esa me siū lę mo kyk loms reng ti kon kur sus apie vie to se gy ve nu sius žy dus „Gy vo ji žy dų is to ri ja“ (2004–2005), pi lie ti nes ini cia ty vas: „At min ties gė lė“ (2006), „Ran kos“ (2007), ma si nių žu dy nių vie to se iš ak menė lių su dė lio ti žo dį „At mink“ (2008), iš žva ku čių su dė lio ti Do vy do žvaigž dę (2009), su rink ti gy ve nu sių jų mies tuo se ir mies te liuo se var dus ir už ra šy ti juos ant ak me nų, o pas kui padė ti šiuos ak me nis mi nė ji mo vie to se (2010), iš dė lio ti me no rą (2011), pa ga min ti sim bo li nę kny gą „Lie tu vos žy dų gy ve ni mas

Sim bo li nė kny ga

„At mink“ „At min ties gė lė“

12

ir tra ge di ja“ (2012). Vi sų šių iš var dy tų ir jau įvy ku sių mi nė ji mų es mę su da ro ne ap si lan ky mas ma si nių žy dų žu dy nių vie to se, o tai, kaip mo ky to jas įtrau kia mo ki nius į pa si ruo ši mą mi nė jimui – mo ki niai ren ka in for ma ci ją nu ro dy ta te ma, mo ky to jas su pa žin di na mo ki nius su vie to se gy ve nu sių žy dų is to ri ja: ka da ap si gy ve no, kaip gy ve no, kuo ver tė si, ko kie bu vo tar pu sa vio san ty kiai su kai my nais, ko kie žy dų pa sta tai iš li kę to je vie to vė je. Mes ma no me, jog la bai svar bu, kad mo ki niai ir net vi sa mies to ar mies te lio ben druo me nė ži no tų pra ei tį – kiek žy dų tau ty bės žmo nių gy ve no iki na cių oku pa ci jos pra džios ir ko kią įta ką turė jo mies te lio eko no mi kai, kul tū rai ar po li ti kai. Dau ge lis ma žų Lie tu vos kai mų ir ta po mies te liais, kai juo se ap si gy ve no žy dai: su kles tė jo ama tai, pre ky ba. Že mai ti jo je vei kia JakovoBunkos pa ra mos ir lab da ros fon das, įgy ven di nan tis kul tū ri nius pro jektus, sie kian čius iš sau go ti žy dų kul tū ros pa vel dą. Man įstri go šio fon do skel bia mas šū kis: „Labaisvarbu,kadpasaulisžinotųnetikkaipmesžuvome,bet irkaipgyvenome.“ Tad vi sų mū sų ins ti tu ci jos, ini ci juo tų pa mi nė ji mų tiks las yra pa na šus, kad mo ki niai su vok tų, kaip Lie tu vos žy dai gy ve no čia iki na

cių oku pa ci jos ir ma si nio žy dų nai ki ni mo pra džios, ko kį in dė lį įne šė į Lie tu vos vals ty bės kū ri mą ir puo se lė ji mą. Ir ta da tu rė tų at si ras ti su vo ki mas, ko ne te ko me.

Šie me tai Lie tu vos Res pub li kos Sei mo nu ta ri mu yra pa skelb ti Vil niaus ge to at mi ni mo me tais. Tad gal vo da mi apie šių me tų pa mi nė ji mo idė ją su si mąs tė me, kad be veik vi so se ma si nių žudy nių vie to se, ku rių Lie tu vo je yra dau giau nei 200, ant pa min klų iš li kę už ra šy ti žu vu sių žy dų skai čiai: tiek ir tiek vy rų, mo te rų ir vai kų. Skai čiai... Bet jie bu vo žmo nės su sa vo gy ve ni mais, is to ri jo mis ir var dais?

Jau pir mo sio mis rug sė jo mė ne sio die no mis pa sklei dė me mo kyk loms idė ją apie pro jek tą „Kiekvienasžmogusturisavovardą“. Šiuo pro jek tu mo ki niai kvie čia mi įsi trauk ti į krašto ty ri nį dar bą – rink ti in for ma ci ją ir is to ri jas apie gy ve nu sius žy dus (var dai, pa var dės, na mai, ku riuo se gy ve no, is to ri jos apie juos, šių žmo nių li ki mas: su spė jo iš vyk ti iš Lie tu vos iki na cių oku pa ci jos, bu vo iš trem ti į Si bi rą 1941 m. bir že lio 14–21 d., nu žu dy ti vie to je ar tie siog li ki mas ne ži no mas). Ma no me, kad mo ki niai, įsi trau kę į to kį kraš to ty ri nį dar bą, su ži nos daug įdo mių da ly kų apie sa vo vie to vę ir vė liau ta in for ma ci ja ga li pra vers ti is to ri jos, eti kos, pi lie tiš ku mo pa grin dų pa mo ko se, mo kyk los mu zie jų eks po zi ci joms, vie tos kraš to mu zie jams. Ki ta ver tus, no rint su rinkt to kią in for ma ci ją, rei kia ben drau ti su se no liais ir, ži no ma, bū ti na sku bė ti, nes lai kas bė ga grei tai, vy res nio am žiaus žmo nių, ga lin čių pri si min ti XX a. tre či ą jį, ket vir tą jį ar penk tą jį de šimt me tį, vis ma žiau. Tad pa de dant ak ty viems mo ky to jams ir mo ki niams dar ga li ma at kur ti įvai rių mies te lių is to ri jas, sudė lio jant kaip mo zai ką iš ma žų pra ei ties tru pi nė lių.

Šių me tų Lie tu vos žy dų ge no ci do au kų die nos mi nė ji mą pa vadi no me „At min ties ke lias“. Mo ki niai, be si ruoš da mi jam, ren ka in for ma ci ją apie vie to je gy ve nu sius žy dų tau ty bės as me nis. Prieš ren gi nį už ra šo ant ak me nų gy ve nu sių žy dų var dus, pa var des ar ki tą in for ma ci ją (gi mi mo me tus, vie to vę ar gat vės pa va di ni mą, kur gy ve no). Į mi nė ji mą mo ki niai ne ša si ak me nis su už ra šy ta

Menora

Vardai

13

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 8 (330) priedas

ži nia. Mi nė ji mai dau giau sia vyks ta ma si nių žu dy nių vie to se, ku rių dau ge lis yra prie pat mies tų ir mies te lių. Ke liau da mi į mi nė ji mo vie tą pės čio mis, mo ki niai su mo ky to jais ga li ap tar ti, ką be si ruoš da mi ren gi niui su ži no jo apie tra giš ką čia gy ve nu sių žy dų li ki mą, apie tai, koks bu vo pas ku ti nis šių Lie tu vos pi lie čių ke lias. Mi nė ji mo vie to je iš ak me nė lių su žmo nių var dais mo kiniai su dė lio ja ke lią – tar si at mi ni mą apie gy ve nu sius žmo nes. At min ties ke lias yra ypa tin gas tuo, kad tu ri var dus, sa vo is to ri jas ir yra tar si til tas tarp pra ei ties ir da bar ties.

Po stū mį „At min ties ke lio“ idė jai, min tį rink ti gy ve nu sių žmo nių var dus pa ska ti no šią va sa rą da ly va vi mas dvie juo se semi na ruo se Jung ti nė se Ame ri kos Vals ti jo se. Se mi na re, vy ku siame Va šing to no Ho lo kaus to mu zie ju je, pa skai tų, dis ku si jų me tu daug dė me sio bu vo ski ria ma žmo nių is to ri joms. Daug bu vo kal ba ma apie kiek vie no žmo gaus in dė lį į vals ty bės gy ve ni mą, po li ti ką, gvil de na mas pa pras to žmo gaus vaid muo vals ty bė je – kiek vie nas žmo gus pri ima tam tik rus spren di mus, ku rie kaž ką le mia ir tu ri įta ką vyks tan tiems pro ce sams. Tad sa vai me bu vo su pran ta ma, ko dėl dar bas su Ho lo kaus to liu di nin kais yra vienas iš Ho lo kaus to mu zie jaus Va šing to ne pri ori te tų. Se mi na ro da ly viai tu rė jo šil tą su si ti ki mą su Ho lo kaus to liu di nin ke Nes se Go din, ki lu sia iš Šiau lių, na cių oku pa ci jos me tu ka lin ta Šiau lių ge te, o lik vi duo jant ge tą iš vež ta į Štut ho fo kon cen tra ci jos stovyk lą. Jos aiš kus, lo giš kas pa sa ko ji mas apie Lie tu vą, lie tu vių žy dų san ty kius iki pir mo sios so vie tų oku pa ci jos ir di džiu lius po ky čius vi suo me nė je bei žmo nių san ty kiuo se 1940–1941 m. at sklei dė tą tra giš ką ir kom pli kuo tą Lie tu vos is to ri jos lai ko tarpį, ku ris dau ge liui be si klau san čių ame ri kie čių mo ky to jų gal būt

bu vo ir ne vi sai su pran ta mas. N. Go din pa sa ko jo ir apie 1941 m. trė mi mus į Si bi rą – tą lai ko tar pį at si me na la bai aiš kiai, nes da lis jos gi mi nai čių, Šiau lių žy dų, at si dū rė Si bi re. Ta čiau jaut riau sias mo men tas su si ti ki me su N. Go din bu vo tuomet, kai pri ėju si pri si pa ži nau, kad esu lie tu vė iš Lie tu vos. N. Go din lie tu viš kai pa sa kė ke le tą pa pras tų žo džių, ku riuos dar at si mi nė, pas kui ap ka bi no ma ne ir iš ta rė: „Aš taip pat esu lie tuvė iš Lie tu vos.“ Tai bu vo nuo sta biau si žo džiai, pa sa ky ti an glų kal ba, nes N. Go din, daug me tų gy ven da ma JAV ir be veik pa mir šu si lie tu vių kal bą, dar lai ko Lie tu vą sa vo iden ti te to da li mi. Tą vals ty bę, ku rio je gi mė ir au go, kū rė ir jos tė vai, se ne liai, gi mi nės, kai my nai bei mo kyk los drau gai, lai ko sa va.

At vy kus į ki tą se mi na rą Vir dži ni jos Ho lo kaus to mu zie ju je Rič mon de pir miau sia pa si ti ko įtai gi mu zie jaus eks po zi ci ja, pasa ko jan ti apie di džiu lę Len ki jos žy dų šei mą ir jos li ki mą Ho lokaus to me tu. Kiek vie nam šei mos na riui bu vo skir tas la ga mi nas, ant ku rio už ra šy tas var das, pa var dė ir ki ta in for ma ci ja, ži no ma apie tą as me nį. Tuo met pa gal vo jau, kad pa na šias eks po zi ci jas ne sun kiai ga lė tų su kur ti ir mū sų kū ry bin gi mo ky to jai, ku rie įvai riems ren gi niams, mi nė ji mams pa ren gia ori gi na lius sten dus, de ko ra ci jas. Bet iš pra džių tu ri me su rink ti in for ma ci ją, su ran kio ti po kruo pe ly tę is to ri jas apie žmo nes, ku rių ne te ko me ir ku rie yra mū sų Lie tu vos is to ri jos da lis.

in gri da Vil kie nėTarp tau ti nės ko mi si jos na cių ir so vie ti nio oku pa ci nių re ži mų nu si kal ti mams

Lie tu vo je įver tin ti švie ti mo pro gra mų ko or di na to rė, sek re to ria to va do vo pa va duo to ja

Susitikimas su N. Godin

Ekspozicija Ričmonde

14

Nuo 2003 m. Tarp tau ti nė ko mi si ja na cių ir so vie ti nio oku pa ci-nių re ži mų nu si kal ti mams Lie tu vo je įver tin ti at ren ka ak ty viau- sius Lie tu vos švie ti mo įstai gų at sto vus ir siun čia juos da ly vau ti Yad Vas he mo (Ho lo kaus to ty ri mo cen tro ir mu zie jaus) ren gia-muo se se mi na ruo se. Šiais me tais Yad Vas he mo su reng ta me se mi na re da ly va vo 18 mo ky to jų ir dės ty to jų iš įvai rių Lie tu vos re gio nų. Pro gra ma įgy ven di na ma re mian tis Tarp tau ti nės ko-mi si jos na cių ir so vie ti nio oku pa ci nių re ži mų nu si kal ti mams Lie tu vo je įver tin ti ir Yad Vas he mo tarp tau ti nės stu di jų apie Ho-lo kaus tą mo kyk los pa si ra šy ta ben dra dar bia vi mo su tar ti mi.

,,Švie ti mo nau jie nos“ kal bi na se mi na ro da ly vę, Vil niaus Pi-lai tės gim na zi jos sky riaus ve dė ją ir is to ri jos mo ky to ją Van dą BU KĖ NIE NĘ.

Žinome,kadšiuoseseminaruosepaprastaibūnapristatominaujausityrimaiHolokaustotema.Kąsužinojote?

Ho lo kaus to te ma ge rai ži no ma bet ku riam Lie tu vos is to ri jos mo ky to jui ar dės ty to jui, ta čiau ap lan kius Yad Vas he mo tarp tau tinę Ho lo kaus to mo kyk lą, ji pa pil do ma nau jais duo me ni mis. Ypač pa vei kia mi jaus mai. Ma nau, vi si se mi na ro da ly viai su pra to, kad žy dų tau ta ka tast ro fos nie ka da ne pa mirš.

Iz ra e lio tau ta mo ka sau go ti at mi ni mą apie Ho lo kaus tą. Yad Vas he mo kom plek se su telk ta mil ži niš ka in for ma ci ja apie tai. Di džiu lė cen tro erd vė skir ta žu vu sioms Eu ro pos žy dų ben druome nėms. Vi sa erd vė at kar to ja Eu ro pos kon tū rus, kur pa min kliniuo se ak me ny se iš kal ta in for ma ci ja apie ten gy ve nu sias žy dų ben druo me nes.

Aikš tė je, skir to je Var šu vos ge tui, at kar to tas Var šu vo je esan tis pa min kli nis kom plek sas pra smin gu erd vi niu ra kur su: su ki lė lius ir ge to vi suo me nę vaiz duo jan čios pa min kli nės gru pės – vie no je erd vė je.

Pui kios pa skai tos su pa žin di no su Lie tu vos žy dų kul tū ra ir jos lem ti mi. Yad Vas he mo ar chy vuo se su kaup ta di džiu lė in for ma ci ja apie Ho lo kaus to au kas.

Se mi na re ga lė jo me ge ro kai pa pil dy ti sa vo ži nias apie ,,laisvo jo pa sau lio“ po žiū rį į Ho lo kaus tą. Juk net žy dų tau tie čiai dau ge ly je pa sau lio ša lių, taip pat neut ra lių vals ty bių vy riau sy bės pa sy viai ste bė jo vyks tan čią ka tast ro fą.

KaipvertinatenaujausiąHolokaustotemosdėstymometodinęmedžiagą?Kągalėsitepritaikytisavodarbe?

Ga li ma pri tai ky ti nau jus duo me nis, pa si nau do ti me to di ne me džia ga. Bet ypač svar bu mo ra li nis po vei kis, jaus mai, ku riuos įgi jo me. Kol jie gy vi, tai rei kia per duo ti mo ki niams ir stu dentams. Gal tuo met ir at ei ty je ge riau su pra si me ki tus, ki to kius, ki taip kal ban čius, ki to kį ti kė ji mą iš pa žįs tan čius...

Sukuotekosusipažintiseminare?Se mi na ro da ly viai iš klau sė ne tik Iz ra e lio, bet ir pa sau li nio

gar so dės ty to jus, to kius kaip pro fe so rius Je gu da Bau e ris, pa brėžu sius, kad tik JTO Sau gu mo Ta ry ba ga li nu spręs ti apie ge no ci do bu vi mą. Spren džiant šį klau si mą, pen kios vals ty bės tu ri ve to tei sę. Taip pat įvy ko su si ti ki mai su Si mo no Vy zen ta lio cen tro di rek to riu mi Ef rai mu Zu ro fu. Jis su pa žin di no su na cis ti nių nusi kal tė lių per se kio ji mo po ka ry je pro ble mo mis. Su si ti ko me su Lie tu vos am ba sa dos Iz ra e ly je at sto ve. Ypač jau di nan tis bu vo su si ti ki mas su Ho lo kaus tą iš gy ve nu siu liu dy to ju, bu vu siu kaunie čiu Cvi Ka cu. Jo pa sa ko ji mo apie iš si gel bė ji mą iš mir ties gniauž tų po vei kį jau čiu li gi šiol.

Se mi na re tai ky ti ak ty vūs me to dai – prak ti ku mai, nau din gi dės tant mo kyk lo se šią te mą. Pa do va no ta mo ky mo prie mo nių –

Iz ra e lio tau ta mo ka sau go ti at mi ni mą

„Ka tast ro fa ir sto vin tie ji nuo ša lė je“ (apie gel bė to jus ir ko la boran tus, ru sų kal ba), „Ka tast ro fa ir jos at mi ni mas“ (ru sų kal ba), vaiz do me džia ga, suteikta in for ma ci jos apie in ter ne te pa skelb tus duo me nis, straips nius. Tai pa dės mo ky to jams iš sa miau ir šiuolai kiš kiau at skleis ti Ho lo kaus to te mą.

Asmeniniaiįspūdžiaitaipatlabaistiprūs?Vi sa ke lio nė pa li ko ne iš dil do mą įspū dį. Je ru za lės mies tas,

vi suo me nės ypa tu mai, re li gi nės vie tos, ke lio nė į Iz ra e lio šiau rę, se niau sio Že mė je mies to Je ri cho lan ky mas, Kum ra no slė nis, Ne gy vo ji jū ra, Tel Avi vo mies tas. Tai ne tik Iz ra e lio is to ri ja, o ir reikš min ga pa sau lio is to ri ja, vie na se niau sių ci vi li za ci jų Že mė je. Iš skir ti nė Iz ra e lio vi suo me nė. Kri to į akis gau si ju dė jų or to doksų ben dri ja, gau sios jų šei mos. Daug ka ri nė mis uni for mo mis ap si ren gu sių gin kluo tų jau nuo lių ir mer gi nų. Tar ny ba ar mi jo je pri va lo ma. Mer gi noms – dve ji me tai, vai ki nams – tre ji. Iz ra e lio jau ni mas au ga kul tū rin gas, ku pi nas pa trio tiz mo.

PapasakokiteapiepatįYadVashemomuziejų.Yad Vas he mo mu zie jus – gy vas or ga niz mas. Ja me daik tais,

do ku men ti niais fil mais, liu di nin kų bal sais kal ba ma apie žy dų tau tą iš ti ku sią tra ge di ją. Tai, be abe jo, tu ri di džiu lį auk lė ja mąjį po vei kį ša lies jau ni mui. At ski ras me mo ria las skir tas vai kų tra ge di jai. Iš ori nė je da ly je žu vu sius vai kus sim bo li zuo ja akme ni niai ,,dai gai“. Tai liu di ja apie nu trū ku sius, ne su bran din tus gy ve ni mus. Mu zie jus at lie ka edu ka ci nį vaid me nį. Apie tau tos pra ei tį, Ho lo kaus tą mo ko ma jau dar že ly je. Tam su kur ta spe cia li me to di ka.

Kaipmanote,armūsųmokyklosereikėtųkąnorskeistidėstantHolokaustotemą?

Ma ny čiau, šią te mą rei kė tų dės ty ti ben draž mo giš ką ja pras me. Mo ki niai tu rė tų su vok ti, kad bu vo žu do mi ŽMO NĖS: vy rai, mo te rys, vai kai. Mo ki niai tu ri aug ti at jau čian tys, su pran tan tys žy dų tau tos tra ge di ją ir skaus mą.

Yad Vas he mo se mi na rai yra skir ti švie ti mo ins ti tu ci jų at stovams, dir ban tiems Ho lo kaus to švie ti mo sri ty je; jie vyks ta jau vie nuo lik tus me tus iš ei lės. Per šį lai ką se mi na ruo se da ly va vo 11 Lie tu vos švie ti mo ins ti tu ci jų at sto vų gru pių (apie 220 švieti mo ins ti tu ci jų at sto vų).

15

Informacinio leidinio „Švietimo naujienos“ Nr. 8 (330) priedas

„Gy Vy bės ir kAn čių duo bė“

Fil mą „Gy vy bės ir kan čių duo bė“ kū rė re ži sie rė ir sce na ri jaus au to rė LilijaKopač, sce na ri jaus ben dra au to rė ir pro jek to va do vė DanutėSelčinskaja bei ope ra to rius AlgisLiutkevičius. Fil mo mon ta žo au to rius AnatolijusTetiušinas.

D. Sel čins ka ja prieš fil mo prem je rą kal bė jo: „Šis fil mas – tai ne pir mas mū sų dar bas. Pir ma sis – fil mas „Pa lie ku tau sa vo vai ką“, su kur tas 2005 m., o ant ra sis – „Vil ties etiu das“ 2007aisiais. Šis fil mas – jau tre čias, bet grei čiau siai – ne pas ku ti nis. Pa grin di nis fil mo vei kė jas – Mo šė Kuk lians kis – be ga lo reik lus ki tiems ir sau. Tai žmo gus pe dan tas. Jis daug kar tų tik ri no fil mo fak tus, tai sė juos, per ra ši nė jo... Vis kas tu rė jo bū ti pre ci ziš kai tiks lu. Be to, jis – uni ka lios at min ties žmo gus, vi suo met pa lai kęs ypač glau džius ry šius su sa vo gel bė to jais.“

Re ži sie rė L. Ko pač, pra tęs da ma min tį, pri dū rė: „Fil mas – tai at sa kas tiems, ku rie tei gia, kad Ho lo kaus tas – tik mi tas, jo nebu vo. Čia pa nei gia mos vi sos spe ku lia ci jos, nes M. Kuk lians kis fak tus pa tei kia ne die nų, bet kar tais net mi nu čių tiks lu mu. Fil me ro do ma vi sa di de lė jo šei ma. Pir ma sis po stū mis kur ti apie jį fil mą bu vo tai, kad 30 sa vo šei mos na rių iš Iz ra e lio jis at skrai di no į Vil nių. Ir tai jis da ro jau be ne ket vir tą kar tą: pa au gu sius vai kus at ve ža į Lie tu vą ir su pa žin di na su vi sa Ho lo kaus to is to ri ja. Ve ža juos tais ke liais, ku riais ėjo be si slaps ty da mi nuo na cių, su pa žin di na su Lie tu vos žmo nė mis, ku rie tuo me tu bu vo jų an ge lai sar gai.“

jų Vie nin te lė „kAl tė“ – bu Vo Žy dAi...

Fil me „Gy vy bės ir kan čių duo bė“ pa sa ko ja ma ne įtikė ti na Kuk lians kių šei mos iš si gel bė jimo is to ri ja Ant ro jo pa sau li nio ka ro metais. Fil mas pa grįstas vie nin te lio gy vo to lai ko tar pio liudi nin ko – M. Kuklians kio – at si mi nimais. M. Kuk lians

kis – vie nas iš tri jų Vei sie jų vais ti nin ko Sau liaus Kuk lians kio ir jo žmo nos gy dy to jos Zi nai dos vai kų, ka ro me tais gy ve nu sių Aly tu je. Dra ma tiš kas, pra ra di mais pa žen klin tas šios šei mos gel bė ji mo si ke lias bu vo pil nas pa vo jų ir ne si liau jan čios ko vos dėl iš li ki mo. S. Kuk lians kis ir jo vai kai Mo šė, Ana bei Sa mu e lis pus an trų me tų slaps tė si Drus ki nin kų ra jo no miš kuo se, pa de da mi Sven ti jans ko, Ger da šių, Vai niū nų, Ma ce vi čių ir Bu gie dos kai mų gy ven to jų, jie per žen gė dau gy bę gy ve ni mo kliū čių. Vi si Vei siejų gy ven to jai žy dai, tarp ku rių bu vo daug Kuk lians kių gi mi nių, nu žu dy ti 1941 m. lap kri čio 3iąją Kak tiš kė se. Nors nuo mi ni mų įvy kių pra džios pra ėjo jau dau giau kaip 70 me tų, M. Kuk lianskis nie ko ne už mir šo: nei to blo gio, to var go, tos ne pa grįs tos ne apy kan tos, to mir ties ty ko ji mo ir kva po kiek vie ną aki mir ką per tre jus me tus, nei to ge ro, to sie ki mo pa dė ti, to drau giš ku mo, tos dva si nės ši lu mos, ku ri su teik da vo vil tį bei jė gų, to šel pi mo ir pa ga liau iš si gel bė ji mo. Juos ta fil muo ta vi so se įvy kių vie to se – Gar di ne, vaiz din go je Dzū ki jo je, da ly vau jant di de liam Mo šės, Anos ir Sa mu e lio Kuk lians kių vai kų bei anū kų bū riui, taip pat šios šei mos gel bė to jų pa li kuo nims.

Mo šei, Sa mu e liui ir Anai Kuk lians kiams, kaip ir ki tiems žy

Gy ve ni mas – it žvė rių... Lie tu vos žy dų ge no ci das – vie na iš bai siau sių tra ge di jų Lie tu vos is to ri jo je. Na cių oku pa ci jos me tais nu žu dy ta apie 200 tūkst. Lie tu vos žy dų (tai dau giau nei 90 proc. prieš ka ry je Lie tu vo je gy ve nu sių jų šios tau tos žmo nių). Taip bu vo su nai-

kin ta Lie tu vos žy dų ben druo me nė, gar sė ju si tur tin ga kul tū ra, ta len tin gais ir darbš čiais žmo nė mis. Ir vis dėl to tie žmo nės gy vi ar ti mų jų ir at si tik ti nai, sun kio mis va lan do mis su tik tų žmo nių pri si mi ni muo se, šir dy se... Jų pėd sa kai įspaus ti mū sų ša lies že mė-je... Šian dien ga li me di džiuo tis tik tuo, kad apie juos kal ba ma, jų dar bai mi ni mi, už ra šo mi, apie juos ku ria mi fil mai.

dams, bu vo pa si ra šy tas mir ties nuosp ren dis, bet jie iš gy ve no... To dėl da bar, jau ket vir tą kar tą Mo šės, Sa mu e lio ir Anos anū kai at ve ža mi į Lie tu vą tam, kad su ži no tų, kam tu ri bū ti dė kin gi už tai, jog ga lė jo gim ti.

Anos Kuk lians ky sū nus fil me sa ko: „Mū sų vai kai mo ko si apie Ho lo kaus tą mo kyk lo je, bet pri si lies ti prie sa vo šei mos is tori jos – reiš kia į vis ką re a guo ti ne tik pro tu, bet ir šir di mi.“

Jau se niai tarp gy vų jų nė ra šei mos tė vo Sau liaus Kuk lians kio, mi rė Ana bei Sa mu e lis Kuk lians kiai. Šei mos iš gy ve ni mus sau go tik Mo šė Kuk lians kis – to kių žmo nių lie ka vis ma žiau.

Fil me sa vo ir sa vo šei mos is to ri ją M. Kuk lians kis pa sa ko ja at vi rai, ati džiai, nuo šir džiai: „Aš – Mo šė Kuk lians kis. Gi miau 1923 m., au gau su tre jais me tais jau nes ne se su te Ana ir sep ty neriais – bro liu ku Sa mu e liu che mi ko vais ti nin ko ir me di kės šei moje, ma ža me, bet la bai gra žia me Vei sie jų mies te ly je, ša lia pui kaus An čios eže ro, kal vo to je, eže rin go je, miš kin go je ypa tin go gro žio Dzū ki jo je, kur per kar tų kar tas gy ve na mū sų pro tė viai.

Kal ti no mus vi so mis pa sau lio nuo dė mė mis. Ir ko lek ty viai su ta pa ti no žy dus su ko mu nis tais, nors nie kas iš mū sų šei mos, kaip ir dau gu ma Lie tu vos žy dų, tai par ti jai ar jos or ga ni za ci jai ne pri klau sė. Jau ne kal bant apie tai, kad vien pri klau so mu mas tai par ti jai ne ro dė, jog tu ri ma rei ka lo su nu si kal tė liu. Bu vo me ap stul bę nuo tos bai sios ne apy kan tos ir pa gie žos, su ku ria su sidū rė me. Ir pa ju to me sa vi mi...

Laik raš čiai ir ra di jas tie siog nuo di jo žmo nes ne apy kan ta žydams. Iš po li ci jos at ėjo pa rei gū nas ir pa sa kė, kad vi si tu ri me gy ven ti ten, kur gy ve no me iki ka ro. Ka dan gi iki ka ro gy veno me Aly tu je, tu rė jo me ke liau ti ten. Tuo met ma ma pa rei gū no pa si tei ra vo, ar už tek tų pa žy mė ji mo, kad ga li me iš va žiuo ti iš Aly taus. Jis pa tvir ti no, kad už tek tų. Ma ma iš va žia vo gau ti tą pa žy mė ji mą... Ir ne grį žo... Pa puo lė tie siai į iš gė ru sių bu de lių kru vi nus na gus. Taip ne te ko me mū sų gra žios, ener gin gos, gabios, gim na zi ją auk so me da liu bai gu sios, ge ros, at si da vu sios ir jau nos 44 me tų ma mos. Mū sų tvir tas 53 m. tė vas, iš gy ven da mas my li mos žmo nos žū tį, pa se no 20čia me tų...“

„An Ge lAi sAr GAi“

Pri si min da mas skau džiau sius gy ve ni mo įvy kius M. Kuk lianskis ne si liau ja dė ko jęs sun kia me ke ly je su tik tiems žmo nėms.

Vie nas iš to kių žmo nių bu vo KarolisJarmala. Ir da bar Mo šė su šei ma at vyks ta į Vei sie jus ap l