qartuli enis kvireulinewspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/n-4 (2230)-2019_web2.pdfdaexmareba....

16
30 aprili, 2019 samSabaTi, #4 ( 2230 ) ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan daviT frangiSvili: evropis akademia, Tbilisis centris gaxsniT, aRiarebs qarTuli mecnierebisa da kulturis evropulobas. Tsu-Si evropis akademiis Tbilisis regionuli centri gaixsna vin aris fakultetidan is sami profesori, romelic ivane javaxiSvilis saxelobis medliT dajildovda gv. 13 `sajaro mmarTvelobis~ samagistro programa 10 wlisaa gv. 2 qarTuli arqeologiuri mecnierebis didi danakargi qarTuli enis kvireulis gaxsnis ceremonia gv. 5 rusTavelis erovnuli samecniero fondi sam mniSvnelovan axal konkurss iwyebs gv. 6 qarTul enaSi momzadebis saganmanaTleblo programis dargobrivi maxasiaTeblebis wardgena gv. 9 ratom miaCnia saxelmwifo enis departaments Tina margalitaZis Sroma misabaZ magaliTad gv. 11 vin dajildovda qarTul enaze zrunvisTvis gv. 12 Tsu-is arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis institutma qarTuli metyvelebis kulturis ganyofilebis veb-gverdi waradgina gv. 10 Tedo uTurgaiZis dausrulebel wigns `patroni~ gamouCnda gv. 8 gamofena _ `burji erovnebisa~ gv. 6 saxelmwifo enobrivi politika gv. 7 qarTvelologia _ `guSin, dRes, xval~ (konferencia) gv. 9 studentTa qarTvelologiuri kvlevebi gv. 9 Tsu-m ivane javaxiSvilis dabadebis dRe aRniSna gv. 3 23 aprils qarTveli mecnieris, sazogado moRvawis, Tbilisis saxelmwifo universitetis damaarseblis ivane javaxiSvilis da- badebis dRea. ivane javaxiSvilis dabadebidan 143 weli Tbilisis saxelmwifo uni- versitetSi gamofeniT _ `ivanes me- gobrebi" aRiniSna. eqspoziciaze ivane javaxiSvilis megobris, cnobili dekoratoris mi- xeil mamulaSvilis namuSevrebi iyo warmodgenili. gamofenas sofel xovles sajaro skolis moswavleebi da ivane javaxiS- vilis saxl-muzeumis warmomadgenle- bi daeswrnen. nomerSi nomerSi gv. 15 daviT frangiSvili mamuka baxtaZe sird qloeTingi qarTuli enis kvireuli 14-22 aprili, 2019

Upload: others

Post on 22-Oct-2020

9 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

  • 30 aprili, 2019 samSabaTi, #4 (2230)

    ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis gazeTi gamodis 1927 wlidan

    daviT frangiSvili: evropis akademia, Tbilisis centris gaxsniT, aRiarebs qarTuli mecnierebisa da kulturis evropulobas.

    Tsu-Si evropis akademiis Tbilisis regionuli centri gaixsna

    vin aris fakultetidan is sami profesori, romelic ivane javaxiSvilis saxelobis medliT dajildovda

    gv. 13

    `sajaro mmarTvelobis~ samagistro programa10 wlisaa

    gv. 2

    qarTuli arqeologiuri mecnierebis didi danakargi

    qarTuli enis kvireulis gaxsnis ceremonia

    gv. 5

    rusTavelis erovnuli samecniero fondi sam mniSvnelovan axal konkurss iwyebs

    gv. 6

    qarTul enaSi momzadebis saganmanaTleblo programis dargobrivi maxasiaTeblebis wardgena

    gv. 9

    ratom miaCnia saxelmwifo enis departaments Tina margalitaZis Sroma misabaZ magaliTad

    gv. 11

    vin dajildovda qarTul enaze zrunvisTvisgv. 12

    Tsu-is arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis institutma qarTuli metyvelebis kulturis ganyofilebis veb-gverdi waradgina

    gv. 10

    Tedo uTurgaiZis dausrulebel wigns `patroni~ gamouCnda

    gv. 8

    gamofena _ `burji erovnebisa~

    gv. 6

    saxelmwifo enobrivi politika

    gv. 7

    qarTvelologia _ `guSin, dRes, xval~ (konferencia)

    gv. 9studentTa qarTvelologiuri kvlevebi

    gv. 9

    Tsu-m ivane javaxiSvilis dabadebis dRe aRniSna

    gv. 3

    23 aprils qarTveli mecnieris, sazogado moRvawis, Tbilisis saxelmwifo universitetis damaarseblis ivane javaxiSvilis da-badebis dRea.

    ivane javaxiSvilis dabadebidan 143 weli Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi gamofeniT _ `ivanes me-gobrebi" aRiniSna.

    eqspoziciaze ivane javaxiSvilis megobris, cnobili dekoratoris mi-xeil mamulaSvilis namuSevrebi iyo warmodgenili.

    gamofenas sofel xovles sajaro skolis moswavleebi da ivane javaxiS-vilis saxl-muzeumis warmomadgenle-bi daeswrnen.

    nomerSinomerSi

    gv. 15

    daviT frangiSvili mamuka baxtaZesird qloeTingi

    qarTuli enis kvireuli14-22 aprili, 2019

  • Tbilisis universiteti

    tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

    2`sajaro mmarTvelobis~ samagistro programa 10 wlisaa

    saqarTveloSi erTaderTi saer-TaSoriso akreditebuli pro-grama Tbilisis saxelmwifo universitetSi Spaieris administra-ciul mecnierebaTa universitetTan TanamSromlobiT ukve 10 welia xor-cieldeba.

    iubile kursdamTavrebulebs da profesor-maswavleblebs saqarT-velos parlamentis Tavmjdomarem irakli kobaxiZem, germaniis feder-aciuli respublikis elCma hubert knirSma, sajaro samsaxuris biuros ufrosma ekaterine qardavam da sxva sapatio stumrebma miuloces.

    Tsu-is iuridiuli fakultetis dekanma Tamar zarandiam "sajaro mmarTvelobis" samagistro progra-mis prioritetebsa da mniSvnelobaze isaubra.

    ramdenime wlis ganmavlobaSi `sa-jaro mmarTvelobis~ programaSi parlamentis Tavmjdomare irakli kobaxiZe, rogorc leqtori, CarTu-

    li iyo. Sesabamisad, man icis _ ram-denad saintereso da warmatebulia programa. `es aris Zalian mniSvne-lovani programa, romelsac Tavisi wvlili Seaqvs saqarTveloSi saja-ro administrirebis ganviTarebaSi. gvyavs ara erTi warmatebuli stu-denti, romelic dRes muSaobs saja-ro mmarTvelobis sferoSi, saerTa-Soriso organizaciebSi da samoqa-laqo sazogadoebaSia warmodgenili. TiToeul maTgans sakuTari wvlili

    Seaqvs qveynis ganviTarebaSi~, _ ga-nacxada irakli kobaxiZem.

    programis ganxorcielebaSi 10 wlis ganmavlobaSi aqtiuri mona-wileobisa da TanadgomisaTvis mad-lobis niSnad Tbilisis saxelmwifo universitetis medali gadaeca ger-manel profesor zigfrid magieras. germanelma profesorma madloba gadauxada universitets jildosT-vis.

    Spaieris universitetis profe-sorma, "sajaro mmarTvelobis" er-Toblivi samagistro programis xelmZRvanelma germanuli mxridan karl-peter zomermanma aRniSna, rom programis mTavari idea is iyo,

    rom Seqmniliyo erTgvari sinTezi,

    romelic momaval sajaro moxeles

    miscemda mravalmxriv ganaTlebasa da

    codnas. `Cven gvinda, rom saqarTve-

    los gadavceT saerTaSoriso evro-

    puli xedva sajaro mmarTvelobaSi,

    rac gulisxmobs met saerTaSoriso

    da evropul samarTals. Cven gvinda

    gavafarTovoT studentebis Tval-

    Taxedva saerTaSoriso da discipli-

    narul azrovnebaSi~, _ aRniSna man.

    Tsu-Si `sajaro mmarTvelobis~

    samagistro programis 10 wlis sai-

    ubileo RonisZiebaze magistris di-

    plomebi gadaecaT 2018/2019 wlis

    kursdamTavrebulebs.

    germanuli ganaTleba da germanuli diplomi saqa-rTveloSi _ es ukve re-alobaa... 2009 wlis dekembridan Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi iuridiul fakultetze xorcieldeba interdisciplina-ruli inglisurenovani samagis-tro programa `sajaro mmarT-veloba~ q. Spaieris (germania) administraciul mecnierebaTa universitetTan TanamSromlobis safuZvelze. 2015 wlis ivnisSi programam miiRo saerTaSoriso akreditacia, rac uprecedento SemTxveva iyo saqarTvelos sauniversiteto cxovrebaSi.

    programis miznebsa da Spai-eris administraciul mecniere-baTa universitetTan TanamSrom-lobis perspeqtivebze gvesaubre-ba q. Spaieris administraciul mecnierebaTa universitetis profesori, ekonomikis doq-tori andreas knori, romelic Tsu-s 1-7 Tebervals saleqcio kursis wasakiTxad stumrobda.

    _ batono andreas, gviambeT Tsu-sa da q. Spaieris administraciul mecnierebaTa universitetis Tanam-Sromlobis Sesaxeb. ra mizans em-saxureba Tqveni amJamindeli viziti Tbilisis saxelmwifo universitet-Si?

    _ Tsu-sTan Cveni aqtiuri Ta-namSromloba 2008 wlidan, ruseT-saqarTvelos omis Semdeg daiwyo. pirvelad Cven swored am dros Ca-movediT saqarTveloSi da aSkara gaxda, rom, Seqmnili mdgomareobi-dan gamomdinare, qveyanaSi sajaro administrirebis sferos kadrebis gadamzadeba da maRalkvalificiuri specialistebi sWirdeboda. am mxriv saswavlo programebis nakleboba iyo saqarTveloSi, amitom Seiqmna saer-TaSoriso interdisciplinuri sama-gistro programa _ `sajaro mmarT-veloba~. wels ki Cveni TanamSrom-lobis 10 wlis iubiles aRvniSnavT.

    _ visaubroT interdiscip-linuri inglisurenovani samagis-tro programis ̀ sajaro mmarTvelo-ba~ Sesaxeb... ras sTavazobs is stu-dentebs da ra aqtivobebia gaTval-iswinebuli am programis mixedviT?

    _ programa emsaxureba momava-li sajaro moxeleebis momzadebas, romlebic gagebiT moekidebian sa-kuTar movaleobebsa da Tanamedro-ve sajaro administrirebis moTxov-

    nebs. programa Seiqmna 2009 wels, germaneli da qarTveli mecnierebis axlo TanamSromlobis safuZvelze folksvagenis fondis mxardaWeriT. saswavlo modulebi morgebulia sa-qarTvelos sajaro seqtoris wamyva-ni poziciebisaTvis saWiro kvali-fikaciebTan.

    programis misiaa studentebis momzadeba saxelmwifo seqtorSi xe-lmZRvaneli Tanamdebobebis dasaka-veblad saWiro codnis, unarebisa da kompetenciebis miwodebis safuZ-velze, romelic, agreTve, efeqtu-rad iqneba gamoyenebuli kerZo se-qtorSi xelisuflebis organoebTan urTierTobisaTvis. programis ar-sebiTi mizania Ria sazogadoebaSi, erTis mxriv, moqalaqeebze morge-buli da, amavdroulad, samarTlis uzenaesobaze damyarebuli sajaro mmarTvelobis gatareba. aRniSnu-lis gaTvaliswinebiT, programa Se-saZleblobas miscems monawileebs moaxdinon sxvadasxva problemebisa da gadasaWreli sakiTxebis zusti identificireba. kursdamTavrebu-lebs SeeZlebaT sxvadasxva inter-disciplinuri mimarTulebisa da mecnieruli meTodebis gamoyenebiT miiRon da gaumklavdnen dakisrebul da wamoWril gamowvevebs.

    saswavlo programa modularu-lad 2 weliwadzea gawerili. pro-gramis farglebSi gaTvaliswine-bulia ZiriTadi leqciebis `tan-dem-formatSi~ ganxorcieleba, rac gulisxmobs evropeli da qarTve-li profesorebis mier erToblivi saleqcio kursebis momzadebasa da Catarebas. Cvens programaze leq-ciebs kiTxuloben iseTi gamoCenili mecnierebi da profesorebi, rogo-rebic arian karl peterzomermani, zigfrid magiera da ulrix Stel-kensi, romelTa profesionaliz-mis Sesaxeb cnobilia ara mxolod evropis, aramed mTeli msoflios masStabiT. germanel profesorebs partniorobas uwevdnen da uweven iseTi qarTveli mecnierebi Tu pra-qtikosebi, rogorebic arian irakli kobaxiZe, paata turava, daviT nar-mania, maia kopaleiSvili da sxvebi.

    _ es programa mxolod studen-tebisTvis aris gaTvlili Tu sa-jaro moxeleebsac eZlevaT SesaZle-bloba _ kvalifikacia aimaRlon?

    _ programa gaTvlilia rogorc studentebisTvis, aseve im pirTaT-visac, romlebic ukve muSaoben sa-xelmwifo dawesebulebebSi da surT kvalifikaciis amaRleba. programis swavlebis pirveli wlis bolos gansazRvrulia studentTa 2-Tviani

    praqtika saqarTvelos saxelmwifo dawesebulebebSi, xolo meore wlis bolos studentebs eZlevaT SesaZ-lebloba _ aseve 2-Tviani praqtika gaiaron evrokavSiris wevri qveyne-bis sxvadasxva instituciaSi.

    programis pirveli nakadis stu-dentebi praqtikaze ukve imyofebod-nen germaniis sxvadasxva saxelmwifo organoebSi (germaniis federaluri kontrolis palata q. boni; q. main-cis iusticiis saministro; q. berli-ni, ekonomikis saministro; q. berli-ni, saqarTvelos sakonsulo da a.S.). ucxoeTis praqtikebis Semdgom, stu-dentebi 2 kviriT miwveulni arian q. SpaierSi, sazafxulo skolaSi.

    2015 wlamde programis srul fi-nansur mxardaWeras uzrunvelyofda `folksvagenis fondi~ (`Volkswagen-stiftung~). es gulisxmobda ucxoeli leqtorebis Camosvlisa da honora-rebis uzrunvelyofas, yvela stu-dentis sazafxulo skolisa Tu uc-xoeTis praqtikebTan dakavSirebuli xarjebis anazRaurebas da progra-mis sxva saorganizacio sakiTxebis finansur mxardaWeras. 2016 wlidan programa TviTdafinansebazea.

    _ es programa iTvaliswinebs, agreTve, praqtikosi iuristebis, aseve studenturi stipendiebis dafinansebas samecniero kvleveb-is mimarTulebiT. amis Sesaxeb ras gvetyviT?

    _ garda zemoaRniSnuli sama-gistro programisa, q. SpaierTan TanamSromlobis safuZvelze xdeba ukve praqtikosi iuristebis Tu sa-jaro moxeleebis stipendiebis da-finanseba q. SpaierSi samecniero kvlevebis gansaxorcieleblad. am stipendiis farglebSi yovelwli-urad xdeba Spaieris universitetSi

    mecnier-mkvlevrebis gamgzavreba 2 kviridan 2 Tvemde vadiT. Cven gva-qvs stipendiebi maRali akademiuri moswrebis studentebisTvis. AamJamad 3 doqtoranti gvyavs. erTi doqto-rantis xelmZRvaneli mec var, dana-rCeni ori studentis xelmZRvaneli ki profesori zomermania.

    marTalia, programis mTavari mimarTuleba saqarTvelosTvis mo-xeleebis gadamzadebaa, magram aseve aris meore mimarTuleba, romelic samecniero mimarTulebiT amzadebs programis monawileebs.

    B_ ramdenime welia, rac qarT-vel studentebs xvdebiT. ra STabe-Wdileba datoves Tqvenze da rogo-ri kmayofili xarT maTi momzadebis doniT?

    _ programaSi monawileobis mi-saRebad warCinebul studentebs varCevT da gasaubrebas vutarebT, vinaidan programa inglisureno-vania da saWiroa inglisuri enis safuZvliani codna. studentebis garda, programaSi monawileobis miReba SeuZliaT sxvadasxva pro-fesiis adamianebs. isini SeiZleba iyvnen: iuristebi, ekonomistebi, so-cialuri da politikuri mecniere-bebis specialistebi. am profesiis adamianebs SeuZliaT miiRon ganaT-leba sajaro mmarTvelobis mimar-TulebiT. germaniaSi upiratesoba yovelTvis iuristebze modioda, Tumca es tendencia ukve Seicvala, vinaidan interdisciplinuri mimar-Tuleba ar gulisxmobs mxolod sa-marTlis dargSi specializirebas. sxva profesiis warmomadgenlebi, ma-galiTad ekonomistebi, sxva kuTxiT uyureben da aanalizeben problemas. swored es aris am programis upira-tesoba, rom studentebma problemis gadaWris ara erTi, aramed ramdeni-me midgoma ganaviTaron praqtikaSi.

    Tsu Riaa sxva sazRvargareTis universitetebisaTvis. is Tavis gamocdilebas bevr universitets uziarebs. ra Tqma unda, Tsu-sTan Cveni TanamSromloba amis brwyinva-le magaliTia, romelic sxva univer-sitetebisaTvis mimzidveli faqtia. rac Seexeba qarTvel studentebs, me moxibluli var maTi mondomebiT.

    _ am programasTan dakavSirebiT raime axali aqtivoba Tu igegmeba samomavlod?

    _ Cven yovelTvis Ria varT cv-lilebisTvis. vcdilobT, saswavlo programis silabusebi dRevandel realobas movargoT. Cveni mizania, es axalgazrdebi ise movamzadoT, rom maT momavalSi am qveynis ke-TildReobis uzrunvelyofa SeZlon.

    andreas knori: Cveni mizania, es axalgazrdebi ise movamzadoT, rom maT momavalSi am qveynis keTildReobis uzrunvelyofa SeZlon

    Tamar dadiani

    andreas knori

  • Tbilisisuniversiteti

    tsunewspaper @ tsu.ge

    www.tsu.ge

    3

    24 aprils ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis sa-xelmwifo universitetSi mniSvnelovani samecniero habi _ evropis akademiis (Academia Euro-pea) Tbilisis regionuli centri gaixsna. RonisZiebis farglebSi, evropis akademiis Tbilisis regio-nuli centris dafuZnebis Taobaze, Tbilisis saxelmwifo universitet-sa da evropis akademias Soris ur-TierTTanamSomlobis memorandums moewera xeli. ukve gacxadebulia, rom Tbilisis regionuli habi biokulturuli mravalferovnebis mimarTulebiT imuSavebs.

    Academia Europea-s Tbilisis re-gionuli centris gaxsnas daeswr-nen: saqarTvelos premier-ministri mamuka baxtaZe, Tsu-is reqtori giorgi SarvaSiZe, evropis akade-miis prezidenti sird qloeTingi, evropis akademiis Tbilisis regio-nuli centris direqtori daviT frangiSvili, saqarTvelos ganaT-lebis, mecnierebis, kulturis da sportis ministris moadgile irina abulaZe, saqarTelos mecnierebaTa erovnuli akademiis vice-preziden-ti roin metreveli, sakanonmdeblo da aRmasrulebeli xelisuflebisa da saqarTveloSi akreditebuli diplomatiuri korpusis warmomad-genlebi, 30-ze meti ucxoeli mec-nieri da Tsu-is profesorebi.

    Academia Europea-s regionuli centris gaxsna saqarTveloSi mniSv-nelovani politikuri da akademi-uri sakiTxia. igi xels Seuwyobs mecnierebis menejmentSi evropuli miRwevebis gamoyenebas erovnuli da regionuli politikis warmo-ebisTvis, saerTaSoriso saagen-toebTan koordinirebuli muSao-bisTvis, interdisciplinuri da saerTaSoriso umaRlesi xarisxis samecniero kvlevebis, codnisa da ganaTlebis waxalisebisTvis.

    Tbilisis centri mecnierebaTa evropuli akademiis regionuli centrebis qselis mexuTe wevria. Tsu-Si misi gaxsnis gadawyvetileba Academia Europea-s mmarTveli sab-Wos wevrebma barselonaSi gasul wels yovelwliur Sekrebaze erTx-mad miiRes.

    unda iTqvas, rom Academia Eu-ropea-s wevri araerTi qarTveli mecnieria. pirveli maT Soris iyo akademikosi Tamaz gamyreliZe, ma-sTan erTad evropuli akademiis wevrebi arian giorgi SarvaSiZe, daviT frangiSvili, daviT lorT-qifaniZe, zaal kokaia da merab ko-kaia. sapatio wevria mixeil Cxenke-li. Tbilisis regionuli centris direqtorad arCeulia cnobili qarTveli mecnieri, biologiis mecnierebaTa doqtori, virusolo-gi daviT frangiSvili, romelic amJamad pasteris institutis (pari-zi, safrangeTi) profesoria.

    Academia Europea-s Tbilisis re-gionuli centris gaxsnisa da Tsu-sa da evropis akademias Soris ur-TierTTanamSomlobis memorandumis gaformebis RonisZiebaze universi-tetis reqtorma giorgi SarvaSiZem centris Taobaze isaubra da aR-niSna, rom norvegiis, britaneTis, espaneTisa da poloneTis Semdeg, saqarTvelo aris mexuTe qveyana, sadac es centri ixsneba. mTavari da gamorCeuli niSa, romelsac Tbilisis centri daikavebs, iqneba biokulturuli mravalferovnebis kvlevebi, romliTac Cvens regi-ons SeuZlia gansakuTrebuli si-tyva Tqvas msoflio mecnierebaSi.

    misi TqmiT, habis warmomadgenloba gaixsneba Tsu-is andronikaSvilis saxelobis fizikis institutSi. aq imuSavebs axalgazrda profesio-nalTa jgufi, romelic qarTvel mecnierebs saerTaSoriso kavSire-bis damyarebasa da msoflio sa-mecniero sivrcesTan integraciaSi daexmareba. `Academia Europea-sTan Zalian mWidrod TanamSromlobs `axalgazrda akademia~. Cven gadavwy-viteT, rom saqarTveloSic gaixsnas analogiuri habi, romelic axal-gazrda mecnierebs daexmareba da saSualebas miscems _ ufro aqtiu-rad miiRon monawileoba kvlevebsa da proeqtebSi, romlebsac evro-puli gaerTianeba uWers mxars~, _ aRniSna giorgi SarvaSiZem.

    RonisZiebis monawileebs mie-salma evropis akademiis Tbilisis regionuli centris direqtori, profesori daviT frangiSvili, romelmac xazi gausva, rom evropis akademia, Tbilisis centris gaxs-niT, aRiarebs qarTuli mecniere-bisa da kulturis evropulobas. `qarTuli samecniero azrovneba im droidan, rac kolxur-iberiuli kultura berZnuli arealis Semad-geneli nawili gaxda, viTardeboda evropis samecniero azrovnebasTan erTad da, zog SemTxvevaSi, uswreb-da kidec mas. niSandoblivia, rom evropis akademiis saqarTvelos ga-nyofileba asocirebulia Tsu-sTan, romelmac erTi saukunis win sa-fuZveli daudo axal eras qarTu-li mecnierebis istoriaSi da gaa-cocxla qarTveli eris istoriul mexsierebaSi Senaxuli samecniero azrovnebis tradiciebi~, _ aRniS-na man.

    daviT frangiSvilma evropis akademiis Tbilisis regionuli centris gegmebzec isaubra da sa-mecniero sazogadoebas is ZiriTa-di mimarTulebebi gaacno, romel-zec centri imuSavebs: `Academia Europea-s yvela ganyofilebas aqvs Tavisi specifikuri misia evropu-li mecnierebis ganviTarebaSi. qar-Tuli mecnierebis tradiciebisa da kavkasiis regionis Taviseburebebis gaTvaliswinebiT, gadawyda, rom Cveni ganyofilebis fokusi iqneba biokulturul mravalferovnebaze,

    raTa man xeli Seuwyos biologi-uri, ekologiuri, kulturuli, lingvisturi mravalferovnebis kompleqsur Seswavlas. aseT kvlevas, biologiuri da ekologiuri ur-TierTobebis gamovlinebas da maT analizs Zalian didi mniSvneloba eniWeba bolo wlebSi da ufro da ufro naTeli xdeba, rom am mra-valferovnebis SenarCuneba aucile-belia kacobriobis momavlisTvis. es mimarTuleba saSualebas iZleva, rom qarTuli mecnierebis mravali dargis miRweva ganxiluli iyos erT konteqstSi da amiT impulsi mieces mecnierebaTa am dargebis ganviTarebas, ukve evropuli mec-nierebis sivrceSi. Cven vimuSavebT sxvadasxva qveynebis ganaTlebis da mecnierebis kerebTan da amiT biokulturuli kvlevis areals gavavrcelebT. metad gveqneba kon-taqti somxeTisa da azerbaijanis mecnierebTan, magram areali am saz-Rvrebsac gascdeba da evropiskenac wavalT~, _ Tqva daviT frangiS-vilma. manve aRniSna, rom Tbilisis centris aqtivoba ar Semoifargle-ba mxolod biokulturuli mra-valferovnebiT. centri xels Seu-wyobs mecnierebis yvela dargis ganviTarebas.

    evropis akademiis prezidentma sird qloeTingma istoriuli uwo-da am dRes da sazogadoebas mo-kled mouTxro organizaciis daar-sebis istoriisa da miznebis Sesa-xeb: `1988 wels, rodesac evropaSi politikuri cvlilebebi mimdi-nareobda, mecnierTa jgufma ifi-qra, rom evropas sWirdeba akade-mia. dRes am gadawyvetilebas ufro didi mniSvneloba aqvs. akademia 4000 wevrs iTvlis mecnierebis yvela dargidan da mniSvnelovan rols TamaSobs mecnierebis ganvi-TarebaSi. Zalian bevri mkvlevari Sedis masSi da gvaqvs Zalian bevri resursi, romelic ukve saqarTve-losTvisac iqneba xelmisawvdomi. davrwmundiT, rom qarTveli mec-nierebis monawileoba Zalian mniSv-nelovani da sasargebloa. Cven ve-liT da ukve vxedavT Cvens saerTo momavals. didi madloba Tbilisis saxelmwifo universitets da, gansa-kuTrebiT, reqtors _ baton gio-

    rgi SarvaSiZes~, _ brZana evropis akademiis prezidentma.

    regionuli centris gaxsnis mniSvnelobasa da saqarTvelos mTavrobis am proeqtisadmi mxar-daWeraze gaamaxvila yuradReba sa-qarTvelos premier-ministrma mamu-ka baxtaZem. gamosvlaSi man kidev erTxel gausva xazi qveynis xeli-suflebis prioritetul arCevans _ Semdegi aTwleulis ganmavloba-Si Tavisi Sida produqtis 6% mi-marTos ganaTlebisken. `am refor-maSi mecnierebas aqvs gansakuTrebu-li roli, vinaidan vfiqrobT, rom im potencialis 2-3 %-sac ver vi-yenebT, romelic saqarTveloSi da mecnierebaSi gvaqvs. amasTan erTad, Cveni qveynis strategia gaxlavT is, rom swored saqarTvelo unda gax-des regionis ekonomikuri centri da lideri, bunebrivia, mxolod ganaTlebasTan erTad~, _ ganacxada mamuka baxtaZem.

    RonisZiebaze damswreebs sa-qarTvelos prezidentis salome zurabiSvilis mimarTva gaacnes: `mivesalmebi mecnierebis sfero-Si avtoritetuli gaerTianebis _ evropis akademiis gaxsnas. am sa-ganmanaTleblo kvleviTi centris gaxsna aris dadastureba imisa, rom saqarTvelo aris sando partnio-ri evropuli standartis samecnie-ro kvlevebis ganxorcielebisTvis. Tsu-Si moRvaweobdnen msoflio donis mecnierebi da am samecniero tradiciebis gacocxleba umniSv-nelovanesia. ganaTleba aris um-Tavresi iaraRi ganviTarebisTvis. mravalmxrivi kvlevebi regionis Sesaxeb da am codnis gaziareba _ swored es aris momavalze orien-tirebuli xedva. imedi maqvs, rom es iqneba regionis siRrmiseul kv-levaSi evropuli TanamSromlobis kargi magaliTi~, _ naTqvamia pre-zidentis mimarTvaSi.

    evropis akademiis Tbilisis re-gionuli centris gaxsnis monawi-leebs, aseve, miesalma saqarTvelos ganaTlebis, mecnierebis, kulturi-sa da sportis ministris moadgile irina abulaZe, romelmac madloba gadauxada yvela im pirs, vinc Car-Tuli iyo centris gaxsnis proces-Si. `guSin saqarTvelos parlament-Si, saqarTvelos mTavrobis inicia-tiviT, pirveli mosmeniT gavida kanonproeqti sabiujeto kodeqsis Secvlis Sesaxeb, sadac gaCndeba Canaweri, rom mTliani Sida pro-duqtis 6 procenti miemarTeba ga-naTlebaze. reformebi dagegmilia yvela doneze da, cxadia, mecniere-bas mniSvnelovani adgili uWiravs am reformaSi. vfiqrob, is gza, romelic avirCieT, rac gulisx-mobs qmediTi nabijebis gadadgmas, raTa umaRlesi ganaTlebis sfero da mecniereba evropuli kvlevis da inovaciebis sruluflebiani wevri gaxdes, niSnavs swored imas, rom Cveni mecnierebi ufro gaaqtiurd-nen da ufro farTo saerTaSori-so asparezi mieceT. es gamoisaxeba samecniero grantebsa da mobilo-bebSi da, rac mTavaria, mecnierebis met komercializaciaSi, razec Cven ase aqtiurad vsaubrobT~, _ gana-cxada irina abulaZem.

    saqarTvelos mecnierebaTa ero-vnuli akademiis vice-prezidentma roin metrevelma Sekrebil sazoga-doebas miuloca centris gaxsna da aRniSna, rom es aris im tradicie-bis gagrZeleba, rasac jer kidev asi wlis win Cauyares safuZveli Tbilisis saxelmwifo universite-tis damfuZneblebma.

    RonisZieba Tbilisis saxelmwi-fo universitetsa da evropis aka-demias Soris urTierTTanamSrom-lobis memorandumze xelmoweriT dasrulda.

    1-li gverdidan

    `ACADEMIA EUROPEA-s yvela ganyofilebas aqvs Tavisi specifiuri misia evropuli mecnierebis ganviTarebaSi.

    qarTuli mecnierebis tradiciebisa da kavkasiis regio-

    nis Taviseburebebis gaTvaliswinebiT, gadawyda, rom

    Cveni ganyofilebis fokusi iqneba biokulturul mra-

    valferovnebaze, raTa man xeli Seuwyos biologiuri,

    ekologiuri, kulturuli, lingvisturi mravalfero-

    vnebis kompleqsur Seswavlas. aseT kvlevas, biologi-

    uri da ekologiuri urTierTobebis gamovlinebas da

    maT analizs Zalian didi mniSvneloba eniWeba bolo

    wlebSi da ufro da ufro naTeli xdeba, rom am mra-

    valferovnebis SenarCuneba aucilebelia kacobriobis

    momavlisTvis.

    maia toraZe

    Tsu-Si evropis akademiis Tbilisis regionuli centri gaixsna

  • Tbilisis universiteti

    tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

    4saukunis qarTveli ebraeli

    `arseboben ada-mianebi, rom-lebic qmnian epoqas _ radgan isini `sxvanairebi~ arian _ swored aseTi iyo jemal ajiaSvili, romelmac, udavod, didi wvlili Seitana qarTuli kul-turis ganviTarebisa da qarTul-ebrauli kul-turuli urTierTobebis ganmtkicebis saqmeSi. misi cxovreba da Semoq-medeba samagaliToa, rac yovelTvis mWidrod iyo dakavSirebuli Tbili-sis saxelmwifo univer-sitetTan. sasiamovnoa is faqti, rom iubilesadmi miZRvnil RonisZiebebSi axalgazrdoba aqtiurad CaerTo da arameistikisa da ebraistikis dargis mimarT maTi dainterese-ba izrdeba~, _ ganacxada Tsu-is reqtorma giorgi SarvaSiZem cnobili qarTveli poetisa da mTargmnelis jemal aji-aSvilis dabadebidan 75 wlisTavisadmi miZRvnil sazeimo RonisZiebis gax-snaze.

    Tsu-is humanitarul mec-nierebaTa fakultetis de-kanis nana gafrindaSvilis TqmiT, jemal ajiaSvilma ganuzomlad didi roli Seitana XX saukunis meore naxevris qarTuli esTetiku-ri azrovnebis ganviTareba-Si. misi mTargmnelobiTi da poeturi moRvaweoba qarTu-li kulturis metad mniSvne-lovani nawilia.

    damswre sazogadoebas miesalma israelis sagange-bo da sruluflebiani elCi saqarTveloSi SafTai curi, romelmac qarTul-ebrauli urTierTobebis saqmeSi je-mal ajiaSvilis wvlilze vr-clad isaubra:

    `fasdaudebelia is Rvaw-li, romelic jemal ajiaS-vilma Seitana qarTveli da ebraeli erebis kulturuli urTierTobebis ganmtkice-

    bis saqmeSi jer kidev maSin, rodesac jemal ajiaSvili israelis saxelmwifos kul-turis sakiTxebSi saqarTve-los despani iyo. man mTeli Tavisi moRvaweoba am ori uZvelesi eris urTierTobas miuZRvna. man ebrauli poe-turi klasikis TargmanebiT gaamdidra qarTuli poezia. igi orive qveynis Rirseuli Svili iyo. gamoCenili sazo-gado moRvawe da gamorCeu-li zneobis adamiani mudam dafasebuli iqneba rogorc saqarTveloSi, aseve israel-Si. CvenTvis Zalian sasiamov-noa, rom saqarTveloSi mis xsovnas Rirseul pativs mi-ageben~, _ ganacxada elCma.

    kolega da megobari aR-mosavleTmcodneobis saswav-lo samecniero institutis xelmZRvanelma goCa jafa-riZem gaixsena: `saqarTvelo-Si, albaT, cota Tu moiZeb-neba adamiani, visac amdeni premia da jildo aqvs miRe-buli. mas bevri saqme dar-Ca dasamTavrebeli. Cveni da momavali Taobebis valia, gavixsenoT da pativi miva-goT mis xsovnas~, _ aRniSna goCa jafariZem.

    mwerali da mTargmneli kidev erTma misma megobarma, cnobilma sportulma komen-tatorma jamlet xuxaSvil-mac gaixsena: `me amayi var, rom wilad mxvda bedniere-ba _ operisa da baletis TeatrSi gamarTul misadmi miZRvnil saiubileo Ro-nisZiebaze qarTuli sazoga-doebisTvis meuwyebina, rom

    jemal ajiaSvili saukunis qarTvel ebraelad dasaxel-da. swored misi damsaxu-rebaa, rom, sul male, qar-Tul-ebraul urTierTobas iuneskos mier kulturuli memkvidreobis statusi mie-niWeba, rac uprecedento SemTxvevad SeiZleba CaiTva-los~, _ ganacxada jamlet xuxaSvilma.

    jemal ajiaSvilis moRva-weobaze da qarTul-ebraul urTierTobebze isaubres saxelmwifo enis departamen-tis Tavmjdomarem giorgi alibegaSvilma, mweralma da mTargmnelma giorgi kakabaZem, Tsu-is profesorebma: inesa merabiSvilma, naira bepievam da sxvebma.

    * * *iubilesadmi miZRvnil

    konferenciaze moxsenebe-bi waikiTxes Tsu-is pro-fesorebma da studentebma. saintereso iyo Tbilisis saxelmwifo universitetis qarTul-osur urTierTo-baTa samecniero-kvleviTi centris xelmZRvanelis nai-ra bepievas moxseneba (`je-mal ajiaSvilis Targmanebi osuridan~).

    `literaturuli ur-TierTobebis erT-erTi um-Tavresi safuZvelia Targma-ni, romelic individualur da saerTo msoflaRqmebs aaxloebs. literaturul Targmans Tavisi xangrZli-vi da saintereso istoria aqvs. SesaZloa, am istoriis nawili iyos saqarTvelo-Si 1974 wels daarsebuli organizacia _ mxatvruli Targmanisa da literatu-rul urTierTobaTa mTa-vari saredaqcio kolegia, mTargmnelTa kolegia, rome-lic aerTianebda sxvadasxva eTnosis mwerlebs, poetebsa da filologebs. SesaniSnavi mTargmneli jemal ajiaSvi-li, romelmac msoflio poe-ziis nimuSebi qarTul enaze Targmna, swored mTargmnel-Ta kolegiaSi muSaobda. Cems moxsenebaSi saubaria jemal ajiaSvilis mier osuri enidan Targmnili osi poe-

    tis, `vefxistyaosnis~ osur enaze mTargmnelis giorgi besTauTis leqsebisa da po-ema `burRustanis~ Sesaxeb, sadac yuradReba gamaxvile-bulia originalisa da na-Targmnis SedarebiT analiz-ze, Targmanis poetur da mxatvrul Taviseburebebze~, _ aRniSna naira bepievam.

    saiubileo RonisZiebebis farglebSi gaimarTa jemal ajiaSvilis wignebis, xel-nawerebisa da piradi fo-toebis gamofena da doku-menturi filmis _ `jemal ajiaSvilis~ Cveneba, ro-melic saarqivo masalebze dayrdnobiT moamzada Tsu-is kino-tele-xelovnebis mi-marTulebis asistent-pro-fesorma nino gelovanma.

    poeturi Targmanis kon-kursSi gamarjvebuli Tsu-is studenti giorgi xul-ordava ki fuladi premiiT dajildovda.

    * * *jemal ajiaSvili daba

    senakSi daibada. Tbilisis saxelmwifo universitetis aRmosavleTmcodneobis fa-kultetis dasrulebis Sem-deg samsaxureobrivi miv-linebiT imyofeboda iranSi. sxvadasxva wlebSi muSaobda saqarTvelos mweralTa kav-SirTan arsebuli mxatvruli Targmanisa da literaturu-li urTierTkavSirebis mTa-var saredaqcio kolegiaSi ufros samecniero redaqto-rad; kiTxulobda leqciebs Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi da ucxo enebis institutSi; iyo Tbilisis saxelmwifo universitetis qarTul-ucxouri litera-turuli urTierTobebis samecniero-kvleviTi labo-ratoriis TanamSromeli, aseve sulxan-saba orbelianis saxelobis saxelmwifo ped-agogiuri institutis aRmo-savleTmcodneobis kaTedris gamge, ebrauli saxalxo uni-versitetis reqtori. jemal ajiaSvili iyo saqarTvelos saxelmwifo sabWos wevri, sami mowvevis saqarTvelos par-lamentis deputati, saqarT-

    velos ebraelTa msoflio kongresis da ebraul TemTa evrokavSiris organizacia-Ta wevri, saqarTvelos Tea-tralur moRvaweTa kavSiris wevri, saqarTvelos mweral-Ta kavSiris wevri.

    jemal ajiaSvilma Targm-na msoflio klasikuri poe-ziis nimuSebi, bibliuri fsalmunebi, andalusieli ebraeli poetebis leqsebi, ZvelberZnuli da sparsuli poeziis nimuSebi da sxva. kote marjaniSvilis saxelo-bis dramatul TeatrSi war-matebiT daidga mis mier na-Targmni karlo gocis poema _ zRapari `cisferi ukune-Ti~ da Cikamacus dramatu-li poema _ `SeyvarebulTa TviTmkvleloba kunZulis zeciur bageze~. qarTvelTa da ebraelTa urTierTobas man miuZRvna istoriuli ese _ `gaiRviZe qnaro!~ _ piesa-monologi, romelic kote maxaraZem dadga erTi msaxiobis TeatrSi. nayo-fieri moRvaweobisTvis igi gaxda saxelmwifo premiis laureati, parizis qarTul-evropuli institutis ilia WavWavaZis saxelobis premiis laureati, ivane maCabelis saxelmwifo premiis laurea-ti, Rirsebis ordenis kava-leri. jemal ajiaSvils ga-daeca ̀ saba~ saukeTeso Targ-manisTvis `varskvlavTa Cr-dilSi maRalTa Tana~. poeti da mwerali 69 wlis asakSi israelSi gardaicvala.

    SurTxia beroSvili

    jemal ajiaSvili

    jamlet xuxaSvili

    okupirebul terito-riebze mcxovrebi 70 axalgazrda skolis-Semdgomi ganaTlebis mo-samzadebel programas Tbi-lisis saxelmwifo universi-tetSi gaivlis. mosamzadebe-li programa 17 aprilidan daiwyeba da 19 ivliss das-ruldeba.

    `Zalian mniSvnelovani proeqti iwyeba. mosamzade-beli programa maT saSuale-bas miscems moemzadon, air-Cion profesia da SemdgomSi SeZlon srulfasovnad is-wavlon arCeuli profesi-iT nebismier akreditebul umaRles saswavlebelSi sa-qarTvelos teritoriaze. daregistrirebul abitu-rientTa naxevarze meti Tsu-Si gaivlis programas, maTi nawili icxovrebs li-

    sis saerTo sacxovrebelSi, sadac mSvenieri pirobebia Seqmnili sacxovreblad, sas-wavlad~, _ aRniSna giorgi SarvaSiZem.

    proeqti iTvaliswinebs saxelmwifos mridan mona-wileTa saswavlo Tu sac-xovrebeli xarjebis srul uzrunvelyofas, rogorc momzadebis periodSi, ase-ve saqarTvelos umaRles saswavleblebSi swavlis gagrZelebis Semdeg.

    saqarTvelos saxelmwi-fo ministris Serigebis da samoqalaqo Tanasworobis sakiTxebSi qeTevan cixelaS-vilis TqmiT, es programa aris kidev erTi konkre-tuli nabiji saqarTvelos ukeTesi momavlisken: `pro-gramam, erTi mxriv, unda gaumartivos im axalgazr-

    debs, romelTac mSobli-ur enaze ganaTlebis miReba SezRuduli aqvT, im ganaT-lebis miReba, romelsac ver axerxeben okupirebul te-ritoriaze da, meore mxriv, umaRles saswavleblebSi moxvedra. programaSi Car-Tuli axalgazrdebi miiRe-ben stipendias 150 laris odenobiT.~

    2019 wels programaze da-registrida 142 msurveli, saidanac 70-ma mosamzadebe-li kursis gavla Tbilisis saxelmwifo universitetSi gadawyvita. abiturientebis umravlesoba _ 68 abitu-rienti galis raionidanaa, 2 ki _ axalgoris raioni-dan. Tsu-Si daregistrire-bulebidan 27 abiturienti mosamzadebeli programis ganmavlobaSi Tsu-is li-

    sis studentTa saerTo sac-xovrebelSi icxovrebs.

    okupirebul terito-riebze mcxovrebi abituri-entebisaTvis gansazRvru-lia samTviani intensiuri mosamzadebeli programa, romelsac uwyveti ganaTle-bis centris abiturientTa mosamzadebeli ganyofileba ganaxorcielebs.

    programis dasrulebis Semdeg abiturientebi Sefa-sebis da gamocdebis erov-nuli centris mier orga-nizebul or gamocdas Ca-abareben: qarTul enasa da

    literaturaSi (romelic sa-valdebuloa proeqtSi mona-wile yvela abiturientisT-vis) da momavali profesiis maprofilebel saganSi.

    programa Serigebisa da samoqalaqo Tanasworobis sakiTxebSi saqarTvelos sa-xelmwifo ministris apara-tis iniciativiT da saqarT-velos ganaTlebis, mecniere-bis, kulturis da sportis saministros mxardaWeriT Tsu-sa da zugdidis SoTa mesxias saxelobis saxelmwi-fo universitetSi xorciel-deba.

    skolisSemdgomi ganaTlebisTvis mosamzadebeli programa saqarTvelos

    okupirebul teritoriebze mcxovrebi abiturientebisTvis

  • Tbilisisuniversiteti

    tsunewspaper @ tsu.ge

    www.tsu.ge

    5

    qarTuli enis dRe wels yvelaze masStaburi RonisZiebebiT aRiniSna. 14 aprils Tbilisis sax-elmwifo universitetSi Tbilisis meriis, sax-elmwifo enis departa-mentisa da xelnawerTa erovnuli centris Tana-organizebiT qarTuli enisadmi miZRvnili kvi-reuli gaixsna. RonisZie-ba xelnawerTa erovnul centrSi daculi iakob gogebaSvilis arqi-vis wardgeniT daiwyo. pirvel korpusSi Tsu-sa da korneli kekeliZis saxelobis xelnawerTa erovnuli centris er-Toblivi gamofena _ `saqarTvelosa da qar-Tuli enis damcveli~ _ gaixsna, dajildovdnen saxelmwifo enis depar-tamentis, Tbilisis me-riisa da saqarTvelos ganaTlebis, mecnierebis, kulturisa da sportis saministros erTobliv konkursSi gamarjvebuli moswavleebi, studen-tebi da maswavleblebi. universitetis pirveli korpusis baRSi Semec-nebiTi instalaciebi, gasarTobi RonisZiebebi gaimarTa, moewyo sabavS-vo kuTxe. damontaJebuli iyo specialuri moni-tori, sadac mnaxvelebs V-XVII saukuneebis qar-Tuli xelnawerebis daT-valiereba SeeZloT.

    qarTuli enis dRisadmi miZRvnili kvireuli Tsu-is reqtoris moadgilem aleq-sandre ciskariZem, saqarT-velos premier-ministrma mamuka baxtaZem, parlamentis ganaTlebis, mecnierebis da kulturis komitetis Tavm-jdomarem mariam jaSma, Se-rigebisa da samoqalaqo Ta-nasworobis sakiTxebSi sa-qarTvelos saxelmwifo mini-strma qeTevan cixelaSvilma, Tbilisis merma kaxa kalaZem da enis departamentis Tavm-jdomarem giorgi alibegaS-vilma gaxsnes.

    saqarTvelos premier-mi-nistrma qarTuli enis gan-viTarebis aucileblobis Taobaze isaubra.

    `Cveni mravalsaukunovani istoria gaxlavT brZola Tavisuflebisa da TviTmyo-fadobis SenarCunebisTvis. 1978 wlis 14 aprili swo-red aseTi TariRia, ro-desac qarTvelma erma qar-Tuli enisa da TviTmyofa-dobis dasacavad erTsulov-neba gamoiCina. qarTuli ena XXI saukuneSic gamowvevebis winaSe dgas _ vgulisxmob misi popularizaciis, ganmt-kicebis saWiroebas da, rac mTavaria, igi ar unda Ca-morCes ganviTarebis temps. ena cocxali organizmia

    da sasicocxlod mniSvne-lovania _ qarTul enaSic aisaxos is terminologia, romelic Tan sdevs samec-niero-teqnikur progress. aucilebelia, rom qarTu-li ena maRal doneze iyos warmodgenili internet-sivrceSi, raTa sazRvarga-reT mcxovreb qarTvelebs saSualeba mieceT _ Svilebs mSobliuri ena dabrkolebis gareSe aswavlon. darwmune-buli var, samoqmedo gegma, romelic saxelmwifo enis departamentma SeimuSava, sa-Sualebas mogvcems yvela da-saxul mizans mokle vadaSi mivaRwioT. amave dros, mivi-ReT gadawyvetileba da zaf-xulidan am mimarTulebiT dafinanseba mniSvnelovnad gaizrdeba. CvenTvis ganaT-leba prioritetuli mimar-Tulebaa, romelic saqarT-velos winaSe arsebuli yve-la gamowvevis damarcxebaSi dagvexmareba,~ _ ganacxada saqarTvelos premier-mini-strma mamuka baxtaZem.

    `SemTxveviTi ar aris, rom qarTuli enis dRis aR-niSvna Tbilisis saxelmwi-fo universitetSi xdeba. 14 aprils swored Tsu-is stu-dentebi da profesor-mas-wavleblebi gaxdnen im didi amaRelvebeli moZraobis mo-Taveebi, ramac enis saxelm-wifoebrivi statusi daicva. CvenTvis es Zalian saamayoa,~ _ aRniSna Tbilisis saxelm-wifo universitetis reqto-ris moadgilem, profesorma aleqsandre ciskariZem.

    saxelmwifo enis departa-mentis Tavmjdomarem qarT-veli eris gansakuTrebulo-bas gausva xazi: ̀ saqarTvelo gamonaklisia, radgan Tvi-Ton erma daawesa qarTuli enis dRe da Zaladobis ga-reSe udides mizans miaRwia. aravis axsovs, rom sakuTa-ri ena aseTi TavganwirviT romelime qveyanas daecvas. minda momaval Taobas vuTx-ra _ isini unda amayobdnen im RirsebiT, romelic wina-prebma moupoves~, _ aRniSna giorgi alibegaSvilma.

    `mecnierebTan da sazoga-doebasTan erTad xelisuf-lebac agrZelebs qarTuli enis dasacavad brZolas~, _ amis Taobaze, qarTuli enis kvireulis gaxsnaze, parla-mentis mecnierebis, ganaTle-bisa da kulturis komite-tis Tavmjdomarem mariam jaSma aRniSna.

    `40 wlis win Cven Sevinar-CuneT qarTuli, rogorc sa-xelmwifo ena da mis dasaca-vad muSaobas ar vwyvetT. am saqmeSi umTavresia Tbili-sis saxelmwifo universite-tis wvlili, saidanac 1978 wlis 14 aprilis moZraoba daiwyo,~ _ ganacxada mariam jaSma.

    * * *erT-erTi mTavari ga-

    mowveva, romlis winaSec dRes qarTuli ena dgas, okupirebul teritoriebze

    mcxovrebi mosaxleobisT-vis saxelmwifo enis Ses-wavlis sakiTxia. aranakleb aqtualuria araqarTule-novani mosaxleobisTvis qarTuli enis Seswavlac, risTvisac ukve ramdenime welia Sesabamisi saganmanaT-leblo programa xorciel-deba. swored programaSi CarTuli moswavleebisa da pedagogebis waxalisebisa da stimulis misacemad Catarda qarTuli enis dRisadmi miZ-Rvnili konkursi.

    `1978 wels Tbilisis sa-xelmwifo universitetsa da Tbilisis quCebSi saprote-sto aqciiT daicves qarTu-li ena, romelic Cveni kul-turis, literaturis, arqi-teqturis, mTlianad saxelm-wifoebriobis sayrdenia. maSin sabWoTa imperiam ver moaxerxa am sayrdenis gamo-cla. is dResac cdilobs okupirebul teritoriebze, qarTul enaze mizanmimar-Tuli SeteviT, rusifika-ciis politikis gatarebas. darwmunebuli var, rom es mcdeloba marcxisTvis aris ganwiruli, iseve, rogorc saukuneebis ganmavlobaSi sxva araerTi Seteva. ar unda movdundeT, qarTul enas sWirdeba dacva, gaZliereba da ganviTareba. Cveni prio-ritetuli amocanaa, rom sa-qarTvelos yvela moqalaqe, ganurCevlad eTnosisa da religiisa, saxelmwifo enas flobdes,~ _ ganacxada qe-Tevan cixelaSvilma.

    * * *saxelmwifo enis depar-

    tamentis, Tbilisis meriisa da saqarTvelos ganaTlebis, mecnierebis, kulturisa da sportis saministros orga-nizebiT qarTuli enis dRes

    ramdenime konkursi mieZRvna araqarTulenovani skolis moswavleebisTvis, maTi qar-Tuli enis pedagogebisTvis, qarTulenovani skolebis moswavleebisa da bakalava-riatis safexuris studente-bisTvis (mTlianobaSi 300-ze meti konkursanti mona-wileobda). gamarjvebulebs fuladi jildo da wignebi gadaecaT.

    `gvindoda, qarTuli enis maswavleblebis wvlili dag-vefasebina. mogexsenebaT, ra mniSvneloba aqvs qarTulis swavlebas araqarTulenova-ni mosaxleobisTvis. eTniku-rad araqarTveli moswavlee-bisTvis ki konkursi _ `Cemi pirveli qarTuli teqsti~ CavatareT. imdenad kargi na-muSevrebi miviReT, rom sa-prizo adgilebis damateba mogviwia,~ _ ganacxada sa-xelmwifo enis departamentis samecniero da saganmanaT-leblo programebis samsaxu-ris ufrosma, Tsu-is profe-sorma TinaTin bolqvaZem.

    skolebSi `deda enis~ dabrunebis Sesaxeb

    Tbilisis saxelmwifo universitetSi, qarTuli enis kvireulis gaxsnaze, sa-jaro skolebSi `deda enis~ dabrunebis Sesaxeb gana-cxada saqarTvelos parla-mentis wevrma zaza gabuni-am. misi gancxadebiT, `deda enis~ skolebSi dabrune-bisTvis sakanonmdeblo da samarTlebrivi garantiebi ukve Seqmnilia.

    `es aris umniSvnelovane-si gadawyvetileba, radgan `deda ena~, rogorc msoflio kulturuli memkvidreobis Zegli, formalur saganma-

    naTleblo process ofi-cialurad ubrundeba. es kanonis doneze mowesrige-buli gadawyvetilebaa da momavalSi veraviTari poli-tika am nabijs ver Secvlis. moxaruli var, rom saqarT-velos umaRlesma sakanonmde-blo organom moaxerxa da 2019 wels, deda enis dRes, Cveni sazogadoeba sakanon-mdeblo doneze mowesrige-buli am umniSvnelovanesi gadawyvetilebiT xvdeba,~ _ ganacxada zaza gabuniam.

    gamofena _ `1978 wlis 14 aprilis

    qronologia saarqivo masalebis mixedviT~

    1978 wlis 14 aprilis amsaxveli audio, video an foto-masala Semonaxuli ar aris. erTaderTi doku-menturi wyaro werilobiTi saxiT Semonaxuli sxvadasx-va werilebi, Canawerebi da gancxadebebia, romelTa ga-mofenac Tbilisis saxelmwi-fo universitetSi qarTuli enis kvireulis farglebSi moewyo. gamofena _ `1978 wlis 14 aprilis qrono-logia saarqivo masalebis mixedviT~ saxelmwifo enis departamentis, Tbilisis meriisa da saqarTvelos ga-naTlebis, mecnierebis, kul-turisa da sportis samini-stros organizebiT moewyo. 15 Tematur banerze 1978 wlis 14 aprilTan dakavSi-rebuli movlenebi ganTavs-da.

    `mocemulia ZiriTa-di informacia, Tu rogor icavdnen studentebi, mecnie-rebi da sazogadoebis war-momadgenlebi qarTuli enis saxelmwifoebriv statuss TbilisSi, aWarasa da afxa-zeTSi. am banerebze warmod-genilia teqstebi, saarqivo dokumentebi Sinagan saqmeTa saministros arqividan; in-dividualuri da jgufuri werilebi admianebisa, rom-lebic aprotestebdnen kon-stituciis axal proeqts~, _ gviTxra gamofenis orga-nizatorma, filologma ana baqaniZem.

    qarTuli enis kvireulis gaxsnis dRe 14 aprils niaz diasamiZis da jguf `33a~-s koncertiT dasrulda.

    qarTuli enis kvireuli14-22 aprili, 2019

    qarTuli enis kvireulis gaxsnis ceremonianato obolaZe

  • Tbilisis universiteti

    tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

    6

    `gamofena _ `bur-ji erovnebisa~ ara marto Tbili-sis saxelmwifo universite-tisTvis, Cveni erisTvisac umniSvnelovanesi gamofenaa, radgan aq aris warmodge-nili Cveni istoriis, Cveni kulturis uZvirfasesi na-wili~, _ ase Seafases iva-ne javaxiSvilis saxelo-bis Tbilisis saxelmwifo universitetSi, dedaenis dResTan dakavSirebiT, 16 aprils gaxsnili gamofena _ `burji erovnebisa~.

    gamofenis eqsponatebs Soris gamorCeulia gviani Sua saukuneebis unikaluri xelnaweri _ gelaTis gula-ni (XI-XV saukune). aseve aR-saniSnavia Tbilisis saxelm-wifo universitetSi dacu-li pirveli disertacia _ akaki SaniZis `subieqturi prefiqsi meore pirisa da obieqturi prefiqsi mesa-me pirisa qarTul zmnebSi~ (1920 w.), universitetis kursdamTavrebulTagan pir-veli daculi disertacia _ arnold Ciqobavas `martivi winadadeba qarTulSi~. mnax-velTa gansakuTrebuli inte-resi gamoiwvia 1978 wels mi-saRebi saqarTvelos sabWoTa socialisturi respublikis konstituciis varianteb-ma, maT Soris im proeqtma, romelmac qarTuli sazo-gadoebis sayovelTao aRS-

    foTeba gamoiwvia. aqve iyo wamodgenili ucxoel qarT-velologTa naSromebi da qarTuli enis SeswavlasTan dakavSirebuli wignebi.

    RonisZiebas Tsu-is vice-reqtori aleqsandre ciska-riZe, enis saxelmwifo de-

    partamentis xelmZRvaneli giorgi alibegaSvili, Tsu-is humanitarul mecniereba-Ta fakultetis dekani nana gafrindaSvili, studentebi, profesorebi da stumrebi eswrebodnen.

    `simboluria, rom enis

    kvireuli imarTeba Tbi-lisis saxelmwifo uni-versitetSi, radgan swo-red aq gaRvivda is muxti protestisa, romelmac sa-bolood migviyvana Cveni enis, eris gamarjvebasTan. gamofenaze warmodgenilia Zalian saintereso eqspozi-cia, maT Soris, is masalebi, romelic mWidrod aris da-kavSirebuli rogorc uni-versitetis, ise qarTuli saxelmwifos istoriasTan. qarTuli enis dRes tradi-ciulad vzeimobTB univer-sitetSi da momavalSic ase gagrZeldeba,~ _ aRniSna Tsu-is vice-reqtorma aleq-sandre ciskariZem.

    Tsu-is biblioTekis sa-cavebidan gamoifina iSviaTi wignebi, romlebic aCveneben qarTuli enisadmi Cveni mec-nierebis damokidebulebas. gamofenas `burji erovne-

    bisa~ davarqviT. aq warmod-genilia cnobil enaTmec-nierTa, aseve, ucxoel qarT-velologTa naSromebic, romlebic asaxaven Cveni enis siRrmes, mravalferovnebasa da simdidres. Cven aq pirve-lad gamovfineT gviani Sua saukuneebis unikaluri xel-naweri _ gelaTis gulani da ganvacxadeT, rom viwyebT mis restavracias, romelic ramdenime Tve gagrZeldeba. Semdeg, humanitarul mecnie-rebaTa fakultetis mkvle-vrebTan erTad, moxdeba misi teqstologiuri kvleva,~ _ ganacxada Tsu-is biblio-Tekis xelmZRvanelma zurab gaiparaSvilma.

    gamofenis organizatori gaxldaT Tsu-is biblioTe-ka. RonisZieba, romelic 22 aprilamde gagrZelda, qar-Tuli enis kvireulis farg-lebSi gaimarTa.

    gamofena _ `burji erovnebisa~

    rusTavelis erovnuli samecniero fondisam mniSvnelovan axal konkurss iwyebs

    qarTuli enis kvireu-lis farglebSi SoTa rusTavelis erov-nulma samecniero fondma 16 aprils prezentacia _ `erovnuli samecniero fon-di da qarTvelologiuri kvlevebi~ _ warmoadgina.

    prezentaciaze fondis misiisa da miznebis warmod-genis Semdgom iTqva, rom rusTavelis erovnulma sa-mecniero fondma araerTi RonisZieba miuZRvna kerZo seqtoris dainteresebas sa-mecniero kvlevebiT, raTa investiciebi moezida, Tumca es mcdeloba, jerjerobiT, warumatebeli aRmoCnda.

    `SarSan, gamoyenebiTi kv-levebis saxelmwifo sagran-to konkursSi, faqtobrivad, vaiZuleT mkvlevrebi, rom ramenairad biznes-seqtors dakavSirebodnen da maTTan erTad, konsorciumis saxiT, warmoedginaT saproeqto ganacxadebi, magram arc es gamovida. unda iTqvas, rom gamoyenebiTi kvlevebisTvis gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs biznes-seqtoris dafin-ansebas. Cven Zalisxmevas ar viSurebT, magram, jerjero-biT, karg perspeqtivebs ver vxedavT~, _ aRniSna fondis generaluri direqtoris moadgilem nino gaCeCilaZem.

    fondi afinansebs samec-niero kvlevebs, saerTaSori-

    so mobilobebsa da kvleviT staJirebas, saerTaSorio TanamSromlobas, saerTaSo-riso samecniero bazebsa da saerTaSoriso samecniero infrastruqturaze wvdo-mas (magaliTad, ELSEVIER-is produqtebiT sargeblobas, cernis da dubnas gadasaxa-dis gadaxdas da a.S), aseve ixdis `horizont 2020~-Si sawevro gadasaxadsac.

    rac Seexeba saqarTvelos Semswavlel mecnierebebsa da qarTvelologiur kvlevebs, rogorc fondis generalu-ri direqtoris moadgilem aRniSna, rusTavelis ero-vnuli fondi operirebs evrostatis (EUROSTAT) klasifikatoriT, romelic evropis umetesi qveynebisT-vis standartia. es moicavs sabunebismetyvelo mecnie-rebebs, inJineriasa da te-qnologiebs, medicinisa da

    janmrTelobis mecnierebebs, agrarul mecnierebebs, so-cialur mecnierebebs, huma-nitarul mecnierebebs: isto-ria, arqeologia, enebi, li-teratura, xelovneba da sxva. fondma klasifikatorSic Seitana Tavisi wvlili _ daamata meSvide mimarTule-ba: saqarTvelos Semswavleli mecniereba da dafinansebisT-vis calke finansuri kalaTa gamoyo, romelic dReisaT-vis, wina wlebis valdebule-bebis CaTvliT, 32 milionia. rac Seexeba gasacem/Tavi-sufal Tanxas, rogorc nino gaCeCilaZem aRniSna, is mxo-lod 7-8 milions Seadgens.

    `Cven aseve gvaqvs konkur-sebisa da programebis spe-cialuri paketi, romels-ac vuwodebT saqarTvelos Semswavleli mecnierebebis programebs. upirveles yov-lisa, es gaxlavT saqarT-velosa da mis farglebs gareT arsebuli qarTuli sulieri da materialuri memkvidreobis samecniero kvlevebis saxelmwifo sa-granto konkursi, romelic 2009 wlidan mimdinareobs da or weliwadSi erTxel cxaddeba. aq moiazreba qar-Tuli enis Semswavleli mec-nierebebis programa evro-pul universitetebSi, rasac qalbatonma marina CitaSvil-ma Cauyara safuZveli. misi TaosnobiT daiwyo es pro-grama oqsfordis univer-sitetTanac. Sedegad, 2015 wlidan vafinansebdiT or

    axalgazrda mecniers, rome-lic mivlinebuli iqneboda oqsfordis universitetSi da kvlevas ganaxorcielebda oqsfordis universitetis bazaze. 2018 wlidan kon-kursi modificirda da sami axalgazrda mecnieris dafi-nanseba SevZeliT. kvotire-bis mixedviT, dafinansdeba erTi axalgazrda humani-tarul mecnierebebSi, meore _ socialur da politikur mecnierebebSi, xolo mesa-me dafinanseba gamoyofilia oliver da marjori uor-dropebis kvlevaze, romel-zec did imedebs vamyarebT~, _ ganacxada nino gaCeCi-laZem.

    garda am programisa, Tsu-is 100 wlisTavTan da-kavSirebiT, 2018 wels xeli moewera Tsu-s, saqarTve-los ganaTlebis, mecniere-bis, kulturisa da sportis saministros, rusTavelis erovnul samecniero fondsa da 7 evropul universitets Soris SeTanxmebas, romlis farglebSic, axalgazrda mecnierebi am universite-tebSi SeZleben kvlevebze muSaobas. nino gaCeCilaZis TqmiT, es aris Zalian mniSv-nelovani programa, rad-gan axalgazrda mecnieri/mkvlevari erTi an ori se-mestriT finansdeba. garda kvlevisa, mas sagranto xel-SekrulebiT eqneba valde-buleba, rom qarTuli enis Sesaxeb iq waikiTxos leq-ciebi, riTac qarTuli enisa

    da kulturis populariza-ciac moxdeba. am grantebSi eqskluzivi eZleva Tbilisis saxelmwifo universitets.

    prezentaciaze aRiniS-na, rom 2019 wlidan iwyeba sami mniSvnelovani axali konkursi, romelTagan erTi kavkasiologiis, meore _ saqarTvelos okupirebuli teritoriebis, xolo mesame _ sazRvrispira regionebis kvleviTi proeqtebis xelSe-wyobis mizniT gaicema. `Cven Zalian xSirad gvxvdeba ga-dawerili, damaxinjebuli istoria: magaliTad, saz-Rvris piras arsebul Zegl-ze amboben, rom Turquli iyo, an somxuri iyo da sxva. Cven ar gvaqvs saSualeba _ amas davupirispiroT mra-valricxovani samecniero gamocemebi da kvlevebi, ra-sac Zalian ganicdian Cveni mecnierebi. amisTvis Seiqmna es sami konkursi, romelic xels Seuwyobs didi xnis ocnebis _ saqarTvelos, rogorc kavkasiologiis `habad~ gadaqcevis ideis ganxorcielebas. pirveli konkursi welsve gamocxad-deba~, _ aRniSna nino gaCe-CilaZem da dasZina, rom am konkursebis Sedegad ram-denime weliwadSi gveqneba masala, rom yovlad usin-diso gamocemebsa da samec-niero produqcias, romels-ac gvipirispireben xolme sxvadasxva gamofenebze, maT Soris frankfurtSic, saTa-nado pasuxi gaeces.

    maia toraZe

    nino gaCeCilaZe

    Tamar dadiani

    gelaTis gulani

  • Tbilisisuniversiteti

    tsunewspaper @ tsu.ge

    www.tsu.ge

    7saxelmwifo enobrivi politika

    Tsu-Si saxelmwifo enis de-partamentma warmoadgina prezentacia Temaze _ `sa-xelmwifo enis departamenti da saxelmwifo enobrivi politika~. saxelmwifo enis departamentis xe-lmZRvanelis giorgi alibegaSvilis gancxadebiT, qarTuli enis statu-sis ganmtkicebisa da gaZlierebis problemebi, rac gasul wlebSi iyo, dRes sul sxva formiT warmoCin-da. `saxelmwifo enis departamen-ti kidev ufro gaaaqtiurebs Tavis saqmianobas da izrunebs qarTuli enis saxelmwifoebrivi statusis gamyarebaze. am mizniT saxelmwifo enis departamentma daiwyo Zalian mniSvnelovan dokumentze muSaoba _ es aris enis erTiani saxelmwi-fo programa, anu enobrivi poli-tikis saxelmwifo strategia. misi mTavari aqcentia _ Tu ra mimar-TulebiT unda viaroT, raTa Cveni mizani warmatebiT Sesruldes. sa-xelmwifo enis departamentTan mu-Saobs eqspertTa komisia, romlis SemadgenlobaSi Sedis yvela Taobis enaTmecnieri. enobrivi problemebis mogvarebis erT-erTi efeqtiani gza cnobierebis amaRlebaa da saWiroa, am mimarTulebiT socialuri kampa-niac daigegmos. departamenti, aseve, muSaobs Sesabamisi samarTlebrivi instrumentebis srulyofaze. CvenT-vis Zalian mniSvnelovania saqarTve-los premier-ministris Tanadgoma, rac man saxelmwifo enis departamen-tis mimarT gamoxata 2019 wlis 14 aprils Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi warmoTqmul sityvaSi,~ _ aRniSna giorgi alibegaSvilma.

    prezentaciaze saxelmwifo enis departamentis funqcionirebis ze-damxedvelobis samsaxuris ufros-ma marina beriZem saxelmwifo enis departamentis mier momzadebuli saxelmwifo enis erTiani programa warmoadgina.

    saxelmwifo enis erTiani pro-grama aris saxelmwifo enis funq-cionirebis, ganviTarebis, teqnolo-giuri uzrunvelyofis, normaliza-ciisa da standartizaciis, qarTve-luri enobrivi mravalferovnebis dacvisa da SenarCunebis ZiriTad mi-marTulebaTa ganmsazRvreli erTia-ni dokumenti, romelsac SeimuSavebs saxelmwifo enis eqspertTa komisia da, saxelmwifo enis departamentis wardginebiT, amtkicebs saqarTve-los mTavroba. programa gankuTv-nilia grZelvadiani moqmedebisT-vis da dafuZnebulia saxelmwifos enobriv politikaze, romelic iT-valiswinebs dargis specialistebisa da farTo saeqsperto sazogadoebis rekomendaciebsa Tu daskvnebs.

    `programas unda daefuZnos qar-Tuli enis srulfasovani funqcio-nireba sazogadoebrivi cxovrebis yvela sferoSi; programam unda gazardos misi, rogorc saqarTve-los mosaxleobis gamaerTianeblis roli; man unda uzrunvelyos qar-Tuli da afxazuri enebis dacva, ganviTareba, teqnologiuri mxar-daWera da fundamenturi kvleva; amasTan, man unda Seqmnas yvela pi-roba qarTveluri enobrivi mra-valferovnebis SesanarCuneblad da xeli Seuwyos saqarTvelos enobriv umciresobebs sakuTari enis Seswav-lasa da ganviTarebaSi,~ _ aRniS-na marina beriZem. misi TqmiT, sa-qarTvelos mTavrobis xelSewyobiT Seiqmneba sakoordinacio sabWo da makoordinirebeli samdivno, rome-lic programiT dasaxuli miznebis Sesrulebas uzrunvelyofs. amJamad aqtiurad mimdinareobs muSaoba

    struqturis CarCosa da saorgani-zacio ierarqiis Seqmnaze.

    enobriv politikasa da araqar-Tulenovani mosaxleobisaTvis enis swavlebis mniSvnelobaze saubriT daiwyo Tavisi prezentacia saxelm-wifo enis departamentis samecnie-ro da saganmanaTleblo programe-bis samsaxuris ufrosma, Tsu-is profesorma TinaTin bolqvaZem. man imsjela saxelmwifo enis Sesaxeb ka-nonSi enaTa ierarqiazec. `saxelm-wifo enisa da umciresobaTa enebis funqciebze, nebismieri saxelmwifos enobriv politikaze warmodgena gveqmneba imis mixedviT, saxelmwifo biujetis ra nawili ixarjeba qvey-nis enobrivi problemebis mosagva-reblad. amJamad saqarTvelos bi-ujetSi aris specialuri programa, romelic araqarTulenovani mosax-leobisTvis qarTuli enis swavlebas isaxavs miznad. faqtia, rom saxelm-wifo enis gaZlierebas, misi konsti-tuciuri statusis dacvasa da popu-larizebas mxolod es programa ar hyofnis. `saxelmwifo enis Sesaxeb~ kanonma Cveni qveynis yvela moqala-qis interesebi unda asaxos, daicvas da daakmayofilos maTi moTxovne-bi. amitom kargad unda CavixedoT `saxelmwifo enis Sesaxeb~ kanonSi. magaliTad, im municipalitetSi, sa-dac erovnuli umciresobis warmo-madgenlebi kompaqturad cxovroben, adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebs uflebamisileba aqvT _ daadginon gansxvavebuli wesi ero-vnuli umciresobis enaze wardge-nili gancxadebis, saCivris, masze gacemuli pasuxis Targmnis Sesaxeb. magram, kanonis mixedviT, sruliad gaugebaria im umciresobis warmo-madgenlebis mdgomareoba, vinc kom-paqturad dasaxlebul adgilebSi ar cxovrobs~, _ ambobs TinaTin bolqvaZe. man specialurad imsjela, rogor asaxavs saqarTveloSi enaTa ierarqias saxelmwifo enis kano-ni da kanonis romeli Canawerebis gaumjobeseba sjobs am mimarTule-

    biT. kerZod, man yuradReba gaamax-vila saqarTvelos skolebSi enebis swavlebis da am enebze Seqmnili sa-xelmZRvaneloebis sakiTxzec.

    profesorma TinaTin bolqvaZem agreTve isaubra saxelmwifo enis departamentis eqspertTa komisiis muSaobaze. eqspertTa komisiam erTi wlis ganmavlobaSi ramdenime mniSv-nelovani gadawyvetileba miiRo. `komisiam ganixila da saxelmwifo enis departamentma saqarTvelos mTavrobas dasamtkiceblad warud-gina litvis avTenturi saxelis _ lietuvas _ miReba am qveynis ofi-cialur dasaxelebad. es saqarTve-los mxridan iyo sapasuxo nabiji lietuvas mier saqarTvelos avTen-turi saxelis SemoRebaze lietuvur enaSi. amas garda, eqspertTa komi-siam specialurad imuSava qarTuli enis bgeriTi sistemis laTinurad transliteraciis, inglisuri enis bgeriTi sistemis qarTulad trans-literaciis ganaxlebuli da Sevse-buli, agreTve iaponuri da Cinuri enebis qarTulad transliteraciis wesebsa da qarTuli enis flo-bis doneTa zogad standartebze. eqspertTa komisiis gadawyvetilebis safuZvelze Seqmnili dokumentebi saxelmwifo enis departamentma gaug-zavna saqarTvelos mTavrobas da-samtkiceblad. momzadda da gamoica saxelmwifo enis departamentis pir-veli biuleteni _ `gavrcelebul enobriv SecdomaTa leqsikoni~.

    dawyebulia muSaoba iusticiis saministrosTan sakuTari saxelebis swori qarTuli da inglisurenovani dawerilobis bazebis Sesaqmnelad. aq mivadeqiT mtkivneul sakiTxs: Tu 2011 wlis dekembridan dabadebuli adamianis saxeli ar aris xmovanfu-Ziani, mis saxels pasportSi emate-ba saxelobiTi brunvis niSani _i, romelic Semdeg gadahyveba yvela dokumentSi, rac arRvevs qarTuli saliteraturo enis normebs. maga-liTad, pasportSi aris Canaweri `Tamari gogsaZe~ da am Canawerze

    dayrdnobiT, magaliTad, diplom-Si iwereba: `diplomi mieca Tamari gogsaZes~ _ es qarTuli enis norme-bis mixedviT Seuwynarebelia! ram gamoiwvia kanonSi cvlileba, es ver davadgineT, magram piradobis mow-mobasa da pasportSi gvaris win sa-xelobiTi brunvis niSani saxels ar unda erTvodes. am muxlis aRdgena kanonSi aucilebelia. Sesabamis sa-xelmwifo struqturebTan vmuSaobT am xarvezis gamosasworeblad,~ _ aRniSna profesorma TinaTin bol-qvaZem, romelmac yuradReba Tbili-sis quCebis saxelebis daweriloba-zec gaamaxvila.

    `meore sakiTxia Tbilisis quCe-bis dawerilobis inglisuri Targ-manebis unificirebuli baza, rome-lic eqspertTa komisiis daskvnis sa-fuZvelze unda waredginos Tbili-sis merias. amasTan erTad SemuSavda principebi, romlebic safuZvlad udevs amgvar unificias da saval-debuloa qveynis mTel teritoriaze gasavrceleblad,~ _ aRniSna enaT-mecnierma TinaTin bolqvaZem. man abrebTan dakavSirebul sakiTxebzec isaubra: `momzadda cvlilebebi `sa-xelmwifo enisa~ da `reklamis Se-saxeb~ saqarTvelos kanonebis har-monizaciisaTvis. reklamis kanoni transliteracias saocari formiT iTxovs: sityvaSi grafikuli niSne-bis raodenoba qarTul warweraSi unda emTxveodes im enidan gadmota-nili niSnebis raodenobas, romel-zec es warweraa gakeTebuli. es ki absurdia! abrebze daSvebuli Sec-domebis mozrdili nawili swored reklamis kanonis SesrulebiT aris gamowveuli. kanonmdeblobis Tan-axmad, saqarTvelos mTel terito-riaze abraze warwera Sesrulebuli unda iyos saxelmwifo enaze, xolo, survilis SemTxvevaSi, igi SeiZleba Sesruldes, agreTve, ucxour enaze. amasTan, ucxourenovani warwera zo-miT ar unda aRematebodes saxelm-wifo enaze Sesrulebul warweras. problemis mogvarebis erT-erTi efeqtiani gza, sakanonmdeblo cvli-lebebTan erTad, sazogadoebis cno-bierebis amaRlebaa,~ _ ganacxada profesorma TinaTin bolqvaZem. man sainteresod isaubra axali barba-rizmebis Sesaxeb, romlebic, SesaZ-loa, qarTuli enis nawilad iqcnen. Zalian mniSvnelovania satelevizio propaganda qarTulis konstituci-uri statusis dacvisa da popula-rizaciisTvis. am mizniT gamoyofi-lia oTxi mimarTuleba, magram mxo-lod saqarTvelos sapatriarqos te-levizia gamoexmaura am wamowyebas. sxva televiziebidan jer mxardaWera ar Cans.

    da bolos, profesorma yurad-Reba gaamaxvila saxelmwifo enis departamentis miznebze, romelic iTvaliswinebs enobrivi politi-kis erTiani strategiis Seqmnas da mis wardgenas saqarTvelos mTavro-bisTvis dasamtkiceblad. uaxloesi miznebi ki aseTia: okupirebuli te-ritoriebis lingvisturi dokumen-tireba, onomastikuri leqsikonisa da lingvisturi rukebis Sedgena, qarTulis, rogorc meore enis, di-stanciuri swavlebis kursisa da afxazuri enis distanciuri swavle-bis kursis Seqmna.

    rogorc enaTmecnierma TinaTin bolqvaZem aRniSna, saxelmwifo enis departamenti erTiani enobrivi po-litikis strategiis dokumentis Se-saqmnelad gaagrZelebs rogorc sa-muSao Sexvedrebs, aseve sajaro gan-xilvebs sxvadasxva organizaciebTan erTad da xels Seuwyobs rogorc axal sakanonmdeblo iniciativebs, aseve arsebuli kanonmdeblobis aRs-rulebas saxelmwifo enis dasacavad.

    Tamar dadiani

  • Tbilisis universiteti

    tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

    8

    16 aprils Tbili-sis saxelmwifo universitetSi, qarTuli enis dRisadmi miZRvnili kvireulis farglebSi, profesori Tedo uTurgaiZe gaixsenes. RonisZiebis iniciatori Tsu-is humanitarul mec-nierebaTa fakultetis qarTuli enis saswavlo-samecniero instituti gaxldaT, romelsac pro-fesor Tedo uTurgaiZis ojaxma biblioTekis mcire nawili gadasca.

    RonisZiebas humanitarul mecnierebaTa fakultetidan da arnold Ciqobavas saxe-lobis enaTmecnierebis insti-tutidan eswrebodnen Tedo uTurgaiZis kolegebi, romel-Ta umravlesoba Tavis droze batoni Tedos studenti iyo. `erTi weli gavida mas Semdeg, rac batoni Tedo Cven Soris aRar aris da Cven gadavwyvi-teT _ gagvexsenebina igi swo-red enis kvireulis dReebSi, radgan Tedo uTurgaiZe WeS-maritad mSobliuri enis ama-gdari da moamage gaxldaT. am dResTan dakavSirebiT qarTu-li enis institutSi moewyo batoni Tedos kuTxe, ojaxis wevrebma gadmogvces fotos-uraTebi da damswre sazoga-doebas warvudgenT fotoebSi gacocxlebul batoni Tedos cxovrebis mniSvnelovan epi-zodebs; SevecdebiT, yovelT-vis gavixsenoT Cveni maswavle-beli, romelic mudam CvenTan iqneba. igi qarTuli enaTmec-nierebis TvalsaCino warmo-

    madgeneli iyo, romelic 2018 wels 90 wlis asakSi gar-daicvala~, _ aRniSna Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fa-kultetis qarTuli enis sasa-wavlo-samecniero institutis xelmZRvanelma, profesorma ramaz qurdaZem.

    warmodgenili fotos-uraTebi sxvadasxva dros iyo gadaRebuli eqspediciebsa da RonisZiebebze. profesor-ma ramaz qurdaZem yuradReba gaamaxvila erT-erT fotoze, romelzec 2013 wels batoni Tedos ivane javaxiSvilis med-liT dajildoebaa aRbeWdili. batoni ramazis TqmiT, Tedo uTurgaiZem es jildo Zalian did aRiarebad CaTvala, rad-gan didi ivane javaxiSvilis saxelsa da mSobliur univer-sitets ukavSirdeboda. uni-kalurma fotomasalam damswre sazogadoebas, gansakuTrebiT ki batoni Tedos kolegebs, ki-dev erTxel gaaxsena is rTuli da saintereso gza, romelic Rirseulad ganvlo batonma Tedo uTurgaiZem.

    `cnobilia, rom akaki Sa-niZesa da arnold Ciqobavas Soris raRac etapze daZa-buli urTierToba iyo, rac qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis principebze mu-Saobam kidev ufro gaamwvava. Tedo uTurgaiZe iyo akademi-kos akaki SaniZis aspiranti, Tumca, universitetis das-rulebis Semdeg enaTmecnie-rebis institutSi muSaobda, romelsac arnold Ciqobava xelmZRvanelobda. miuxedavad didi mecnierebis erTmaneTTan uTanxmoebisa, batoni Tedo

    orivesTan gansakuTrebulad karg urTierTobas inarCuneb-da, rasac yvela ver axerxebs. amaSi mdgomareobda batoni Tedos unikaluroba~, _ ase ixsenebs kolegas profesori giorgi gogolaSvili.

    akademikosma avTandil ara-bulma Tavis sityvaSi xazgas-miT aRniSna, rom batoni Tedo yvelasTvis samagaliTo mecnie-ri gaxldaT, radgan is araso-des Cerdeboda erT adgilze: `batoni Tedosgan mxolod cocxali azrebi maxsendeba. igi mudmivad axalgazrda iyo da yovelTvis siaxles sTava-zobda studentebs. yvelaze Rirebuli ki isaa, rom mecnie-ruli polemika misTvis aras-dros xdeboda piradi kon-fliqtis sagani~, _ Tqva man.

    Tedo uTurgaiZe 200-ze meti samecniero naSromis, maT Soris 10 monografiis avto-ri, mravali respublikuri da

    saerTaSoriso simpoziumisa Tu konferenciis monawi-le gaxldaT. igi cxovrebis bolo wuTamde aqtiur samec-niero da pedagogiur saqmi-anobas eweoda. mecnieris ma-gidaze darCa dausrulebeli wigni, romlis xelnawerebi mecnieris Svilebma batoni Tedos mowafeebs gadasces. `Cven varT batoni Tedos mos-wavleebi. igi Cemi samecniero xelmZRvanelic iyo. bolo pe-riodSi, daaxloebiT 20 wlis ganmavlobaSi, erTad vmuSaob-diT enis modelirebis sakiT-xebze. ojaxis wevrebTan erT-ad, Cven aRmovaCineT patara folianti, romelsac `samwer-lobo enis gramatikis isto-ria~ aweria. misma Svilebma xelnawerebi gadmogvces, ris Semdegac me da lali ezugbai-am, romelic aseve misi mowa-fe gaxlavT, am wignze muSaoba daviwyeT. vinaidan baton Te-

    dos naSromi bolomde dasru-lebeli ar hqonda, Cven Tavs imis ufleba ver miveciT, rom wignisTvis is saxeli dagver-qmia, rac saqaRaldes aweria; amitom davarqviT `samwerlo-bo enis gramatikis sakiTxebi~, _ gviTxra profesorma mari-am manjgalaZem.

    rogorc aRiniSna, wignSi danarTis saxiT Seva yvela is Canaweri, romlebic keTdebo-da enis modelirebis asocia-ciis sxdomebze. Tedo uTur-gaiZis bolodroindeli naS-romi iqneba kidev erTi siax-le qarTuli enaTmecnieruli sazogadoebisTvis. wigni male gamoicema, xolo prezentacia batoni Tedos dabadebis dRes _ 17 ivniss igegmeba.

    liana marqarianiTsu-is socialur da

    politikur mecnierebaTa fakultetis studenti

    ra cvlilebebs ganic-dis ena Ƒ am kiTx-vaze pasuxs Tsu-eli axalgazrda mkvlevrebi gamocdil xelmZRvanel-mecnierebTan erTad yovel wels aqtiurad eZeben, pouloben, Semdeg ki gan-vlil gzasa da Sedegebze akademiur sivrceSi gviam-boben. am mxriv gamonakli-si arc 2018 weli yofila.

    15 aprils Tsu pirvel korpusSi studenturi eqspe-diciis masalebis prezentacia gaimarTa. `svaneTi da samegre-lo _ 2018~ _ am saxelwode-biT Tsu-is humanitarul mec-nierebaTa fakultetis qarTu-li enis saswavlo-samecniero institutis profesorebma da `qarTuli filologiis~ mi-marTulebis studentebma, qar-Tuli enis kvireulis farg-lebSi, auditorias gasuli wlis eqspediciis masalebi gaacnes.

    `humanitarul mecniere-baTa fakultetis qarTuli enis institutis organize-biT yovelwliurad tardeba eqspediciebi samegrelosa da svaneTSi, aseve im regionebSi, sadac qarTuli enis diale-qtebis Seswavlaa SesaZlebe-li~, _ aRniSnavs qarTuli enis institutis xelmZRvane-li, profesori ramaz qurda-Ze. proeqtSi yovelwliurad samive akademiuri safexuris, daaxloebiT, 6-dan 10-mde stu-denti erTveba. ramaz qurda-Zis TqmiT, is, rasac studen-tebi uSualod adgilze ecno-bian, ufro TvalsaCinos xdis maT mier Seswavlil enobriv sakiTxebs. `daintereseba ad-gilobrivi mosaxlebisganac igrZnoba. didi enTuziazmiT gvxvdebian. maTi daxmarebis

    gareSe muSaoba Zalian gagvi-Wirdeboda~, _ aRniSnavs in-stitutis xelmZRvaneli.

    am eqspediciebs, romlebic, saSualod, 10-12 dRes grZel-deba, humanitarul mecniere-baTa fakulteti afinansebs. proeqtSi monawileobisTvis studentebs xelmZRvanelebi maTi akademiuri moswrebisa da sakvlevi sakiTxisadmi in-teresis mixedviT arCeven.

    regionSi Casuli jgufi bunebriv situaciaSi akvirde-ba adgilobrivi mosaxleobis zepirmetyvelebas: iweren le-qsebs, legendebs, Selocveb-sa da gamocanebs. studentebs eZlevaT saSualeba universi-tetSi miRebuli Teoriuli codna Seamowmon da praqti-kulad gaamyaron.

    humanitarul mecniereba-Ta fakultetis asocirebuli profesori qeTevan margiani ukve mexuTe welia svaneTis eqspedicias xelmZRvanelobs. rogorc Tavad ambobs, `swo-red am eqspediciis Semdeg wy-veten studentebi _ gaagrZe-lon muSaoba qarTvelologia-Si da mecnierebaSi wavidnen~. qalbatoni qeTevani aRniSnavs, rom `qarTveluri enebi (qar-Tuli, svanuri, megruli da lazuri) daarsebis dRidan iswavleba universitetSi. es faqti didi mniSvnelobis mqonea. am enebis swavleba fu-Zeenis rekonstruqciiskenaa mimarTuli. es yvelaferi xde-ba qarTul enasTan mimarTe-biT. svanurs inovaciuroba da arqauloba erTdroulad axasiaTebs. Zalian xSirad mas gavyavarT Zveli qarTuli mo-nacemebis kvalze, ufro metic, saerToqarTveluri fuZeenis kvalzec~.

    `qarTveluri enaTmecnie-rebis~ samagistro programis

    meoTxe semestris studenti Tamar Canqseliani svaneTida-naa, praqtikulad flobs svan-urs da, aseve, didi intere-siT ikvlevs mas. Tamari SoTa rusTavelis saqarTvelos erovnuli samecniero fondis mier dafinansebuli proeqtis _ `uaryofis kategoria qar-Tvelur enebSi~ _ wevria. svaneTis eqspediciaSi xelmZR-vanelma CarTo, romelic misi mecnier-konsultatic aris proeqtSi. `proeqtSi Cemi kon-kretuli samuSao Temaa `or-magi uaryofa qarTulsa da Tanamedrove svanurSi~, ami-tom winaswar Sevadgine anketa. kiTxvarebs Sesavsebad vuri-gebdi adgilobriv mosaxleo-bas; Semdeg ukve daviwye maTi gaanalizeba. Sedegebi sainte-reso da sayuradReboa~, _ ambobs axalgazrda mkvlevari.

    Segrovili empiriuli mo-nacemebis analizi velze mu-Saobis dasrulebis Semdeg iwyeba. studentebi Sifraven interviuebs da qmnian maT qarTul versiebs. bolos ki vlindeba enobrivi Tavisebu-rebebi da saeqspedicio Temebi sakonferencio an sadiplomo naSromebadac ki iqceva xolme.

    garda svanuri enisa, baka-lavriatis safexuris studen-

    tebs gazafxulis semestrSi megrul-lazuri enis arCevi-Ti kursis gavlac SeuZliaT. iqidan gamomdinare, rom me-grul-lazuri or umwerlo-bo qarTvelur enas Seicavs, eqspedicia monacvleobiT, sa-megrelos sxvadasxva raionSi an lazeTSi (maT Soris, Tur-qeTis lazeTSic) tardeba.

    `Cven vcdilobT, is mecnie-ruli memkvidreoba, romelic ufrosi Taobis Rvawlmosili mecnierebisgan gvergo, Rirs-eulad gavagrZeloT~, _ aR-niSnavs CvenTan saubarSi maia lomia, humanitarul mecnie-rebaTa fakultetis asocire-buli profesori, samegrelos lingvisturi eqspediciis xelmZRvaneli. studentebis aqtiuri CarTuloba mas moti-vacias aZlevs _ kidev ufro saintereso kuTxiT gadmosces esa Tu is sakiTxi, amitom yo-vel wels Tavadac mouTmen-lad elis zafxuls. maia lo-mia aRniSnavs: `profesiulad Cvenc vizrdebiT. es aris le-qtorsa da students Soris ormxrivi TanamSromlobis Sedegi. velze muSaoba sas-wavlo-samecniero praqtikaa, romlis drosac studentebi aqcentebs akeTeben samecniero problemur sakiTxebze~.

    gasul zafxuls zugdids, maia lomiasTan da kurseleb-Tan erTad, humanitarul mec-nierebaTa fakultetis axla ukve damamTavrebeli semetris studenti anano baqraZec est-umra. mas xelmZRvaneli eqpe-diciaSi Tavis `marjvena xel-sa~ da `moadgiles~ uwodebs. anano saeqspedicio proeqtSi ukve meored monawileobs: sanam samegrelos estumre-boda, SarSan svaneTis eqspe-diciis farglebSi mestiaSi imyofeboda. `Zalian sityva-moswrebuli xalxi Segvxvda samegreloSi. ar ezarebodaT komunikaciaSi Semosvla da, piriqiT, daxmarebas gvTava-zobdnen~, _ ixsenebs anano. moswons, rom eqspediciam, profesiuli gamocdilebis dagrovebis garda, kurseleb-Tan metad damegobrebis saSu-aleba misca.

    rogorc prezentatoreb-ma da maTma xelmZRvanelebma aRniSnes, eqspediciis monawi-le studentebma ara mxolod wminda enaTmecnieruli mi-marTulebiT imuSaves, aramed, paralelurad, regionis mate-rialuri da aramaterialuri kulturis Zeglebsac gaecnen.

    bolos, ratom unda dain-teresdnen Tsu-is studentebi msgavsi Temebis kvleviT?

    am kiTxvaze student anano baqraZis pasuxi aseTia: `qarT-veluri enebi Cvens istorias inaxaven. es sakiTxebi Cven, axalgazrdebma, Tu ar Sevis-wavleT da am codnas Tu ar gavufrTxildiT, bunebrivia, sxva maTdami interess aRar gamoiCens~.

    barbare merabiSvili,Tsu-is socialur da

    politikur mecnierebaTa fakultetis studenti

    Tedo uTurgaiZis dausrulebel wigns `patroni~ gamouCnda

    `svaneTi da samegrelo _ 2018~ _ studenturi eqspediciis angariSi

  • Tbilisisuniversiteti

    tsunewspaper @ tsu.ge

    www.tsu.ge

    9

    qarTvelologia _ `guSin, dRes, xval~

    `Tbilisis saxelm-wifo universite-ti samarTlianad moiazreba qarTvelologiuri kvlevebis mTavar kerad, ro-melic am sferoSi samecniero integraciasa da aqtualuri sakiTxebisa Tu kvlevebis win wamowevas emsaxureba~, _ iT-qva 17-18 aprils ivane java-xiSvilis saxelobis Tbili-sis saxelmwifo universite-tis humanitarul mecniereba-Ta fakultetis, saxelmwifo enis departamentis, arnold Ciqobavas enaTmecnierebis institutisa da giorgi axv-ledianis saxelobis enaTmec-nierebis sazogadoebis or-ganizebiT gamarTul qarTu-li enis dRisadmi miZRvnil samecniero konferenciaze _ `qarTvelologia – guSin, dRes, xval~, romelsac samec-niero sazogadoebis warmo-

    madgenlebi, saxelwifo enis departamentis xelmZRvaneli giorgi alibegaSvili da studentebi daeswrnen.

    konferencia Tsu-is hu-manitarul mecnierebaTa fa-kultetis dekanma nana gaf-rindaSvilma gaxsna. man vr-clad isaubra am sferos ganviTarebis mniSvnelobaze da imedi gamoTqva, rom kon-ferenciaze dasmuli sakiTxe-bi sasikeTod waadgeba qarT-velologiis ganviTarebas.

    rogorc konferenciaze Tsu-is profesorma merab Cu-xuam aRniSna, saWiroa aseT mniSvnelovan forumebze mec-nierebi erTgvari angariSiT warsdgnen farTo sazogadoe-bis winaSe da ara marto miR-wevebze, aramed im problemeb-sa da `Cavardnebzec~ isau-bron, rac am sferoSia. `mas Semdeg, rac saqarTvelom da-moukidebloba moipova, Cemi azriT, saxelmwifos mxridan meti mzaobaa saWiro, rom am sferoSi rac SeiZleba meti

    proeqti ganxorcieldes. es ar aris mxolod erTi insti-tuciis valdebuleba da pa-suxismgebloba, arc mxolod saerTaSoriso sqemebiT moq-medebaa sakmarisi... Cven unda viyoT novatorebi da Tavs unda viwonebdeT Sesabami-si leqsikonebiT, romelic, samwuxarod, ar gvaqvs. Cemi azriT, aswliani dumilis Semdgom, droa _ Seiqmnas ma-Rali Rirebulebis samecnie-ro produqcia~, _ ganacxada merab Cuxuam.

    konferenciis Temati-ka sakmaod mravalferovani iyo: qarTuli saleqsikono erTeulebis indeqsi `kavka-siur enaTa samenovani ele-qtronuli etimologiuri leqsikonisaTvis~ (cira ba-ramiZe); `qarTuli diale-qtologiuri korpusis kar-tografiuli vizualizacia~ (marina beriZe); `qarTuli, rogorc saerTo qarTveluri fuZe enis ZiriTadad identu-ri struqturis ena~ (revaz

    abaSia); `wyvetilis formis

    transsemantizaciis erTi Sem-

    Txveva qarTulSi~ (rusudan

    zeqalaSvili); `epistemikur-

    evidencialuri semantikis ga-

    moxatva organuli da aRwe-

    riTi formebiT qarTvelur

    enebSi~ (maia lomia, qeTevan

    margiani, ramaz qurdaZe);

    `kazmva~/`kmazva~ – foneti-kuri cvlilebidan mniSvne-lobis diferencirebamde~ (salome omiaZe); `dinamikuri modaluri semantikis gamom-xatveli analizuri da sin-Tezuri zmnuri formebi qar-Tul samwerlobo enaSi~ (ma-guli RambaSiZe); `saxelmwifo enis swavleba da bilingvuri skolis modeli~ (kaxa gabu-nia); `qarTuli terminTsaca-vi _ qarTuli terminolo-giuri skola da evropuli gamocdileba~ (lia qarosani-Ze); `daunis sindromis mqone bavSvTa metyvelebis morfo-sintaqsuri Taviseburebebi~ (qeTevan Wilaia) da sxva.

    saxelmwifo enis departa-mentis xelmZRvanelis gior-gi alibegaSvilis azriT, 14 aprilis dRisadmi miZRvni-li samecniero konferencia mniSvnelovania im Tvalsaz-risiTac, rom igi qarTuli enis saxelmwifoebrivi sta-tusis gaZlierebas emsaxure-ba.

    konferencia

    SurTxia beroSvili

    qarTuli enis dRes mieZ-Rvna studenturi samec-niero konferencia _ `studentTa qarTvelologi-

    uri kvlevebi", romlis saor-

    ganizacio komitetis wevrebi

    iyvnen: Tsu-is humanitarul

    mecnierebaTa fakultetis

    dekani, profesori nana gaf-

    rindaSvili, saxelmwifo enis

    departamentis Tavmjdomare

    giorgi alibegaSvili, Tsu-is

    humanitarul mecnierebaTa fa-

    kultetis profesorebi: dar-

    ejan TvalTvaZe, ramaz qurda-

    Ze, TinaTin bolqvaZe, ekate-

    rine navrozaSvili da nino

    popiaSvili.

    konferenciis muSaobaSi

    monawileobda 15-mde stu-

    denti, romlebmac litera-turul Temebze saintereso moxsenebebi warmoadgines: `pirobiTi damokidebuli winadadebis struqtura da semantika megrulsa da svan-urSi (qarTulTan mimarTe-biT) _ (momxsenebeli: lika Sonia, xelmZRvaneli: asoci-rebuli profesori qeTevan

    margiani-subari); `orfuZiani brunebis sakiTxisaTvis Tana-medrove svanTa metyvelebaSi~ (momxsenebeli: anano baqraZe, xelmZRvaneli: asocirebuli profesori qeTevan margia-ni-subari); `SesaZleblobis SezRudulobis gamomxatveli uaryofiTi nawilakebis mra-valferovnebisTvis svanurSi~

    (momxsenebeli: Tamar Canqse-liani, xelmZRvaneli: asoci-rebuli profesori qeTevan margiani-subari); `bazisur ferTa sistemis kvlevis axa-li gzis Sesaxeb qarTul ena-Si~ (momxsenebeli: mariam ra-qviaSvili, xelmZRvaneli: fi-lologiis doqtori zurab baraTaSvili) da sxva.

    `qarTuli enis dRisadmi

    miZRvnil RonisZiebebs Soris

    gansakuTrebiT unda gamovyoT

    studentTa samecniero kon-

    ferencia. am Sinaarsis mqone

    konferencia wels pirvelad

    Catarda da studentebis didi

    interesi gamoiwvia. samecnie-

    ro kvlevebSi studentebis

    aqtiuri CarTuloba mniSv-

    nelovani da misasalmebelia.

    studentTa moxsenebebis mos-

    menis Semdeg gagviCnda imedi,

    rom qarTvelologia momaval-

    Si saimedo xelSia~, _ gana-

    cxada profesorma nana gaf-

    rindaSvilma.

    konferenciis bolos or-

    ganizatorebma konferenciis

    monawileebs sertifikatebi

    gadasces da madloba gadau-

    xades Tsu-is reqtors da ad-

    ministracias TanadgomisTvis.

    studentTa qarTvelologiuri kvlevebiTamar dadiani

    qarTul enaSi momzadebis saganmanaTleblo programisdargobrivi maxasiaTeblebis wardgena

    1978 wlis 14 aprilisadmi miZRvnili kvireulis farglebSi, Tsu-Si gana-Tlebis xarisxis ganviTa-rebis erovnuli centris prezentacia gaimarTa. qarTul enaSi momza-debis saganmanaTleblo programis dargobrivi maxasiaTeblebis Sesaxeb uambo Sekrebil sazoga-doebas enaTmecnierma, meore enis swavlebisa da multilingvuri ga-naTlebis eqspertma, filologiis mecniereba-Ta doqtorma da Tsu-is humanitarul mecniereba-Ta fakultetis asocire-bulma profesorma kaxa gabuniam.

    2018 wlis monacemebiT, saqarTvelos umaRles saswav-leblebSi Caricxuli araqar-Tulenovani eTnikuri umcire-sobebis studentTa raodeno-ba 1 231 gaxlavT. aRniSnuli progama gankuTvnilia Cveni qveynis im moqalaqeebisTvis, romlebmac araqarTulenovani (mag. azerbaijanuli, somxuri, osuri, rusuli, afxazuri) skola daamTavres. dRevande-

    li saganmanaTleblo mocemu-loba am tipis skolebSi ver uzrunvelyofs maTi konkuren-tunarianobis gazrdas qar-Tulenovan abiturientebTan mimarTebiT, Sesabamisad, sa-xelmwifos aRebuli aqvs val-debuleba, saSeRavaTo poli-tikis farlebSi, umaRles sas-wavleblebSi ganaxorcielos mocemuli saganmanaTleblo programa.

    `nebismieri programa age-bulia ganaTlebis xarisxis ganviTarebis erovnuli cen-tris standartebze. SeuZ-lebelia fizika, maTematika, biologia an nebismieri sxva sabunebismetyvelo, teqnikuri, humanitaruli Tu sxva dargi ar iTvaliswinebdes maxasiaTe-blebs. Sesabamisad, amis Seqm-nas imTaviTve viTxovdiT. am yvelafers dasWirda sakmaod didi dro da Sroma, radgan saqarTveloSi am mimarTule-biT praqtika da, zogadad, qarTulis, rogorc meore enis, swavlebis didi gamoc-dileba ar gvqonda,~ _ gana-cxada kaxa gabuniam prezenta-ciis dros.

    programa ukve 8 welia ar-sebobs da erTwliani kursi TiTqmis yvela saxelmwifo da ramdenime kerZo universitet-

    Sic ikiTxeba. ganixileboda sakiTxi programis xangrZli-vobis or wlamde gazrdis Taobazec, Tumca am tipis cv-lileba jer ar ganxorciele-bula. rogorc batoni kaxa acxadebs, problemebis erT-erTi mTavari mizezi, romels-ac studentebi awydebian, sko-lebSi qarTuli enis arasaTa-nado doneze swavlebaa.

    unda vaRiaroT, rom xSi-rad araqarTul skolebSi Tavad qarTuli enis maswav-leblebic ver akmayofileben qarTulis enis profesiulad codnis im dones, rac moeTxo-vebaT. es yovelive, saTanado kvlevis Sedegad, maswavleb-lebis Semowmebis drosac da-dasturda. skolis atestatis mixedviT, moswavlem qarTuli B2 doneze icis, Tumca, re-alurad, es ase ar aris. le-qtorebi ukve bakalavriatis studentebze xSirad Civian, rom maT Zalian uWirT qar-Tuli enis floba. saxelmwi-fo enaze dawerili teqstis gageba-gaazrebis deficiti ki qmnis seriozul problemebs, riTac, pirvel rigSi, stu-denti zaraldeba da iCagreba. kanoni xistia, masSi ar weria oficialurad - ra doneze unda flobdes igi qarTul

    enas. Sedegad, studentTa na-wilma araCveulebrivad icis qarTuli, nawils ki „gamar-jobis~ Tqmac ar SeuZlia. msgavsi tipis araTanabari sa-baziso pirobebi samomavlod warmoqmnis uamrav proble-mas,~ _ Tqva man.

    programis sauniversite-to saganmanaTleblo sistema-Si CaSvebis Semdeg Tavi iCi-na ramdenime problemam, maT Soris erTiani standartis uqonlobam, vinaidan yvela universiteti individualu-rad adgenda saTaviso stan-dartebs da, evropuli enebis doneebis msgavsad, qarTuli enis saerTo done ar iyo Ser-Ceuli. xarvezi mogvianebiT gamosworda da am etapisTvis

    standarti unificirebulia. kaxa gabunias TqmiT, programa mudmivad moZravi, ganaxle-badi, studentTa interesebsa da universitetis saganmanaT-leblo donezea morgebuli. mimdinareobs saxelmZRvane-loebis daxvewa da Sefase-bis kriteriumebis ganxilvac: `Cveni prioriteti, calsaxad, am studentebisTvis saswav-lo pirobebis gaumjobeseba da maT unarebze morgebaa. ukve gavakeTeT ori moduli: erTi iTvaliswinebs swavle-bis nulovani donidan dawye-bas, xolo meore _ B2 doneze qarTulis codnas. garda xel-Sewyobisa da dabrkolebebis gamosworebisa, aucilebelia garkveuli standartebis Semu-Savebac. amgvarad, bakalavria-tSi miRebis wesebTan erTad, unda ganisazRvros diplomis gacemis kriteriumebic. Cveni mizania, am studentebma SeZ-lon saganmanaTleblo inte-gracia da icodnen qarTuli im doneze, rom moaxdinon sa-kuTari unarebis realizeba~, _ aRniSna kaxa gabuniam.

    SoTa Canqseliani,Tsu-is socialur da

    politikur mecnierebaTa fakultetis studenti

    kaxa gabunia

  • Tbilisis universiteti

    tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge

    10

    arnold Ciqobavas saxelo-bis enaTmecnierebis in-stitutma gamarTa Tsu-Si prezentacia, sadac qarTuli metyvelebis kulturis gan-yofilebis warmomadgenlebma (Tamar vaSakiZe, Tea burWulaZe, qeTevan daTukiSvili, levan va-SakiZe, maka labartyava, vaxtang maRraZe, Tea teteloSvili, nino jorbenaZe) Sekrebil audito-rias ganyofilebis veb-gverdi warudgines.

    veb-gverdis eleqtronuli misa-marTia www.ice.ge, romelic ukve ga-naxlebuli versia gaxlavT. veb-gver-dis dizainze izruna materialur-teqnikurma menejerma levan vaSakiZem. dainteresebul pirebs SeuZliaT naxon eleqtronuli biblioTekis katalogi da qarTuli leqsikonebi, romlebic Svid ZiriTad katego-riaSi nawildeba: bibliografiuli, ganmartebiTi, dargobrivi, diale-qturi, TargmniTi, orTografiuli da terminologiuri.

    qarTuli metyvelebis kulturis ganyofilebis xelmZRvanelis, fi-lologiis mecnierebaTa doqtoris Tamar vaSakiZis TqmiT, ena mudmivad

    saWiroebs ganaxlebas da aucilebe-li xdeba misi etapobrivad gamo-cocxleba: `mogexsenebaT, Cveni ena TiTqmis yoveldRe icvleba, emate-ba axali sityvebi, gvaviwydeba ukve arsebuli da, amitom, kvlav dadga sakiTxi leqsikonis xelaxla gamoce-misa. am TvalsazrisiT, gansakuTre-biT problemuria media, romelic mTavar informaciul mimocvlas awarmoebs sazogadoebasTan. aqedan gamomdinare, gamoveciT marTlweris leqsikoni mediisaTvis. ganaxlebul leqsikonebSi pirveladaa warmod-genili bevri ucxo sityva. muSao-bis procesSi ucxo sityvebi sam nawilad daiyo: barbarizmebi (maga-liTad, sensitiuri, romlis ramde-nime qarTuli Sesatyvisi gvaqvs _ faqizi, mgrZnobiare, mgrZnobelobi-Ti, SegrZnebiTi), neologizmebi (ma-galiTad, gaCnda marTlweris pro-blemebi, radgan, Tundac, termini _ `vizaliberalizacia~, unda vico-deT, rom iwereba erTad) da mesame _ es gaxldaT sityvebi, romlebic didi xania damkvidrebulia, Tum-

    ca dro da dro sxvadasxva mniSv-nelobas iZens (magaliTad, `aplika-cia~ adre niSnavda gamosaxulebis miRebis xerxs, naxats an ornaments, romelic rameze ekvroda an ekere-boda, dRes ki is aris programuli uzrunvelyofis gamomxatveli. aqve unda aRiniSnos, rom mas arasworad iyeneben gancxadebis nacvlad).~

    ganyofilebis veb-gverdi mniSv-nelovnad waadgeba saganmanaTleblo procesSi CarTul nebismier adami-ans, maT Soris, moswavleebsac, rom-lebsac, sxva danarCenTan erTad, SeuZliaT moswavlis orTografi-ul-stilistikuri leqsikoniTac isargeblon. leqsikonebi xelmisawv-domia onlain reJimSi da aseve Se-saZlebelia maTi CamotvirTvac. qarTuli metyvelebis kulturis ganyofileba, enaTmecnierebis insti-tutTan erTad, kvlav agrZelebs le-qsikonebze muSaobas.

    SoTa CanqselianiTsu-is socialur da politikur

    mecnierebaTa fakultetis studenti

    eseebis konkursi _ `qarTuli _ Cemi saxelmwifo ena~

    `me var malaqi, azerbai-janeli gogo, Cemi saxeli qarTulad an-gelozs niSnavs, angelozs ki auci-leblad unda hqondes frTebi... Cemi frTebi qarTuli enaa, romelic saocar momavalSi gadamafrens~, _ ambobs malaq aSirova, romelic wlevandeli konkursis monawile da, Sesabamisad, gamarjvebulia, radgan wels konkursSi pirveli, meore da mesame saprizo adgilebi, Jiuris ga-dawyvetilebiT, gauqmda.

    aigiun oxmanova ki ambobs, rom qarTuli didi xania misi mSob-liuri ena gaxda. igi ukve didi siamovnebiT kiTxulobs qarTul literaturas da ecnoba saqarTve-los istorias. `konkursSi didi xalisiT miviRe monawileoba. mi-xaria, rom Cems megobrebTan erTad vzeimob qarTuli enis dRes~, _ am-bobs aigiun oxmanova.

    malaqis da aigiunis megobrebma, eTnikuri umciresobis warmomad-genelma sxva axalgazrdebmac ician da gaazrebuli aqvT, rom saxelmwi-fo enis codna maTi warmatebis ga-rantiaa. swored amiT aixsneba is fa-qti, rom wels konkursSi monawileTa ricxvi uprecedentod gaizarda.

    qarTuli enis dRisadmi miZRvni-li kvireulis farglebSi, Tbilisis saxelmwifo universitetsa da Jva-

    nias skolis 10 regionul saswavlo centrSi Catarda eseebis konkursi Temaze: `qarTuli _ Cemi saxelm-wifo ena~. konkursSi monawileoba miiRes Jvanias skolis saxelmwifo enis swavlebis programaSi CarTul-ma erovnuli umciresobebis warmo-madgenlebma da Tsu-is `1+4 progra-mis~ studentebma. kvireulis farg-lebSi Catarda kaligrafiis kon-kursi, sadac moswavleebma TavianTi namuSevrebi warmoadgines.

    wels konkursSi monawileobis survili bevrma axalgazrdam ga-moTqva. maT emociurad da lamaz-ad gamoxates TavianTi damokidebu-leba qarTuli enis mimarT. Jiuris gadawyvetilebiT, gauqmda pirveli, meore da mesame saprizo adgilebi da yvela monawiles Tanabrad gadae-ca sigeli da sertifikati.

    eseebisa da kaligrafiis kon-kursis gamarjvebulebs specialuri sigelebi da simboluri saCuqrebi sazeimo viTarebaSi enis xaelmwifo departamentis Tavmjdomarem, profe-sorma giorgi alibegaSvilma, zurab Jvanias saxelobis administrirebis skolis direqtorma qeTevan jaye-lma da Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis administraciis xelmZR-vanelma nunu ovsianikovam gadasces. RonisZiebis bolos studentebisgan specialurad Seqmnili sami gundi studentebis mier mogonil samagido TamaSSi Seejibra erTmaneTs.

    SurTxia beroSvili

    studenturi eseebis konkursi _ `Cveni ena qarTuli~

    Tsu-is arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis institutma qarTuli metyvelebis kulturis ganyofilebis veb-gverdi waradgina

    qarTuli enis dRisadmi miZRv-nili kvireulis farglebSi, Tsu-is humanitarul mecnie-rebaTa fakultetma studenturi eseebis konkursi gamoacxada Tema-ze: `Cveni ena qarTuli~. konkursSi monawileobis miReba SeeZlo Tsu-is yvela fakultetis bakalavria-tis, magistraturisa da doqto-ranturis studentebs, romlebsac unda warmoedginaT eseebi Semdeg Temebze: qarTuli damwerloba, enis istoria, identoba, dialeqti da sxva.

    Jiurim 18 aprils gamarjvebu-li gamoavlina _ Tamar kaiSauri, romlis sakonkursi Temis saTauria _ `me arcerT kilos ar vwunob~. Jiuris mier dadebiTad Sefasda

    sxva studentebis namuSevrebic da

    konkursis yvela monawile (humani-

    tarul mecnierebaTa fakultetis

    studentebi: marika WiTanava, lali

    WeSmaritaSvili, levan jRarkava,

    ana mazmiSvili, ani Tofuria, ana

    gogilaSvili, Tamaz ciciSvili,

    ani TvalavaZe da ana gogitiZe) sxva-

    dasxva prizebiT dajildovda. Tsu-

    is profesorma TinaTin bolqvaZem

    gamarjvebulebs sertifikatebi ga-

    dasca da gamarjveba miuloca.

    `studenturi eseebis konkursSi

    monawileoba didi interesis gamo

    miviRe. vfiqrobdi, rom es proeqti

    CemTvis saintereso iqneboda. Cemi

    ese _ `me arcerT kilos ar vwu-

    nob~ _ vaJa-fSavelas mier Siraqis

    velze Camosaxlebul mTiel mosax-

    leobas exeba, romelic dRemde iq

    cxovrobs. gadavwyvite maTi leqsi-

    kis msmenelamde motana da Seveca-

    de mcire dialeqtologiuri le-

    qsikoni Semedgina. roca konkursi

    gamocxadda, gadavwyvite Cemi naS-

    romis wardgena da moxaruli var,

    rom Jiuris mowoneba davimsaxure,~

    _ ganacxada konkursis gamarjve-

    bulma Tamar kaiSaurma.

    Tamar dadiani

    Tamar vaSakiZe

  • Tbilisisuniversiteti

    tsunewspaper @ tsu.ge

    www.tsu.ge

    11ratom miaCnia saxelmwifo enis departaments Tina

    margalitaZis Sroma misabaZ magaliTad

    Tsu-Si profesor TinaTin margalitaZis xelmZRvane-lobiT, moZraoba `ara bar-barizmebis~ farglebSi, moewyo kon-kursSi _ `gavufrTxildeT mSob-liur enas~ gamarjvebul moswavle-Ta eseebis krebulis prezentacia. RonisZieba Tsu-Si qarTuli enis kvireulis farglebSi gaimarTa.

    konkursantebma daweres Txzuleba Temaze _ ̀ ratom unda gavufrTxil-deT mSobliur enas~. sakonkurso Jiuris skolebma gansaxilvelad ga-dasces maT mier SerCeuli 125 ese, romelTaganac Jiurim gamoavlina 20 gamarjvebuli moswavle. konkursis saorganizacio komitetis gadawy-vetilebiT, gamarjvebuli eseebi daibeWda krebulSi, romelic 2019 wels gamosca Tbilisis saxelmwifo universitetis gamomcemlobam.

    `moZraoba `ara barbarizmebs~ 2016 wels daarsda. rogor SeiZ-leboda, qarTuli enis kvireuli damTavrebuliyo universitetSi ise, rom moZraobas Tavisi RonisZieba ar Caetarebina. amitom Cven dRes Se-vikribeT imisaTvis, rom sazogadoe-bas angariSi CavabaroT _ ra gakeT-da erTi wlis ganmavlobaSi.

    dRes aq Seikribnen im skolebis warmomadgenlebi, romlebmac mona-wileoba miiRes konkursSi _ `ga-vufrTxildeT mSobliur enas~. sao-cari gamoxmaureba hqonda am kon-kurss mTel saqarTveloSi. 40-mde skolis 400-mde moswavlem miiRo am konkursSi monawileoba. 125 ese Se-varCieT da maTgan 20 aris gamarjve-buli, romelic daibeWda krebulSi. krebuli davurigeT gamarjvebul bavSvebs. is internetSic daideba~, _ aRniSna RonisZiebis organiza-torma Tina margalitaZem.

    siurprizi da siaxleebi

    RonisZiebaze moZraoba `ara bar-barizmebis~ sulisCamdgmeli Tina margalitaZe saqarTvelos sxvadasxva kuTxidan mowveuli skolebis mas-wavleblebsa da moswavleebs, aseve mowveul stumrebs erTi wlis gan-mavlobaSi gaweuli muSaobisa da samomavlo gegmebis Sesaxeb esaubra.

    `dRes Sekrebil sazogadoebas siurprizi movumzadeT. Cven pirve-lad gavacaniT sazogadoebas is Za-lian mniSvnelovani siaxle, is ori proeqti, romelzec davasruleT mu-Saoba. saubaria inglisur-qarTul saswavlo leqsikonze. inglisur-qarTuli didi leqsikoni, didi xa-nia, devs internetSi, magram skolis moswavleebisTvis mainc saWiro aris saswavlo tipis leqsikoni. bavSvebs ar SeuZliaT didi leqsikonis ga-moyeneba. is mainc specialistebzea gaTvlili, amitom Cven Zalian aqti-urad CavebiT da davasruleT mu-

    Saoba inglisur-qarTul saswavlo leqsikonze. is gamoqveyndeba in-ternetSic da xelmisawvdomi iqneba yvelasaTvis; daibeWdeba wignad da sul male, albaT, ivnisSi, Cven es wigni gveqneba. vfiqrob, rom qarTu-li enis dacvisaTvis aseTi leqsiko-ni aris Zalian mniSvnelovani, rad-gan qarTuli ena, dRes, ZiriTadad, inglisuri enidan Semosuli sityve-biT, arasworad Targmnili idiome-biT ivseba. amitom, swored am pro-cess vupirispirebT iseT leqsikons, romelic, vfiqrobT, rom qarTveli bavSvebis sayvarel leqsikonad ga-daiqceva.

    meore proeqti, romelic aseve dRes warvudgineT sazogadoebas, didi britaneli qarvelologis, `vefxistyaosnis~ inglisur enaze mTargmnelis marjori uordro-pis inglisur-qarTuli leqsikonis eleqtronuli versiaa. es leqsiko-ni, ramdenime wlis win, me da Cemma kolegam CamovitaneT didi britane-Tidan da dRes pirvelad warvudgi-neT sazogadoebas eleqtronuli sa-xiT. leqsikonze muSaoba grZeldeba studentebTan erTad, vikvlevT mis mimarTebas `vefxistyaosnis~ leqsi-kasTan. dekemberSi Cven universitet-Si davaarsebT leqsikonis dRes. es iqneba yovelwliuri dRe, romelic studentTa konferenciiT aRiniSne-ba. wels am konferencias vuZRvniT

    marjori uordropis dabadebidan 150 wlisTavs. bevri RonisZiebaa da-gegmili rogorc saqarTveloSi, ise _ britaneTSi. konferenciaze stu-dentebi warmoadgenen am leqsikonis kvlevis Sedegebs da vfiqrob, rom saintereso RonisZieba gamogviva~, _ aRniSna Tina margalitaZem.

    * * *qarTuli enis popularizebaSi

    Setanili wvlilisTvis Tsu-is pro-fesors TinaTin margalitaZes sa-xelmwifo enis departamentis xelmZ-Rvanelis moadgilem TinaTin bol-qvaZem diplomi gadasca.

    `Tsu-is profesori TinaTin margalitaZe aris saxelmwifo enis departamentis eqspertTa komisiis wevri. garda amisa, man didi xania saqarTveloSi daiwyo ukve yvelasT-vis cnobili moZraoba _ `ara bar-barizmebs~ da sasixaruloa, rom Zalian bevri moswavlea am saqme-Si CarTuli. SarSan specialurad moawyves eseebis konkursi da dRes ukve 20-mde gamarjvebuli eses am-saxveli krebulis prezentaciac mo-ewyo.

    ratom miaCnia saxelmwifo enis departaments, rom es aris misaba-Zi