samecnierosamecniero sromebis krebulisromebis krebuli · 3 udc (uak) 061.62: 33(479.22)(045) p -...

284
paata guguSvilis paata guguSvilis paata guguSvilis paata guguSvilis ekonomikis institutis ekonomikis institutis ekonomikis institutis ekonomikis institutis samecniero samecniero samecniero samecniero Sromebis krebuli Sromebis krebuli Sromebis krebuli Sromebis krebuli II II II II paata guguSvilis ekonomikis institutis paata guguSvilis ekonomikis institutis paata guguSvilis ekonomikis institutis paata guguSvilis ekonomikis institutis gamomcemloba gamomcemloba gamomcemloba gamomcemloba

Upload: others

Post on 01-Feb-2021

6 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

  • paata guguSvilis paata guguSvilis paata guguSvilis paata guguSvilis

    ekonomikis institutisekonomikis institutisekonomikis institutisekonomikis institutis

    samecnierosamecnierosamecnierosamecniero

    Sromebis krebuliSromebis krebuliSromebis krebuliSromebis krebuli

    IIIIIIII

    paata guguSvilis ekonomikis institutis paata guguSvilis ekonomikis institutis paata guguSvilis ekonomikis institutis paata guguSvilis ekonomikis institutis

    gamomcemlobagamomcemlobagamomcemlobagamomcemloba

  • 2

    paata guguSvilis paata guguSvilis paata guguSvilis paata guguSvilis

    ekonomikis institutisekonomikis institutisekonomikis institutisekonomikis institutis

    samecnierosamecnierosamecnierosamecniero

    Sromebis krebuliSromebis krebuliSromebis krebuliSromebis krebuli

    IIIIIIII

    mTavari redaqtori

    ramaz abesaZe

    saredaqcio kolegia

    n. arevaZe, g. berulava, n. bibilaSvili (pasuxismgebeli mdivani), v. burduli, l. daTunaSvili, l. ToTlaZe, e. kakulia, m. kvaracxelia, a. kurataSvili, T. lazaraSvili, i. naTelauri, g. papava, vl. papava, r. sarCimelia, T. CxeiZe, n. xaduri, m. xuskivaZe, r. javaxiSvili

    paata guguSvilis ekonomikis institutis gamomcemlobapaata guguSvilis ekonomikis institutis gamomcemlobapaata guguSvilis ekonomikis institutis gamomcemlobapaata guguSvilis ekonomikis institutis gamomcemloba

    Tbilisi 2009Tbilisi 2009Tbilisi 2009Tbilisi 2009

  • 3

    UDC (uak) 061.62: 33(479.22)(045) p - 121

    paata guguSvilis ekonomikis institutis paata guguSvilis ekonomikis institutis paata guguSvilis ekonomikis institutis paata guguSvilis ekonomikis institutis

    samecniero Srosamecniero Srosamecniero Srosamecniero Sromebis krebulSi qveyndeba inmebis krebulSi qveyndeba inmebis krebulSi qveyndeba inmebis krebulSi qveyndeba in----

    stitutis mecnier TanamSromelTa da saqarstitutis mecnier TanamSromelTa da saqarstitutis mecnier TanamSromelTa da saqarstitutis mecnier TanamSromelTa da saqar----

    Tvelos mecnierTvelos mecnierTvelos mecnierTvelos mecnier----ekonomistTa naSromebi, romekonomistTa naSromebi, romekonomistTa naSromebi, romekonomistTa naSromebi, rom----

    lebic eZRvneba aqtualur samecniero da qveylebic eZRvneba aqtualur samecniero da qveylebic eZRvneba aqtualur samecniero da qveylebic eZRvneba aqtualur samecniero da qveynis nis nis nis

    saWirboroto ekonomikur problemebs.saWirboroto ekonomikur problemebs.saWirboroto ekonomikur problemebs.saWirboroto ekonomikur problemebs.

    krebuli gankuTvnilia mkiTxvelTa farTo wrisaTvis da daxmarebas gauwevs ara mxolod specialistebs, aramed ekonomikis sakiTxebiT dainteresebul nebismier pirs.

    © paata guguSvilis ekonomikis institutis gamomcemlobapaata guguSvilis ekonomikis institutis gamomcemlobapaata guguSvilis ekonomikis institutis gamomcemlobapaata guguSvilis ekonomikis institutis gamomcemloba

    2009

  • 4

    ISSN 1987 – 6904 Strixkodi 9771987690003

    COLLECTION OF SCIENTIFIC WORKS OF

    PAATA GUGUSHVILI INSTITUTE OF ECONOMICS

    IIIIIIII

    Editor-in-chief Ramaz Abesadze

    Editorial Board

    N. Arevadze, G. Berulava, N. Bibilashvili (executive secretary), V. Burduli, T. Chkheidze, L. Datunashvili, R. Javakhishvili, E. Kakulia, N. Khaduri, M. Khuskivadze, A. Kuratashvil i, M. Kvaratskhelia, T. Lazarashvili, I. Natelauri, G. Papava, V. Papava, R. Sarchimelia, L. Totladze

    Publishing House of Paata Gugushvili Institute of Economics

  • 5

    TBILISI 2009

    UDC (uak) 061.62: 33(479.22)(045) p – 121

    The collection of scientific works of Paata Gugushvili Institute of Economics publishes the works of Institute res-earchers and scientists-economists of Georgia dedicated to actual scientific problems and the problems vital for country economy.

    The collection is intended for a wide range of readers and

    will assist not only professionals but those concerned with

    issues of economy.

    © Publishing House of Paata Gugushvili Institute of Economics

    2009

    ISSN 1987 - 6904

  • 6

    ramaz aramaz aramaz aramaz abbbbesaZeesaZeesaZeesaZe umuSevrobasTan dakavSirebuli zogierTiumuSevrobasTan dakavSirebuli zogierTiumuSevrobasTan dakavSirebuli zogierTiumuSevrobasTan dakavSirebuli zogierTi

    ganmartebis Sganmartebis Sganmartebis Sganmartebis Sesaxebesaxebesaxebesaxeb

    umuSevroba udidesi negatiuri ekonomikuri da soci-

    aluri movlenaa, romelTanac, drogamoSvebiT, msoflios

    yvela qveyanas uxdeba brZola. amitom, masTan dakavSirebu-

    li ganmartebebis sworad formirebas umuSevrobis zusti

    suraTis daxatvisa da qmediTi praqtikuli RonisZiebebis

    ganxorcielebisaTvis didi mniSvneloba aqvs. Cveni azriT,

    Teoriasa da praqtikaSi wlebis ganmavlobaSi damkvidrebu-

    li umuSevrobasTan dakavSirebuli gansazRvrebebis nawili,

    maTi praqtikuli gamoyenebis gaumjobesebis mimarTulebiT,

    axlebur gaazrebasa da garkveul dazustebas moiTxovs. gan-

    vixiloT zogierTi maTgani.

    umuSevari.umuSevari.umuSevari.umuSevari. Sromis saerTaSoriso organizaciis mkacri kriteriumis mixedviT, umuSevrad iTvleba 15 da meti wlis asakis piri, romelic gamosakvlevi kviris ganmavlobaSi ar eweva ekonomikur saqmianobas, mzad aris daiwyos muSaoba da eZebs samuSaos [1, gv. 41].

    am ganmartebaSi, romelic praqtikaSi gamoiyeneba, Ziri-

    Tadi aqcenti gadaitaneba adamianis gadawyvetilebaze _

    surs Tu ara mas muSaoba. ufro zustad, umuSevrad ar iTv-

    leba piri, romelsac Seusrulda samuSao asaki, ar eweva

    raime sasargeblo saqmianobas da ar aqvs survili imuSaos.

    marTalia, kanonmdeblobis mixedviT, adamians aqvs Sromis

    Tavisufleba, magram es ar niSnavs, rom fizikurad da go-

    nebrivad jansaRi adamiani, romelsac survili ar aqvs imu-

    Saos, ar azaralebs sazogadoebas. aseT pirTa gauTvaliswi-

    nebloba xelovnurad amcirebs umuSevarTa raodenobas.

    ganmartebidan gamomdinare, aseve umuSevrad iTvleba pi-

    ri, romelsac aqvs survili imuSaos, magram aris sapensio

    asakis (an pensioneri, romelsac surs imuSaos) an invalidi,

  • 7

    anu, moraluri TvalsazrisiT, misgan muSaoba ar moiTxove-

    ba. aseTi pirebi umuSevrad ar unda iTvlebodnen, vinaidan,

    xSir SemTxvevaSi, isini swored imitom ver Souloben samu-

    Saos, rom araSromisunarianni arian. aseTi pirebis Seyvana

    umuSevarTa rigebSi mxolod imitom, rom maT surT imuSaon,

    xelovnurad zrdis umuSevarTa raodenobas. zemoT aRniSnu-

    lis gauTvaliswineblobis SemTxvevaSi gamoTvlili umuSev-

    robis donis maCvenebeli ver upasuxebs mis ekonomikur da-

    niSnulebas, Tu ra xarisxiTaa aTvisebuli qveynis yvelaze

    umniSvnelovanesi resursi _ SromiTi resursi.

    zemoT moyvanili ganmartebis mixedviT, aseve umuSevrad

    iTvleba piri, romelic imyofeba specializebul dawesebu-

    lebaSi an swavlobs.

    Sromis saerTaSoriso organizaciis Serbilebuli kri-teriumis mixedviT, umuSevradumuSevradumuSevradumuSevrad iTvleba 15 da meti wlis asa-kis mqone piri, romelic gamosakvlevi kviris ganmavlobaSi ar eweva ekonomikur saqmianobas, ar eZebs samuSaos, radgan gadaewura misi Sovnis imedi, magram Sovnis SemTxvevaSi mzad aris Seudges muSaobas [1, gv. 41].

    jer erTi, samuSaos povnis imedis gadawurva SesaZlebe-

    lia mxolod maSin, rodesac adamians hyavs marCenali da me-

    orec, samuSaos Tu ar eZebs, rogor iSovis mas.

    Cveni azriT, umuSevrad unda iTvlebodes piri, roumuSevrad unda iTvlebodes piri, roumuSevrad unda iTvlebodes piri, roumuSevrad unda iTvlebodes piri, romemememellll----

    sac Seusac Seusac Seusac Seussssrurururullllda samuSao asaki, ar eweva ekonomikur saqda samuSao asaki, ar eweva ekonomikur saqda samuSao asaki, ar eweva ekonomikur saqda samuSao asaki, ar eweva ekonomikur saqmimimimi----

    anoanoanoanobasbasbasbas,,,, ar imyofeba specializebul dawesebulebebSi, ar ar imyofeba specializebul dawesebulebebSi, ar ar imyofeba specializebul dawesebulebebSi, ar ar imyofeba specializebul dawesebulebebSi, ar

    swavswavswavswavlobs da ar aris invalidi an sapensio asakis. lobs da ar aris invalidi an sapensio asakis. lobs da ar aris invalidi an sapensio asakis. lobs da ar aris invalidi an sapensio asakis. es gan-

    marteba efuZneba samarTlebriv, ekonomikur da moralur

    normebs da ara calkeuli pirovnebis survils, imuSaos Tu

    ara. rasakvirvelia, es ar niSnavs, rom pirovnebas ar SeuZ-

    lia ar imuSaos, Tu mas muSaobis survili ar gaaCnia.

    Tu Cvens ganmartebas mxedvelobaSi miviRebT, maSin,

    imisda mixedviT aqvs Tu ara survili umuSevars imuSaos,

    erTmaneTisagan unda ganvasxvaoT aqtiuri aqtiuri aqtiuri aqtiuri (romelic daeZebs

  • 8

    samuSaos) da pasiuri pasiuri pasiuri pasiuri (romelic ar daeZebs samuSaos) umuSe-

    vari. invalidebi da sapensio asakis pirebi, bunebrivia, arc

    erT am kategorias ar unda miekuTvnebodnen.

    arsebuli ganmartebis Tanaxmad, ekonomikurad aqtiuri ekonomikurad aqtiuri ekonomikurad aqtiuri ekonomikurad aqtiuri momomomosaxleobasaxleobasaxleobasaxleoba moicavs 15 da meti wlis asakis mqone pirebs, romlebic dasaqmebulni arian ekonomikuri saqmianobiT, da umuSevrebs [1, gv. 41].

    Tu umuSevrebis Sesaxeb Cven mier zemoT moyvanil gan-

    martebas gaviTvaliswinebT, maSin es ganmarteba Semdegna-

    irad dazustdeba: ekonomikurad aqtiekonomikurad aqtiekonomikurad aqtiekonomikurad aqtiuri mosaxuri mosaxuri mosaxuri mosaxleoba moileoba moileoba moileoba moicccc----

    avs samuSao asakisa da masze meti asakis mqone pirebs, romavs samuSao asakisa da masze meti asakis mqone pirebs, romavs samuSao asakisa da masze meti asakis mqone pirebs, romavs samuSao asakisa da masze meti asakis mqone pirebs, rom----

    lllleeeebic dasaqmebic dasaqmebic dasaqmebic dasaqmebulni arian ekonomikuri saqmianobiTbulni arian ekonomikuri saqmianobiTbulni arian ekonomikuri saqmianobiTbulni arian ekonomikuri saqmianobiT,,,, da aqda aqda aqda aq----

    tiur umuSevrebstiur umuSevrebstiur umuSevrebstiur umuSevrebs....

    maSasadame, mosaxleoba ekonomikuri saqmianobis mixed-

    viT SeiZleba davyoT araaraaraaraekonomikur da ekonomikur mosaxekonomikur da ekonomikur mosaxekonomikur da ekonomikur mosaxekonomikur da ekonomikur mosax----

    leleleleobadobadobadobad. pirvelSi Seva samuSao asakis armqone da speci-

    alizebul dawesebulebebSi myofi pirebi, aseve invalidebi

    da sapensio asakis pirebi (maT Soris pensionerebi, romle-

    bic ar muSaoben), xolo meoreSi _ yvela sxva piri. ekonomi-

    kuri mosaxleoba TavisTavad daiyofa ekoekoekoekonnnnoooomikurad aqtiurmikurad aqtiurmikurad aqtiurmikurad aqtiur

    da ekonomikurad pasiurekonomikurad pasiurekonomikurad pasiurekonomikurad pasiur mosaxleobad. ekonomikurad aqtiur

    mosaxleobaze ukve visaubreT. ekonomikurad pasiur mosax-

    leobaSi gaerTiandebian: pasiuri umuSevrebi, savaldebulo

    samxedro samsaxurSi myofi pirebi, moswavleebi (sajaro

    skolisa da sxva saganmanaTleblo saswavleblebis), romle-

    bic ar muSaoben da ar eZeben samuSaos.

    rac Seexeba termins _ ”samuSao Zala”,”samuSao Zala”,”samuSao Zala”,”samuSao Zala”, albaT, Tanamed-

    rove etapze saerTod umjobesia Tavi SevikavoT misi xmare-

    bisagan, vinaidan praqtikaSi TiTqmis ar gamoiyeneba, xolo

    ekonomikur literaturaSi misi gageba araerTgvarovania.

    zogs miaCnia, rom igi aris gansakuTrebuli saqoneli (mag.,

    marqsi da misi mimdevrebi), zogis azriT, igi aris sazo-

    gadoebis is nawili, romlebic muSaoben an eZeben samuSaos

  • 9

    (mag., r. makkoneli, l. briu), e.i. ekonomikurad aqtiuri

    mosaxleoba.

    umuSevrobis doneumuSevrobis doneumuSevrobis doneumuSevrobis done gagagagannnniiiimarmarmarmarteba, rogorc umuSevarTa teba, rogorc umuSevarTa teba, rogorc umuSevarTa teba, rogorc umuSevarTa

    raodenobis fardoba ekonomikurad aqtiuri mraodenobis fardoba ekonomikurad aqtiuri mraodenobis fardoba ekonomikurad aqtiuri mraodenobis fardoba ekonomikurad aqtiuri moooosasasasaxleobis xleobis xleobis xleobis

    odenoodenoodenoodenobbbbaaaassssTan, gamosaTan, gamosaTan, gamosaTan, gamosaxuli xuli xuli xuli prprprprocentobiT. ocentobiT. ocentobiT. ocentobiT.

    Cven mier SemoTavazebuli Sesworebebis Tanaxmad, umuumuumuumu----

    SevSevSevSevrobis donerobis donerobis donerobis done ganisazRvrebganisazRvrebganisazRvrebganisazRvreba umuSevarTa (aqtiur da paa umuSevarTa (aqtiur da paa umuSevarTa (aqtiur da paa umuSevarTa (aqtiur da pasisisisi----

    ur)ur)ur)ur) ricxoricxoricxoricxovvvvnobis fardobiT monobis fardobiT monobis fardobiT monobis fardobiT momumumumuSaveTa da umuSeSaveTa da umuSeSaveTa da umuSeSaveTa da umuSevarTavarTavarTavarTa (aq(aq(aq(aq----

    titititiur da pasiur) saerTour da pasiur) saerTour da pasiur) saerTour da pasiur) saerTo raodenobasTan, gamosaraodenobasTan, gamosaraodenobasTan, gamosaraodenobasTan, gamosaxuli pxuli pxuli pxuli prrrroooo----

    cencencencentobiT. tobiT. tobiT. tobiT.

    umuSevrobis donis amgvari gaangariSeba gamoiwvevs

    praqtikaSi dReisaTvis arsebuli wesis mixedviT gaangariSe-

    buli umuSevrobis donis sididis cvlilebas, magram, mig-

    vaCnia, rom igi ufro realurad asaxavs SromiTi resur-

    sebis gamoyenebis xarisxs qveyanaSi.

    interess moklebuli ar iqneba, Tu Cven gamoviTvliT

    umuSevrobasTan dakavSirebul sxva maCveneblebsac. magali-

    Tad, pasiuri umuSevrebis radenobis Tanafardobas aqtiuri

    umuSevrebis an saerTod umuSevrebis raodenobasTan, ekono-

    mikurad pasiuri mosaxleobis raodenobis fardobas ekono-

    mikurad aqtiuri mosaxleobis an saerTod ekonomikuri

    mosaxleobis raodenobasTan da a. S.

    umuSevrobis bunebrivi doneumuSevrobis bunebrivi doneumuSevrobis bunebrivi doneumuSevrobis bunebrivi done literaturaSi gaigi-

    vebulia struqturuli da friqciuli umuSevrobis dones-

    Tan [2, gv. 260; 3, gv. 558]. Cven migvaCnia, rom umuSevumuSevumuSevumuSevrorororobis bis bis bis bunebribunebribunebribunebrivi done aris umuSevrobis is done, rodesac vi done aris umuSevrobis is done, rodesac vi done aris umuSevrobis is done, rodesac vi done aris umuSevrobis is done, rodesac

    ekonomika imyofeekonomika imyofeekonomika imyofeekonomika imyofeba bunebriv mdgomareobaSi da misi saba bunebriv mdgomareobaSi da misi saba bunebriv mdgomareobaSi da misi saba bunebriv mdgomareobaSi da misi sa----

    xelmwifo regulirebis gaZlierxelmwifo regulirebis gaZlierxelmwifo regulirebis gaZlierxelmwifo regulirebis gaZliereeeebis Sembis Sembis Sembis SemTxvevaSic TxvevaSic TxvevaSic TxvevaSic ki umuki umuki umuki umu----

    Sevrobis donis ufro naklebi mniSvnelobis miRweva SeuZSevrobis donis ufro naklebi mniSvnelobis miRweva SeuZSevrobis donis ufro naklebi mniSvnelobis miRweva SeuZSevrobis donis ufro naklebi mniSvnelobis miRweva SeuZ----

    lebelia.lebelia.lebelia.lebelia. marTalia, bunebrivi umuSevrobis mizezi struq-

    turuli da friqciuli umuSevrobaa, magram, xSirad, Se-

    saZloa struqturuli da friqciuli umuSevrobis done ar

    emTxveodes umuSevrobis bunebriv dones (anu umuSevrobis

  • 10

    maqsimalurad SesaZlo dabal dones), anu meti iyos masze.

    umuSevrobis bunebrivi donis zusti gazomva TiTqmis Se-

    uZlebelia. yvelaze martivi meTodia umuSevrobis saSualo

    donis dadgena xangrZlivi periodis ganmavlobaSi, vinaidan

    didi drois ganmavlobaSi umuSevrobis done xSirad utol-

    deba bunebriv dones [3, gv. 552]. bunebrivi donidan gadaxra

    SeiZleba gamoiwvios ara mxolod ciklurma umuSevrobam,

    aramed struqturulma umuSevrobis zrdamac Tu ar tardeba

    RonisZiebebi mis Sesamcireblad. saerTod, bunebriv doneze

    araerTi faqtori moqmedebs, romelTa regulirebis gareSe

    SeuZlebeli iqneba struqturuli da realuri bunebrivi

    done erTmaneTs daemTxvas. magaliTad, Tu mosaxleobis

    struqturaSi izrdeba im jgufis xvedriTi wili, romlis

    bunebrivi umuSevrobis done ufro didia (magaliTad,

    axalgazrdebis), maSin bunebrivi umuSevrobis mTliani

    donec gaizrdeba. amitom aucilebeli xdeba am jgufis bune-

    brivi umuSevrobis donis Semcireba. bunebrivi umuSevrobis

    doneze moqmedebs aseve xelfasis minimaluri donis dad-

    gena, umuSevrebze daxmarebis daweseba, saSemosavlo gada-

    saxadis sidide, profkavSirebis gavlena da, rac mTavaria,

    struqturuli da friqciuli umuSevrobis donis Semcirebi-

    saken mimarTuli saxelmwifo politika.

    umuSevrobis danakargebi. umuSevrobis danakargebi. umuSevrobis danakargebi. umuSevrobis danakargebi. literaturaSi ZiriTadad

    saubaria mxolod cikluri umuSevrobis Sedegad gamowveul

    danakargebze, vinaidan bunebrivi umuSevroba gaigivebulia

    struqturul da friqciul umuSevrobasTan. migvaCnia, rom

    erTmaneTisgan unda gairCes struqturuli da cikluri

    umuSevrobiT gamowveuli danakargebi. cikluri umuSevrobis

    dros sawarmoo simZlavreebi arsebobs, oRond gamouye-

    nebelia, maSasadame, cikluri umuSevrobis Sesamcireblad

    axali dabandebebi saWiro ar aris, maSin, rodesac struq-

    turuli umuSevrobis Sesamcireblad aucilebelia qveynis

    axali ZiriTadi kapitalis Seqmna. umuSevroba mosaxleobis

  • 11

    sxvadasxva fenebs sxvadasxvagvarad azaralebs. zarals

    ganicdian umuSevrebi xelfasis dakargvis gamo; saxelmwifo

    biujeti _ Semosavlebis klebis da umuSevrebze daxmare-

    bebis gacemis Sedegad; mewarmeebi kargaven mogebas; mcir-

    deba mTliani erovnuli produqti da a.S. rasakvirvelia,

    aRniSnuli zaralebis Sekrebis Sedegad saerTo zaralis

    gamoTvla Secdomaa da igi gamoiwvevs ormag aRricxvas, vi-

    naidan mSp warmoadgens sidides, romelSic Tavs iyris

    yvela danakargi.

    cikluri umuSevrobis danakargebi ganisazRvreba ouke-

    nis cnobili kanonis mixedviT. magram es kanoni gamoy-

    vanilia empiriuli dakvirvebis safuZvelze amerikis SeerTe-

    buli Statebis magaliTze da is SedarebiT marTebuli iyo

    am qveynisaTvis an, ukeTes SemTxvevaSi, analogiuri qveyne-

    bisaTvis da ara gansxvavebuli empiriuli monacemebis mqone

    qveynebisTvis (maT Soris igulisxmeba saqarTveloc).

    aRsaniSnavia, rom oukenis kanoni ar iTvaliswinebs

    umuSevrobis zogierT dadebiT efeqts (magaliTad, Tavi-

    sufali drois arseboba, racionaluri gadawyvetilebis

    miRebis meti SesaZlebloba). igi aseve ar iTvaliswinebs

    mSp-s danakargebs umuSevrobiT gamowveuli socialur-poli-

    tikuri da kriminogenuri situaciis gauaresebis, adamiani-

    seuli kapitalis Semcirebis Sedegad gamowveul mSp-s

    danakargebs. arada es danakargebi, ZiriTadad investiciebis

    Semcirebis gamo, sakmaod mniSvnelovania. umuumuumuumuSevroba, aZliSevroba, aZliSevroba, aZliSevroba, aZli----

    erebs ra Semosavlebis uTanabrobasa da socialur daerebs ra Semosavlebis uTanabrobasa da socialur daerebs ra Semosavlebis uTanabrobasa da socialur daerebs ra Semosavlebis uTanabrobasa da socialur daZaZaZaZa----

    bulobas, garda resursebis gamouyebulobas, garda resursebis gamouyebulobas, garda resursebis gamouyebulobas, garda resursebis gamouyeneblobiT gamowneblobiT gamowneblobiT gamowneblobiT gamowveuliveuliveuliveuli

    danadanadanadanakargebisa, iwvevs damatebiT danakargebs, romelic dakargebisa, iwvevs damatebiT danakargebs, romelic dakargebisa, iwvevs damatebiT danakargebs, romelic dakargebisa, iwvevs damatebiT danakargebs, romelic da----

    kavkavkavkavSirebulia politikuri da kriminogenuri daZabulobis Sirebulia politikuri da kriminogenuri daZabulobis Sirebulia politikuri da kriminogenuri daZabulobis Sirebulia politikuri da kriminogenuri daZabulobis

    zrdasTan.zrdasTan.zrdasTan.zrdasTan.

    ekonomikuri zrda da umuSevrobis done. ekonomikuri zrda da umuSevrobis done. ekonomikuri zrda da umuSevrobis done. ekonomikuri zrda da umuSevrobis done. literaturasa

    da praqtikaSi xSirad SevxvdebiT daskvnas, rom umuSevrobis

    donis Semcirebis erTaderTi gzaa ekonomikuri zrdis tem-

  • 12

    pebis daCqareba, magram, sinamdvileSi, garkveul pirobebSi

    da zrdis tempebis garkveul intervalSi umuSevrobis done

    ki ar mcirdeba, aramed SeiZleba igive darCes an gaizardos

    kidevac. ratom? _ struqturuli umuSevrobis zrdis gamo,

    rac Sromis nayofierebis zrdiTaa gamowveuli, vinaidan

    produqciis gazrdili raodenoba moiTxovs muSaTa nakleb

    raodenobas. simartivisaTvis davuSvaT, rom ekonomikaSi

    dasaqmebulia 10 muSa, umuSevrobis done aris 8%, gamo-

    muSavebuli produqciis moculobaa 100 laris. maSin Sromis

    nayofiereba Seadgens 10 lars. vTqvaT, inovaciis Sedegad

    Sromis nayofiereba gaizarda 10%-iT, anu Seadgina 11 lari.

    muSaTa raodenobis ucvlelobis pirobebSi gamomuSavebuli

    produqciis moculoba gaxdeba 110 laris, anu isic

    gaizrdeba 10%-iT. maSasadame, mocemul SemTxvevaSi pro-

    duqciis 10%-iani zrdaa saWiro, umuSevrobis done rom

    igive darCes. Tu Cven warmoebis moculobas gavzrdiT 10%-

    ze naklebi sididiT, maSin amisaTvis dagvWirdeba ara 10

    muSa, aramed naklebi, rac umuSevrobis donis zrdas gamo-

    iwvevs. umuSevrobis done rom Semcirdes, aucilebelia

    gamomuSaveba gaizardos 10%-ze meti sididiT, anu inovacias

    Tan unda mohyves warmoebis gafarToeba. amitomaa rom, ino-

    vaciur procesebTan erTad, umuSevrobis donis Semcirebas

    didi dro sWirdeba.

    rasakvirvelia, ciklur umuSevrobasTan saqme sxvagva-

    radaa. am dros samuSao adgilebi arsebobs da ekonomikuri

    aRmavlobis pirobebSi raime damatebiTi dabandebebis gaweva

    saWiro ar aris. umuSevrobis done mcirdeba axali investi-

    ciebis mozidvis gareSe.

    friqciuli umuSevrobis dros erTmaneTisagan unda

    ganvasxvaoT mosaxleobis zrdismosaxleobis zrdismosaxleobis zrdismosaxleobis zrdis Sedegad gamowveuli umu-

    Sevroba (rodesac axalgazrda Sromisunariani xdeba an

    saswavlebels amTavrebs da umuSevaria) da samuSaos neba-

    yofilobiT an iZulebiT (oRond ara warmoebis daqveiTebis

  • 13

    gamo) dakargvis Sedegad gamowveuli umuSevroba. pirvel

    SemTxvevaSi zedapirulad saqme gvaqvs struqturuli umu-

    Sevrobis, xolo meore SemTxvevaSi cikluri umuSevrobis

    analogiur SemTxvevasTan, vinaidan pirvel SemTxvevaSi umu-

    Sevrobis Sesamcireblad saWiroa axali dabandebebis gan-

    xorcieleba, meoreSi ki ara.

    zemoT SemoTavazebuli dazustebebis Sedegad aRmo-

    ifxvreba umuSevrobasTan dakavSirebuli aRricxvis zogi-

    erTi sirTule, vinaidan umuSevrobasTan dakavSirebuli

    aRricxvis statistikuri maCveneblebi da mis safuZvelze

    gamoTvlili sidideebi metad albaTuria Semdeg garemoeba-

    Ta gamo:

    statistikuri maCveneblebi SeiZleba Zalian swrafad

    Seicvalos, vinaidan igi damokidebulia adamianis survil-

    ze, imuSaos Tu ara. Cven mier SemoTavazebuli meTodis

    SemTxvevaSi es naklovaneba aRmoifxvreba, vinaidan umuSe-

    varTa raodenoba damokidebuli aRar iqneba adamianis sur-

    vilze da damokidebuli iqneba mxolod imaze, daiwyebs Tu

    ara umuSevari muSaobas.

    SesaZlebelia, yvela invalidsa da sapensio asakis

    mqone pirs hqondes samuSaos dawyebis survili, magram

    wlebis ganmavlobaSi ver poulobdnen mas, imis gamo, rom

    maTi adamianiseuli kapitalis xarisxi veRar akmayofilebs

    arsebul moTxovnebs. axali specialobis SeZena da kvalifi-

    kaciis amaRleba ki maT aRar SeuZliaT. Aamis gamo, umu-

    SevarTa raodenoba wlebis ganmavlobaSi darCeba gazrdili,

    romlis Semcirebac faqtobrivad SeuZlebeli iqneba. Cven

    mier SemoTavazebuli meTodis SemTxvevaSi es naklovanebac

    aRmoifxvreba, vinaidan umuSevarTa raodenobaSi invalidebi

    da sapensio asakis pirebi saerTod ar Seitaneba, imisda miu-

    xedavad, aqvT muSaobis survili Tu ara. es kategoria

    mikuTvnebulia an araekonomikuri mosaxleobis jgufs (umu-

  • 14

    Sevrobis SemTxvevaSi), an aqtiuri ekonomikuri mosaxleobis

    jgufs (dasaqmebis SemTxvevaSi).

    xSir SemTxvevaSi, rogorc momuSaveebi, ise umuSevrebi

    ver xvdebian statistikur monacemebSi. magaliTad, adami-

    anTa didi jgufi muSaobs samuSao asakis Sesrulebamde an

    dakavebulni arian saojaxo saqmeebiT. agreTve Crdilovan

    ekonomikaSi dasaqmebuli adamianebi. umuSevrebi, romlebic

    ar gaivlian registracias, umuSevarTa rigebSi ver moxvde-

    bian da a.S. am naklovanebaTa aRmosafxvrelad aucilebelia

    umuSevarTa da momuSaveTa aRricxvis sistemis srulyofa da

    gamkacreba. saxelmwifo unda awarmoebdes umuSevarTa sa-

    valdebulo aRweras. umuSevarma unda gaiaros aRricxva da

    daafiqsiros Tavisi damokidebuleba umuSevrobasTan dakav-

    SirebiT (eZebs Tu ara samuSaos). rasakvirvelia, es ar niS-

    navs, rom pirovneba vaiZuloT imuSaos Tu ar surs. magram,

    saxelmwifos unda gaaCndes monacemebi im SromiTi potenci-

    alis Sesaxeb, romelsac qveyana flobs.

    gamoyenebuli literaturagamoyenebuli literaturagamoyenebuli literaturagamoyenebuli literatura

    1.1.1.1. saqarTvelos statistikuri weliwdeuli. 2008. 2.2.2.2. Гайгер Линвуд Т. Макроэкономическая теория и переходная

    экономика. М., “ИНФРА-М”, 1996, с. 260. 3.3.3.3. Дженифер Д. Сакс, Фелипе Ларрен Б. Mакроэкономика. М.,

    “ДЕЛО”, 1996.

    Abesadze Ramaz ON SOME DEFINITIONS CONNECTED

    WITH UNEMPLOYMENT

    SUMMARY

  • 15

    Some parts of definitions connected with unemployment been current

    for years in theory and practice, require new understanding and certain precise definition in the direction of improvement of their practical use. It is very important to form correctly the definitions as to depict accurate picture of unemployment and realize effective practical measures.

    The article offers new definitions of such terms as: unemployed; economic and noneconomic population; economically passive and economi-cally active population; unemployment level and natural level of unemploy-ment; unemployment losses.

    The article specifises the connection between economic growth and unemployment level and gives some considerations to overcome difficulties connected with unemployment.

  • 16

    vladimer papavavladimer papavavladimer papavavladimer papava finansuri krizisi da ekonomikis zombirebisfinansuri krizisi da ekonomikis zombirebisfinansuri krizisi da ekonomikis zombirebisfinansuri krizisi da ekonomikis zombirebis

    problemaproblemaproblemaproblema

    Tanamedrove globaluri finansuri krizisiT warmoqm-

    nil uamrav problemas Soris dRis wesrigSi dgeba msof-

    lio masStabiT ekonomikaze zombi-firmebis Setevis Tema [1-

    2], ris gamoc gaCnda publikaciebi e.w. ekonomikis “axali”

    sferos – “zombi-nomikis” (“zombie-nomics”) [3] Sesaxeb.

    ras gvaswavlis ekonomikis zombirras gvaswavlis ekonomikis zombirras gvaswavlis ekonomikis zombirras gvaswavlis ekonomikis zombirebisebisebisebis

    iaponuri gamocdiaponuri gamocdiaponuri gamocdiaponuri gamocdiiiileba?leba?leba?leba?

    zombi-ekonomikis fenomeni, uwinares yovlisa, ukavSirdeba

    iaponias, sadac gasuli saukunis 90-ian wlebSi “Caisaxa”

    (magaliTad, [4]). zombi-ekonomikis safuZvels warmoadgens ara-gadaxdisunariani, faqtobrivad gakotrebuli firmebi, romle-

    bic, amavdroulad, ganagrZoben funqcionirebas, ris gamoc maT

    “zombebs” uwodeben.

    zombi-firmebis funqcionirebis ZiriTadi finansuri

    wyaroa dakreditebis sistema [5, 6]. kerZod, aseTi firmebis

    dakreditebas axdenen e.w. zombi-bankebi, romlebic am firmebs

    SeRavaTiani pirobebiT aZleven kreditebs (kerZod, kreditebs

    aZleven saSualo sabazroze dabali saprocento ganak-

  • 17

    veTebiT) [6, 7]. aseTi winaswarve gaumarTlebeli kreditebi am

    bankebis aSkara danakargebs iwvevs [8, gv. 368]. zombi-firmebis funqcionirebis mocemul sqemasTan dakav-

    SirebiT bunebrivad Cndeba kiTxva, Tu rogor axerxeben zombi-

    bankebi arsebobis gagrZelebas. aseTi bankebis ukan, rogorc

    wesi, dgas mTavroba [9, gv. 301], romelic gascems samTavrobo garantiebs, axorcielebs depozitebis dakreditebas, rac, sabo-

    loo angariSiT, iwvevs imas, rom zombi-bankebi gadasaxadebis

    gadamxdelTa xarjze arseboben [10, gv. 164]. amgvari finansuri struqtura erTgvarad stimuls aZlevs `jansaRi~ firmebis

    zombebad gadaqcevas [4, gv. 40]. swored zombi-firmebis, zombi-bankebisa da mTavrobis

    urTierTobis Sedegad warmoiqmneba zombi-ekonomika, romelic

    mZime tvirTad awveba ekonomikis jansaR nawils. kerZod,

    zombi-bankebis mxridan SeRavaTiani dakreditebis sistemiT

    uzrunvelyofili zombi-firmebis arseboba zRudavs bazarze

    jansaRi firmebis gaCenisa da arsebobis SesaZleblobas [4, gv.

    33], romlebsac ufro maRali saprocento ganakveTebiT uwevT kreditebis aReba [11]. amasTan, SeRavaTiani dakreditebis gamo,

    zombi-firmebs konkurenciul brZolaSi ufro advilad SeuZ-

    liaT fasebis Semcireba [6, gv. 288] da iq momuSave adami-

    anebisaTvis xelfasis gazrda [4, gv. 33]. xolo bazarze jansaRi firmebis, anu efeqtianad funqcionirebadi firmebis

    daSvebis dabrkoleba, saboloo angariSiT, mTeli ekonomikis

    efeqtianobas amcirebs [8, gv. 364]. zombi-ekonomika, rogorc aseTi, finansur krizisSi iRebs

    saTaves [8, 12]. rogorc cnobilia, stagnaciis pirobebSi

    ekonomikas SedarebiT xangrZlivi periodis ganmavlobaSi

    warmoebisa da vaWrobis uZraoba axasiaTebs, rasac Tan sdevs

    umuSevarTa ricxvis zrda, xelfasisa da mosaxleobis

    cxovrebis donis Semcireba. aseT pirobebSi mTavrobisagan,

    rogorc wesi, moiTxoven ekonomikis amgvari mdgomareobidan

    gamoyvanas, da igi sabanko sistemis (sabanko krizisis Tavidan

  • 18

    asacileblad) da mTeli ekonomikis funqcionirebis SenarCu-

    nebas sabiujeto dafinansebis gziT cdilobs.

    finansuri krizisis dasrulebis Semdeg ekonomika

    memkvidreobad iRebs mis arasicocxlisunarian nawils, ro-

    melic cdilobs, saxelmwifos mxridan SeinarCunos im fi-

    nansuri mxardaWeris sistema, romliTac igi stagnaciis

    pirobebSi sargeblobda. Sedegad SegviZlia davaskvnaT, rom

    zombi-ekonomika finansuri krizisis memkvidreobas warmo-

    adgens.

    unda aRiniSnos rom, saerTaSoriso gamocdilebis Ta-

    naxmad, zombi-ekonomikis fenomeni damaxasiaTebelia ara

    mxolod iaponiis an ganviTarebuli sabazro ekonomikis

    mqone qveynisaTvis (magaliTad, [13]), aramed ganviTarebadi eko-

    nomikis mqone qveynebisTvisac (magaliTad, [10]).

    ratom inarCunebs `sicocxlisunarianobas~ratom inarCunebs `sicocxlisunarianobas~ratom inarCunebs `sicocxlisunarianobas~ratom inarCunebs `sicocxlisunarianobas~ zombizombizombizombi----ekonomika ekonomika ekonomika ekonomika

    da rogor davaRwioT mas Tavi?da rogor davaRwioT mas Tavi?da rogor davaRwioT mas Tavi?da rogor davaRwioT mas Tavi?

    zombi-ekonomikis mimarT mTavari kiTxva SemdegSi mdgo-

    mareobs: ra ganapirobebs mis SedarebiT stabilur arse-

    bobas?

    am kiTxvaze pasuxis gacema SesaZlebelia ekonomikuri

    cvlilebebis evoluciuri Teoriidan gamomdinare [14]. am

    Teoriis ZiriTadi “instrumentia” “rutinis” cneba, romel-

    Sic igulisxmeba firmebis qcevis Camoyalibebuli wesebi da

    saSualebebi, romlebic aregulirebs maT (qcevis) aRwar-

    moebas.

    zombi-ekonomikis rutina yalibdeba finansuri krizi-

    sebis pirobebSi, roca mTavrobasa da bankebs Soris myar-

    deba urTierToba aramomgebiani firmebis mxardasaWerad im

    mizniT, rom Tavidan iqnes acilebuli ekonomikis mniSvne-

    lovani daqveiTeba da umuSevrobis zrda. SedarebiT xangr-

    Zlivi stagnaciis SemTxvevaSi es urTierToba gadaizrdeba

  • 19

    im firmebis qcevis Camoyalibebul wesebad da saSualebebad,

    romlebic aregulirebs am qcevis aRwarmoebas, anu Sesa-

    bamis rutinad. aq metad mniSvnelovania aRiniSnos stag-

    naciis xangrZlivoba, rac aucilebeli pirobaa imisaTvis,

    rom Sesabamisma rutinam Camoyalibeba moaswros.

    finansuri krizisis dasrulebis Semdeg swored es

    rutina uzrunvelyofs zombi-ekonomikis arsebobas, radgan,

    sxva Tanabar pirobebSi, da krizisis miuxedavad, arc erTi

    mTavroba ar moisurvebs, rogorc minimum, umuSevrobis gaz-

    rdas, romelic aSkarad moimatebs zombi-firmebis daxurvis

    SemTxvevaSi, radgan jansaRi firmebi ver moaxdenen momen-

    talur reagirebas zombi-firmebis arsebobis Sewyvetaze da

    operatiuli wesiT axali samuSao adgilebis Seqmnas [11, 15].

    Sesabamisi qveynebis ganviTarebaze zombi-ekonomikis

    uaryofiTi gavlena aSkaraa. Sesabamisad, unda gamovavlinoT

    da avamoqmedoT is meqanizmi, romlis safuZvelzec SesaZ-

    lebeli iqneba misgan Tavis daRweva.

    Teoriulad cxadia, rom zombi-ekonomikis mospobis qme-

    diTi meqanizmi uSualodaa dakavSirebuli gakotrebis Se-

    saxeb kanonmdeblobasTan.

    gakotrebis Sesaxeb kanonmdebloba qmediTi instrumen-

    tia zombi-firmebis da zombi-bankebis winaaRmdeg brZolaSi.

    samwuxarod, unda aRiniSnos, rom ganviTarebul qveynebSi

    aSkarad SeiniSneba gakotrebis faqtobrivi mdgomareobis

    iuridiuli gaformebis garTulebis tendencia (magaliTad,

    [16]).

    zombizombizombizombi----ekonomikis rutinis matareblebis Sesaxebekonomikis rutinis matareblebis Sesaxebekonomikis rutinis matareblebis Sesaxebekonomikis rutinis matareblebis Sesaxeb

    zombi-ekonomikis rutinis gagebis gasaRebs iZleva

    jeims biukenenis sazogadoebrivi arCevanis Teoria, romlis

    Tanaxmadac, politika ganmartebulia, rogorc bazris gan-

    sakuTrebuli nairsaxeoba [17]. finansuri krizisebis piro-

  • 20

    bebSi yalibdeba swored iseTi ekonomikuri politika, ro-

    melic, erTi mxriv, mTavrobis umaRles miznad acxadebs

    ekonomikaSi Carevas misi krizisuli situaciidan gamoyvanis

    mizniT, xolo meore mxriv, xels uwyobs im ekonomikuri su-

    bieqtebis kerZo interesebis realizacias, romlebic krizi-

    sis gamo gakotrebis zRvarze aRmoCndnen.

    rogorc zemoT aRiniSna, zombi-ekonomikis rutina fi-

    nansuri krizisis pirobebSi sabazro ekonomikis produqtia.

    Sesabamisad, am rutinis matarebelia ara ubralod homo

    economicus-i, aramed misi iseTi mutanti, romelic finansuri krizisis gamo deformirebuli sabazro ekonomikis fun-

    qcionirebis pirobebTan Seguebis, adaptirebis procesSi Ca-

    moyalibda. pirobiTad homo economicus-is aseT mutants, Cveni

    azriT, yvelaze zustad axasiaTebs termini zombie economicus-i [18], romelic swored zombi-ekonomikis rutinis matarebe-

    lia.

    arsebobs Tu ara dRes ekonomikisarsebobs Tu ara dRes ekonomikisarsebobs Tu ara dRes ekonomikisarsebobs Tu ara dRes ekonomikis

    zombirebis safrTxe?zombirebis safrTxe?zombirebis safrTxe?zombirebis safrTxe?

    Tanamedrove globaluri finansuri krizisis pirobebSi

    mravali qveyana mimarTavs kerZo finansuri institutebis, zog-

    jer ki realuri seqtoris zogierTi firmisadmi finansuri

    daxmarebis specialur samTavrobo programebs [19, gv. 22-23], rac aSkarad qmnis zombi-ekonomikis rutinis Camoyalibebis

    safrTxes. es safrTxe SeiZleba savsebiT realuri gaxdes, Tu

    finansuri krizisi droSi ise gaWianurdeba, rom am xnis gan-

    mavlobaSi, aRniSnuli daxmarebis ganxorcielebis gamo, zombi-

    ekonomikis rutina Camoyalibebas moaswrebs.

    ramdenime wlis win amerikis SeerTebul StatebSi zombi-

    ekonomikis fenomenis arsebobas gadaWriT uaryofdnen [20, gv.

    120], Tumca, bolo xans, finansuri krizisis gamo, sul ufro

    xSirad xazgasmiT aRiniSneba zombi-firmebis gaCenis saSiS-

  • 21

    roeba [21, 22], da, mainc, dResac SeiniSneba am problemis

    ugulebelyofis faqtebi [23]. asea Tu ise, finansuri mxardaWe-

    ris samTavrobo programas savsebiT samarTlianad eZleva

    zombi-programis kvalifikacia, xolo SeerTebuli Statebis xa-

    zinas zombi ekonomikis “dedis” statusi eniWeba [24]. samarTli-

    anoba moiTxovs xazi gavusvaT, rom amerikis SeerTebul Sta-

    tebSi sabanko seqtoris zombirebis mimarTulebiT moZraobis

    pirveli niSnebi jer kidev Tanamedrove finansuri krizisis

    dawyebamde didi xniT adre gamovlinda, roca mTavrobam sub-

    sidirebis gziT moaxdina bankebis mier gasacemi ipoTekuri

    kreditebis dazRvevis stimulireba mosaxleobis dabalSemo-

    savliani fenebisaTvis, romlebic ver akmayofilebdnen sayovel-

    Taod miRebul sabanko moTxovnebs [25]. amasTan, metad mniS-

    vnelovania im garemoebis gaTvaliswineba, rom Tanamedrove fi-

    nansur kriziss safuZvlad udevs amerikelTa fsiqologiuri

    stimulebi, aiRon vali, Tundac ar iyvnen darwmunebuli, rom

    SeZleben mis dafarvas [26, gv. 44]. zombi-ekonomikis Camoyalibebis saSiSroeba aseve re-

    aluri gaxda kanadis [27] da evrokavSiris zogierTi qvey-

    nisTvisac [28, 29].

    postkomunisturi kapitalizmis qveynebSi Tanamedrove

    finansuri krizisi aseve xels uwyobs iseTi samTavrobo

    programebis SemuSavebas, romlebic emyareba gakotrebis pi-

    ras misuli bankebisa da firmebis finansur mxardaWeras (ma-

    galiTad, [30]).

    grZelvadiani SeRavaTiani dakreditebisa da investire-

    bis ganxorcielebis mizniT gaaqtiurda specialuri saxelm-

    wifo institutebis (bankebis) Seqmnis proeqtebi (magaliTad,

    [31]).

    miuxedavad imisa, rom ekonomikis TeoriiT karga xania

    damtkicebulia da msoflio gamocdilebiTac dadasturebu-

    lia ekonomikis saxelmwifo SeRavaTiani dakreditebis dam-

    Rupveli xasiaTi (magaliTad, [32, gv. 22-28]), ganviTarebuli

  • 22

    qveynebic (ris Sesaxebac zemoT iTqva) da postkomunisturi

    kapitalizmis qveynebic isev da isev mimarTaven finansur

    krizisTan dapirispirebis am instruments. es ki, saboloo

    angariSiT, xels uwyobs zombi-ekonomikis rutinis Camo-

    yalibebas.

    Tanamedrove finansurma krizisma gansakuTrebiT aqtu-

    aluri gaxada “mogebis privatizaciisa da zaralis naciona-

    lizaciis” damRupveli principi [19, gv. 10]. unda aRiniSnos, rom ekonomikis zombirebis pirveli

    simptomebi postkomunistur sivrceSi pirvelad ruseTSi

    1998 wlis agvistos krizisis droidan gamovlinda [15, gv.

    210] da swored aman misca sababi postkomunisturi zombi-

    ekonomikis fenomenis gaCenas [15, gv. 211]. Tanamedrove finan-sur kriziss ki, romelsac, garda imisa, rom fesvebi Tavad

    ruseTSi aqvs gadgmuli da agreTve globaluri finansuri

    krizisiTaa ganmtkicebuli, SeiZleba ufro gaWianurebuli

    xasiaTi hqondes, rasac bevrad ufro seriozuli Sedegebi

    mohyveba.

    daskvnadaskvnadaskvnadaskvna

    ekonomikis mkvdari nawilis fenomeni ucxo ar aris

    ganviTarebuli ekonomikis mqone zogierTi qveynisTvis: finan-

    surma krizisebma xeli Seuwyo rutinis warmoqmnas, rome-

    lic sabanko sistemis meSveobiT uzrunvelyofs faqtob-

    rivad gakotrebuli firmebisadmi samTavrobo mxardaWeris

    stabilurobas. Sedegad iqmneba zombi-bankebis da zombi-

    firmebis qseli, romelic warmoqmnis swored zombi-ekono-

    mikis sistemas.

    zombi-ekonomikis rutinis matarebeli “cocxali” adami-

    ani ki aRar aris, aramed zombia _ zombie economicus-ia. Tanamedrove finansuri krizisis pirobebSi zombi-eko-

    nomikis safrTxe sul ufro Zlierad “ukakunebs karze” gan-

  • 23

    viTarebuli ekonomikis im qveynebsac, romlebic bolo drom-

    de axerxebdnen ekonomikis zombirebis Tavidan acilebas.

    zombi-ekonomikisgan Tavis daRwevis erTaderTi qmediTi

    meqanizmia gakotrebis Sesaxeb kanonmdeblobis amoqmedeba,

    risTvisac aucilebelia mmarTveli elitis Sesabamisi po-

    litikuri nebis arseboba. ar unda velodoT, rom finansuri

    krizisis pirobebSi am elitas, msoflios nebismier qve-

    yanaSi, eyofa politikuri gambedaoba, aamoqmedos gakotrebis

    meqanizmi, magram metad mniSvnelovania, rom es meqanizmi

    gadaudeblad amoqmeddes postkrizisul periodSi. da is

    qveyana, romlis xelmZRvanelobasac eyofa politikuri neba,

    Tavi daaRwios zombi-ekonomikas, ekonomikuri aRmavlo-

    bisaTvis mZlavr stimuls SeiZens.

    gamoyenebuli literaturagamoyenebuli literaturagamoyenebuli literaturagamoyenebuli literatura

    1. Stepek J. “How Zombie Companies Suck the Life from an Economy”, Money Week, November 18, 2008; http://www.moneyweek.com/news-and-charts/economics/how-zombie-companies-suck-the-life-from-an-economy-14089.aspx.

    2. Willie CB J. “Gold, Zombie Banking System, Lightning, Earthquakes and Hurricanes”, The Market Oracle, January 20, 2009; http://www.marketoracle.co.uk/Article8346.html.

    3. LeLaulu L. “Zombie Economics?”, The Development Executive Group, January 13, 2009; http://www.devex.com/articles/zombie-economics.

    4. Hoshi T. “Economics of the Living Dead”, The Japanese Economic Review, Vol. 57, No. 1, 2006.

    5. Caballero R.J., Hoshi T., Kashyap A.K. “Zombie Lending and Depressed Restructuring in Japan”, NBER Working Paper 12129, 2006.

    6. Smith D.C. “Loans to Japanese Borrowers”, Japanese International Economies, Vol. 17. No. 3, 2003.

    7. Hoshi T., Kashyap A. “Solutions to Japan’s Banking Problems: What Might Work and What Definitely will Fail”, in Ito T., Patrick H.,

  • 24

    Weinstein D.E. (eds.), Reviving Japan’s Economy: Problems and Prescriptions. Cambridge: The MIT Press, 2005.

    8. Ahearne A.G., Shinada N. “Zombie Firms and Economic Stagnation in Japan”, International Economics and Economic Policy, Vol. 2, Nо. 4., 2005.

    9. Kane E.J. “The Dialectical Role of Information and Disinformation in Regulation-Induced Banking Crises”, Pacific-Basin Finance Journal, Vol. 8. Issue 3-4, 2000.

    10. Kane E.J. “Capital Movements, Banking Insolvency, and Silent Runs in the Asian Financial Crisis”, Pacific-Basin Finance Journal, Vol. 8. Issue 2, 2000.

    11. Caballero R., Kashyap A.K. “Japan's Indian Summer”, The Wall Street Journal, July 18, 2002; http://faculty.chicagogsb.edu/anil.kashyap/research/awsj.pdf.

    12. Hoshi T., Kashyap A.K. “Japan’s Economic and Financial Crisis: An Overview”, The Journal of Economic Perspectives, Winter, 2004; http://faculty.chicagogsb.edu/anil.kashyap/research/japancrisis.pdf.

    13. Holle P., “The Evolution of a Zombie Economy”, The Frontier Centre For Public Policy, March 15, 2005; http://www.fcpp.org/main/publication_detail.php?PubID=979.

    14. Нельсон Р.Р., Уинтер С. Дж. Эволюционная теория экономических изменений. Москва: ЗАО «Финстатинформ», 2000.

    15. Lindsey B. Against the Dead Hand: The Uncertain Struggle for Global Capitalism. New York: John Wiley & Sons, Inc., 2002.

    16. Cussen M.P. “Changing The Face Of Bankruptcy”, Investopedia, 2009; http://www.investopedia.com/articles/pf/08/bankruptcy-act.asp?partner=NTU.

    17. Бюкенен Дж. «Конституция экономической политики», в кн.: Бюкенен Дж. Сочинения. Москва: Таурус Альфа, 1997.

    18. Papava V. “Is Zombie Economicus Coming?”, The Market Oracle, February 7, 2009; http://www.marketoracle.co.uk/Article8736.html.

    19. Мау В. “Драма 2008 года: от экономического чуда к экономическому кризису”, Вопросы экономики, № 2, 2009.

  • 25

    20. Bonner W., Wiggin A. Financial Reckoning Day: Surviving the Soft Depression of the 21st Century, New Jersey: John Wiley & Sons, Inc., 2003.

    21. Coy P. “A New Menace to the Economy: 'Zombie' Debtors”, BusinessWeek, January 15, 2009; http://www.businessweek.com/magazine/content/09_04/b4117024316675.htm.

    22. Krugman P. “Wall Street Voodoo”, The New York Times, January 18, 2009.http://www.nytimes.com/2009/01/19/opinion/19krugman.html?_r=2&partner=rssnyt&emc=rss.

    23. Krugman P. “The Big Dither”, The New York Times, March 5, 2009; http://www.nytimes.com/2009/03/06/opinion/06krugman.html.

    24. Kunstler J.H. “The Inevitable Fate Of Our ‘Zombie’ Economy”, Contrarian Stock Market Investing News, November 28, 2008; http://www.contrarianprofits.com/articles/the-inevitable-fate-of-our-zombie-economy/9233.

    25. Holmes S.A. “Fannie Mae Eases Credit To Aid Mortgage Lending”, The New York Times, September 30, 1999; http://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9c0de7db153ef933a0575ac0a96f958260&sec=&spon=&pagewanted=all.

    26. Ольсевич Ю., «Психологические аспекты современного экономического кризиса», Вопросы экономики, № 2б 2009.

    27. Poschmann F. “Beware of Zombies”, Financial Post, January 26, 2009; http://network.nationalpost.com/np/blogs/fpcomment/archive/2009/01/26/beware-of-zombies.aspx.

    28. Kelly M. “Our Zombie Nation and Zombie Banks”, Machine Nation, October 28, 2008; http://machinenation.forumakers.com/economy-business-and-finance-f8/morgan-kelly-our-zombie-nation-and-zombie-banks-t1496.htm#43586.

    29. Schnittger F. “Ireland's Zombie Economy”, European Tribune, January 14, 2009; http://www.eurotrib.com/?op=displaystory;sid=2009/1/14/113437/798.

  • 26

    30. Илларионов А. «Природа российского кризиса», Институт экономического анализа, 2 октября, 2008; http://www.iea.ru/macroeconom.php?id=8.

    31. Данилишин Б. «Экономика Украины: жизнь после кризиса?», Зеркало недели, № 1 (729), 17 – 23 января, 2009; http://www.zn.ua/2000/2020/65131/.

    32. Хэзлитт Г. Типичные ошибки государственного регулирования экономики. Москва: Серебряные нити, 2000.

    Papava Vladimer FINANCIAL CRISIS AND THE PROBLEM OF ZOMBIEING

    OF THE ECONOMY

    SUMMARY

    As international experience shows, dead firms do exist and “suc-cessfully” function in the most developed economies as well with Japan being the most obvious example. These insolvent and, in fact, bankrupt firms which continue to operate despite their “mortality” are commonly referred to as “zombie-firms.” It must be emphasized that a zombie-economy is a phenomenon peculiar not only to Japan and other developed market economies but also to those countries with developing economies as international experience has shown. A zombie-economy’s routine is carried by the “gone and departed” man, the so-called zombie economicus. The only effective mechanism to get rid of a zombie-economy is to adopt a sound bankruptcy law which, in turn, requires the strong political will of the ruling elite.

  • 27

    vaxtang burduli vaxtang burduli vaxtang burduli vaxtang burduli saqarTveloSi mewarmeobis ganviTarebis gzebisaqarTveloSi mewarmeobis ganviTarebis gzebisaqarTveloSi mewarmeobis ganviTarebis gzebisaqarTveloSi mewarmeobis ganviTarebis gzebi

    umuSumuSumuSumuSeeeevrobis donis SemcirebasTan konteqstSivrobis donis SemcirebasTan konteqstSivrobis donis SemcirebasTan konteqstSivrobis donis SemcirebasTan konteqstSi

    umuSevrobis Semcireba bevradaa damokidebuli mewar-

    meobis ganviTarebaze. samewarmeo seqtoris ganviTarebis

    sxvadasxvanairma pirobebma SeiZleba Seamciros an gazardos

    umuSevroba. bolo wlebSi (2001 _ 2007) umuSevrobis done

    saqarTveloSi nel-nela izrdeboda. 2001 wels umuSevarTa

    wili ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis raodenobaSi

    Seadgenda 11,1%-s, 2006 wels _ 13,6%-s, Semdeg odnav Sem-

    cirda da 2007 wels Seadgina ekonomikurad aqtiuri

    mosaxleobis 13,3%. amasTan, ekonomikurad aqtiuri mosax-

    leobis ricxovnoba TandaTanobiT mcirdeboda: 2001 wels is

  • 28

    moicavda 2113,3 aTas adamians, 2007 wels ki _ 1905,3 aTas

    adamians. Semcirebis miuxedavad ekonomikurad aqtiuri mo-

    saxleobis ricxovnobis absolutur gamosaxulebaSi umu-

    Sevrebis raodenoba odnav gaizarda: 235,6 aTasi 2001 wels,

    maqsimumi _ 279,3 aTasi adamiani 2005 wels da 261 aTasi

    adamiani 2007 wels. dasaqmebulebis raodenoba (maT Soris

    SinameurneobebSi) Semcirda 1877,7 aTasi adamianidan 2001

    wels 1704,3 aTas adamianamde 2007 wels. amasTan, daqira-

    vebulebis odenoba, romelSic Sedis samewarmeo seqtorSi

    dasaqmebulebis ZiriTadi nawili, amave wlebSi meryeobda

    29,4%-dan 2004 wels 31,8%-mde 2007 wels (ekonomikurad aq-

    tiuri mosaxleobis mTel ricxovnobaSi) [2, gv. 43]. sakmaod

    farToa cneba “TviTdasaqmebulebi”. igi moicavs mesakuT-

    reebs, romelTa saqmianobis mizans warmoadgens mogebis an

    ojaxuri Semosavlis (fuliT an naturiT) miReba [2, gv. 41];

    ojaxur sawarmoSi usasyidlod momuSave pirebs. TviT-

    dasaqmebulebis wili ekonomikurad aqtiuri mosaxleobis

    ricxovnobaSi meryeobda 53,8%-dan 2001 wels 58,3%-mde 2003

    wels (maqsimumi), 54,3% _ 2007 wels [2, gv. 43].

    mewarmeobis ganviTarebis gavlena umuSevrebis raode-

    nobaze bevrad damokidebulia mewarmeobis ganviTarebis

    koordinaciis xarisxze. amasTan, qveyanaSi “sustad” xdeba

    zogierTi iseTi samewarmeo saqmianobis saxeebis stimuli-

    reba, romlebsac SeuZlia arsebiTad Seamciros umuSevrobis

    done. amis Sedegad saxezea arasakmarisad dabalansebuli

    ekonomika. ekonomikis disbalansi vlindeba SemdegSi:

    rTuli samomxmareblo da fondebis Semqmneli teqnolo-

    giebis (avtomobilebi, kompiuterebi, macivrebi, teleradio-

    aparatura da a.S.) importi ganapirobebs maTi momsaxurebis

    (servisis) da reabilitaciis (remontis) dargebis mniSvne-

    lovani xvedri wilis arsebobas, rac saerTod ki Seesaba-

    meba saqmianobis saxeebis WrilSi meurneobis struqturis

    srulyofis Tanamedrove tendenciebs, magram, amasTan erTad,

  • 29

    saqarTveloSi sustia Zalisxmeva mewarmeobis ganviTarebis

    mimarT aRniSnuli da zogierTi sxva saboloo produqtis

    warmoebis sferoSi, ramac umniSvnelo gaxada mewarmeobis

    ganviTarebis done saqmianobis rig aqtualur dargSi. aRniS-

    nuli ganapirobebs qveyanaSi struqturuli umuSevrobis ma-

    Rali donis arsebobas.

    patara qveyanaSi saWiroa ramdenime sakvanZo (leading edge)

    da maRalteqnologiuri (high level) [1, gv. 40] dargis arCeva ma-sobrivi warmoebisaTvis (Tumca Tanamedrove pirobebSi

    aqtualuria diversifikaciis problemac); saerTaSoriso sa-

    qonelgacvla ki unda warmoebdes sxva qveynebTan mWidro

    kooperaciis safuZvelze, gansakuTrebiT urTierTSevsebis

    principis gamoyenebiT, riTac uzrunvelyofili iqneba aseTi

    dargebis eqsporti (amasTan, unda iTqvas, rom bolo peri-

    odSi qveyanaSi gaixsna ramdenime calkeuli “aqtualuri”

    warmoeba: magaliTad, metaloplastikatebis qarxana, mTeli

    rigi teqnikurad rTuli nakeTobebis amwyobi qarxana q.

    quTaisSi, romelic momavalSi daiwyebs kooperirebas qvey-

    nis SigniT ganlagebul iseT sawarmoebTan, romlebic daam-

    zadeben am qarxnisaTvis sakomleqto nawilebs).

    Semdeg, qveyanaSi sul ufro naklebi yuradReba eTmoba

    mecnierul-kvleviTi da sacdel-sakonstruqtoro SemuSa-

    vebebis sferos, am mimarTulebiT praqtikulad ar arsebobs

    saerTaSoriso kooperacia. am sferos gareSe ki, jer erTi,

    SeuZlebelia qveynis normaluri ekonomikuri ganviTarebis

    uzrunvelyofa da “Tanamedrove teqnologiur wyobaze” [3]

    gadasvla, meore, SeuZlebelia ekonomikis dabalansebuli

    ganviTarebis uzrunvelyofa umuSevarTa procentis mkveTri

    Semcirebis gaTvaliswinebiT. e. i. mecnierul-kvleviTi da

    sacdel-sakonstruqtoro SemuSavebebis seqtoris Semcireba

    aseve ganapirobebs qveyanaSi umuSevrobis maRali donis

    arsebobas.

  • 30

    ekonomikuri disbalansis kidev erTi mizezia uyurad-

    Reboba ekonomikis tradiciuli dargebis umetesobis (Rvinis

    warmoebisa da samSeneblo masalebis mrewvelobis warmo-

    ebebis garda) da, agreTve, zogierTi sxva importCanacv-

    lebiTi sawarmos mimarT. magaliTad, 80-ian wlebSi zug-

    didSi daiwyo faifuris qarxnis funqcionireba. marTalia

    es qarxana ZiriTadad SedarebiT dabali xarisxis pro-

    duqcias (faifuris warmoebis zogierTi xerxi amJamadac

    gasaidumloebulia) uSvebda, magram transformaciul peri-

    odSi saWiro iyo am qarxnis potenciuri SesaZleblobebis

    gaTvaliswineba da mis bazaze konkurentunariani sawarmos

    Seqmna.

    ekonomikis struqturaSi iseTi disbalansebis Tavidan

    asacileblad, romlebic qveyanaSi umuSevrobis maRali do-

    nis arsebobis erT-erT ZiriTad mizezs warmoadgens, saWi-

    roa sistemuri maregulirebeli strategiis ganxorcieleba

    mewarmeobis ganviTarebis stimulirebis sferoSi.

    saWiroa mewarmeobis dabalansebuli ganviTarebis uz-

    runvelyofa saqmianobis saxeebis mixedviT rogorc qveya-

    naSi saerTod, aseve mis regionebSi. amasTan, mewarmeobis

    sistemebis dabalanseba mniSvnelovania ara marto saqmiano-

    bis saxeebis WrilSi, aramed aseve, samewarmeo saqmianobis

    obieqtTa zomebis mixedviT da maTi instituciuri saxeebis

    WrilSi.

    jerjerobiT garkveulwilad SeimCneva msxvili sawar-

    moebis, gansakuTrebiT maTi saTavo ofisebis, koncentrireba

    TbilisSi. regionebis interesebis ignorireba ki iwvevs maTi

    socialuri da ekonomikuri ganviTarebis CamorCenas da,

    kerZod, umuSevrobis donis zrdas.

    msxvili sawarmoebi xSirad, amasTan, TiTqmis yovel

    dargsa da dargTaSoris aspeqtSi axdenen kooperirebas sa-

    Sualo da mcire sawarmoebTan, rac, msxvili sawarmos gaxs-

    nis Semdeg, uzrunvelyofs masTan kooperirebadi mravali

  • 31

    saSualo da mcire sawarmos gaCenas da, maSasadame, umu-

    Sevrobis Semcirebas axali samuSao adgilebis Seqmnis

    xarjze. didi mniSvneloba aqvs saerTaSoriso kooperacias,

    rodesac qveynis saSualo da mcire sawarmoebi (rom ara-

    feri vTqvaT msxvilebze) asruleben msxvili transerov-

    nuli korporaciebis SekveTebs. aseve, didi mniSvneloba aqvs

    saerTaSoriso kooperacias franCaizingis saxiT, rodesac

    adgilobrivi franCaizi (agenti) TviTon gadis momxmare-

    belze, amasTan, iyenebs franCaizoris (principalis) markas

    (brends) da teqnologias (razec uxdis mas mogebis wils).

    magram TviT regionebSi msxvili sawarmos (adgilob-

    rivi mesakuTreebis an transerovnuli korporaciis sa-

    warmos) arseboba uzrunvelyofs regionebis ganviTarebis

    dinamikis mdgradobas da warmoadgens umuSevrobis Semci-

    rebis garants, maT Soris msxvili qarxnebis irgvliv mra-

    vali saSualo da, gansakuTrebiT, mcire sawarmoebis gaCenis

    xarjze.

    bolo periodSi saerTaSoriso kooperaciis SesaZleb-

    lobebi, warmoebaSi mcire da saSualo biznesis CarTviT,

    gaizarda ganviTarebul qveynebSi autsortingis (rogorc

    qveynebis SigniT, aseve qveynebis gareT) gavrcelebis xarj-

    ze. amitom franCaizingis da, gansazRvrul SemTxvevebSi,

    autsortingis procesebi unda gaxdes mewarmeobis saxelm-

    wifo da sabazro koordinaciis erT-erTi yvelaze mniSvne-

    lovani mimarTuleba.

    instituciur aspeqtSi, liberaluri ekonomikuri poli-

    tikis batonobis ukanasknel periodSi, bevr ganviTarebul

    qveyanaSi izrdeboda privatizaciis moculoba da, agreTve,

    Zlierdeboda zogierTi sawarmos (kerZod, msxvili kom-

    paniebis) saTavo ofisebis gadatanis procesi ofSorul

    zonebSi, Tumca zogierT qveyanaSi (magaliTad, samxreT ko-

    reaSi) meore process adgili ar hqonia. msoflio ekono-

    mikurma krizisma SeaCera es tendenciebi, TviT mTavrobebma

  • 32

    ki kerZo seqtoris gacilebiT ufro seriozuli regu-

    lireba da mxardaWera daiwyes. sxva RonisZiebebTan erTad

    xdeboda kerZo sawarmoebis aqtivebis nawilis Sesyidva,

    amitom Sereuli sawarmoebis wili bevr qveyanaSi garkveuli

    zomiT gaizarda. es niSnavs, rom xelaxla moxda saxelm-

    wifos da kerZo seqtors Soris partniorobis mniSvne-

    lovani aqtualizacia. yvelaze SorsmWvreteli ekonomistebi

    winaswarmetyvelebdnen am Temis aqtualizaciis SesaZleb-

    lobas, rasac mowmobs Sesabamisi publickaciebi. saxelm-

    wifos da kerZo seqtors Soris partnioroba erT-erTi

    mniSvnelovani instituciuri meqanizmia, romelic iseTi

    warmoebebis mxardaWeris SesaZleblobas iZleva, romlebic

    aqtualuria rogorc eqsportis da Sida moxmarebis zrdis,

    aseve umuSevrobis Semcirebis poziciebidan.

    amJamad ganviTarebulia saxelmwifos da kerZo seqtors

    Soris partniorobis Semdegi saxeebi: kontraqtebi (sa-

    xelmwifo saWiroebebze saqonlis da momsaxurebis miwo-

    debis, teqnikuri daxmarebis gawevisa da marTvis Sesaxeb);

    SeTanxmebebi (lizinguri, ijaruli, produqciis gayofis

    Sesaxeb); gansakuTrebuli ekonomikuri zonebi; koncesiebi;

    erToblivi sawarmoebi [5, gv. 64; 6, gv. 79] (instituciuri Te-oriis TvalsazrisiT partniorobis yvela es saxe warmo-

    adgens sakontraqto urTierTobebs [7, gv. 109]). saxelmwifos da kerZo seqtors Soris partniorobis proeqtebi aadvi-

    lebs kapitalis gadinebas msoflio bazrebze, astimuli-

    rebs ucxouri investiciebis modinebas ekonomikis realur

    seqtorSi. gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs saxelmwifos

    da kerZo seqtors Soris partniorobas regionebis ekono-

    mikisaTvis, romelSic mis safuZvelze viTardeba kapitalis,

    saqonlis da momsaxurebis [5, gv. 65], aseve Sromis adgi-

    lobrivi bazrebi.

    rogorc Cans, saxelmwifos da kerZo seqtors Soris

    partniorobis xerxebis ganviTareba aseve eqvemdebareba sti-

  • 33

    mulirebas saxelmwifos mxridan. amasTan, stimulirebis

    zogierT saxes aqvs SerCeviTi xasiaTi: saxelmwifo Sesyid-

    vebi, Tavisufali ekonomikuri zonebis ganviTarebis ko-

    ordinacia (Tu aseTebi arsebobs saxelmwifoSi).

    mizanSewonilia aRvniSnoT, rom sabazro ekonomikaSi

    yvela sawarmo, miuxedavad qonebrivi statusisa, rogorc

    kerZo, aseve saxelmwifo da Sereuli (aseve adgilobrivi da

    ucxouri), muSaobs regulirebadi sabazro ekonomikis re-

    JimSi (Tuki keTdeba gamonaklisi, magaliTad, Tavisufal

    ekonomikur zonaSi monawileobis uflebis mopoveba _

    konkursSi monawileobis ufleba aqvs yovel msurvel sa-

    warmos; sagadasaxado SeRavaTebis miniWebis SemTxvevaSi,

    SeRavaTi vrceldeba yovel sawarmoze, romelic iRebs Sesa-

    bamis valdebulebas da a.S.), e.i. warmoadgens samewarmeo

    saqmianobis subieqts da maT mimarT gamoiyeneba saqmianobis

    koordinaciis erTnairi meTodi, miuxedavad imisa, sakuT-

    rebis ra statusi aqvs TiToeuls.

    Tu ganvixilavT instituciur aspeqts organizaciul-

    samarTlebrivi formis mixedviT, maSin, umuSevrobis Semci-

    rebis aspeqtis TvalsazrisiT, msxvili sawarmoebis gan-

    viTareba mizanSewonilia saaqcio sazogadoebis an koope-

    rativis (soflad) saxiT, rac mosaxleobis farTo fenebs

    sakuTrebaSi monawileobis SesaZleblobas miscems da dama-

    tebiT aqtivebs moizidavs realuri investiciebis gan-

    saxorcieleblad. saSualo da, gansakuTrebiT, mcire sawar-

    moebisaTvis aqtualuria sxva instituciuri (organizaciul-

    samarTlebrivi) formebi. magram, yvela SemTxvevaSi, umuSev-

    robis Semcirebis sakiTxebis gadasawyvetad, saWiroa pat-

    ronatis, profkavSirebis da saxelmwifo xelisuflebis

    (maT Soris teritoriulis) organoebis urTierTqmedebis

    organizaciul-samarTlebrivi formebis arseboba.

    maSasadame, mewarmeobis ganviTareba mWidrodaa dakav-

    Sirebuli saxelmwifos struqturis Semqmnel politikasTan.

  • 34

    amasTan, saqmianobis saxeebis WrilSi struqturis cvli-

    lebas SeuZlia gamoiwvios rogorc umuSevrobis donis

    gazrda, aseve misi Semcireba. sabazro sistemebis umrav-

    lesobisaTvis damaxasiaTebeli saxelmwifos makoordine-

    beli funqciis ukmarisobis pirobebSi, xSirad, gansakuT-

    rebiT transformaciul pirobebSi an axal teqnologiur

    wyobaze gadasvlis saWiroebis SemTxvevaSi (saqarTveloSi

    amJamad orive garemoeba arsebobs), ekonomikis struqturaSi

    arasasurveli gadaxrebi Cndeba. ekonomikis koordinaciis

    meqanizmebis (rogorc saxelmwofo, aseve sabazro) amocanaa

    negatiuri tendenciebis Tavisdrouli SemCneva-gamovlineba

    (gansakuTrebiT, axal teqnologiur wyobaze gadasvlis

    dros) da mewarmeobis ganviTarebisaTvis iseTi xelsayreli

    instituciur-ekonomikuri garemos Seqmna, romelic xels

    Seuwyobs im gadaxrebis aRmofxvras, romelic Seqmnilia

    arasakmarisad kontrolirebadi sabazro ZalebiT. amasTan,

    saWiroa rogorc saxelmwifo koordinaciis meqanizmis, aseve

    sabazro koordinaciis meqanizmis gamoyeneba (ukanasknelSi

    vgulisxmobT koordinacias mewarmeTa gaerTianebebis mxri-

    dan, arsebuli kanonmdeblobis CarCoebSi da SeTanxmebuls

    saxelmwifos makoordinebel organoebTan).

    Tanamedrove pirobebi moiTxovs ekonomikuri da soci-

    aluri ganviTarebis saxelmwifo da sabazro koordinaciis

    CarCoebSi maTi regionuli Semadgenlis arsebobas. glo-

    balizaciis pirobebSi regioni xdeba sakvanZo erTeulad,

    radgan zustad lokalizebul teritoriaze warmoebs yvela

    qveynis damatebuli Rirebulebis Seqmna da amitom regi-

    onuli pirobebi bevrad gansazRvravs warmoebuli produq-

    ciis konkurentunarianobas [8]. ganviTarebul qveynebSi es

    mraval programasa da kvlevaSi aisaxeba, romelic cal-

    keuli teritoriebis konkurentunarianobis analizs eZRvne-

    ba [4, gv. 86].

  • 35

    kerZod, Tanamedrove pirobebSi gadaisinjeba speci-

    aluri interesebis jgufebis regionuli roli; maTi Se-

    sabamis saxelisuflebo organoebsa da profkavSirebTan

    dialogis safuZvelze irkveva regionuli ekonomikuri

    politikis Sesaxeb maT mier SemoTavazebuli winadadebis

    efeqtianobis xarisxi da realizaciis SesaZleblobani.

    “evrokavSiris struqturuli politikis mniSvnelovani ele-

    mentia regionis ganviTarebis tendenciebis dawvrilebiTi

    analizi, specialuri interesebis adgilobriv jgufebTan

    konsultaciebi da amis safuZvelze ganviTarebis im ele-

    mentebis xelSewyobis daxvewili meqanizmebis awyoba,

    romlebic ukve arsebobs mocemul teritoriaze. rogorc

    wesi, safinanso mxardaWera _ aseTi proeqtebis mxolod

    mcire nawilia da saxsrebi miimarTeba ganaTlebaze, gadam-

    zadebasa da infrastruqturis ganviTarebaze” [4, gv. 89].

    kidev ufro meti yuradReba unda mieqces regionuli

    ganviTarebis koordinaciis sakiTxebs im qveyanaSi, romelic

    imyofeba transformaciul periodSi (gansakuTrebiT,

    amasTan erTad, msoflio safinanso-ekonomikuri krizisis

    zegavlenis qveS). amasTan, saWiroa regionuli ganviTarebis

    bunebrivi da instituciuri faqtorebis racionaluri

    urTierTqmedebis SesaZleblobebis gaTvaliswineba. bunebriv

    faqtorebs miekuTvneba: bunebrivi resursebis arseboba; ge-

    ografiuli mdebareoba; arsebuli infrastruqtura da

    mrewveloba; adamianuri da socialuri kapitalis struqtu-

    ra. instituciur faqtorebs miekuTvneba: regionis te-

    ritoriaze sakuTrebis struqtura da koncentracia; centr-

    Tan arsebuli urTierTobebi; urTierTobebi regionul da

    adgilobriv administraciasa da bizness Soris da a.S. [4,

    gv. 89].

    zemomoyvanilidan cxadia, rom ekonomikuri da soci-

    aluri ganviTarebis regionuli saxelisuflebo da sabazro

    koordinacia saerTo saxelmwifoebrivi koordinaciis mni-

  • 36

    Svnelovani Semadgeneli nawilia. misma saxelisuflebo da

    sabazro Semadgenlebma xeli unda Seuwyon qveynis dabalan-

    sebul ekonomikur da socialur ganviTarebas umuSevrobis

    donis minimizaciis pirobebSi.

    gamoyenebuli literatura gamoyenebuli literatura gamoyenebuli literatura gamoyenebuli literatura

    1. abesaZe r., burdabesaZe r., burdabesaZe r., burdabesaZe r., burduli v.uli v.uli v.uli v. inovaciuri ganviTarebis gzebi globalizaciis pirobebSi. paata guguSvilis ekonomikis

    institutis samecniero Sromebis krebuli. t. I, Tbilisi,

    2008.

    2. saqarTvelos statistikuri weliwdeuli.saqarTvelos statistikuri weliwdeuli.saqarTvelos statistikuri weliwdeuli.saqarTvelos statistikuri weliwdeuli. Tbilisi, 2008. 3. Глазьев С. Мировой экономический кризис как процесс смены

    технологических укладов. Вопросы экономики, №3, 2009. 4. Григорьев Л., Зубаревич Н., Урожаева Ю. Сцилла и Харибда

    региональной экономики. Вопросы экономики, №2, 2008. 5. Дерябина М. Государственно-частное партнерство: теория и

    практика. – Вопросы экономики, №8, 2008. 6. Клинова М. Глобализация и инфраструктура: новые тенденции во

    взаимоотношениях государства и бизнеса. Вопросы экономики, №8, 2008.

    7. Смотрицкая И., Черных С. Институт контрактных отношений на рынке государственных заказов. Вопросы экономики, №8, 2008.

    8. Porter M. E. Regions, Globalization, Development – Ragional Stadies, Vol. 57, №6-7, 2003.

    Burduli Vakhtang

    THE WAYS OF DEVELOPMENT BUSINESS UNDERTAKINGS IN GEORGIA IN THE CONTEXT OF REDUCTION

    OF UNEMPLOYMENT LEVEL

  • 37

    SUMMARY In the article is shown necessity of active stimulation of some kinds of

    business activities, which may significantly decrease level of unemployment. First of all are considered productions based on high level and leading edge technologies, also some other traditional for Georgia productions, which were closed down after postsoviet economic collapse owing to noncompetitiveness of produced output. In the article is also shown scale and institutional (organizational-legal) aspect of development business undertakings promoting reduction of unemployment level. It is shown that with the transition on contemporary technological structure importance of regional regulation of the economy is increasing and in connection with it are designated directions of perfection of business undertakings’ regional coordination.

    giorgi berulavagiorgi berulavagiorgi berulavagiorgi berulava saqarTvelos SromiTi resursebis saqarTvelos SromiTi resursebis saqarTvelos SromiTi resursebis saqarTvelos SromiTi resursebis

    konkurentunariankonkurentunariankonkurentunariankonkurentunarianoooobis Sesaxebbis Sesaxebbis Sesaxebbis Sesaxeb

  • 38

    konkurentuli upiratesobis zrda erT-erTi ZiriTadi

    amocanaa saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis gzaze.

    konkurentunarianoba aris saxelmwifos unari, miaRwios

    mwarmoeblurobis ufro maRal doneebs da moipovos ro-

    gorc saeqsporto, aseve Sida bazrebis didi wili. msoflio

    gamocdileba gvTavazobs, rom saxelmwifoebis _ gansakuT-

    rebiT ganviTarebadi ekonomikis mqone patara saxelmwi-

    foebis _ keTildReoba da ganviTareba imdenad ar aris

    damokidebuli maT bunebriv simdidreebze, rogorc maT

    unarze _ moipovon konkurentuli upiratesoba uwyveti

    ganaxlebiT da adgilobrivi mrewvelobis sxvadasxva dar-

    gebis gaumjobesebiT. es unari damokidebulia imaze, Tu

    ramdenad SeZlebs saxelmwifo, uzrunvelyos “ZiriTadi

    baza” im saqmianobebisaTvis, romelic “...iqneba yvelaze

    produqtiuli samuSaoebis, ZiriTadi teqnologiebis da yve-

    laze Tanamedrove kvalifikaciebis adgili” [1, gv.19]. Sro-

    miTi resursebi warmodgenilia im ZiriTad faqtorebs So-

    ris, romelic moicavs amgvar “ZiriTad bazas” da aqedan

    gamomdinare gansazRvravs qveynis konkurentunarianobas.

    qveynis SromiTi resursebis konkurentunarianoba gani-

    sazRvreba ara mxolod personalis raodenobiT, aramed im

    rTuli unar-CvevebiT, romelsac iZenen umaRlesi ganaTle-

    bis, samsaxurebrivi gamocdilebis miRebis gziT, aseve mene-

    jerebis kreatulobiT da unariT, gardaqmnas adamianuri

    kapitali umaRlesi xarisxis farTo samomxmareblo saqon-

    lad da miaRwios momxmareblis moTxovnebis dakmayofi-

    lebas. faqtorebis mravalferovneba gansazRvravs qveynis

    SromiTi resursebis konkurentunarianobas. esenia: saerTo

    socialur-ekonomikuri faqtorebi, rogoricaa: makroekono-

    mikuri mdgomareoba, ekonomikis ganviTarebis politika,

    siRaribe da Tanasworoba, jandacvisa da saganmanaTleblo

    sistemis saimedooba da individualuri kompaniebis mier

    daqiravebuli SromiTi resursebis strategiebis efeqti-

  • 39

    anoba. sxvadasxva Semsruleblebi da dainteresebuli mxa-

    reebi pasuxismgebelni arian aRniSnuli faqtorebis uzrun-

    velyofaze. aqedan gamomdinare, konkurentunarianoba Sro-

    miTi resursebis sferoSi moiTxovs mWidro TanamSrom-

    lobas mTavar dainteresebul mxareebs, e.i. mTavrobas, kerZo

    seqtorsa da samuSao Zalas Soris.

    saqarTvelom ganaxorciela ZiriTadi reformebi, rom-

    lis mizania biznespirobebis gaumjobeseba da miaRwia

    zrdis maRal tempebs. Tumca, ekonomikuri zrdis xarisxi

    kvlav dabali rCeba ekonomikur da socialur mdgradobas-

    Tan dakavSirebiT. kerZod, aRniSnuli zrda ar ukavSirdeba

    arc inovaciebs da investiciebs maRali teqnologiebis

    samrewvelo dargebSi da arc mcire da saSualo mewarmeebis

    saqmianobis gafarToebas, arc samuSao adgilebis raode-

    nobis zrdas da Tanabrobas Semosavlebis ganawilebaSi,

    arc siRaribis Semcirebas, arc produqtiulobis mniSvnelo-

    van zrdas [1].

    ganaTleba gadamwyvet rols TamaSobs SromiTi resur-

    sebis unar-CvevebiTa da codniT da im faqtorebiT uzrun-

    velyofaSi, romlebic mniSvnelovania konkurentunarianobis

    xelSewyobisa da qveynis myari ekonomikuri zrdis miR-

    wevaSi. saqarTveloSi ganaTleba da codna misi istoriis

    manZilze yovelTvis imsaxurebda maRal Sefasebas. Tumca,

    socialur-ekonomikuri gardaqmnis procesma, romelic 1990-

    iani wlebis dasawyisSi daiwyo, Rrma krizisSi Caagdo sa-

    qarTvelos ganaTlebis sistema. ekonomikurma sirTuleebma

    gamoiwvia ganaTlebis dafinansebis arsebiTi Semcireba, ro-

    melmac metad uaryofiTi gavlena moaxdina ganaTlebis

    mTel sistemaze, rogoricaa ganaTlebis infrastruqturis

    gauareseba, maswavleblebis da sxva personalis dabali

    motivacia, korufcia, saswavlo masalis da mowyobilobis

    arasakmarisoba da moZvelebuli saswavlo programa. ganaT-

    lebis sistemis socialuri araefeqtianobis realizebis

  • 40

    gaTvaliswinebiT, saqarTvelos mTavrobam, msoflio bankis

    xelSewyobiT, daiwyo ambiciuri reformis programa mimdi-

    nare dekadis dasawyisSi. am reformis mizani iyo ga-

    naTlebis doneebis dadgena saqarTveloSi marTvis, dafinan-

    sebis da xarisxis kontrolis axali meTodebis gamoyenebiT

    [5]. ganaTlebis sistemam, miuxedavad ambiciuri reformis

    mcdelobisa, kvlav ver uzrunvelyo ganaTlebuli da kva-

    lificiuri SromiTi resursebis aRzrda, romelTac swrafi

    adaptirebis unari eqnebaT garemoebebis Secvlis SemTxve-

    vaSi.

    mimdinare situaciis analizi SesaZleblobas gvaZlevs

    ganvsazRvroT faqtorebis ori didi jgufi, romelic kon-

    kurentul SromiT resurebs aferxebs saqarTveloSi, esenia:

    “moTxovnis” da “miwodebis” faqtorebi. mTavari naklovaneba

    moTxovnis mxareze dakavSirebulia mTavrobis uunaro-

    basTan, uzrunvelyos myari ekonomikuri ganviTarebis ga-

    remo, sadac yuradReba eqceva biznesis ayvavebas, inova-

    ciebze dafuZnebul inevsticiebs da mowinave teqnologiebis

    gadacemas, sadac Seqmnilia samuSao adgilebi da arsebobs

    kvalificiuri da konkurentunariani SromiTi resursebis

    moTxovna. am medlis meore mxare is aris, rom ekonomikam

    ver uzrunvelyo kvalificiuri SromiTi resursebis miwo-

    deba im SemTxvevebSic ki, rodesac amgvari moTxovna ar-

    sebobs.

    msoflio gamocdilebis SeTavazebis Sesabamisad, sa-

    xelmwifos konkurentuli SromiTi resursebis warmatebiT

    ganaTlebis mizniT saWiroa TanamSromloba mTavar dainte-

    resebul mxareebs, e.i. kerZo seqtors, mTavrobas da samuSao

    Zalas Soris. biznesis pirobebis analizi saqarTveloSi

    gvTavazobs, rom urTierTkavSiri mTavar dainteresebul

    mxareebs Soris regulirdeba undoblobiT da ara erTob-

    livi faseulobebiT. TiToeuli monawile cdilobs, maqsi-

    malurad gazardos sakuTari sargebeli (mag., mTavroba

  • 41

    cdilobs gazardos Semosavlebi gadasaxadebisgan, momu-

    Saveebi cdiloben gaezardoT xelfasebi, kerZo biznesi –

    moklevadian mogebas) mTeli sistemis Rirebulebis maqsi-

    malurad gazrdis xarjze [2]. aqedan gamomdinare, Tanam-

    Sromlobis xelSewyoba mTavar dainteresebul mxareebs So-

    ris erToblivi Rirebulebebis, RonisZiebebis da politikis

    SeqmnaSi, romelic orientirebulia grZelvadiani konku-

    rentunarianobis miRwevaze, aris kidev erTi SesaZlebloba

    SromiTi resursebis ganviTarebisTvis. mTvarobam unda Seas-

    rulos mniSvnelovani roli saerTo sistemis xelSewyobaSi,

    romlis mizania konkurentuli SromiTi resursebis waxa-

    liseba, romelic gavlenas axdens rogorc “moTxovnis”,

    aseve “miwodebis” mxareze. kerZo bizness da samuSao Zalas

    SeuZlia aseve mniSvnelovani roli Seasrulos SromiTi

    resursebis konkurentunarianobis ganviTarebaSi Tanamedro-

    ve unar-CvevebSi investirebis gziT. zemoaRniSnuli analizis safuZvelze Cven davamuSaveT

    rekomendaciebis ori didi paketi, SromiTi resursebis

    konkurentunarianobis problemis ori aspeqtis Sesabamisad.

    rekomendaciebis pirveli paketi orientirebulia “moTxov-

    nis mxaris” faqtorebze da misi mizania ekonomikuri ganvi-

    Tarebis procesis Semdgomi zrda saqarTveloSi dabrko-

    lebebis gadalaxvis gziT, romelic Seiqmna rogorc “sabaz-

    ro naklovanebebis”, aseve “saxelmwifo naklovanebebis” Se-

    degad [1, 4]. kerZod:

    • saqarTvelos mTavrobam Tavi unda aaridos “Caurev-lobis” princips da awarmoos ekonomikuri ganviTarebis

    aqtiuri politika, romelic orientirebulia sawarmoo

    struqturebis dinamiur gardaqmnaze.

    • mTavrobam unda Seqmnas biznesgaremo, romelic xels Seuwyobs efeqtiani bazris meqanizmebis gamovlenas

    konkurenciis procesis da axali sawarmoebis Seqmnis pro-

    cesebis stimulirebis meSveobiT, romelic uzrunvelyofs

  • 42

    Tavisufal SeRwevas bazarze; gamoricxavs nebismier SesaZ-

    leblobas mTavrobisTvis, monawileoba miiRos sakuTrebis

    gadanawilebis procesSi.

    • dResdReobiT saqarTvelosTvis mniSvnelovania sa-marTlis normis gaumjobeseba samarTlebrivi da sasamarT-

    lo sistemis funqcionirebis gaumjobesebiT, Tu unda miaR-

    wios grZelvadiani ekonomikuri ganviTarebis miznebs.

    rekomendaciebis meore paketi orientirebulia qar-

    Tuli ekonomikis SesaZleblobaze, uzrunvelyos SromiTi

    resursebi, romelic aRWurvilia Tanamedrove da saWiro

    kvalifikaciebiT da codniT. kerZod:

    • mTavrobam mniSvnelovnad unda gazardos investi-ciebi ganaTlebaSi, upirvelesad, yvelasaTvis unda uzrun-

    velyos sabazo ganaTlebis xelmisawvdomoba.

    • mTavrobam unda ganaxorcielos specialuri masti-mulirebeli RonisZiebebi kerZo seqtorisTvis, raTa gaafar-

    Toos misi monawileoba ganaTlebasa da SromiTi resur-

    sebis ganviTarebaSi.

    • saswavlo dawesebulebebSi unda dainergos same-warmeo kultura, rac saWiroebs am dawesebulebebis xelm-

    ZRvanelobis meTodebis mniSvnelovan cvlilebebs.

    • saswavlo dawesebulebebSi swavlebis meTodebi da saswavlo gegma mniSvnelovnad unda Seicvalos Semdegna-

    irad: saswavlo programaSi gadacemadi unar-Cvevebis Setana

    swavlebis yvela doneze; gamocdis da xarisxis kontrolis

    gaumjobesebuli meTodebi; swavlebis da kvlevis meti

    interdisciplinuroba; saswavlo programebis socialuri

    da ekonomikuri relevantoba da programebis xarisxis gaum-

    jobeseba, gansakuTrebiT samagistro da sadoqtoro ganaT-

    lebis doneze.

    • xeli unda Seewyos mWidro TanamSromlobis damya-rebas kerZo biznessa da saswavlo dawesebulebebs Soris,

    SeTavazebul kvalifikaciebsa da kompetencias da moTxov-

  • 43

    nil kvalifikaciebsa da kompetencias Soris Seusabamobis

    gamoricxvis mizniT.

    • ganaTlebis sistemam unda uzrunvelyos uwyveti ganaTlebis SesaZleblobebi samarTlebriv da mareguli-

    rebel struqturaSi arsebuli dabrkolebebis gamoricxviT,

    magaliTad, saSualo ganaTlebas, profesiul ganaTlebas da

    umaRles ganaTalebas Soris gaumjobesebuli gadasvlis

    uzrunvelyofiT.

    • kerZo sawarmoebma unda gamoiyenon Tanamedrove SromiTi resursebis marTvis meTodebi, romelic orien-

    tirebulia marTvis unar-Cvevebis gaumjobesebasa da samuSao

    adgilze momzadebis da ganviTarebis SesaZleblobebis

    gaumjobesebaze.

    gamoyebebuli literaturagamoyebebuli literaturagamoyebebuli literaturagamoyebebuli literatura

    1. berulava g., meliqaZe n.berulava g., meliqaZe n.berulava g., meliqaZe n.berulava g., meliqaZe n. saqarTvelos mTavrobis ekonomikuri ganviTarebis politikis usafrTxoebis

    aspeqtis gaZliereba. monografia, “grifoni”, Tbilisi,

    2007.

    2. Duffey Joseph. “Competitiveness and Human Resources.” California Management Review, Spring, 30, 3, 1988.

    3. Porter M. E. The Competitive Advantage of Nations, The Free Press, New York, NY, 1990.

    4. Rodrik D. Growth Strategies. In: Aghion Ph., Durlauf St. (eds.). Handbook of Economic Growth. North Holland, 2004.

    5. UNDP Georgia Human Development Report 2008: The Reforms and Beyond, UNDP, Tbilisi, Georgia, 2008.

  • 44

    Berulava George

    ON THE COMPETITVENESS OF GEORGIA’S HUMAM RESOUIRCES

    SUMMARY

    The goal of this paper is to provide insight into how Georgia can

    increase its productivity and give its human resources and companies specialized advantages. In this study the current situation and reforms in relevant areas such as economic development and the secondary, vocational and higher education systems are described. The existing problems and opportunities in these spheres as well as the role of each stakeholder and their potential to contribute to the enhancement of Georgia's human resource competitiveness are identified. On the basis of above analysis some policy recommendations for both government and private sector are elaborated.

  • 45

    revaz javaxiSvilirevaz javaxiSvilirevaz javaxiSvilirevaz javaxiSvili Uucxouri investiciebi _ saqarTvelos ekonomikisUucxouri investiciebi _ saqarTvelos ekonomikisUucxouri investiciebi _ saqarTvelos ekonomikisUucxouri investiciebi _ saqarTvelos ekonomikis

    ganviTarganviTarganviTarganviTareeeebis mniSvnelovani faqtoribis mniSvnelovani faqtoribis mniSvnelovani faqtoribis mniSvnelovani faqtori

    თანამედროვე ეტაპზე მეცნიერულ-ტექნიკური პროგრესის დაჩ-

    ქარება და ინოვაციური საქმიანობის გაფართოება დღის წესრიგში

    აყენებს უცხოური ინვესტიციების როლისა და მნიშვნელობის კიდევ

    უფრო გაძლიერებას. ამაზე ნათლად მეტყველებს შემდეგი გარემოება.

    თუ პირველი მსოფლიო ომის დროს უცხოური ინვესტიციები მთელი

    კაპიტალდაბანდებების მხოლოდ 10%-ს შეადგენდა, გასული საუ-

    კუნის დამლევს მათი წილი 3-ჯერ გადიდდა [9].

    გლობალიზაციის თანამედროვე ეტაპზე როგორც განვითა-

    რებული, ისე განვითარებადი და გარდამავალი ეკონომიკის მქონე

    ქვეყნები სისხლხორცეულად არიან დაინტერესებული უცხოური

    ინვესტიციების გაფართოებით. აღსანიშნავია, რომ საფინანსო რესურ-

    სების დიდი ნაწილი ძირითადად განვითარებულ ქვეყნებშია

    თავმოყრილი. ამ ქვეყნების კომპანიები და ორგანიზაციები ფლობენ

    მსოფლიო საფინანსო რესურსების უმეტეს ნაწილს, რომელთა

    მოძრაობა ინვესტირების გზით ხორციელდება. ამასთან, მსოფლიოში

    პირდაპირი უცხოური ინვესტიციები ძალზე სწრაფი ტემპით

    იზრდება. გასული საუკუნის ბოლო 30 წლის განმავლობაში იგი 100

    მლრდ დოლარიდან 6,8 ტრილიონ დოლარამდე გაიზარდა, რაც

    მსოფლიო ეკონომიკის გლობალიზაციის გაღრმავებაზე მიუთითებს

    [6, გვ. 300].

    საქართველოში უცხოური ინვესტიციების მოზიდვის გაფარ-

    თოების აუცილებლობა ნაკარნახევია ქვეყანაში შექმნილი არასახარ-

    ბიელო ეკონომიკური მდგომარეობით: ეკონომიკური ზრდის დაბა-

    ლი ტემპებით, უმუშევრობის მაღალი და ხალხის ცხოვრების დაბალი

  • 46

    დონით, ეკონომიკის ცალკეული დარგების ასამოქმედებლად, საწარ-

    მოო და სოციალური ინფრასტრუქტურის შესაქმნელად საჭირო

    სახსრების უქონლობით.

    ეკონომიკის რეფორმირების განვლილ პერიოდში საქართვე-

    ლოში მნიშვნელოვანი ღონისძიებები გატარდა უცხოური ინვეს-

    ტიციების მოზიდვის, მათი წახალისებისა და დაცვისათვის საჭირო

    საკანონმდებლო-ნორმატიული ბაზის შესაქმნელად. ქვეყანაში გან-

    ხორციელებული საკანონმდებლო-ნორმატიული ბაზისა და საინვეს-

    ტიციო გარემოს სრულყოფის კვალდაკვალ, უცხოური ინვესტი-

    ციების შემოდინება მატების ტენდენციით ხასიათდება, რაც ნათლად

    ჩანს ქვემოთ მოყვანილი გრაფიკიდან (იხ. ნახ. 1).

    ნახ. 1. პირდაპირი უცხოური ინვესტიციები საქართველოში

    2000–2008 წწ. (ათას. აშშ $) [4].

    საქართველოში უცხოური ინვესტიციების შემოსვლა პირდაპირ

    კავშირშია ქვეყნის ეკონომიკის რეფორმირებასთან. სახელმწიფო

    ქონების პრივატიზების საწყის ეტაპზე (1995–1996) საქართველოში

    უცხოური ინვესტიციები ფაქტობრივად არ შემოსულა (გარდა 3753

    ათასი დოლარი უკრაინული ინვესტიციისა). 1997–1998 წწ. ქვეყანაში

    2 000.000

    1 800.000

    1 600.000

    1 400.000

    1 200.000

    1 000.000

    800.000

    600.000

    400.000

    200.000

    0 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008

  • 47

    უცხოური ინვესტიციების შემოდინება თანდათან მატულობდა, მაგ-

    რამ მომდევნო პერიოდში (2002 წლამდე) აღნიშნული მაჩვენებელი

    კლების ტენდენციით ხასიათდება, რაც ინვესტიციების მოზიდვის

    საკანონმდებლო ბაზის არასრულყოფილებით, კორუფციის მაღალი

    დონით, ქვეყნის არასტაბილური მდგომარეობითა და ინვესტირების

    სხვა არახელსაყრელი გარემოებებით იყო განპირობებული.

    2003 წლიდან საქართველოში უცხოური ინვესტიციების შემოსვ-

    ლა საგრძნობი მატების ტენდენციით ხასიათდება და მან 2007 წელს 2

    მლრდ დოლარს გადააჭარბა. რაც შეეხება მომდევნო 2008 წელს,

    საქართველოში უცხოური ინვესტიციების შემოსვლა, წინა წელთან

    შედარებით, თითქმის ნახევარი მლრდ დოლარით, ანუ 23%-ით

    შემცირდა, რაც განპირობებული იყო 2008 წლის აგვისტოს საყოველ-

    თაოდ ცნობილი მოვლენებით – საქართველოში რუსეთის მიერ

    განხორციელებული აგრესიით, რამაც საგრძნობლად გააუარესა ქვეყ-

    ნის საინვესტიციო იმიჯი და, შესაბამისად, შეამცირა ინვესტიციების

    შემოსვლის მოცულობა. კერძოდ, 2008 წლის მე-3 კვარტალში, წინა

    კვარტალთან შედარებით, უცხოური ინვესტიციების მოზიდვა 605,4

    მლნ დოლარიდან 134,7 მლნ დოლარამდე, ანუ 77,8%-ით შემცირდა.