bondo arvelaze - sinergia.ge4)/arveladze.pdftradicias dres ganuxrelad agrzeleben da saqartvelos...
TRANSCRIPT
bondo arvelaZe
`somxeTis CrdiloeTis karibWe _ javaxq, lori~
samSoblo RmerTze metia,
samSobloze meti _ eklesiaa,
eklesiaze meti _ tigran didia,
tigran didze meti didi somxeTia!
silva kaputikiani.
es sityvebi rom wavikiTxe, erTi cnobili saxelmwifo moRvawis
naTqvami gamaxsenda _ `somxebs avadmyofuri istorizmi sWirTo~. es
SeiZleba vinmes gadaWarbebulad moeCvenos, magram Zvel somxur sais-
torio mwerlobas Tu gadavxedavT, amis Tqmis safuZvels nadvilad
iZleva. marTalia, dRemde dadgenili ar aris movses xorenacis moR-
vaweobis dro (V, VII, IX ss.), magram mis TxzulebaSi `somxeTis is-
toria~ avadmyofuri istorizmi sruli saxiT aris warmodgenili.
es istoria somxuri kosmokratizmis klasikuri magaliTia: `somexTa
herodotem (igulisxmeba movses xorenaci _ b. a.) iranis istoria
moxerxebulad moargo mSobliuri somxeTis warsuls da aqemenidTa
da sasanidebis samxedro gamarjvebebi haikidebsa da arSakunebs mi-
awera. Txroba iranul samyaroSi gavrcelebuli politikuri Teor-
iebis mixedviT gaawyo da mwyobri koncefcia Seqmna, romelic aziur
samyaros friad mniSvnelovan nawilze _ ̀ samyaros mbrZanebeli~ hao-
sianebis uflebebs asabuTebs~,1 _ marTebulad wers g. WeiSvili.
rogorc vxedavT, sxvisi samxedro gamarjvebebis da miwebis mi-
tacebis seni somex istorikosebs movses xorenacma Seyara da es
daavadeba maT gonebaze dRemde Rrma iarad rCeba. samwuxarod, es
sneuleba somex ersac moedo da ZvalrbilSi ise Rrmad gaujda, rom
misgan gankurneba mis Zal-Rones aRemateba. Tumca, isic unda iTqvas,
1 g. WeiSvili, `sazRvrebi sazRvrebis gareSe; somxuri kosmokratizmi adre da Sua
saukuneebSi~// kreb. `samecniero paradigmebi~, 2003, gv. 278-279.
72 bondo arvelaZerom misgan gankurneba arc arasdros mosvlia azrad. paTologiuri
istorizmi, TviTgandidebis mania da samyaros mpyrobelis idefiqsi
`velikaia armeniis~ aRdgenis fuWi ocnebis safuZvelTa safuZvelia.
kidev ufro savalaloa, rom Tanamedrove somexi istorikosebi am
tradicias dRes ganuxrelad agrZeleben da saqarTvelos istorias
da mis miwebs epotinebian. amis erT-erTi tipuri nimuSia krebuli
_ `somxeTis CrdiloeTis karibWe _ javaxq, lori~ (erevani, somx.
enaze, 2010, gv. 576), romlis redaqtoria eduard zohrabiani, somx-
eTis mimdebare teritoriebis istoriis kaTedris docenti. Turme
aseTi kaTedrac yofila erevanSi. axla, vikiTxoT, romelia somxeTis
mimdebare teritoriebi. es aris samcxe-javaxeTi, mesxeTi da walka.
aRaras vambob yarabaRze _ mas azerbaijaneli istorikosebi mixe-
daven, Cven Cvensas movuaroT. krebulis saTaurSive javaxeTi somxu-
rad aris gamocxadebuli. rac Seexeba qarTul lores, Tu rogor
moxvda igi sabWoTa somxeTis respublikis sazRvrebSi, amaze qvemoT.
axla mivxedoT krebuls, romlis Sesavali ekuTvnis eduard
zohrabians, somxeTis mimdebare qarTuli teritoriebis miTvisebis
`specialists~. igi Sesavals ase iwyebs: `istoriuli somxeTis,
gugarqis qveynis SemadgenlobaSi iyo javaxqis miwa da Seadgenda
mSobliuri somxeTis ganuyofel nawils~ (gv. 4). Semdeg ganagrZobs:
`aTaseulobiT wlebis ganmavlobaSi somexi mosaxleoba da somxu-
rad molaparake javaxqi misi mdidari istoriul-kulturuli Ze-
glebiT, eklesiebiT, maturebiT, xaCqarebiT, sadac aris javaxqis
somxebis winaparTa wminda saflavebi _ istoriuli garemoebis gamo
da xelovnurad mowyvites deda samSoblos, da 1921 wels miuerTes
sabWoTa saqarTvelos~ (gv. 4). amas acxadebs haiharad da iqve gu-
laCuyebuli wers: `qarTveli da azerbaijaneli istorikosebi,
xalxTa internacionalur qolgas TavSefarebulni, masiurad spoben
somxeTis istoriis mravalricxovan furclebs da qmnian sakuTar
yalb istorias~ (gv. 5). amas ki wers, magram qrTilisodeni sabuTi
ar moaqvs sakuTari e. w. mosazrebis dasamtkiceblad. verc moitans,
radgan javaxeTi odiTgan qarTuli miwa iyo. jer kidev maSin, roca
movses xorenacis xsenebac ar iyo, istoriis gariJraJze, javaxe-
Tis miwa qarTveli mefis, mcxeTosis Svilis saufliswulo mamuls
warmoadgenda. movusminoT leonti mrovels: `mcxeTosma javaxoss
misca fanavridan vidre Tavamde mtkvrisa da aman javaxos aRaSena
orni cixe-qalaqni: wunda da qalaqi artaanisa, romelsa maSin erqua
qajTa qalaqi, xolo aw hqvian huri~.2 amas wers somxofilad aRi-
2 qarTlis cxovreba, teqsti dadgenilia yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
yauxCiSvilis mier, t. I, 1955, gv. 10.
73`somxeTis CrdiloeTis karibWe _ javaxq, lori~arebuli qarTveli istorikosi leonti mroveli (XI s.). am cnobas
yurad ar iReben somexi istorikosebi.
arc is aris dasamali, rom, marTalia, javaxeTi odiTgan qarTu-
li miwa iyo, magram xandaxan, roca somxeTis samefo gaZlierdeboda
xolme, am sasazRvro regions ipyrobda, ufro zustad, okupaciis
obieqti zemo javaxeTi xdeboda. magram es droebiTi movlena iyo:
saqarTvelo yovelTvis ibrunebda Tavis kuTvnil miwas. da Tu aneq-
siis periodSi (mag., tigran didis dros, II-I s. C. aR-mde)3 javaxeTSi
zogierTi qarTuli toponimi Seicvala somxuriT, es imas ar niSnavs,
rom es mxare somxurad miviCnioT. ris damtkicebasac ase Tavgamo-
debiT cdiloben somexi mecnierebi. es imdenad naTeli istoriuli
faqtia, rom amaze sityvas aRar gavagrZelebT. Tumca, Semdeg mainc
momixdeba javaxeTis qarTulobis mtkiceba, radgan am mxaris misa-
kuTrebas permanentulad cdiloben krebulis sxva somexi avtorebic.
maTgan agresiulobiT gamoirCeva prof. aSot melqoniani, romelic
somxeTis istoriis institutis direqtoria. mkiTxvelma warmoid-
ginos, rogor ̀ obieqtur~ mecnierul kvlevas ewevian am institutis
rigiTi TanamSromlebi, romelTac aseTi qarTvelTmoZule, daSnaki
xelmZRvaneli hyavT. krebulSi misi Sromebi da statiebi raodeno-
brivad yvelaze metadaa warmodgenili. erTi sityviT, aSot melqo-
niani cnobili `javaxologia~. man daamkvidra termini _ somxeTis
CrdiloeTis karibWe _ javaxq da mas miayola _ loric.
axla konkretulad gadavxedoT aSot melqonianis zogierT naS-
roms javaxeTis Sesaxeb. maTgan yvelaze tipuria _ `javaxq~. avtori
istoriul-geografiuli TvalsazrisiT e. w. did somxeTs dasawy-
isSive tendenciurad mimoixilavs da viTarebas ise warmoadgens,
TiTqos saqarTvelo odiTgan `didi somxeTis~ organuli nawili
iyo. angariSs ar uwevs qarTul, ucxour da somxur wyaroebsac ki,
da gugarqs ZirZvel somxur miwad Tvlis. Tumca iqve SeniSnavs _
gugarqi qarTulia da es toponimi modis aq mcxovrebi gogarenebis
Tu gogarebis saxelidano, magram iqve kategoriulad acxadebs _
aseT eTnoss somxuri wyaroebi ar icnobeno da akad. s. eremians
imowmebs.4
barem aqve aRvniSnav _ ak. SaniZis azriT, gugarqi eTnikur-geo-
grafiuli toponimia, masSi Wanur-megruli warmomavlobis sufiqsi
3 magram isic unda aRiniSnos, rom Zv. w. aR-iT III s-Si iberiis samefo ufro Zlieri
iyo, vidre somxeTis. _ ix. C. Goumano ff, Studiey in christian Caucasian History, 1963, gv. 449, 452; agreTve _ `somexi xalxis istoria~, t. I, 1978, gv. 513 (somx. enaze). 4 somxeTi `aSxaracuicis~ mixedviT, erevani, 1963, gv. 46 (somx. enaze).
74 bondo arvelaZe_ ar _ gamoiyofa da _ gogelebs an gugelebs niSnavs.5
prof. s. kakabaZes _ gog||gug _ satomo saxelad miaCnda da mas
ukavSirebda gagis saxels.6 vfiqrob, yvelaze damajerebeli da mis-
aRebia akad. g. meliqiSvilis mosazreba; igi gogarens ase ganmartavs
_ `gog~-Si SeiZleba davinaxoT skviTuri saxeli: VIII s-is meore
naxevarSi samxreT ruseTis velebidan da CrdiloeT kavkasiidan ram-
denjerme SemoiWrnen skviTebi da kimerielebi amierkavkasiasa da
mcire aziaSi. isini, rogorc sxva qveynebSi, amierkavkasiaSic dasax-
ldnen. amitom zogierT olqs SemorCa maTi saxeli. mag., TrialeTi
dakavSirebulia kimerielTa tomis _ Treris _ saxelTan, gogareni
_ gogebis, xolo mis mezoblad mdebare sakaSeni _ sakebis saxelT-
an.7
ganixilavs ra antikur wyaroebSi gogarenis Sesaxeb cnobebs, l.
janaSia daaskvnis: ̀ rogorc antikuri wyaroebidan irkveva, strabon-
iseuli gogareni moicavda qvemo qarTlis ukidures samxreT nawils
da, safiqrebelia, mis samxreTiT mdebare qveyanas. rogorc Cans, Sem-
dgom periodSi xdeba gogarenis saxelwodebis neli gadaadgileba
ufro CrdiloeTisaken~8.
somxur wyaroebSi gogarene||gugarqi pirvelad moxseniebulia
agaTangelosTan, Semdeg mas ixsenieben favstus buzanduci, eRiSe,
farpeci, koriuni, xorenaci, uxtanesi da sxv. es cnobebi specialu-
rad kritikulad aqvs ganxiluli armenolog l. janaSias. vinaidan
am cnobebis l. janaSiaseuli mecnieruli analizi obieqturi da
safuZvliania, amitom daskvnac miukerZoebelia da sando. mas cota
vrclad davimowmebT: ̀ uZveles periodSi qarTlisagan somxeTis mier
mitacebuli gogarene warmoadgenda qarTlis yvelaze ufro samxreT
Tems, romelic ufro samxreTiT mdebareobda, vidre es Cveulebrivad
miaCniaT. SesaZloa, rom gogarene Tanamedrove saqarTvelos saz-
Rvrebsac ki ar scildeboda... rogorc Cans, mxolod SemdgomSi, ax.
w. aR. II-III ss-Si, axerxebs somxeTi kidev ufro CrdiloeTiT waw-
evas. axlad mierTebuli miwebi, bunebrivia, gugarqis sapitiaxSoSi
Sediodnen. IV s-is 60-ian wlebSi gugarqis pitiaxSi axerxebs, Tavi
daaRwios somxeTis samefos da Tavis samflobeloTi qarTlSi Se-
dis... amdenad, somexTa warmodgenaSi gugarqi TandaTan mkvidrdeba
rogorc qvemo qarTlis zogadi saxeli. amis ilustracias warmoad-
gens VII s. anonimi geografis, uxtanesis da hovhanes drasxanakert-5 Шанидзе А., Два чано-мингрельских суффикса в грузинском и армянских языках, ЗВОРАО, t. XXIII, 1916, gv. 369.6 s. kakabaZe, qarTuli saxelmwifoebriobis genezisis sakiTxebi, 1927, gv. 10.
7 Г. Меликишвили, К истории древней Грузии, Tb., gv. 223-224.8 l. janaSia, istoriul-wyaroTmcodneobiTi narkvevebi, Tb., 1986, gv. 70.
75`somxeTis CrdiloeTis karibWe _ javaxq, lori~cis cnobebi gugarqze. dabolos, TandaTan es tradiciac ikargeba
da XIII s-is specialur geografiul TxzulebaSic ki gugarqi Saqad
aris moxseniebuli~.9
rogorc vxedavT, gogarene||gugarqi odiTganve iyo qarTuli miwa
da misi mkvidrni qarTuli eTnosis warmomadgenlebi iyvnen. Tumca,
mogvianebiT, Cans, somxuri elementebic Seerivnen. rac Seexeba goga-
rens, gugarqis istoriul-geografias da Sesabamisad toponimikas,
aqac aSot melqoniani viTarebas Tavdayira warmoadgens. mas miaC-
nia, da samwuxarod ara marto mas, rom gugarqis toponimi Tavidan
somxuri iyo, da Semdeg gaqarTulda, risTvisac akad. s. eremians
imowmebs.10
rogorc aRvniSneT, somxeTTan mimdebare qarTuli miwebi _ lo-
re-taSiri, samcxe-javaxeTi, gogarene||gugarqi da a. S. garkveul pe-
riodSi dapyrobili hqonda somxeTs. magram es ar niSnavs, rom es
teritoriebi ZvelTaganve somxebs ekuTvnoda, radgan es iyo ZirZveli
qarTuli miwebi, Tavisi mkvidri qarTuli mosaxleobiT. am istoriul
simarTles ver eguebian somexi istorikosebi da mis mrude sarkeSi
warmodgenas cdiloben. qvemo qarTli, gogarene||gugarqi aRniSnul
teritorias yovelTvis ar moicavda, magram ZiriTadad mainc aRniS-
nuli sazRvrebiT iyo warmodgenili, romelTa kantonebis qarTuli
saxelwodebebi somxurad iyo Targmnili. amis Sesaxeb davimowmebT
akad. d. musxeliSvils: `friad niSandoblivia, amasTan dakavSire-
biT iseTi faqti, rom gugarqis da taiqis Semadgeneli kantonebis
saxelwodebebi somxuri `foriT~ aris gaformebuli, romelic qar-
Tuli `xevis~ Sesatyvisad ixmareba. sakuTriv somxuri provinciebis
kantonebi ki rogorc wesi _ `Zor~ terminiT aris gaformebuli~.
Semdeg damowmebuli aqvs prof. T. hakobianis wigni _ `somxeTis is-
toriuli geografia~, 1960, erevani, gv. 260-261, somx. enaze~.11
akad. d. musxeliSvils somexi mecnieris aRniSnul naSromze
dayrdnobiT Semdegi daskvna gamoaqvs: `es unda mowmobdes, rom am
istoriul-geografiul erTeulTa qarTuli nomenklatura pirve-
ladi aris, radgan viciT (gogarene||gugarqi, tao||taiq) ZirZveli qa-
rTuli provinciebi iyo~.12
sityvas aRar gavagrZeleb da vityvi _ aSot melqonianis mosaz-
reba, TiTqos aRniSnuli provinciebis kantonTa toponimi somxuri
iyo, mecnierul simarTles aris moklebuli.9 l. janaSia, istoriul-wyaroTmcodneobiTi narkvevebi, 1968, gv. 90-91.
10 somxeTi `aSxaracuicis~ mixedviT, erevani, 1963, gv. 46 (somx. enaze).11 d. musxeliSvili, saqarTvelos istoriuli geografiis ZiriTadi sakiTxebi, 1960,
gv. 51.
12 iqve, 51.
76 bondo arvelaZepirvelsave sityvaze movideT da mivxedoT javaxeTs. aSot melqo-
nians, ise rogorc sxva somex mecnierebs, urartus mefe argiSt I-is
warweraSi (785-784 C. w.aR-mde) moxseniebuli zabaxa miaCnia javaxqis
adrindel formad, e.i. somxur toponimad da damowmebuli aqvs h.
yaragiozianis naSromi.13
akad. s. eremianis azriT, ramdenadac argiSt I-is warweraSi zab-
axa dapyrobil qveynad moixsenieba, amdenad es TiTqos imas niSnavs,
rom Zv. w.aR-iT VIII s-Si somexi xalxis eTnosi ukve Camoyalibebuli
iyo da somxuri samefo arsebobda.14 magram ratom ar SeiZleboda,
rom zabaxas mosaxleoba rogorc tomi, ise daepyro argiSt I-s. ase
rom, es argumenti ar gamodgeba imis samtkiceblad, rom am dros
(VIII s. Zv. w.aR-iT) somxeTis samefo ukve arsebobda. esec ar iyos,
saidan an vin daamtkica, rom zabaxas mkvidrni somxebi iyvnen? marTa-
lia, aSot melqoniani aq moxseniebul _ diauxi||dia (taiq), darion,
basen da sxva mxareebs somxur qveynebad miiCnevs, magram gaurkveve-
lia _ ris safuZvelze.
sinamdvileSi, `diaux (daiaenie) qveynis mosaxleobis qarTuli
warmomavlobis samtkiceblad mniSvnelovan garemoebas warmoad-
gens somexTa qarTuli dasaxeleba _ `somexi~, romelic miRebulia
daieaenis (diauxis) uSualo samxreTiT mdebare qveynis saxelisagan _
`suxmi~||`soxme~-s metaTezisis _ ̀ soxme~ _ ̀ somexi~-s miRebis gziT~.15
aSot melqonianis `aRmoCenaTa~ Soris erT-erTi is aris, rom
Turme `axalqalaqis~ saxelwodebaSi bolo sityva _ `qalaqi~ _
ara mxolod qarTulSi, aramed somxurSic gvxvdeba. igi kidev ufro
rom gavaxaro, vetyvi, arc sityva axali aris qarTuli da Semosu-
lia aRmosavluridan da damkvidrebulia qarTulSi. magram misda
samwuxarod, amiT axalqalaqis somxuroba ar mtkicdeba. arqeolo-
giuri gaTxrebis Sedegad napovni masalebi mowmoben, am midamoebSi
uZvelesi droidan ucxovriaT adamianebs. IX-X saukunidan aq ar-
13 somxeTis mTianeTis epigrafiuli wyaroebi, t. I, wigni I, erevani, 1998, gv. 94, 132,
195, 203-204 (somx. enaze).14 urartus samefo, rukebi; somexi xalxis istoria t. I, erevani, 1971, gv. 91 (somx.
enaze).
15 giorgi qavTaraZe, `taoxTa uZvelesi qveyana da qarTuli saxelmwifoebrivobis
sawyisebi~// ilias saxelmwifo universitetis Sromebi, 2005, t. V, gv. 25, 30; amave
naSromSi g. qavTaraZes damowmebuli aqvs m. wereTeli, romelic termin _ `somexs~
aigivebs saxelwodeba `kumuxTan~, imis gaTvaliswinebiT, rom qarTvelebi dResac
cota upatiod uwodeben `somex~ _ `komexs~. m. wereTlis azriT, es moxda qarTuli
fonetikisTvis damaxasiaTebeli s-sa da k-s urTierTmonacvleobis Sedegad. igi,
agreTve ,miiCnevs qarTul enaSi somexTa aRmniSvnel uZveles formad dakavSirebuls
mesxebis samxreTiT mosaxle `kumuxTa~ (igive kammanukomTa) qveyanasTan, romelsac
komagene ewoda (gv. 30).
77`somxeTis CrdiloeTis karibWe _ javaxq, lori~sebula sofeli, romelic xelsayreli geografiuli mdebareobis
gamo qalaqad gadaiqca. axalqalaqi X s-dan (javaxeTTan erTad)
tradiciulad saufliswulo mamuli iyo. mefe bagrat III-m XI s-Si
misTvis daiwyo kedlis Semovleba, romelic bagrat IV-m daasrula.
misi mosaxleoba odiTgan qarTuli iyo, rogorc amas saistorio
wyaroebi adastureben.
aSot melqonianis fantazia usazRvroa. igi acxadebs, rom Turme
somexi mefis Trdatis wyalobiT, qarTvelTa mefe mirians da qarT-
vel xalxs 320-ian wlebSi miuRiaT qristianoba. qarTvel xalxSi
qristianoba pirvel saukuneSi mociqulma andria pirvelwodebul-
ma gaavrcela, xolo wm. ninos moRvaweobis Sedegad _ mirian mefis
dros (IV s-is dasawyisi) qristianoba oficialur religiad iqna
aRiarebuli qarTlSi. ase rom, somxeTis mefe Trdati arafer Sua-
Sia da misi damsaxureba qarTvelTa gaqristianebaSi mxolod aSot
melqonianis fantaziaa.
aSot melqonianma amave naSromSi saqarTvelosa da somxeTs Soris
sasazRvro gamijvnis sakiTxic ganixila, ki ganixila, magram loresa
da axalqalaqis sadao mazrebis istoria tendenciurad warmoadgina.
pirvel yovlisa, unda aRiniSnos is, rom igi Segnebulad arasworad
xmarobs termins _ `Turqi mesxebi~, aseTi eTnikuri erTeuli mesxeT-
Si ar arsebobda. es aris saqarTvelsadmi agresiulad ganwyobili zo-
gierTi mahmadiani mecnieris mier xelovnurad naxmari saxelwodeba.
mesxeTSi iyvnen ara Turqi mesxebi, aramed gamahmadianebuli mesxebi,
romelic ioseb stalinma 1944 wels gaasaxla Sua aziaSi.16 es ki unda
icodes axalqalaqelma mecnierma aSot melqonianma.
axla mivxedoT lores da axalqalaqis mazrebis sakiTxs. maT
Sesaxeb cota vrclad vityvi, radgan somxeTi dRemde ver Seguebia
javaxeTis saqarTvelos sazRvrebSi yofnas. somxeTma rva saukunis
win dakarguli saxelmwifoebrioba 1918 wels daibruna da Tavisi
sagareo politikis ZiriTad mimarTulebad `didi somxeTis~ aRdgena
daisaxa. somxeTis daSnakuri mTavroba yvela im teritorias iTxov-
da, sadac odesRac somexs erTxel mainc gaevlo da wyali daelia.
daSnakebma saswrafod gamoacxves somxeTis istoriuli da saxelm-
wifo rukebi da 1919 wels parizis sazavo konferencias warudgines.
am rukebze _ `rogorc somxeTSi Semavali teritoriebi, aRniSnuli
iyo _ Tbilisi, borCalos, axalcixisa da axalqalaqis mazrebi.
agreTve _ mcxeTa, gori, baTumi da baTumis olqi. mosaxleobis eT-
nikuri principis mixedviT, somxeTi moiTxovda, maSasadame, saqarT-
velos uZveles dedaqalaqs _ mcxeTas, saqarTvelos dedaqalaqs _
16 merab beriZe, `mahmadiani mesxebis fesvebi da dRevandeloba~, Tb., 2009, gv. 87-198.
78 bondo arvelaZeTbiliss, saqarTvelos mudmivsa da ganuyofel nawils _ borCalos
da mTel mesxeT-javaxeTs~.17
daSnakTa es gazrdili mada aravin daakmayofila, magram maT
guli ar gaitexes da risi miRebac molaparakebis gziT ver SeZles,
misi miReba iaraRis ZaliT scades. 1919 w. dekembris dasawyisSi, omis
gamoucxadeblad, saqarTvelos Tavs daesxa daSnakTa jari da pirvel
dReebSi garkveul warmatebasac miaRwia. magram qarTul armias saT-
aveSi Caudga generali kvinikaZe, mTel frontze Zlieri Seteva ganax-
orciela da swrafad wavida win. saqmeSi inglisi rom ar Careuliyo,
albaT, erevansac aiRebda. amis aRiareba somex istorikosebs da maT
Soris aSot melqoniansac ar surs, magram faqti aseTia.
aSot melqoniani Tavisi statiis 32-gverdze wers: axalqalaqis
somxoba Seecada, gadaewyvita ZiriTadi sakiTxi da 1918 wlis 21 ianvars
axalqalaqis samazro komitetma axalqalaqis mazris aleqsandrapo-
lis guberniasTan mierTeba gamoacxada. am aqts igi afasebs rogorc
am mxaris somxeTTan mierTebis uprecedento nabijs. sinamdvileSi ki
es iyo saqarTvelos mimarT Cadenili Ralati, ufro sworad, zurgSi
danis Cacema. igi asec iqna Sefasebuli saqarTvelos demokratiuli
respublikis mTavrobis mier. man mesxeT-javaxeTis general-guberna-
tors Salva maRlakeliZes daavala aRekveTa es ukanonoba. igi Tavis
jariT saswrafod mivida axalqalaqSi, moiwvia samazro komitetis
sxdoma da komitetSi mokalaTebuli daSnakebis mier gamotanili es
moRalaturi da separatistuli dadgenileba gaauqma.
Semdeg somxeT-saqarTvelos Soris sagangebo SeTanxmeba gafor-
mda. SeTanxmebis Tanaxmad, sadavo borCalos mazra, lores teri-
toria neitralur zonad gamocxadda. mis CrdiloeT nawilSi unda
yofiliyo qarTuli jaris nawilebi, xolo samxreT zonaSi _ somx-
eTis. aRsaniSnavia, rom am xelSekrulebas lores adgilobrivi mo-
saxleoba ukanonod miiCnevda da saqarTvelosTan SeerTebas cdi-
lobda. saqarTvelos respublikis damfuZnebeli krebis saxelze
1919 wels lores mosaxleobas aseTi Sinaarsis mimarTva gaugzavnia:
`uxsovari droidan marTlmorwmune qristianuli taZrebi, Zeglebi,
sasaflaoni, romlebic CvenSia, aqamde uvnebladaa daculi, ueWvod
amtkicebs, rom lores samuslimano raioni mudam ganuyofeli nawili
iyo saqarTvelosi da am raionis mosaxleni burjad edgnen saqa-
rTvelos sazRvrebs simtkicisaTvis. saqarTvelos mTavroba lores
raions ratomRac, viTomda sadavo teritoriad Tvlis saqarTvelos
da somxeTs Soris, rac Zlier damRupvel mdgomareobaSi gvayenebs.
17 viqtor nozaZe, sasazRvro sakiTxi kavkasiaSi//J. ̀ istoriuli memkvidreoba~, 2011,
#10, gv. 7.
79`somxeTis CrdiloeTis karibWe _ javaxq, lori~Cven tfilisTan varT dakavSirebuli ekonomiurad, politiku-
rad, sulierad da yovelmxriv. amitom misgan CamoSoreba ar Segvi-
Zlian. vTxovT saqarTvelos mTavrobas yovelgvari zomebi miiRos
Cvens dauyovnebliv saqarTvelos teritoriasTan misaerTeblad~.18
mimarTvas xels awers lores raionis eqvsi soflis mcxovrebni.
saqarTvelos demokratiuli respublikis mTavrobam angariSi ar
gauwia aRniSnul mimarTvas da zustad asrulebda SeTanxmebas. ma-
gram somxeTis daSnakuri mTavrobis TxovniT, 1920 wels lores olqi
mTlianad daikava saqarTvelos jarma.
somxeTis gasabWoebis Semdeg somxeTis bolSevikurma xelisufle-
bam saqarTvelos menSevikur mTavrobas lores datoveba mosTxova,
magram dasabuTebuli pasuxi gaeca. 1921 wels, roca saqarTvelo-
Si wiTeli armia Semovida, somxeTis bolSevikurma mTavrobam am
ZnelbedobiT isargebla da lores faruli inkorporacia moaxdina.
amrigad, somxeTis bolSevikurma mTavrobam lores olqi miiTvisa.
vinaidan azerbaijanis, somxeTis da saqarTvelos sazRvrebis
gamijvnis sakiTxi rTulad idga, amitom 1921 wlis 2 maiss rkp(b)
centraluri komitetis kavbiurom sagangebo komisia Seqmna, romlis
pirveli sxdoma 25-27 ivniss, TbilisSi gaimarTa. sityviT gamosula
somxeTis warmomadgeneli al. bekzadiani. es gamosvla Cauweria vinme
muradians. mis CanawerSi vkiTxulobT: `somxeTis mdgomareoba gansa-
kuTrebiT mZimed unda miviCnioT, radgan man Tavis teritoriis TiTq-
mis naxevari dakarga ekonomiuri resursebiT. amx. bekzadians uaR-
resad saWirod miaCnia, rom mezobel azerbaijansa da saqarTvelos
respublikebs CamoeWras teritoriebi somxeTis sasargeblod. roca
moskovSi amx. miasnikovma da beknazarianma amx. stalini inaxules, am
ukanasknelma es Tvalsazrisi savsebiT gaiziara.
yovelive zemoTqmulis safuZvelze, somxeTis delegacia sTxovs
amx. qarTvelebs, TaTrebs, raTa gaiTvaliswinon somxeTis gansa-
kuTrebuli mdgomareoba da saerTo solidarobis gulisTvis,
erTxel da samudamod, uaRresad gulwrfeli, megobruli urTierT-
damokidebulebis damyarebis mizniT dagvTanxmdnen gansazRvruli
teritoriebis daTmobas~.19
somexi bolSevikebi marto lores olqis miTvisebiT ar kmayo-
fildebodnen. maT undodaT saqarTvelos CamoWroda da somxeTs ga-
dascemoda axalqalaqis mazra (faqtobrivad, javaxeTi) da borCalos
nawili. somexi bolSevikebis am usafuZvlo moTxovnis gamo SeTanx-
18 jaba samuSia, `rogorc gadasca stalinma lore somxebs~//J. `istoriani~, 2011, t.
VI. gv. 14-48.19 iqve, gv.17.
80 bondo arvelaZemeba ver moxerxda. es sakiTxi gansaxilvelad gadaeca kavbiuros.
kavbiurom ki, ioseb stalinis monawiloebiT, 1921 wlis 7 ivlisis
dadgenilebiT e. w. neitraluri zona _ lores olqi _ sabWoTa
somxeTis respublikas gadasca.
qarTveli bolSevikebis moTxovniT, axalqalaqis da walkis
raionebis sakiTxi gansaxilvelad gadaeca saqarTvelos centralur
komitets, romlis daskvnis safuZvelze dadgenileba unda dae-
mtkicebina kavbiuros. 1921 wlis 7 ivlisis dadgenilebiT lores
olqze saqarTvelos pretenzia sabolood gauqmda. axla lore ki
ara, xramis da axalqalaqis qarTuli miwebi iyo SesanarCunebeli.
amrigad, komunisturi partiis amierkavkasiisa (kavbiuro) da saqa-
rTvelos komunisturi partiis biuros dadgenilebiT, somxeTs gadae-
ca borCalos mazris samxreT nawili, e. w. lores raioni _ 2367 kv.km
farTobi. mogvianebiT, 1925 wels somxeTs gadaeca borCalos mazris
kidev erTi nawili _ 207,94 kv.km farTobi. mTlianad saqarTvelos
komunisturi partiis centraluri komitetis dadgenilebiT _ 1921-
1925 wlebSi somxeTs dauTmes 2575,38 kv.km qarTuli miwa.
aSot melqoniani statiaSi `javaxq Zvel da Sua saukuneebSi~ (gv.
39-51) cdilobs `daamtkicos~ jer javaxeTis miwis `somxuroba~,
Semdeg CamoTvlis 40 soflis saxelwodebebs, sadac Turme `somxuri
an somxebSi farTod gavrcelebuli somxuri saxelebis mqone pirebi
cxovrobdnen XVI s-Si~. ioli ar aris ekamaTo yovelive qarTulisad-
mi siZulviliT gamsWvalul adamians, miT umetes Tu mas mecnierobis
pretenzia aqvs. saocaria, ise rogor daabrmava Surma da zizRma,
rom am 40 soflis mcxovrebTa saqarTveloSi farTod gavrceleb-
uli saxelebi somxurad moelanda, Tu gangeb somxurad moindoma
maTi gasaReba, esenia _ zaqaria, simoni, rostomi, grigoli, revazi,
gabrieli da sxv. sinamdvileSi man am soflebSi mcxovrebTa somx-
uri saxelebi amokriba da Tan qarTulic miayola. amiT mas undoda,
iseTi warmodgena Seeqmna, rom TiTqos XVI s-Si iq marto somxebi
cxovrobdnen. am sicruis gamosaaSkaraveblad sakmarisia, mivmarToT
pirvel wyaros _ `gurjistanis valaieTis did davTars~,20 sadac
obieqturi mkvlevari naxavs, rom javaxeTis mcxovrebTa saxelebis
90% XVI s-Si qarTulia.
aSot melqoniani aq ar Cerdeba da ganagrZobs: `Semdgom sau-
kuneebSi, osmalTa xangrZlivi da mZime batonobis periodSi am mx-
aris (e. i. javaxeTis _ b. a.) mcxovrebTagan gaumahmadianebeli aravin
darCa. islami miiRo, agreTve, somexTa im nawilma, romelnic qarT-
20 Turqulidan qarTulad Targmna, Sesavali da komentarebi daurTo akad. s. jiqiam,
wigni III, 1958 w.
81`somxeTis CrdiloeTis karibWe _ javaxq, lori~velTa mmarTvelobis (javaxeTSi _ b. a.) periodSi qalkedonitebi
gaxdnen. islamizaciis am xanaSi (XVII-XVIII ss.), axalcixeSi, adi-
gensa da SedarebiT naklebad axalqalaqSi mcxovreblebs, Turqebma
mTlianad uwodes geografiuli saxelwodeba _ `mesxebi~ (gv. 50)~.
iqve, 32 sqolioSi SeniSnavs: `qarTveli istorikosebi da Tanamedrove
politikuri moRvaweebi am terminSi (`mesxebi~) eTnikur azrs deben
da cdiloben mesxebi namdvil qarTvelebad warmoadginon~ (xazgasma
Cemia _ b. a.). melqoniani pirveli ar aris, vinac mesxebis qarTveloba
eWvis qveS daayena. am mxriv man mxari `daumSvena~ Turq mecniers _
iunus zeiriqs.21 Turqi mecnieris ra mogaxsenoT, magram istorikosma
melqonianma, Tu mas adamianuri da mecnieruli patiosnebis natamali
gaaCnia, unda icodes, rom mesxebi uZvelesi qarTvelebi arian. amas
mowmobs asurul-lursmul wyaroebSi dafiqsirebuli _ `muSqebis~,
qarTuli _ `mesxebis~ da berZnul-romauli teqstebis _ `mosxebis~
da agreTve bibliis _ `mosox-meSex~-is Soris ara marto ueWveli
mkvidri kavSiri, aramed maTi saerTo eTnogenezisi~.22 sayuradReboa
isic, rom mosox-meSxi noes sam vaJTagan erT-erTis, iafetis STamo-
mavali iyo.23 mesxebis WeSmariti qarTvelobis Sesaxeb kidev SeiZle-
ba sxva mecnierTa naSromebis damowmeba, magram motanilic naTlad
adasturebs mesxebis erovnul vinaobas da masSi eWvis Setana mxolod
melqonianis da zeiriqis msgavs vaimecnierebs SeuZlia.
aSot melqonianma Tavisi WkuiT mesxebis qarTveloba xom sa-
davod aqcia, magram amas ar dasjerda da somexTa `gaqarTvelebaSi~
qarTvelebs dasdo brali. amis Sesaxeb wers: `adgilobrivma qar-
Tulma mmarTvelobam (igulisxmeba menSevikuri mmarTveloba _ b.
a.) axalqalaqis CrdiloeTis da aRmosavleT mxareSi sakmao raode-
nobis somex mcxovreblebs waarTva sakuTari miwebi, gamodevna da
misca qarTvelebs. xelyves axalcixis wm. grigol ganmanaTleblis
eklesiis kuTvnili soflebis savargulebi. aq daiwyo qarTulma
erovnulma mTavrobam erovnuli asimilacia~ (gv. 87). amave gverdze,
33-e sqolioSi ki SeniSnavs: `marTalia, aRmoCnda zogierTi somxuri
ojaxi, romelic daTanxmda gvaris Secvlas, magram somex-kaTolike-
Ta umetesoba qarTuli mTavrobis am Sovinisturi moTxovnis winaaR-
mdeg wavida da kategoriulad uaryo somxuri gvaris Secvla qar-
TuliT~. Semdeg ganagrZobs: `menSevikuri mTavrobis es Sovinisturi
politika SeumCneveli ar darCenia somxeTis daSnakur mTavrobas da
21 Yunus Zeyrek, Ahiska bölgesi ve Ahiska Türkuri, Ankara, 2001.22 grigol giorgaZe, `muSqia~, `muSqi~ da `daieni~, `daiani~, asurul-lursmul te-
qstebSi//kreb. `mesxeTi~, 2000 w.23 n. xazaraZe, biblia da mesxebis Zveli istoria//kreb. `mesxeTi~, 2000 w.
82 bondo arvelaZeSeecada es procesi SeeCerebina. amitom daayena sasazRvro gamijv-
nis sakiTxi. somexi saxelmwifo moRvaweni usamarTlod miiCnevdnen,
axalqalaqis mazra (e. i. javaxeTi _ b. a.) saqarTvelos sazRvrebSi
rom iyo moqceuli~ (gv. 87).
amasTan dakavSirebiT daSnakebis erT-erTi lideri ruben ter-
minasiani werda: `saqarTvelo usamarTlod moeqca somxeTs. us-
amarTloba iyo is, rom somxebiT dasaxlebuli axalqalaqis olqi,
romelic geografiulad da eTnografiulad ekuTvnoda somxeTs,
mowyvita da SeierTa~ (gv. 87).
somxeTis mier uZvelesi qarTuli miwis, javaxeTis mimarT
yovelmxriv usafuZvlo da gauTavebel pretenzias cota vrclad
SevexebiT. jer kidev 1913 wels somxebma borCalos da axalqalaq-
is mazrebis Tbilisis guberniidan gamoyofa da giumrTan SeerTeba
moiTxoves, giumris (aleqsandrapolis) guberniis Seqmnis mizniT.24
am dros mefis nacvali kavkasiaSi iyo, rogorc iv. javaxiSvili am-
bobs, somexTa mwyalobeli grafi voroncov-daSkovi. misi mesaid-
umle da yurmoWrili erTguli msaxuri iyo daSnakTa erT-erTi
lideris _ al. xatisovis mama _ ivane. am periodSi, meoce saukunis
10-ian wlebSi, somexTa cxovrebis sadave daSnakebs eWiraT xelSi.
voroncov-daSkovis brZanebiT da, ra Tqma unda, xatisovis `rCeviT~,
Seiqmna sagangebo komisia, romelSic 6 somexi da 2 qarTveli Se-
dioda. es sakiTxi 1913 wlis 6 noembris da 18 dekembris sxdome-
bze ganixiles da daaskvnes, rom borCalos da axalqalaqis maz-
rebis gamoyofa da somxeTTan SeerTeba geografiuli da ekonomikuri
TvalsazrisiT mizanSewonili ar iyo. es daskvna sagubernio sabWom
1914 wlis 24 ianvars uyoymanod daamtkica.
Semdeg wlebSi movlenebi ase ganviTarda: 1918 wels daSnakebma
somxeTis istoriuli da saxelmwifoebrivi rukebi dabeWdes. iv. ja-
vaxiSvilma am rukebs `fantastikuri rukebi~ uwoda, radgan maTze
e. w. didi somxeTi `gadaWimuli iyo Savi zRvidan kaspiis zRvamde
da samsunis odnav aRmosavleTiT Sav zRvamde mdebare adgilTagan
xmelTaSua zRvaze aRwevda da selevkiis CrdiloeTiT mdebare q. ar-
devilis odnav CrdiloeTiT mimavali xaziT sruliad somxeTis saz-
Rvari kaspiis zRvasTan ar mTavrdeba: baTumi, axalcixe, TviT mcxeTa
da tfilisic ki am rukaze somxeTSia moqceuli da saqarTvelos
patara, viwro zoliRa aqvs mikuTvnebuli~.25
24 es Teoriuli gadanawileba moxda qarTveli federalistebis da somxur daSnakur
partiebs Soris, romelic eTnikur princips eyrdnoboda. amis winaaRmdegi iyo
cnobili qarTveli mwerali mixeil javaxiSvili. amitom datova federalistebi da
cota mogvianebiT Sevida erovnul-demokratebis partiaSi.
25 bondo arvelaZe, `roca udavo sadavo xdeba~, Tb., 2006, gv. 92-93.
83`somxeTis CrdiloeTis karibWe _ javaxq, lori~am zRapruli rukebis mixedviT warmodgenili `didi somxeTi~
arasdros arsebula da Sesabamisad, arc 1918 w. stambolis msoflio
konferenciaze ar dauWira mxari arcerTma saxelmwifom daSnakTa
am gegmas, romlis mixedviTac daSnakebi `didi somxeTis~ aRdgenas
iTxovdnen. aRaras vambobT TurqeTis warmomadgenelze, romelmac
konferenciis monawileebs iolad daumtkica somxeTis am istori-
uli da politikuri rukebis ararealuroba, rogorc warsulis,
ise awmyos TvalsazrisiT. aRniSnuli mowmobs, rom somxebis pre-
tenzia qarTuli miwebis mimarT ar axalia da isini periodulad
cdiloben maT miTvisebas, Tanac arc Tu sanaqebo xerxebiT. erT-erT
amgvar gamoxdomas hqonda adgili 1925 wels, roca somexi bolSe-
vikebi javaxeTisTvis avtonomiis miniWebis moTxovniT gamovidnen.
am moTxovnas kategoriulad win aRudga iv. javaxiSvili da vrceli
moxseneba gaugzavna sabWoTa mTavrobas, romelSic mecnierulad
daasabuTa, rom javaxeTi geografiulad, istoriulad da ekonomi-
kurad yovelTvis saqarTvelos ekuTvnoda.26
daSnakTa aRniSnuli moTxovna javaxeTis mimarT dResac grZel-
deba. maTi tipuri warmomadgenelia aSot melqoniani Tavisi Srome-
biT am kuTxis Sesaxeb.
vinme m. Raribians ekuTvnis statia `dasavleTis somxebis gad-
mosaxleba 1829-1830 ww. somxur mazrasa da mis mimdebare terito-
riaze~ (gv. 212-223). werilSi arc axali araferia naTqvami da arc
raime ucnobi saarqivo masalaa warmodgenili, magram sayuradReboa
imiT, rom statiis saTaurSive javaxeTi somxur mazrad aris gat-
anili, rac arasdros ar yofila. es rom erTi konkretuli Sem-
Txveva yofiliyo, masze yuradRebas ar gavamaxvilebdiT, magram es
tipuri movlenaa somxur istoriografiaSi. somex sazogadoebas am
gziT uWedaven TavSi azrs, rom javaxeTi iyo da aris somxuri miwa,
romelic somxeTs unda daubrundes.
mefe nikoloz I-is brZanebiT, 1829-1830 wlebSi Semosaxlebul
somexTa garkveuli nawili axalcixesa da mis garSemo mdebare teri-
toriaze unda daesaxlebinaT, `sadac is saimedo Zala iqneboda ru-
seTis axali sazRvrebis dasacavad~.27 es amonaridi kidev erTxel
amtkicebs im faqts, rom mefis mTavroba samcxe-javaxeTis gamahmadi-
anebuli qarTuli mosaxleobisagan gansxvavebiT, romelic gaqris-
tianebis SiSiT mSobliuri miwa-wylidan aiyara da TurqeTis siR-
rmeSi gadasaxlda, somxebs kavkasiaSi yvelaze saimedo dasayrden
Zalad Tvlida.
26 ̀ iv. javaxiSvilis arqividan~//gaz. `literaturuli saqarTvelo~, 1988, #43.27 Центральный государственный военно-исторический архив, Ф. Вил, д. 1019, б. 4-5.
84 bondo arvelaZesainteresoa daSnakuri partiis erT-erTi TvalsaCino moR-
vawis a. aharonianis statia, romelic pirvelad dabeWdila gaz.
`haiereniqi~-s (samSoblo) 1933 wlis martis nomerSi. misi saTau-
ria _ `somxeTi, saqarTvelo da dasavleTi~ (gv. 335-354). masSi am
qveynebis orientaciis sakiTxia dasmuli. avtors SedarebiTi xerxis
gamoyenebiT mimoxiluli aqvs somxeTis da saqarTvelos istoria.
miuTiTebs ra saqarTvelos swrafvaze dasavleTisken, daskvnis saxiT
igi wers: `...da dResac grZeldeba Zveli, Zalian Zveli zRapari.
saqarTvelom Tavisi imedi daukavSira Turqebs da brZola gamoucxa-
da ruseTs. somxeTma Tavisi imedi ruseTze daamyara da Caeba Seup-
ovar brZolaSi yovelgvari Tavisuflebis mtris, oxeri Turqebis
winaaRmdeg.
am orSi _ romelia swori?
bolos da bolos rodis gadawydeba es saukunovani da simpaTi-
uri, magram antagonisturi sakiTxi, romelic imdenad mwvavea, rom
politikurad yofs am or axlobel xalxs.
rodemde, rodemde!.. ar vici~.
rogorc aRvniSneT, es statia gamoqveynda 1933 wels sazRvargareT
somxuri daSnakuri gazeTis furclebze. am dros saqarTveloca da
somxeTic ukve gasabWoebuli iyo. amitom aharonians mxedvelobaSi,
albaT, XX saukunis 10-iani wlebi aqvs. magram am wlebSi saqarTvelos
TurqeTTan mokavSireobaze laparakic ki zedmeti iyo, radgan Turqebma
isargebles am periodSi (1918-1920) axlad Seqmnili damoukidebeli
saqarTvelos demokratiuli respublikis sisustiT da jariT Semov-
idnen samcxe-javaxeTSi. es mxare okupantebisagan qarTuli erovnuli
jaris simamacem ixsna. ase rom, saqarTvelo am dros TurqeTis imediT
ver iqneboda, piriqiT _ ebrZoda mas. rac Seexeba ruseTTan brZolas,
amasac mcdar interpretacias aZlevs. 1918-1919 wlebSi saqarTvelo ki
ar ebrZoda ruseTs, piriqiT _ misgan Tavs icavda. ruseTis burJuazi-
uli droebiTi mTavroba ar cnobda saqarTvelos damoukideblobas
da amitom denikinis diviziebi cdilobdnen, SemoWriliyvnen saqarT-
veloSi da daemxoT menSevikuri mTavroba. am dros ruseTis droebiT
mTavrobasTan somxeTis daSnakuri xelisufleba saqarTvelos sawi-
naaRmdegod Sexmatkbilebuli iyo.
h. geRamiancis statiaSi `werili axalcixidan~ (gv. 359-375.) (gad-
mobeWdilia gaz. `form~ (cda), #1, 1876), motanilia Semdegi monaceme-
bi: 1866 wels axalcixeSi 110 somexi grigoriani ojaxi yofila, xolo
40-50 _ kaTolikuri, 200 _ qarTuli da ebrauli ojaxi (gv. 361). ro-
gorc vxedavT, somxebis ricxvi arc XIX saukuneSi yofila didi, ro-
gorc amis warmoCena aSot melqonians da mis msgavs mkvlevrebs surT.
85`somxeTis CrdiloeTis karibWe _ javaxq, lori~amave avtors moaqvs somexi istorikosis Revon aliSanis azri
axalcixis etimologiis Sesaxeb, romlis mixedviT axalcixes mesx-
Ta qalaqs uwodebdnen, xolo sityva samcxe modis axalcixidano.
geRameanci am azrs marTebulad ar eTanxmeba da SeniSnavs: samcxe
niSnavs _ samcixes. Tamar dedoflis dros aSenda axalcixeo. am
dros iyo azxoris (azRard) da xrdvizis cixeebi da aqedan miRebu-
lia _ orcixe (ori cixe), gv. 361.
Tu samcxeSi _ sami cixe igulisxmeba, maSin `ori cixe~ ras niS-
navs, es gaugebaria. magram aq ufro sayuradReboa qarTuli toponimi
xerTvisi. es cixe-simagre warmodgenilia somxur xevSi mdgom cit-
adelad _ partizac Zor, e. i. `didi somxeTis~ teritoriad, rac
arasdros yofila. azxor||azRard (e. i. qarTulad awyuri) ki somxur
toponimad aris miCneuli. am toponimebis qarTulobis mtkicebas aq
ar Sevudgebi, radgan obieqturi mecnierisaTvis es isedac cxadia.28
prof. k. Rafadarianis statia `masalebi axalcixis somxuri di-
asporis istoriisaTvis~ (gv. 376-387) SedarebiT akademiurobiTa da
damowmebuli istoriuli wyaroebis siuxviT gamoirCeva. magram av-
tors bolomde ar yofnis obieqturoba da zogierT wyaros tenden-
ciurad ganixilavs. igi cdilobs, daamtkicos, rom TiTqos somxebi
axalcixeSi ZvelTaganve cxovrobdnen, magram amis damadasturebeli
cnobebi ver moaqvs. k. Rafadariani aRniSnavs: `axalcixeSi uZvelesi
somxebis raodenobis Sesaxeb cnobebi ar gvaqvs, magram viciT, rom
jer kidev 1829 wlamde isini bevrni iyvnen da cxovrobdnen, raba-
Tis (qalaqis Zveli ubani) da qalaqis axlomaxlo mdebare ramdenime
sofelSi da javaxeTSi. javaxeTi ki am dros axalcixis olqis erT-
erTi Semadgeneli nawili iyo~ (gv. 378).
yvela-yvela, magram aseT dausabuTebel da tendenciur mosazre-
bas namdvilad ar velodi iseTi akademiuri da soliduri mecnierisa-
gan, rogoric iyo prof. k. Rafadariani. jer mas axalcixeSi uZveles
droSi somexTa eTnikuri elementebis arseboba unda daemtkicebina
saTanado wyaroebis miTiTebiT da maTi raodenobis garkvevaze mere
unda ezruna. somexi mecnieris gancxadeba _ `axalcixeSi Zveli
somxebis raodenobis Sesaxeb cnobebi ar gvaqvs, magram viciT, rom
bevrni iyvnen jer kidev 1829 wlamde~ (gv. 376), e. i. somxebis arz-
rumidan aq Semosaxlebamde da TiTqos axalcixe da es mxare Tavidanve
somxuri iyo, rasac aSot melqonianisnairi mecnierebi TavgamodebiT
`amtkiceben~, _ yalbia.
prof. k. Rafadariani mainc ganagrZobs odiTgan somexTa kvalis
28 ix. bondo arvelaZe, `egre ar aris Tayao...~//J. `Cveni mwerloba~, 2011, #10, gv.
28-33.
86 bondo arvelaZe`Ziebas~ axalcixeSi. axla cdilobs `mravalricxovani~ somxebis
arseboba daamtkicos Sua saukuneebSi. igi wers: `Sua saukuneebSi
araerTgzis Seivso axalcixis somexi mosaxleoba ltolvilTa didi
da mcire nakadiT. erT-erTi aseTi Sevseba moxda XIV s-Si, roca
somxebis erTma nakadma miaSura astraxans, Semdeg iqidan wamovida
da dasaxlda qalaq gorSi da mis mimdebare soflebSi. Semdeg maTi
nawili gadasaxlda axalcixeSi. axalcixis Zveli qalaqis Crdil-
oeT kuTxeSi aris Sua saukuneebis erTi somxuri eklesia. masze ar-
sebul warweraSi moxseniebulia gorel somexTa saxelebi. am patara
somxur eklesias axla ewodeba sirviqilisa. masze SemorCenilia
somxur warweraTa fragmentebi. warweraTa es narCenebi sxvadasxva
dros aris Sesrulebuli, uvici xeliT~ (gv. 378).
samwuxarod, am somxuri warweris adgilze naxva da Semowmeba ar
momixerxda. magram am warwerebis mixedviT somexTa didi raodeno-
biT arseboba axalcixeSi mainc ar mtkicdeba, rogorc amas prof. k.
Rafadariani fiqrobs.
prof. k. Rafadariani wers: `1828-1829 wlebSi ruseT-TurqeTis
omis dros somexTa sagrZnobi nawili Turqebma gaJlites. Turqebs
eSinodaT, rom somxebi rusis jars brZolaSi daexmarebodnen. ami-
tom, roca Turqebma ardagnidan ukan daixies, gzadagza somxebs xo-
cavdnen~ (gv. 379).
rogorc irkveva, Turqebis SiSi, rom somxebi rusis jars daex-
marebodnen, usafuZvlo ar aRmoCnda. marTlac, adgilobrivi somxe-
bi rusis jaris nawilebs sistematurad awvdidnen informacias
Turqebis jaris nawilebis yoveli gadaadgilebis Sesaxeb. maT meg-
zurad udgebodnen29 da a. S. amis Sesaxeb somexi avtori, rasakvirve-
lia, arafers ambobs, magram Sedegs ki aRniSnavs: `andrianapolis
zavis Semdeg (1829), roca rusis jarma datova qalaqi karini, yarsi,
baiazeTi da daubruna Turqebs, am qalaqis da mis garSemo mcxovreb
somxebs SeeSindaT Turqi mtarvalebis da moindomes gadasaxleba da
damkvidreba ruseTis imperiaSi~ (gv. 378).
rogorc irkveva, isargebla momentiT da karinis somxuri ep-
arqiis winamZRvarma, arqiepiskoposma karapet bagratunma Seagrova
karinis warCinebuli pirebis _ varTapetebis, mahteebis da eresfox-
anebis xelmowerebi (29 pirovneba) da adgilobrivi somxebis saxeliT
Txovna gaugzavna ruseTis mTavrobas. xelmomweri somxebi ruseTis
mTavrobas ruseTis imperiis sazRvrebSi, kerZod, axalcixesa da mis
mimdebare soflebSi, dasaxlebas sTxovdnen. gadasaxlebis msurvel-
Ta ricxvi Tavdapirvelad daaxloebiT aTas ojaxamde yofila. ma-
29 S. lomsaZe, mesxebi, Tb., 1995, gv. 167.
87`somxeTis CrdiloeTis karibWe _ javaxq, lori~gram TurqeTSi darCena imdenad saSiSi gamxdara, rom wamomsvlelTa
ricxvi swrafad gazrdila.30
prof k. Rafadarians Semdeg moaqvs monacemebi, romeli somx-
uri soflidan ramdeni ojaxi gadmosaxlda javaxeTSi da TurqeTSi
gaqceul qarTvelTa nasaxlarebze dafuZnda... am saqmis iniciato-
ris, arqiepiskopos karapet bagratunis mier mefis nacvlis general
paskeviCisadmi gagzavnil TxovnaSi, yvelaze sainteresoa Semdegi pi-
robebi: 1. Semosaxlebuli somxebis soflebSi sxva erovnebis xalxs
ar unda ecxovra. 2. Semosaxlebul somxebs unda hqonodaT TavianTi
erovnuli sasamarTlo, romelSic saqmis warmoeba somxur enaze
unda yofiliyo. 3. Semosaxlebuli somxebi droebiT yovelgvari ga-
dasaxadisagan unda ganTavisuflebuliyvnen (gv. 380).
mefis mTavrobam am moTxovnebidan erTi namdvilad Seusrula da
isini ramdenime wliT gaaTavisufla gadasaxadebisagan. fuladi dax-
marebac daurigdaT _ 25 maneTi ojaxze. rogorc aRvniSneT, carizmi
somxebs erTgul da saimedo xalxad Tvlida, aramarto javaxeTSi,
aramed mTel kavkasiaSi (asea dResac). amitom yovelnair daxmarebas
uwevda arqiepiskoposs karapet bagratuns (erzikianci), raTa javax-
eTis ZirZvel qarTul miwaze Semosaxlebuli somxebi myarad daem-
kvidrebina.31
vidre somexi istorikosis, samvel karapetianis statiis ganxil-
vaze gadaval, msurs mokled Sevexo mis zogierT mecnierul naSroms.
man 1995 wels gamoaqveyna ruka-cnobari _ `somxuri eklesiebi saqa-
rTveloSi~ (erevani, somxur enaze). somxuri eklesiebis arseboba
saqarTveloSi, cnobili istoriuli garemoebis gamo, moulodneli 30 l. meliqseT-begi, `qalaq karinidan gadmosaxlebis msurvelTa Txovna general
paskeviCisadmi _ 1829 w. (originali)~//ssr kavSiris mecnierebaTa akademiis somx-
eTis filialis `moambe~, 1940, #3, gv. 37-40 (somxur enaze). 31 vfiqrobT, saintereso iqneba arqiepiskopos karapet bagratunis (1779-1856) bio-
grafiis Sesaxeb oriode sityva iTqvas. misi namdvili gvaria erzink-oRli, papamisi
am gvars atarebda. vinaidan speri qarTveli bagrationebis pirvandeli samkvidro
iyo, amitom gvarad aiRo bagratuni, igi speris somxur eparqias winamZRolobda.
misi iniciativiT da energiuli saorganizacio moRvaweobis Semdeg somxebi Semosax-
ldnen javaxeTSi. speris axal mosaxleTa pirvel nakads TviTon wamouZRva da roca
javaxeTis qarTul miwaze fexi daadga, episkoposis joxi miwas dakra da daiZaxa _
`Svilebo! somxuri miwidan, mSobliur somxur miwaze movediTo~. man udidesi sa-
organizacio muSaoba Caatara Semosaxlebul somexTa javaxeTSi damkvidrebisaTvis.
sakuTar fulsac ar zogavda da Semosaxlebul somxebs exmareboda, rom mkvidrad
moekidaT fexi javaxeTis qarTul miwaze. mefis mTavrobac xels uwyobda da gulux-
vad exmareboda. es daufases javaxeTis somxebma da dRes karapet erzink-oRlis
Zegli dgas axalqalaqSi.
momaval wlebSi arqiepiskoposi karapet erzink-oRli ejimiawinma saqarTTvelos
somxuri eparqiis winamZRolad gaamwesa da gardacvalebamde am Tanamdebobaze iyo
(1837-1856 ww.).
88 bondo arvelaZear aris, magram s. karapetianma maTi ricxvi grandiozulad gazarda
da ise warmoadgina ruka-cnobarSi. man 653 somxuri eklesia `aR-
moaCina~ saqarTveloSi. aqedan, oTxmoc procentze meti qarTuli
eklesiebisa gatanilia somxurad.32 amasTanave, man 2000 wels gamos-
ca wigni `saqarTvelos saxelmwifo politika da somxuri kultu-
ris Zeglebi~, romelSic azerbaijanel xalxTan erTad qarTvel
ers civilizaciis damangreveli xalxi uwoda. e. i. barbarosebad
gamogviyvana. augad moixsenia saqarTvelos kaTalikos-patriarqi
ilia II, da sxva uxamsobebi ikadra. mas sakadrisi pasuxi gaveciT.33
s. karapetiani ar isvenebs, aRniSnul krebulSi aris misi statia
`somxeTSi somex-qalkedonitebis sakulto Zeglebi da qarTuli ax-
ladgamomcxvari `moTxovnebi~ (pretenziebi)~, (gv. 417-423).
amjerad cota Soridan daviwyeb. 451 w. bizantiis imperatorma
markianem konstantinepolSi moiwvia msoflio saeklesio kreba.
masSi monawileoba ar miuRia somxeTis eklesiis warmomadgenlebs.
am krebam daadgina qristes orbunebianoba da aRiara diofizitoba.
amave dros dagmo da eretikosebad gamoacxada monofizitebi _ isi-
ni, vinc qristeSi marto RmrTeebriv bunebas xedavda. somxebma mono-
fizitoba aRiares da am gzas daadgnen. magram somexTa kaTalikosma
ezra I-ma (630-641) diofizitoba miiRo da kaTalikos hovhanes oZun-
ecamde (717) mTeli oTxmocdaxuTi weli somxebi diofizitebi iyvnen.
726 wlis manaskertis saeklesio krebaze somxurma samRvdeloebam
uaryo diofizitoba da daubrunda monofizitobas. amdenad, faqtia,
somxeTi 630-717 wlebSi qalkedonuri sarwmunoebis aRmsarebeli
iyo. am istoriul faqts s. karapetianic ver uaryofs. igi wers,
somxeTSi qalkedonizmis arsebobis periodSi (630-717) aSenda somx-
uri xuroTmoZRvrebis oqrosdari Zeglebi, rogoric aris _ baga-
vanis wm. hovhanesis taZari (631-639), mrenis (639-640), zvarTnocis
wm. giorgis taZari (600-ian wlebSi), Talinis kaTolike didmaSenis
wm. Tadeosis taZari, akoris wm. iakoris (661-667) da sxva didebuli
taZari da eklesia (gv. 419).
marTlac, es sakulto Zeglebi qalkedonuri xuroTmoZRvrebis
saukeTeso nimuSebia.
s. karapetiani somxeTSi qalkedonizmis gavrcelebis istoriul
pirobebs mokled mimoixilavs da aRniSnavs, arabebis somxeTSi samas-
wliani batonobis periodSi `dasavleT bizantiis CrdiloeT nawilSi
32 amis Sesaxeb ix.: bondo arvelaZe, `somxuri~ Tu qarTuli eklesiebi saqarTvelo-
Si?!.. 1996 (qarT. ing. rus. enebze).33 ̀ ra uTqvams, ra mouCmaxavs, ra wigni dauweria~//Sromebis krebuli _ `qvani kvlav
RaRadeben~, 2004, gv. 108-131.
89`somxeTis CrdiloeTis karibWe _ javaxq, lori~qristes erTi bunebis aRmsarebeli (monofizituri) mosaxleoba, sax-
elmwifo politikis gatarebis Sedegad, saqarTvelos msgavsad dio-
fizituri (ori bunebis aRmsarebeli) gaxda. somxeTma miiRo diofiz-
ituri sarwmunoeba. X s-Si somxeTSi ukve iyo qalkedonit mcxovrebTa
mTeli provinciebi. amrigad, 918 w. dedofal dinaras iniciativiT
saqarTveloSi warmatebiT gaqalkedonitda istoriuli somxeTis kam-
beCovanis (igulisxmeba: kaxeTis _ b. a.) provinciis somexi mosaxleo-
ba~. iqve umatebs: `dinara dedofalma hereTi moaqcia marTlmadide-
blur aRmsareblobaze~ (gv. 419). imowmebs l. melqiseT-begis naSroms
`qarTuli wyaroebi somxeTis da somxebis Sesaxeb~ (1955, t. III, gv.
67. somx. enaze). marTalia, hereTis mosaxleoba garkveuli xaniT iyo
monofizituri, Tumca ara mTlianad, es mxare Tavidanve iyo diofiz-
ituri aRmsareblobis mosaxleobiT dasaxlebuli.34 kambeCovans so-
mexi ltolvilebi Tavs periodulad Tu afarebdnen, isini TavianTi
monofizituri sarwmunoebiT veraviTar zegavlenas ver axdendnen ad-
gilobriv qalkedonit qarTul mosaxleobaze. piriqiT ki xdeboda.
rasakvirvelia, qarTvelTa, anu diofizituri aRmsareblobis
gavrcelebas somxeTSi, garkveuli winaaRmdegoba Sexvda. magaliTad,
somxeTis kaTalikosi petros getadarZi yovelnairad cdilobda
somxebis darwmunebas, rom diofizituri sarwmunoeba ar mieRoT.
am istoriul movlenas, misTvis Cveuli tendenciurobiT, Seexo
s. karapetiani. centralur da gansakuTrebiT Crdilo somxeTSi
gavrcelda qalkedonizmi. qalkedonitebma Tavi moiyares somxur-
qalkedonuri vanqebis da eklesiebis irgvliv, _ wers igi, _ da
am eklesiebis garkveuli nawili bizantiur wesze gadaakeTes (qar-
Tul eklesias Segnebulad ar uwodebs qarTuls _ b. a.), rogoricaa
`qarTuli eklesia~ anSi. is iyo somxuri monofizituri eklesia,
magram diofizitebma gadaakeTes qalkedonur wesze, ise rogorc ax-
ladaSenebuli eklesiebis garkveuli nawili (am nawils ratomRac
ar asaxelebs).
cnobili somxuri qalkedonuri vanqebi da eklesiebi ZiriTadad
agebul iqna adreul xanaSi. maT hqondaT damaxasiaTebeli iersaxe.
mag.: hRnZahanqi, hujabi, qobairi, hnevanqi da sxv. gansakuTrebiT aR-
saniSnavia XII-XIII ss. aSenebuli axali vanqebi da eklesiebi _ ki-
raneci da srvelisvanqi aRstevis dablobSi, TeJaruiqis vanqi, eReg-
namoris eklesia _ basianSi (sof. Cangli) da sxv.
ramdenad obieqturia s. karapetiani am CamonaTvalSi, es Cans
imiTac, rom qarTuli xuroTmoZRvrebis SesaniSnavi Zeglebi _ ax-
tala (XIII) da hujabi (XIII) somxur qalkedonur taZrebad gamo-
34 qse, t. X, 1986, gv. 458-461.
90 bondo arvelaZeacxada. igi somxur qalkedonur taZrebad Tvlis, agreTve, samxreT
dasavleT saqarTvelos qarTul sakulto Zeglebs da wers: `amave X
s-Si bizantiis politikuri da saxelmwifoebrivi batonobis Sede-
gad qalkedonuri gaxda agreTve taiqis somexi bagratunis samTavro
(piriqiT _ qarTveli bagrationebis pirvandeli samkvidro _ b. a.)...
aRsaniSnavia, rogorc wina saukuneebSi, ise X s-Si gaqalkedonebul-
ma somexma mcxovreblebma xuroTmoZRvrebaSi didebulad gadmosces
TavianTi sarwmunoebis ideologia da Seqmnes arqiteqturis iseTi
Sedevrebi, rogoric aris _ banaki, iSxani, oSkis taZrebi taiqSi. es
xana somxuri arqiteqturis meore oqros saukuned aris miCneuli.
Semonaxulma istoriuli Zeglebis kvleva-Ziebam daadastura, rom
aseTive mdgomareoba iyo X-XI ss. gugarqis dasavleT da centralur
provinciebSi (artaani, TreRq (TrialeTi _ b. a.), klarjq (klar-
jeTi), SavSeTi, javaxq), sadac somxebi cxovrobdnen~.
vidre s. karapetianis mier qarTuli taZrebis somxurad ga-
mocxadebis usafuZvlo mtkicebas ganvixilavdeT, gvsurs, jer tao-
klarjeTis, SavSeTis da saerTod samxreT-dasavleT saqarTvelos
teritoriis kuTvnilebis sakiTxs mokled SevexoT. igi TavgamodebiT
amtkicebs am mxaris odiTgan somxurobas, Tumca strabonis cnobiT,
somxurma tomebma _ derjani da karini (amJamad erzerumi) mxolod
Zveli welTaRricxvis 189 wlis Semdeg daiWires. amis Semdeg saqa-
rTvelos da somxeTs Soris sazRvari araqsze gadioda (apolodori).
tigran II-is dros, C. w. aR-mde I saukunis samocdaaTian wlebSi,
somxeTis sazRvrebis Semdgomi gafarToeba xdeba. unda vifiqroT,
maSin iqna dakavebuli provincia speri. tao ki kvlav darCa saqa-
rTvelos farglebSi. somxuri teritoriebis dawvrilebiT CamoT-
vlisas, straboni (axali eris I s-is dasawyisi) maT Soris arsad
da aranairad ar moixseniebs taos. kidev araerTi ucxouri wyaros
motana SeiZleba, magram es vikmaroT, radgan patiosani da obieq-
turi mecnierisTvis isedac cxadia am mxaris odiTgan qarTuloba,
romelsac TviT somxuri wyaroebi mowmoben. mag., Revondi (VII s.)
pirdapir wers, rom kola saqarTvelos farglebSi iyo. igive isto-
rikosi samcxes qarTul teritorias uwodebs. iseTi tendenciuri
istorikosic ki, rogoric movses xorenacia (V s.), klarjeTs saqa-
rTvelos teritoriad Tvlis da a. S.
axla vnaxoT, am qarTul teritoriaze vin cxovrobdnen ZvelTa-
ganve. erevnis mier mosyiduli, prof. n. tokarskis mixedviT: `tao-
klarjeTSi mosaxleobis ZiriTad masas Seadgendnen somxebi, rom-
lebic aq qalkedonobis odindeli mimdevrebi iyvnen. maT qarTvel
axalmosaxleTa gverdigverd cxovrebisas, romlebic arabTagan da
91`somxeTis CrdiloeTis karibWe _ javaxq, lori~epidemiebisgan gaCanagebul mxareSi IX s-Si gamoCndnen, nel-nela
daiwyes denacionalizacia~.35 igi ufro Sors wavida da tao-klar-
jeTis qarTuli arqiteqturis Zeglebi somxurad gamoacxada. mas
mecnierulad gamanadgurebeli pasuxi gasca akad. s. janaSiam. Tumca
ra, axla mis uniadago `Teorias~ gamgrZelebeli gamouCnda s. kara-
petianis saxiT, romelic Seecada, didi xnis win uaryofili `Teo-
riis~ reanimacias. aq isev akad. s. janaSias moviSveliebT, romelic
werda: `ranairad moxda, rom mosaxleobis `ZiriTadi~ da `ZirZveli
masa~, romelic Tanac mravali ZafiT iyo sakuTriv somxeTTan daka-
vSirebuli, imdenad daemorCila ricxobrivad mcire qarTvel axal-
mosaxleTa gavlenas, rom sulac gaqarTvelda? tao-klarjeTelma
somxebma raRa maincdamainc qarTuli gavlena ganicades? berZnul
aRmosavluri marTlmadidebloba, an sxva sityvebiT, qalkedonoba,
romelic tokarskis (misi mixedviT karapetianic ase fiqrobs _ b.
a.) azriT, iyo erTaderTi damakavSirebeli rgoli tao-klarjeTel
somxebsa da qarTvelebs Soris, xom ufro metwilad aerTianebda am
somxebs bizantiel berZnebTan, ratom moxda am somxebis asimilacia
maincdamainc qarTvelebTan da ara berZnebTan?..., magram simarTle
isaa, rom mosaxleobis ZiriTadi mkvidri masa tao-klarjeTis teri-
toriaze odiTgan qarTuli iyo _ eniT, kulturiT da sarwmunoebiT
(diofizitoba), xolo somxebi, Tuki isini sadme iyvnen, warmoad-
gendnen swored axalmosaxleebs. somxebis mcire axalmosaxleTa ar-
seboba SeiZleba davuSvaT umTavresad speris, basianisa da samxreT
taosTvis~.36 qarTvel mecniers es daskvna gamotanili aqvs bizan-
tiuri, qarTuli da somxuri wyaroebis skrupulozuri analizis
Sedegad da ara karapetianiseburad haiharad.
s. karapetiani zemoT motanil amonaridSi taos qarTul sakul-
to Zeglebs _ bana, oSki, iSxani da sxv. _ `somxuri oqrosdar
arqiteqturis Zeglebs~ uwodebs: Turme `somexma mcxovreblebma am
xuroTmoZRvrebaSi didebulad gadmosces TavianTi sarwmunoeba (e.
i. monofizitoba _ b. a.)~. igi arc amas ar dasjerda da TavgamodebiT
gvarwmunebs, aseTive mdgomareoba iyo `gugarqis dasavleT da cen-
tralur provinciebSi (artaani, TreRq (TrialeTi _ b. a.), klarjq,
SavSeTi, javaxq), sadac ki somxebi cxovrobdnen~-o.
aseTi zRvargadasuli sicrue qarTvelTmoZule xelovnebaTm-
codne prof. t. maruTiansac ki ar dauweria, romelmac specialu-
rad vrceli monografia miuZRvna tao-klarjeTis xuroTmoZRvre-
35 Н. Токарский, «Архитехтура древной Армении», erevani, 1946, gv. 200-204.36 s. janaSia, istoriuli simarTlis damaxinjebis erTi magaliTis Sesaxeb, Tbili-
si, 2003, gv. 17-18.
92 bondo arvelaZebas (`siRrmiTa somxeTi~ 1978, somx. enaze).37 sainteresoa, rogor
aris gadmocemuli `somxuri monofizituri~ sarwmunoeba oSkis an
banas qarTul arqiteqturul ansamblSi. amis Sesaxeb araviTari mt-
kicebuleba ar moaqvs da ise, misTvis Cveuli zepiri gancxadebiT
kmayofildeba. Tumca, ra unda mosTxovo karapetians, roca qar-
Tuli saepiskoposos sakaTedro taZari kumurdo (X) somxurad ga-
moacxada da misi aSenebis iniciatori qarTveli ioane episkoposi
somex hovhanesad `monaTla~, xolo kumurdo wm. hambarZumis sax-
elobis taZrad aqcia.38
vinaidan karapetiani subieqturia tao-klarjeTis mosaxleobis
vinaobisa da aq arsebuli arqiteqturuli Zeglebis kuTvnilebis kv-
levis sakiTxSi, daskvnac Sesabamisad tendenciuri gamoaqvs da wers:
`bunebrivia, X-XIII saukuneebSi somexi qalkedonitebis samwerlo
da oficialuri ena iyo qarTuli. amas mowmobs mravalricxovani qa-
rTuli epigrafia~.
akad. s. janaSiam eWvmiutanlad daamtkica, rom tao-klarjeTis
mosaxleoba odiTganve iyo erovnebiT qarTuli, religiuri aRmsare-
blobiT ki _ diofizituri. amitom, saubari maT winandel araqa-
rTvelobasa da monofizitobaze faqtebze Zaldatanebaa da meti
araferi. amis gageba ar undaT karapetianis msgavs vaimecnierebs.
magram ras izam, adamianma SeiZleba riyeze gaiaros da lodic ver
SeniSnos.
Semdeg karapetiani wers: `XV s-Si bizantiis imperiam saqarT-
velo dayo ramdenime wvril samTavrod (sainteresoa, bizantiam ro-
gor dayo saqarTvelo wvril samTavroebad, roca am dros bizantiis
imperia daSlis pirze iyo. 1453 wels ki konstantinepolic daeca _
b.a.). am calkeul samTavroebze sagrZnoblad Sesustda bizantiuri
wesis (e. i. qarTuli eklesiis _ b. a.) poziciebi da amitom so-
mexi mosaxleobis qalkedonuri nawili daubrunda monofizitobas.
sagrZnobma nawilma ki ver gauZlo Turq dampyrobTa sastik devna-
Seviwrovebas da gamahmadianda~ (gv. 421. _ aq igulisxmeba mesxeT-
javaxeTi _ b. a.).
argumentaciis gareSe msjeloba karapertianisTvis ucxo ar
aris, magram xom aqvs yvelafers raRac sazRvari. marTalia, XV
s-dan daiwyo mesxeT-javaxeTis qarTuli mkvidri mosaxleobis gamah-
madianeba Turq dampyrobTa mier, magram qarTvel diofizitTa mier
monofizitobaze gadasvla TviTgadarCenis saSualeba iyo. saqme
37 ix. Cveni recenzia _ `qvani kvlav RaRadeben~//J. mnaTobi~, 1998, #7-8. es recenzia
Sesulia amave saxelwodebis Cveni Sromebis krebulSi, 2004, Tb., gv. 3-46.
38 ix. Cveni recenzia _ `arc egrea Tayao...~//J. `Cveni mwerloba~, 2011, #8.
93`somxeTis CrdiloeTis karibWe _ javaxq, lori~isaa, rom somxebma TurqeTis sulTanisgan miiRes xelSeuxeblobis
firmani. am firmanis ZaliT monofizitebis, e. i. somxebis gamahmadi-
aneba ikrZaleboda. ukidures mdgomareobaSi Cavardnil qarTvelebs
gamahmadianebas isev monofizitobaze gadasvla erCiaT. amiT isarge-
bles somexma sasuliero pirebma da maT qarTuli gvarebi somxuriT
Seucvales.39
magram es ar niSnavs imas, rom am prozeliti somxebis Seqm-
nilia javaxeTis sulieri da materialuri Zeglebi, rogorc es
s. karapetians surs warmoaCinos. javaxeTis uZvelesi da mdidari
kultura Seqmnilia mkvidri, odiTgan qalkedoniti qarTvelebis
mier. amaze metyvelebs, rogorc arqeologiuri masala, ise lit-
eraturuli Zeglebi, agiografia da a. S. es yvelaferi eklad esoba
gulze karapetians da verafriT mounelebia. magram rac ganvixi-
leT, iyo winapiroba imisa, rom mas ganecxadebina Semdegi: `dRes,
607 wlidan qalkedonizmze moqceuli saqarTvelos bizantiuri we-
sis eklesia, Tanmimdevrulad icavs Tavis uflebas da `qarTulad~
acxadebs X-XIII saukuneebSi somex qalkedonitTa mier agebul van-
qebs da eklesiebs... moiTxovs maT qarTul iurisdiqciaSi moqcevas~
(gv. 421). rogorc vxedavT, mas qarTuli mxaris es moTxovna usafuZv-
lod da arasamarTlianad miaCnia. ise ki, karapetians misdauneburad
wamoscda simarTle, roca dawera: `sarwmunoebrivi TvalsazrisiT,
somexi qalkedonitebis sakulto Zeglebi SeiZleba miviCnioT qarTu-
lad~. misi WkuiT qarTuli sapatriarqos im moTxovnaSi winaaRmde-
goba `aRmoaCina~ da gaxarebuli SeniSnavs, qarTuli mxare moiTxovs
somxur-qalkedonur sakulto Zeglebs _ axtalas, qobaisis, hnevan-
qs, TeJariuqs da sxvebs da iqve svams kiTxvas: `sainteresoa, ratom
erTnairi principiT ar udgeba amave somxur qalkedonitur Zeglebs,
rogor gavigoT is, rom maT Tvalwinaa qarTuli eklesia, magram mas
`ar moiTxoven~? magaliTad, zvarTnoci da aruWi. amis mizezi nuTu
is aris, rom am taZrebze (zvarTnoci da aruWi _ b. a.) qarTuli
epigrafika ar aris?.. es ki usaTuod asea!~ am logikas Tu gavyvebiT,
ganagrZobs: `arcaxis (yarabaRi _ b. a.) xaCenis soflis RvTismSob-
lis eklesiis saaRmSeneblo warwera aris rusuli, maSin gamodis,
igi ruseTis orTodoqsul eklesias unda gadaeces? marselis somx-
uri eklesiis saaRmSeneblo warwera aris frangul enaze, amitom
safrangeTis kaTolikurma eklesiam unda moiTxovos misi gadacema?
singapuris somxur eklesiaze inglisur enazea qtitoruli warwera
Sesrulebuli da a. S. aseTebi ramdenic ginda, imdenia...~ (gv. 422).
39 mitropoliti anania jafariZe, qarTvelTa denacionalizacia XVII-XX saukunee-
bSi, Tb., 2010, gv. 202-247.
94 bondo arvelaZes. karapetians Tu marTla hgonia, saqarTvelos sapatriarqo
aRniSnul eklesiebs mxolod maTze arsebuli qarTuli saaRmSeneb-
lo warwerebis gamo moiTxovs gadacemas, Zalian cdeba. qarTuli ep-
igrafikis gareSec es eklesiebi qalkedonituria da qarTul mxares
ufleba aqvs maTi iurisdiqciaSi moqceva moiTxovos. am sakulto
Zeglebis qalkedonituroba mecnierulad aris damtkicebuli, ro-
gorc qarTul ise somxur xelovnebaTmcodneobaSi da amaSi eWvi ara-
vis epareba. Tu ejmiawins aqvs ufleba, saqarTveloSi arsebuli ram-
denime grigorianuli eklesiis gadacema moiTxovos, saqarTvelos
sapatrirqos ratom ar SeuZlia, somxeTSi arsebuli qalkedonitur
eklesiebze pretenzia ganacxados?.. rac Seexeba zvarTnocis da aru-
Wis taZrebis qarTuli mxaresaTvis gadacemas, am sakiTxs Semdgom
etapze marTlac daayenebs qarTuli mxare...
am e. w. naSroms karapetiani ase amTavrebs: `samwuxaroa, rom qa-
rTuli eklesiis pasuxismgebeli pirebi aseT upasuxismgeblo da
absurdul `moTxovnebs~ ayeneben. sinamdvileSi es aris ususuri
mcdeloba, rom somxur samociqulo eklesiis qarTul Tems ar ga-
daeces ramdenime somxuri eklesia. somxuri mxaris am samarTliani
moTxovnis Sesruleba ukve ramdeni xania Wianurdeba~ (gv. 422).
s. karapetians ar aqvs moraluri ufleba pasuxismgeblobaze
ilaparakos, radgan TviTon akeTebs upasuxismgeblo da Seuracx-
myofel gancxadebebs. man qarTvel xalxs _ civilizaciis daman-
greveli eri uwoda, saqarTvelos kaTolikos-patriarqi augad moix-
senia, saqarTveloSi 653 somxuri eklesia `aRmoaCina~. aqedan sul
cota oTxmoci procenti mainc, arc aciva, arc acxela, da somxurad
gaitana... yovelive amis Semdeg yofnis Tavxedoba da aqeT gvedaveba;
ras izam, qaRaldi yvelafers itans...
krebuli `somxeTis CrdiloeTis karibWe: javaxq, lori~ marT-
lac TvalsaCino nimuSia imisa, rogor ar unda iwerebodes saqa-
rTvelo-somxeTis urTierTobis mravalsaukunovani istoria, radgan
masSi Sesul naSromTa umravlesoba am istorias an tendenciurad
aSuqebs, an sulac gayalbebulad warmoadgens.