TavbaTumi
1947 wlis seqtemberi idga. baTu-
mis saxemwifo pedagogiuri institu-
tis direqtori vaxtang parkaZe (Sem-
deg profesori da parizis mecniere-
baTa istoriis akademiis wevri) de-
refanSi idga da institutis ezos
Sescqeroda.
mivuaxlovdi, mivesalme da Cemi
vinaoba gavacani.
-studentTa samecniero wris
xelmZRvaneli xarT, aqtiurad unda
muSaobdeT – brZana man.
-rom vmuSaob imitom movxvdi
TqvenTan. am dReebSi „TavbaTumis sa-
Zebrad mimyavs wris wevrebi da minda
Tqvenc icodeT, -vuTxari me.
-ris saZebrad migyavs studente-
bi? pirvelad mesmis aseTi saxelwo-
deba.
-istoriam daiviwya, batono vax-
tang, sasurvelia misi moZebna da
Seswavla.
-Zalian kargia, aseTi Zieba, gi-
survebT warmatebas, Ziebis Sedegi
momaxseneT.
gamovemSvidobe direqtors da
gasamgzavreblad mzadeba ganvagrZe.
meore dRes, kviras, me da Cemi
ori axali megobari, ali kakabaZe da
rizali sakandeliZe Sua baTumisaken
mimaval gzas davadeqiT. yvelafers
vakvirdebodiT, gansakuTrebiT ci-
xis da eklesiis nangrevi gvaintere-
sebda.
Caisubnis centrs rom mivuax-
lovdiT, ori Sua asakis kaci Segvxv-
da da imaT vkiTxeT „TavbaTumi“ xom
ar gagigoniaTo.
-TavbaTumi ara, magram yorolis-
Tavi aqve axlos ariso.
madloba gadavuxadeT da gza
ganvagrZeT yorolisTavisaken, cen-
trSi aravin iyo da soflis daTvali-
erebas SevudeqiT. Semdeg davsxediT
da azrebi gavuziareT erTmaneTs.
Tu odesme arsebobda sofeli
„TavbaTumi“, am teritoriaze unda
yofiliyo gaSlili.
droTa ganmavlobaSi didi cvli-
lebebi momxdara. mdinares saxeli
Seuclia da „baTumis“ nacvlad yori-
li miuRia.
es ubralo cvlileba ar yofila
da „naTesavTa“ (tomi) Secvlas gu-
lisxmobda. amave princips unda ga-
dahyoloda am xevis saxelic „Tavba-
Tumi“. am saxelma istoriis qartexi-
lebs mxolod xevis Suawelsa da qve-
moT gauZlo. erTmac da meoremac
Cven dromde moaRwies. Suam „orTaba-
Tumis“, xolo qvemom _ baTumis saxe-
liT.
am periodSi mezobeli enebis
(rusuli, Turquli) gavleniT ori-
vem erTgvarad Seucvales „baToms“
saxeli mis „baTumis“ formiT damk-
vidrebas Seuwyves xeli.
meore dRes dapirebisamebr, vew-
vieT institutis diretors da Cveni
gasvlis es Sedegebi vuambeT.
direqtori kmayofili darCa da
aseTi Ziebis gagrZeleba gvisurva.
akaki SaniZe
(mogoneba)
did qarTvel mecniers, akaki Sa-
niZes Tavisi gamokvlevebiT moswav-
leobis droidan vicnobdi, piradad
ki aspirantobis xanidan davuaxlov-
di. amaSi didi roli akademikosma eq-
vTime TayaiSvilma (1862-1953) Seas-
rula, radgan xSirad mgzavnida ba-
ton akakisTan sxvadasxv adavalebiT.
batoni akaki didi ubraloebiT ga-
morCeuli pirovneba brZandeboda.
amasTan erTad Zalian uyvarda axal-
gazrdebi.
gacnobisTanave man dawvrilebiT
gamomkiTxa vinaoba da Zalian esia-
movna, roca Cemi interesebi movaxse-
ne.
TandaTan gavuSinaurdi baton
akakis da qarTul xalxur simRereb-
ze Camovugde sityva. simRera didi
fenomenia - brZana man da „maspinZel-
sa mxiarulsa“ wamoiwyo.
Semdeg krimanWulian simRerebze
gadavediT. Cemi krimanWuli moewona
da amieridan yovelTvis krimanWu-
lian simRerebs irCevda.
Cveni erToblivi gamosvla far-
To auditoriis winaSe profesor
qsenia sixaruliZis saiubileo saRa-
moze gaxda SesaZlebeli Tbilisis
universitetis restoranSi. momRe-
ralTa Soris im saRamos amSvenebd-
nen anania erqomaiSvili, mixeil ko-
roSinaZe da garsevan sixaruliZe.
maT mec mimixmes, radgan krimanWuli
esaWiroebodaT. cota xnis Semdeg ba-
toni akakic SemogvierTda. Tamadam
(akaki vekua) moiwona Cveni ansabli
da Segvaqo kidec.
es iyo Cveni erTaderTi erTob-
livi gamosvla, sxva Sexvedrebi aka-
kis samuSao kabinetSi iwyeboda da
mTavrdeboda.
garda simRrisa batoni akakisTan
Tavis toponimiur kvlevebzec xali-
siT vsaubrobdi.
mxcovani mecnieri didad afaseb-
da Cems satoponimo muSaobasac. kar-
gad icnobda Cemi ,,samxreT-dasav-
leT saqarTvelos toponimikis” or-
wigneulsac. gauxarda, rom muSaobas
svaneTzec gavagrZele da iqac ori
wigni gamoveci.
am wignebs igi patara, magaram,
mSvenieri recenziiT gamoexmaura.
akaki SaniZis es recenzia profe-
sorma Teimuraz komaxiZem Cemi cxov-
rebis amsaxvel wignSic Seitana.
batoni akaki Zalian miyvarda da
msurda, rom Cems STamomavlebsac
gadadeboda igi. amitom erTxel mas
Cemi patara, ufrosi SviliSvili (ax-
la Tbilisis pirveli eqsperimentu-
li skolis maswavlebeli) vastumre
baton akakis.
aman Zalian gaaxara mecnieri, Ta-
vis sawer magidasTan dasva patara
stumari da sul male saxlidan ga-
mogzavnili nobaTiT (TeTri yurZe-
ni) gaumaspinZlda. am dRes xalisiT
igonebs Cemi SviliSvili, rac mec Za-
lian maxarebs.
batonma akakim cxovrebis didi
gza ganvlo, daamTavra peterburgis
universiteti da 1920 wels TbilisSi
daicva sadoqtoro disertacia, am
dros is arCeuli gaxldaT profeso-
rad. 1939 wels batoni akaki sakavSi-
ro mecnierebaTa akademiis wevr-ko-
repodentadac airCies. warmatebebi
arc Semdeg moklebia. 1941 wels is
saqarTvelos mecnierebaTa akademi-
is wevric gaxda, xolo akademikos si-
mon janaSias gardacvalebis (1947w.)
Semdeg saqarTvelos mecnierebaTa
akademiis vice-prezidenti iyo karga
xans, xolo (1951) wels Secvala misma
studentma, akademikosma nikoloz
berZeniSvilma (1890-1965).
didi mecnieri sicocxlis xangZ-
livobiTac samagaliTo brZandebo-
da. man asi weli daarRvia da Tbili-
sis universitetis mamebis gverdiT
daido saukuno gansasvenebeli. ba-
toni akakis pirovneba da samecniero
memkvidreoba dauviwyaria.
niko mari
(mogoneba dabadebis
150 wlisTavis gamo)
Cvens ojaxSi bebiaCemisa (fati
lomTaTiZe – 1881-1956) da mamaCemis,
Coxatauris humanitaruli teqniku-
mis studentis, mose sixaruliZis
(1962-1986) wyalobiT, niko marisa da
misi vaJis profesor iuri maris sa-
xeli xSirad ismoda.
aba ras vifiqrebdi, Tu am did
mecniers ufali Semaxvedrebda.
1932 wlis cxeli agvisto idga. me
6 wlisa da 2 Tvis gaxldiT (1926 wlis
24 maiss davibade) da bebiam Tavis de-
duleTSi (sof. sufsis xeobaSi, so-
fel ianeulSi isurva wasvla.
radgan didi sicxeebi iyo, bebiam
adre moindoma wasvla da is iyo Cxik-
viSvilebis wyaros mivataneT, rode-
sac mzec amoiwvera.
es iyo gzaze viRac kaci gamoCn-
da, romelic Cvenken modioda.
-bebia, niko mars rom aqebs mama-
Seni, is didi kaci modis. is ruseTSi
cxovrobs, magram zafxulSi Tavis
saxl-karsac moinaxulebs xolme, Za-
lian uyvars Tavisi sofelic da mTe-
li saqarTvelo.
(gagrZeleba me-4 gverdze)
mimdinare wels baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo univeritets daarsebidan 80 weli Se-
usrulda. ganvlili rva aTeuli wlis ganmavlobaSi Cvens universitetSi araerT saxelovan mec-
niers uRvawia, araerTi saxelovani mecnieric aRuzrdia iubilars. Cveni universitetis erT-er-
Ti aRzrdili da Semdeg misi TanamSromeli, Rvawlmosili mecnieri, profesori iuri sixaruli-
Ze Tavis CanawerebSi ixsenebs gasuli saukunis 40-50-iani wlebis baTums da baTumis pedinsti-
tutSi imxanad moRvawe cnobil adamianebs.
universitets baTumSi azerbaijanis generaluri
konsuli raSad fail oRlu ismailovi ewvia
baTumSi azerbaijanis respublikis generaluri konsuli
raSad fail oRlu ismailovi baTumis SoTa rusTavelis saxel-
mwifo universitets ewvia. diplomati reqtoris movaleobis
Semsrulebel merab xalvaSs Sexvda da sauniversiteto cxov-
rebas, universirtetis istorias, saswavlo programebsa da sa-
universitetos cxovrebas gaecno. diplomatma gacnobiTi xa-
siaTis Sexvedraze ori qveynis TanamSromlobis mniSvnelobasa
da saganmanaTleblo-samecniero urTierTobebze isaubra. vi-
zitis farglebSi daigegma TanamSromlobis memorandumis ga-
formeba bsu-sa da azerbaijanis umaRles saganmanaTleblo da-
wesebulebebs Soris.
ZZvviirrffaassoo
mmeeggoobbrreebboo!! baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetis
profesor-maswavleblebs, ad-
ministracias, studentebsa da
kursdamTavrebulebs suliTa
da guliT gilocavT RirSesa-
niSnav TariRs - daarsebidan me-
80 iubiles.
norvegiis telemarkis un-
versitetisa da baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo uni-
versitetis TanamSromlobis
manZilze miRweul iqna araerTi
mniSvnelovani warmateba. 2015
wels, pirvelad aWaraSi, umaRlesi saswavleblis bazaze swavleba
gaiares norvegielma studentebma, romlebic semestris ganmav-
lobaSi axlos gaecnen aWaras, rogorc skandinavieli turiste-
bisaTvis erT-erT aqtualur turistuli daniSnulebis adgils.
darwmunebuli var, rom Tqveni universiteti momavalSic dai-
kavebs mowinave pozicias umaRles saganmanaTleblo dawesebu-
lebaTa reitingSi, xolo kursdamTavrebulebi ki iqnebian mowi-
nave mecnieruli azris gamtareblebi sazogadoebis yvela sfe-
roSi.
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis stu-
dentebo, veteranebo, Zvirfaso kolegebo gisurvebT janmrTe-
lobasa da keTildReobas, SemoqmedebiT warmatebebs pedagogebis
profesiuli ostatobis amaRlebisa da axalgazrda Taobis aRzr-
dis saqmeSi, axal mecnierul miRwevebsa da gamarjvebebSi, ro-
melTa meSveobiTac Cveni qveyana iqneba ufro mdidari, Zlieri da
Tanamedrove.
Teimuraz abesaZe,
PhD, norvegiis telemarkis universitetis profesori.
`mogonebebi gardasul dReTa...~
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #9. noemberi. 2015.
bb��TTuummiiss SSooTT�� rruussTT��vveelliiss ss��xxeellmmwwiiffoo uunniivveerrssiitteettii 8800 wwlliiss����
2 nnooeemmbbeerrii
saqarTvelos mecnierebaTa
erovnuli akademiis aWaris regio-
nuli samecniero centri, mTel
qarTvel xalxTan da samecniero
sazogadoebasTan erTad, madlie-
rebis grZnobiT, Rrma pativiscemi-
Ta da siyvaruliT aRniSnavs baTu-
mis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetis daarsebis 80 wlis
iubiles.
baTumis saxelmwifo pedagogi-
ur institutTan 55 wliani urTi-
erToba makavSirebs. roca saqarT-
velos sasoflo-sameurneo insti-
tutis dauswrebeli ganyofilebis
studenti gavxdi, baTumis pedago-
giur institutTn Seiqmna sasof-
lo-sameurneo institutis saswav-
lo-sakonsultacio centri. swo-
red aq gavdiodi leqcia-praqtiku-
lebis kurss institutis gamoCe-
nil profesor-maswavleblebTan.
studentobis, aspiranturis da
sadoqtoro disertaciaze muSao-
bis periodSi kidev ufro davuax-
lovdi baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitets. Cemi cxovre-
bis umniSvnelovanesi periodi ki uni-
versitetSi bolo 25 wlis moRvaweo-
basTan aris dakavSirebuli, ra drosac
gansakuTrebuli grZnoba da mowiweba
Camomiyalibda ganaTlebis am erT-er-
Ti mowinave keris mimarT.
dRevandeli gadasaxedidan vigoneb
im bednier wlebs, romlebic codnis am
kedlebSi gavatare da vamayob, rom wi-
lad mxvda bedniereba, memuSava gamoCe-
nil profesor-maswavleblebTan er-
Tad, maTTan siaxloviT yovelTvis meZ-
leoda saSualeba kargad SemegrZno ma-
Ti siyvaruli axalgazrda Taobis mi-
marT.
vixseneb Cveni universitetis WeS-
marit mamuliSvilebs, vinc uangarod,
mTeli arsebiT, suliTa da guliT emsa-
xura sayvarel saqmes, sakuTar xalxsa
da samSoblos da magondeba didi ilias
sityvebi: „eri Tavis gmirebSi hpou-
lobs Tavis sulsa da gulsa, Tavis
mwvrTnelsa, Tavis Rones da SesaZleb-
lobebs, Tavis xatsa da magaliTs. ami-
tomac igi zogs imaTgans wmindanebis
gvirgviniTa hmosavs da hpoulobs,
zogs didbunovanobis SaravandediTa,
da Tayvansa scems sasoebiT da madlo-
biTa, amitomac saWiroa imaTi xsovna,
imaTi dauviwyaroba“.
Tamamad SeiZleba iTqvas, rom gasu-
li saukunis 90-iani wlebis saqarTve-
loSi ganviTarebuli metad rTuli po-
litikuri da socialur-ekonomikuri
pirobebis fonze, naklebad mogvepove-
ba dawesebuleba, romelic ase gadaur-
Ca ngrevas da ganadgurebas, rogorc
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universiteti, rac udaod universite-
tis TanamSromelTa erToblivi Zalis-
xmevis, didi pasuxismgeblobis, pati-
osnebis, gulisxmierebisa da saqmis
siyvarulis Sedegia. sauniversiteto
samecniero-kvleviTi urTierTobebis
ganviTarebam, mecnierebis mraval dar-
gSi maRalkvalificiuri erovnuli sa-
mecniero kadrebis arsebobam, axal-
gazrda mecnierTa rigebis swrafma
zrdam, laboratoriebis qselis gafar-
Toebam Seqmna yvela aucilebeli piro-
ba avtonomiur respublikaSi mecnie-
rebis damoukidebeli moTave organi-
zaciis CamoyalibebisaTvis. universi-
tetSi sxvadasxva mimarTulebiT gan-
xorcielebuli proeqtebi, romelTa
saeqsperto monitorings saqarTvelos
mecnierebaTa erovnuli akademiis Se-
sabamisi ganyofilebebi axdenen, war-
moaCens universitetis mier saerTod
mecnierebaSi Camoyalibebul axal ten-
denciebs, gamoqveynebuli masalebisa
Tu statiebis maRal kvalifikacias, sa-
mecniero Rirebulebasa da origina-
lurobas, sazogadoebriv keTilsindi-
sierebas.
CemTvis, universitetis teqnolo-
giuri fakulteti, agraruli mimarTu-
lebis wevrebi, uaxloesi TanamSrom-
lebi, cxovrebis arsis umniSvnelova-
nes nawils warmoadgenen. ormocdaaTi
welia, rac me samecniero-pedadogiur
moRvaweobas vewevi, magram naklebad
Semxvedria iseTi Tbili, gulisxmieri
da lamazi urTierToba, rogorsac
universitetis TanamSromlebs Soris
vgrZnob.
udidesi madlierebis grZnobiT
minda aRvniSno is yuradReba da sikeTe,
romelic gamoiCina universitetis
reqtoratma, Cemma fakultetma da uni-
versitetis mTelma koleqtivma Cemi
dabadebis 75 wlisaTavis aRsaniSnavad.
Cvenda sabednierod, baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo universitets
ar gamolevia da RmerTma nurc gamou-
lios imedis, rwmenis, urTierTpati-
viscemis, optimizmis ulevi wyaro,
Tundac universitetis daarsebidan 80
wlis saiubileo RonisZiebis Tavkace-
bis saxiT, RonisZiebisa, romelic moma-
vali TaobebisaTvis warsulis arda-
viwyebis saukeTeso magaliTia, radga-
nac es aris saxelovani iubile im pi-
rovnebebisTvisac, romlebmac sakuTa-
ri xalxis didi siyvaruliT, Rrma gans-
wavlulobiT, ubraloebiT, patiosne-
biT, samarTlianobiT, principulobiT,
mecnieruli da sazogadoebrivi moRva-
weobiT fasdaudebeli Rvawli dasdes
axalgazrdobis aRzrdis saqmes. did
vaJas ubrZanebia: „vinc axalgazrdebs
keTilgonierad zrdis, igia aRmzrde-
li, gambednierebeli erisa“. misive
rwmeniT, am RvTisnieri saqmis aRsru-
leba, mxolod „RvTiuri niWiT miron-
cxebulTa da suliT mdidarTa“ xved-
ria. es sityvebi savsebiT miesadageba
ama qveynidan wasul da amJamad univer-
sitetSi moRvawe uklebliv yvela Ta-
namSromels.
darwmunebuli var, rom is sulieri,
fizikuri Tu inteleqtualuri Zala,
romelic dRes gaaCnia baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo universi-
tets, kvlavac gaZlierdeba, amaRlde-
ba. yvelaferi gakeTdeba saimisod, rom
universiteti kvlavac Tavis simaRle-
ze idges. amin!
vano papuniZe
saqarTvelos mecnierebaTa
erovnuli akademiis aWaris
regionuli samecniero centris
xelmZRvaneli, akademiis
wevr-korespondenti,
biologiis mecnierebaTa
doqtori, profesori
erovnul fesvebze dafuZnebulisiamaye - Cveni universiteti!mecnierebis msoflio dRe mSvidobisa da ganviTarebisaTvis (World Science Day
for Peace and Development) yovelwliurad aRiniSneba 10 noembers, sazogadoebis
cnobierebaSi mecnierebis mniSvnelobis xazgasasmelad.
am dRis aRniSvna rekomendebuli iyo 1999 wels budapeStSi, msoflio samecni-
ero konferenciaze (World Conference on Science), sadac miiRes gadawyvetileba sa-
zogadoebisa da mecnierebis ufro mWidro urTierTqmedebis aucileblobis Se-
saxeb. mecnierebis dResaswauli pirvelad aRiniSna 2002 wels.
iuneskos mier dawesebul mecnierebis msoflio dResTan dakavSirebiT ama
wlis 10 noembers qalaq TbilisSi saqarTvelos mecnierebaTa erovnul akademia-
Si Catarda sazeimo sxdoma, romelzec aWaris regionaluri samecniero centris
samecniero sabWos wevri, baTumis saxelmwifo universitetis profesori, filo-
logiis mecnierebaTa doqtori marine aroSiZe da fitopaTologiisa da bi-
omravalferovnebis institutis gamZleobis genetikis ganyofilebis xelmZRva-
neli, mTavari mecnier-TanamSromeli zoia sixaruliZe iyvnen dajildoebu-
li sapatio sigelebiT.
d a j i l d o e b a
saqarTvelos
mecnierebaTa
erovnuli akademia
mecnierebisa da inovaciebis saer-
TaSoriso kvireulis egidiT, baTumis
SoTa rusTavelis saxelmwifo univer-
sitetSi sajaro leqciebi tardeba.
studentebisa da profesor-maswav-
leblebisaTvis fitopaTologiisa da
biomravalferovnebis institutis
gamZleobis genetikis ganyofilebis
ufrosma zoia sixaruliZem leqcia wai-
kiTxa Temaze: „fitopaTologiuri
kvlevebi - guSin, dRes, xval“, agraru-
li da membranuli teqnologiebis ins-
titutis direqtorma raul gociriZem
- „fitopaTologiuri kvlevebi - guSin,
dRes, xval“, xolo niko berZeniSvilis
institutis direqtorma roin malayma-
Zem da insitutis folklorisa da dia-
leqtologiis ganyofilebis ufrosma
SuSana futkaraZem - „stambolis qar-
Tuli kulturis savane“. sajaro leq-
ciebi profesor aleko kalandias mox-
senebiT „sakvebi-sargebeli da safr-
Txe“ dasruldeba.
saqarTvelosa da kavkasiaSi mecnie-
rebisa da inovaciebis kvireuli pirve-
lad tardeba, romelic 10 noembers,
mecnierebis saerTaSoriso dRes gaixs-
na da 17 noembers, studentTa saerTa-
Soriso dRes dasruldeba.
kvireulis miznebia:
• samecniero kvlevebisa da inova-
ciebis xelSewyoba;
• qveynis samecniero potencialis
warmoCena;
• saerTaSoriso gamocdilebis ga-
ziareba;
• qarTvel da ucxoel mkvlevarTa
miRwevebis gacnoba farTo sazogadoe-
bisaTvis;
• axalgazrda mkvlevarTa motiva-
ciis zrda;
• studentebisa da skolis moswav-
leebis daintereseba samecniero kvle-
vebiTa da inovaciebiT;
• ganaTlebis, mecnierebisa da kul-
turis daaxloeba.
mecnierebisa da inovaciebis kvire-
ulis farglebSi tardeba ramdenime sa-
erTaSoriso masStabis centraluri da
100-ze meti paraleluri RonisZieba.
kerZod, konferenciebi, uaxlesi sa-
mecniero gamocemebisa da proeqtebis
prezentaciebi da gamofenebi, samecni-
ero-popularuli leqcia-seminarebi,
treningebi, vorkSopebi, Ria karis
dReebi, samecniero kafeebi, saxaliso
mecniereba skolis moswavleebisTvis
da sxv.
kvireulSi monawileobs saqarTve-
los saxelmwifo da kerZo universite-
tebi, samecniero-kvleviTi centrebi,
saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli
akademia da saqarTvelos soflis meur-
neobis akademia, saqarTvelos erovnu-
li muzeumi, maikrosofti - saqarTve-
lo, san diegos universiteti, Springe-
ris gamomcemloba, mecnierebis sferos
ucxoeli warmomadgenlebi Semdegi
qveynebidan: aSS, germania, Sveicaria da
cernis birTvuli kvlevebis evropuli
centri moZravi gamofeniT „cerni
dRes“ da „LHC interaqtiuli gvirabi“.
mecnierebisa da inovaciebis saerTaSoriso kvireulis egidiT sajaro leqciebi imarTeba
evraziis universitetis delegaciis vizitibaTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitets TurqeTis generaluri
konsuli baTumSi iasin Temizqani da evraziis universitetis reqtori, profeso-
ri aSqin asani ewvia. delegaciasTan erTad universitetis reqtoris movaleobis
SemsrulebelTan merab xalvaSTan gamarTul Sexvedraze mxareebma ori qveynis
kulturul-saganmanaTleblo urTierTobebsa da samomavlo gegmebze isaubres.
vizitisas aseve daigegma TanamSromlobis memorandumiT gaTvaliswinebuli er-
Toblivi saswavlo-samecniero proeqtebisa da gacvliTi programebis ganxorci-
elebis pirobebi.
3nnooeemmbbeerrii
Cemi mSobliuri universite-
ti dRes iubilaria! mixaria, rom
me am universitetis (pirveli ga-
moSvebis) kursdamTavrebuli
var da Cemi pedagogiuri saqmia-
nobac dRemde masve ukavSirdeba.
or-naxevari aTeuli welia, yo-
veldRiurad am kedlebSi vsaqmi-
anob da Cemi universiteti saku-
Tari ojaxiviT miyvars. 1990 sas-
wavlo wels, roca istoria-fi-
lologiis specialobis pirvel-
kurseli gaxldiT, baTumis peda-
gogiuri instituti universite-
tad gadakeTda, gaimijna specia-
lobebi da qarTuli enisa da li-
teraturis specialoba avirCie.
1990-1995 saswavlo wlis qarTu-
li enisa da literaturis speci-
alobis kursdamTavrebulTagan
ramdenime amave Tu sxva univer-
sitetis profesor-maswavlebe-
lia: naTia fartenaZe (qarTuli
filologiis departamentis
asoc. profesori), qeTevan SoTa-
Ze (pedagogikis departamentis
asoc. profesori), nargiz axvle-
diani (bsu niko berZeniSvilis
institutis mecnier-TanamSro-
meli), medea riJvaZe da Taliko
beriZe (wminda tbel abuserisZis
universitetis profesorebi).
guranda SamiliSvili bsu teqno-
logiuri fakultetis dekanis
moadgilea.
qarTuli enisa da litera-
turis specialobis kursdam-
TavrebulTagan bevri eweva
warmatebul pedagogiur saqmi-
anobas: lamzira zaqaraZe,Tini-
ko gabunia, bela tyablaZe, ni-
no wiqoriZe, nino uridia, an-
qor qoniaZe, xaTuna ZnelaZe,
ramin SavaZe da bevri sxva... ir-
ma bajeliZe Tbilisis demire-
lis saxelobis kerZo kolejis-
qarTuli enisa da literatu-
ris maswavlebeli da pedagog-
Ta asociacia,,mcodnelis“ da-
maarsebelia; mayvala anTaZe
wminda keTilmsaxur mefe Tama-
ris saxelobis skola- pansio-
nis menejeria zogadi ganaTle-
bis dargSi.
ramdenime maTgani Jurnalis-
tis profesias gahyva. maT Sori-
saa irma abulaZe, irma ServaSiZe
gazeT `aWaris“ gamomSvebi re-
daqtoria.
zogierTi kidev mTavrobis
aparatSi muSaobs: nona wulaZe-
qalaq baTumis municipalitetis
meriis administraciis ganaT-
lebis da kulturis ganyofile-
baSi mTavari specialistia; na-
Tia zoiZe- arasamTavrobo or-
ganizacia `saerTaSoriso gamW-
virvaloba saqarTvelos“ baTu-
mis koordinatoria.
eka filiSvili mTavrobis
warmomadgeneli da Myown busi-ness-is eqskluziuri direqto-
ria, muSaobs avstriaSi, venis
diplomatiur akademiaSi.
dameTanxmeba yvela kursdam-
Tavrebuli, rom universitetSi
gatarebuli wlebi iyo yvelaze
aqtiuri, nayofieri, Semoqmede-
biTi kvleva-Ziebis, pirovnebad
formirebis wlebi; wlebi, rom-
lebic sulier sagzlad mohyve-
ba nebismier Cvengans. dauviwya-
ria meri cincaZis, mamia faRa-
vas, levan xalvaSis, Sorena maxa-
WaZis, elguja makaraZis, murman
gorgoSaZis, mzia xaxutaiSvilis
da sxvaTa leqciebi. saganTan er-
Tad aq gvaswavlidnen adamianur
Rirebulebebs, keTilSobile-
bas, didsulovnebas, mitevebas,
saTnoebas. TiToeuli leqtori
CvenTvis etaloni gaxldaT. isi-
ni ar iSurebdnen Zalas da ener-
gias; uangarod, ganusazRvreli
droiT gvwvrTnidnen, gvameca-
dinebdnen, gvawvdidnen lite-
raturas, romelic maSin defi-
cituri iyo. kargad maxsovs gac-
recili siebi, vis unda waeRo wa-
sakiTxad TiTo RamiT romelime
wigni. amas mohyveboda azrTa
gacvla- gamocvla, diskusia.
meamayeba, rom xuTwliani
umaRlesi ganaTleba am univer-
sitetSi miviRe. aspiranturaSi
misaRebi gamocdebis Cabarebi-
sas aw gardacvlilma profe-
sorma korneli daneliam da sa-
gamocdo komisiam sagangebod
aRniSna bsu-s kursdamTavre-
bulTa momzadebis Sesaxeb. sadi-
sertacio naSromis momzadebi-
sas ki sabolood davrwmundi,
rom Cems specialobaSi yvelaze
kargad Cvens universitetSi Se-
iZleboda samecniero naSromis
Sesruleba.
1990-1995 saswavlo wlis qar-
Tuli enisa da literaturis
specialobis kursdamTavre-
bulTa saxeliT vulocav mSob-
liur universitets saxelovan
iubiles! vulocav reqtorats,
administracias, Rirseul pro-
fesuras da studentobas- Cvens
saimedo cvlas! vusurveb winsv-
las, axal- axal warmatebebs sas-
wavlo da kvleviTs saqmianoba-
Si, Cveni universiteti yovelT-
vis ambobda sefe sityvas, mudmi-
vadidga sazogadoebrivi cxov-
rebis epicentrSi, imedi maqvs is
kvalavac gamozrdis axalgazr-
debs, romlebic qveynis ekono-
mikur gaZlierebasa da, rac yve-
laze mTavaria, gamTlianebas
uzrunvelyofen.
nnaannaa cceeccxxllaaZZee,,
qarTuli filologiis
departamentis xelmZRvaneli
sauniversiteto cxovrebis
erT-erTi mniSvnelovani Semad-
geneli nawili samecniero kon-
ferenciebi da simpoziumebia. im
mravalricxovan RonisZiebaTa
Soris, romelic universitetis
iubiles eZRvneba, fizika-maTe-
matikisa da kompiuterul mec-
nierebaTa fakultetis kompiu-
terul mecnierebaTa departa-
mentSi Catarebuli ori saerTa-
Soriso RonisZiebacaa.
mimdinare wlis 9-18 seqtem-
bers Catarda meore saerTaSo-
riso konferencia da skola-se-
minari (vorkSopi) „lis jgufebi,
diferencialuri gantolebebi
da geometria“, romelSic mona-
wileobdnen mecnierebi rogorc
saqarTvelos sxvadasxva umaR-
lesi saswavleblebidan, aseve
ucxoeTidan. kerZod, italiis
qalaq palermos universiteti-
dan, CexeTis ostravas universi-
tetis, ungreTis debrecenis
universitetidan. saintereso
moxsenebebis paralelurad, gai-
marTa diskusiebi swavlebis aq-
tualur sakiTxebze, momavali
specialistebis momzadebis
perspeqtivebsa da amocanebze.
daisaxa momavali urTierTTa-
namSromlobis konkretuli geg-
mebi da amocanebi. aRniSnuli
RonisZieba Catarda maria kiu-
ris saerTaSoriso sagranto
proeqtis (FP7-PEOPLE-2012-
IRSES-317721) farglebSi.
warmomadgenlobisa da mona-
wileTa SemadgenlobiT umniSv-
nelovanesi iyo 26-29 seqtembers
Catarebuli „kompiuteruli
teqnologiebis Seqmnisa da tes-
tirebis aRmosavleT-dasavle-
Tis simpoziumi“ (2015 IEEE EastWest Design and Test Symposium),
romelsac kompiuteruli teq-
nologiebis dargSi momuSave
cnobili mecnierebi eswrebod-
nen aSS-dan, italiidan, irani-
dan, safrangeTidan, estoneTi-
dan, ukrainidan, ruseTidan,
azerbaijanidan da somxeTidan.
konferenciis monawileTa So-
ris iyo cnobili amerkeli mec-
nieri, doqtori ervant zoriani,
romelic aris umsxvilesi ameri-
kuli kompaniis SYNOPSYS mTa-
vari arqiteqtori, romelic mu-
Saobs sistemebis avtomatizebu-
li proeqtirebis sferoSi eleq-
tronikis mimarTulebiT, aris
34 patentis, 4 wignis, 350-ze me-
ti referirebuli naSromisa da
1500-ze meti samuSao jgufis
xelmZRvaneli, mravali univer-
sitetis profesori.
simpoziumis saorganizacio
komitetis Tavmjdomare, xarko-
vis erovnuli universitetis
radio-eleqtronikis universi-
tetis profesori, vladimer xa-
xanovi maRal Sefasebas aZlevs,
rogorc Tavad simpoziumis mu-
Saobas, aseve baTumis universi-
tets da Tavad Cvens qalaqs. mis
mier gamoTqmuli Sefasebis Ce-
meul Targmans ucvlelad gTa-
vazobT:
„Catarda 2015 wlis „kompiu-
teruli teqnologiebis Seqmni-
sa da testirebis aRmosavleT-
dasavleTis simpoziumi“ baTum-
Si. Cveni monawileebi arian sau-
keTeso mecnierebi aRmosavleT
da dasavleT qveynebidan, aseve
axalgazrda talantebi, rom-
lebsac ara formalurad, ara-
med realurad undaT, rom iyv-
nen teqnologiurad kulturu-
li mecnieri-profesorebi da
Semdgari adamianebi. sul 27 qve-
yana, monawileTa naxevarze meti
inglisur enaze brwyinvaled
molaparake axalgazrda specia-
listi; ulamazesi, marmariloSi
Casmuli baTumis SoTa rusTave-
lis universiteti; axalgazrda,
iniciativiani reqtori merab
xalvaSi; araCveu-
lebrivi kompiu-
terul mecniere-
baTa departamen-
ti, romelic
gvmaspinZlobda,
TavkacTan da-
viTTan (gvarebs
Segnebulad ar
vwer, maT yvela
icnobs) da Tanam-
SromlebTan mi-
SasTan, zazasTan
da vaxtangTan
erTad; iniciati-
viani dekani gu-
ladi. yvela maTgani-erTi Zlie-
ri gundia, romelic muSaobs
mecnierebisa da ganaTlebis
warmatebisaTvis.
baTumi aris zRapari, Seqmni-
li sicocxlismoyvare da bedni-
eri adamianebis mier, naTeli mo-
mavlis da warmatebis imediT
agebuli, dafuZnebuli uZveles
qarTul humanistur ideebsa da
adamianebs Soris urTierToba-
Ta axlebur tradiciebze. dabe-
jiTebiT vityvi, rom baTums
sul raRac 3-5 weli aSorebs
zRaprisagan, romelsac singapu-
ri qvia. msoflioSi versad na-
xavT yoveli adamianisaTvis
xelmisawvdom, mravalkilomet-
rian, fantastikuri silamazis
zRvis sanapiros. yvelaferi
adamianebisaTvis-es aris am pa-
tara qveynis devizi! moqalaqee-
bisTvis nebismieri momsaxure-
bis misaRebad moqmedebs erTi
fanjris principi. ra samwuxa-
roa, rom ar SegviZlia davap-
rogramoT Cveni warmateba. yve-
la unda ewvios baTums da iswav-
los nayofieri Sroma, Semoqme-
deba da bednieri cxovreba da
ara arseboba.“
metad optimisturi da lama-
zad danaxuli realobaa da min-
da visurvo, rom yvela Cvenganic
ase fiqrobdes, da rom realu-
rad iyos baTumi Senebis, Sromis,
Semoqmedebis qalaqi, sadac ada-
mianebi ki ar cocxloben, aramed
cxovroben, qmnian da bednierebi
arian...da Cveni universiteti am
cxovrebis ganuyofeli Semadge-
neli nawili yofiliyos!
yvelas gilocavT universi-
tetis iubiles!
cciicciinnoo ssaarraajjiiSSvviillii,,
kompiuterul mecnierebaTa
departamentis asocirebuli
profesori.
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis I gamoSveba
mieZRvna universitetis iubiles
4 nnooeemmbbeerrii
bebias saubari damTavrebuli ar
hqonda, rodesac is kaci mogviax-
lovda da bebiasTan SeCerda.
-gamarjoba fati, rogor xarT?
hkiTxa man bebias.
bebiac Tbilad miesalma mas.
Semdeg nikom me momaqcia yu-
radReba, Tavze xeli gadamisva da
bebias Cemi vinaoba hkiTxa.
-Cemi SviliSvilia - uTxra bebi-
am.
mecnieri Cemi saxeliTac dain-
teresda: iurih qvia, batono niko,
Tqveni vaJis saxeli.
-es rogor?!
rogor da Tqveni vaJi am biWis
mamis maswavlebeli brZandeba Coxa-
tauris gimnaziaSi da mis sapativce-
mulod Semovida es saxeli Cvens
ojaxSi.
-sainteresoa, brZana nikom, ga-
mogvemSvidoba da Coxataurisken ga-
eSura.
me da bebia karga xans vucqero-
diT mas, Semdeg ki Cvenc ganvagrZeT
gza sufsisaken da sufsis gabmul
xids mivadeqiT...
Cems cxovrebaSi mraval SesaniS-
nav pirovnebas Sevxvedrilvar, mag-
ram yvelaze adre RmerTma niko mars
Semaxvedra.
misi xelis siTbo dauviwyaria da
raRac simbolikiTac aris datvir-
Tuli.
amis mere me is aRar Semxvedria
(1934 wels gardaicvala), magram
sul maxsovda da veZebdi mis Sro-
mebs.
1938-19339 wlebSi baTumSi
vswavlobdi da klasSi niko mariT
CemsaviT gatacebuli aravin iyo.
vinc ar icoda amis mizezi, ukvir-
daT, vinc icoda - am gatacebas bu-
nebrivad miiCnevda.
meore msoflio omis dawyebis
(1.09.1939) Semdeg mamam baTumidan
Sin damabruna da n.maris saxelobis
Coxatauris saSualo skolaSi (di-
reqtori iona trapaiZe) Semiyvana.
vwerdi referatebs. erTi n. mar-
sac mivuZRveni.
es gataceba arc mere Senelebu-
la. 1949 wels n. maris iubiles mec
referatiT Sevxvdi. maSin ukve sa-
qarTvelos mecnierebaTa akademiis
aspiranti da baTumis saxlemwifo
universitetis asistenti gaxldiT.
sul male didi mecnieri gaakri-
tikes. me Zalian did interess viCen-
di am kritikisadmi, magram ar avyo-
lilvar mas. maxsovda Cemi didi mas-
wavleblis, akademikos niko berZe-
niSvilis (1890-1965) brZnuli Sego-
neba: „niko mari didi mecnieri gaxl-
daT. misi azrebi arc ise adviladaa
misawvdomi. amitom frTxilad unda
viyoTo.“
1964 wels istoriis institutma
leningrads (axla peterburgi) mi-
mavlina sakavSiro satoponimo kon-
ferenciaze. maSin momeca saSualeba
niko maris saflavi momenaxulebina.
marto ar vyofilvar, CemTan erTad
iyo n.maris mowafe, profesori
aleqsandre Rlontic.
didi mecieri guriaSi yofnisas
interesiT akvirdeboda garemos,
swavlobda folklors da sxva. is
gansakuTrebiT iyo dainteresebuli
surebis xeobiT. samwuxarod, es mxa-
re maSin srulebiT Seuswavleli
iyo, arc bukiscixe iyo Seswavlili
da arc mis samxreT ferdobze arse-
bul Zvel naqalaqars icnobda vinme.
Torem n.mars ar gauZneldeboda arc
am cixis raobis Secnoba da im naqa-
laqarsac Tavis adgils miuCenda
surebis xeobis istoriaSi.
miuxedavad amisa, Tavisi wvdo-
mis meoxebiT, man mravali safiqra-
li gauCina momaval Taobebs, ro-
melTa didi nawili kvlav niWier
mkvlevars elis.
giorgi xeCinaSvili
erT–erTi pirveli profesori,
romelic baTumSi gavicani 1938 wlis
Semodgomaze batoni giorgi xeCinaS-
vili (aWaris mTavari meani) brZande-
boda. amas mis vaJs, Cems Tanakla-
sels, dauviwyar megobars levan xe-
CinaSvils vumadli. is Zalian dami-
axlovda da erTxel saxlSic wamiy-
vana. ramdenime xnis Semdeg batoni
profesoric mobrZanda da Tbili
mopyrobiT samudamod damamaxsovra
es mSvenieri dRe.
1939 wlis bolos iZulebuli
gavxdi sofels (Coxatauris raioni,
sof. gogolesubani) davbrunebodi,
magram xeCinaSvilebis saukeTeso
ojaxi ar SeiZleboda rom damviwye-
boda da 1944 wlis Semodgomidan
isev ganaxlda Cveni urTierToba.
1944 wlis 14 noembers baTumis
saxelmwifo pedagogiuri institu-
tis asistenti gavxdi, rac g. xeCinaS-
vilma gulTbilad momiloca da Sem-
dgomi warmatebebi misurva.
1953 wlis 19 maiss TbilisSi is-
toriis mecnierebaTa kandidatis xa-
risxic movipove da bevri megobari
gavaxare, maT Soris mama-Svili, gi-
orgi da levan xeCinaSvilebi.
arc levans Segvianebia medici-
nis mecnierebaTa kandidatis xaris-
xis dacva.
sazogadoeba ,,codnis“ xaziTac
xSirad vkiTxulobdi leqciebs, zog-
jer sajarosac.
1954 wlis Semodgomaze erT–er-
Ti leqcia (,,saqarTvelo rusTave-
lis epoqaSi“) sazogadoebis erT–er-
Tma organizatorma ibragim abaSiZem
maswavlebelTa saolqo saxlSic mo-
awyo. leqcias didZali xalxi daesw-
ro (umetesad pedagogiuri institu-
tis profesuridan). leqciis prezi-
dumis magidas amSvenebdnen sazoga-
doeba ,,codnis“ adgilobrivi xelm-
ZRvanelebi, profesori g. xeCinaSvi-
li, baTumis pedagogiuri institu-
tis direqtori, nadim niJaraZe da
saxelmoxveWil ipoeti, mamia mala-
zona.
leqcia prof, g. xeCinaSvilma
gaxsna da scenaze mimixmo. leqcia
SesvenebiT wavida, magram darbazs
kaci ar daklebia. saintereso iyo
rom, leqcias eswreboda baTum–Se-
moqmedis eparqiis mRvdelmTavari,
meufe efremi (sidomoniZe) da baTu-
mis samRvdeloebis mniSvnelovani
nawili.
leqciis bolos iyo SekiTxvebi
da azric gamoTqva zogierTma.
sayuradRebo gaxldaT rom,
sityva meufemac iTxova da es brge,
asakSi Sesuli pirovneba kaTedridan
daelaparaka darbazs. misi TqmiT,
aseTi rTuli leqciis ase ostatu-
rad warmarTva leqtoris uTuod
didi warmatebaa. Semdeg mimixmo ka-
TedrasTan da mironi macxo Sublze.
aseTi ram uCveulo gaxldaT im-
droindeli leqciebisa da leqtor-
Ta cxovrebaSi.
bolos prof. g, xeCinaSvilma Se-
mawia ramdenime Tbili sityva da
sxdomac damTavrda.
dro gadioda, magram leqciis
mze Casvlas ar apirebda, misi damsw-
reni xSirad igonebdnen im uCveulo
dRes.
amis Semdeg prof. g. xeCinaSvili
kidev ufro damamaxsovrda da erT
dRes saxlSic mimiwvia. samwuxarod
misi saxelovani vaJi cocxali aRar
iyo.
prof. g. xeCinaSvili baTumis di-
di simdidre gaxlda, romelic xSi-
rad unda gavixsenoT.
nadia jibuti
(mogoneba)
qalbatoni n. jibuti 1938 wlis
seqtembris damdegs gavicani, rode-
sac baTumis sabazo sanimuSo skola-
Si daviwye swavla.
im dros me-5 klasSi gaxldiT.
oTxi klasi mSobliur gogolisub-
nis dawyebiT skolaSi davamTavre
warCinebiT. rusulsa da ucxo enaSi
(franguli) miWirda, Torem sxva sag-
nebi baTumSic warCinebiT SemeZlo
Seswavla.
SesaniSnavi maswavleblebi muSa-
obdnen baTumis sabazo-sanimuSo
skolaSi. bevris naTeli xsovna
dRemde momyva. maT Sorisaa TinaTin
sixaruliZe, romelic qarTul enasa
da literaturas gvaswavlida, isto-
riis maswavlebeli mJavia da sxvebi.
gansakuTrebiT damamaxsovrda geog-
rafiis maswavlebeli nadia jibuti,
romelic imave dros rusTavelis sa-
xelobis baTumis samaswavleblo in-
stitutSic (pirveli direqtori na-
kaiZe) kiTxulobda leqciebs.
n. jibutma Tbilisis saxelmwifo
universitetis geografiis fakul-
teti daamTavra da colad gahyva
imave fakultetis axalgazrda leq-
tors, nadim niJaraZes.
axalgazrda meuRleebma univer-
sitetis damTavrebis Semdeg baTums
miaSures, sadac daiwyes muSaoba.Nn.
niJaraZe male daawinaures da ganaT-
lebis ministri gaxda, xolo n. jibu-
ti baTumis sabazo-sanimuSo skolis
maswavlebeli da baTumis samaswav-
leblo institutis leqtori. qal-
batonisaTvis es didi warmateba gax-
ldaT.
amieridan misi cxovreba im gziT
unda warmarTuliyo, romelic pro-
fesorobasTan miiyvanda.
didi ojaxis, kvleva-Ziebis da
pedagogobis SeTavseba ar iyo ioli
saqme, magram qalbaton nadias eseni
unda SeeTavsebina.sxva gza ar qonda
da man TiTqmis SeuZlebeli SeZlo,
SesaniSnavad aawyo cxovreba.
qalbatoni nadia kargi pedago-
gic brZandeboda. Tavisi Rrma eru-
diciiTa da taqtikiT is moswavleTa
didi nawilis siyvarulsa da pati-
viscemas imsaxurebda.
samwuxarod, maSin didxans aRar
davrCenilvar zRvispireTSi. meore
msoflio omi rom daiwyo, mamaCemma
isev damabruna zemo guriaSi da Co-
xatauris akademikos n. maris saxe-
lobis saSualo skolaSi (direqtori
iona trapaiZe) ganvagrZe swavla.
magram maswavlebelTa is siyvaruli,
romelic baTumidan gamomyva, did-
xans miTbobda guls.
1944 wels davamTavre Coxatau-
ris saSualo skola da ufalma kvlav
baTumSi ineba Cemi dabruneba.
imave wels swavla daviwye mosko-
vis iuridiuli institutis baTumis
saswavlo punqtSi. swavla ar miWir-
da da saxelic male movixveWe.
Cemi baTums dabruneba qalba-
tonma nadiamac Seityo da studen-
toba momiloca. 1945 wels baTumis
saxelmwifo pedagogiur institu-
tis istoriis fakultetze swavla
movindome da geografiis gamocda-
ze qalbaton nadiasac Sevxvdi.
amieridan is aramarto siyvaru-
liT migonebda rogorc yvela mos-
`mogonebebi gardasul dReTa...~(dasawyisi pirvel gverdze)
Ria monacemebis portalis wardgineba
Ria monacemebis portalis - data.gov.ge wardgineba gaimarTa baTu-
mis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi. informaciis Tavi-
suflebis ganviTarebis institutis (IDFI) Tavmjdomarem levan ava-
liSvilma profesor-maswavleblebsa da studentebs saqarTvelos sa-
jaro dawesebulebebSi daculi sajaro monacemebis bazebis monaceme-
bi gaacno da isaubra maTi xelmisawvdomobis sakiTxebsa da biznes-
startapebis gamoyenebis gzebze. portali moqalaqeebs, biznesmenebs
da yvela dainteresebul pirs saSualebas aZlevs gaecnon ara mxolod
saxelmwifo monacemebs, aramed maTi gamoyenebiT Seqmnan inovaciuri
aplikaciebi, biznes-proeqtebi da eleqtronuli servisebi. RonisZie-
ba IDFI-is proeqtis „Ria monacemebi: cvlilebebisa da inovaciebis wya-
ro“ farglebSi Catarda.
Turq biznesmenTa asociaciasTan TanamSromlobis memorandumi gaformda
TanamSromlobis memorandumi gaformda baTumis SoTa rusTave-
lis saxelmwifo universitetsa da Turq biznesmenTa asociacias So-
ris. dokumenti miznad isaxavs gacvliTi programebis amoqmedebas,
saswavlo-samecniero proeqtebis ganxorcielebas da umaRlesi sagan-
manaTleblo dawesebulebis kursdamTavrebulTa dasaqmebas. mxareTa
SeTanxmebiT, Catardeba samecniero konferenciebi, sazafxulo sko-
lebi da seminarebi. asociaciis xelSewyobiT, humanitarul mecniere-
baTa fakultetis aRmosavleTmcodneobis departamenti da Turqo-
logiis mimarTulebis auditoriebi aRiWurveba kompiuteruli apara-
turiT, meTodologiuri literaturiT, saxelmZRvaneloebiT da war-
Cinebuli studentebisaTvis dawesdeba stipendiebi.
universiteti mwuxarebas gamoTqvams parizSi momxdari tragediis gamo
baTumis SoTa
rusTavelis saxelm-
wifo universiteti
mwuxarebas gamoTq-
vams 13 noembers, pa-
rizSi momxdari tra-
gediis gamo da Ta-
nagrZnobas ucxadebs
safrangeTsa da da-
RupulTa ojaxebs.
universitetis req-
toris movaleobis
Semsrulebelma me-
rab xalvaSma, profe-
sor-maswavleblebma, mkvlevrebma, administraciis TanamSromlebma
da studentebma umaRles saganmanaTleblo dawesebulebaSi gamar-
Tul solidarobis aqciaze dagmes safrangeTSi ganxorcielebuli te-
roristuli aqtebi da pativi miages daRupulTa xsovnas.
„Erasmus+“-is sainformacio Sexvedra`Erasmus+“-is erov-
nuli saagentos saqar-
Tvelos ofisis xelm-
ZRvanelma lika Rlon-
tma baTumis SoTa rus-
Tavelis saxelmwifo
universitetSi sain-
formacio Sexvedra ga-
marTa da axali sakon-
kurso programebi war-
moadgina. tempusis,
erazmus mundusisa da Jan mones programebi 2015 wlidan axlad Seqmni-
li gaerTianebuli programis Erasmus+-is egidiT xorcieldeba. bsu-s
sxvadasxva safexuris studentebsa da profesor-maswavleblebs Se-
uZliaT monawileoba miiRon Degree Mobility-s,Credit Mobility-sa da CapacityBuilding for Higher Education-is gacvliT programebSi.
iuri sixaruliZeprofesori
5nnooeemmbbeerrii
wavles, aramed yuradRebiT adevneb-
da Tvals Cems warmatebebsac. gansa-
kuTrebiT gaaxara saqarTvelos
studentTa pirvel konferenciaze
(quTaisi) Cemma warmatebam.
amas male Cemi aspirantoba da
asistentobac mohyva. Oori didi si-
xaruli momiloca da did gzaze Sed-
gomac damiloca.
1953 wlis 19 maiss istoriis mec-
nierebaTa kandidatic gavxdi da ba-
Tumis pedagogiur institutSic mi-
miwvies.
yvelaferi amiT qalbatoni nadia
da batoni nadimic Zalian gaxare-
bulni iyvnen. yvelafers vin CamosT-
vlis, magram sawuTro ra iqneboda,
Tu sixaruls Sxamsac ar Seurevda
dro da dro da nadimic gardaicva-
la. erTi wlis Tavze ojaxma misi mo-
gonebis saRamo gamarTa da Tamadoba
me momando.
saRamos baTumis inteligenciis
saukeTeso nawilTan erTad marad ke-
Tilad mosagonari Wabua amirejibi
da reJisori robiko sturuac eswre-
bodnen.
profesor n. niJaraZis ojaxi
jer kidev Wabua amirejibis papis, mi-
xeil nakaSiZis saxlSi cxovrobda da
Tbiliseli stumrebic am gziT moxv-
dnen profesor n. niJaraZis mogone-
bis saRamoze. mosagonars ra gamo-
levs, magram erTi ram rom maic ar
gavixsenoT ar SeiZleba.
1995 wels Tbilisis saerTaSori-
so universitetma erTi fakulteti
(istoriis) CoxataurSi gaitana. bam
fakultetis muSaobaSi qalbatoni n.
Jibutic monawileobda da amis gamo
universitetis samecniero sabWom is
profesorad airCia. ramdeni welia
is sawuTroSi aRaraa da zRvispireT-
Si ganisvenebs. ufalma gaanaTlos!!!
nadim niJaraZe
(mogoneba)
SesaniSnavi pirovneba da geogra-
fosi, profesori nadim niJaraZe,
1938 wlis damdegs gamacno misma me-
uRlem, qalbatonma nadia jibutma,
romelic Cemi maswavlebeli brZan-
deboda baTumis sabazo skolaSi.
_ imedia kargad iswavli ymawvi-
lo da kargi pirovnebac dadgebi –
miTxra es, Tavze xeli gadamisva da
damemSvidoba.
mere xSirad vxvdebodi quCaSi da
moridebiT vesalmebodi xolme. ase
gagrZelda 1939 wlis miwurulamde,
vidre mamaCemi isev zemo guriaSi da-
mabrunebda meore msoflio omis
ganviTarebiT dafiqrebuli.
gavida wlebi da 1944 wlis Semod-
gomaze isev davubrundi zRvispi-
reTs, magram axla rogorc studen-
ti.
maSinve vinaxule Cemi maswavle-
beli da Cemi gastudentebac vaxare.
_ kargia iuristoba rom agirCe-
via, magram me megona Sen amas geogra-
fobas amjobinebdi da kargi pedago-
gic iqnebodi. miTxra man erTgvari
gulistkeniT.
man ar icoda, iuridiuli Cemi
arCevani ki ar iyo, aramed gvian Cave-
di baTums da pedagogiur institut-
Si swavla ukve iyo dawyebuli, kare-
bi Ria mxolod moskovis iuridiuli
institutis baTumis saswavlo punq-
tSi damxvda da sxva gza rom ar mqon-
da, imas mivadeqi.
aq davrCi mxolod erT saswavlo
wels (1944-1945).
1945 wels ukve baTumis saxelm-
wifo pedagogiuri institutis sti-
denti gavxdi (akademikos eqvTime
TayaiSvilis miTiTebiT). radgan am
saqmeSi aseTi didi da wminda kaci er-
Tia, Cems maswavleblebs sayveduri
ar uTqvams.
1949 wels warCinebiT davamTav-
re baTumis saxelmwifo pedagogiuri
instituti da saqarTvelos mecnie-
rebaTa akademiis aspiranturis misa-
Reb gamocdebSi vcade bedi.
imave wlis oqtombris bolos
damTavrda gamocdebi da 14 dRis
Semdeg (1949 wlis 14 noemberi) baTu-
mis saxelmwifo pedagogiuri insti-
tutis direqorma, batonma nadim ni-
JaraZem xeli moawera brZanebas Cemi
asistentad daniSvnaze.
Pprofesori n. niJaraZe gabedu-
li kaci brZandeboda, Torem sxvas,
albaT, Zalian gauZneldeboda ase
axalgazrda kacis (4 Tvis win stu-
denti gaxldiT) asistentad daniSv-
na. ase zurggamagrebulma sakandi-
dato disertaciac droze davicavi
(1953 wlis 19 maisi) da batonma nadim-
ma isev baTumSi mimiwvia.
Cemi xemZRvaneli akademikos n.
berZeniSvili Zalian gaaxara n. niJa-
raZis moqmedebam da guliTadad da-
miloca gza baTumisaken. baTumSi -
1956 wlis noembramde davrCi, Sem-
deg Tbiliss davbrundi istoriis
institutis ufros mecnier TanamS-
romlad.
miuxedavad amisa, baTumSi mainc
xSirad gaxldiT, sadac samxreT-da-
savleT saqarTvelos arqeologiur
eqspediciaSi (xelmZRvaneli akade-
mikos n. berZeniSvili) gaxldiT Ca-
ricxuli da baton nadimsa da qalba-
ton nadiasac xSirad vxvdebodi.
im dros batoni nadimi saqarTve-
los sageografio sazogadoebis aWa-
ris organizaciasac edga saTaveSi
da sxdomebzec xSirad miwvevda. Cem-
Tan erTad iwvevda profesor daviT
komaxiZesac. Cven samni Zalian viya-
viT dakavSirebulni da sad ar gavdi-
odiT samecniero mizniT. erTxel pa-
tara iubilec ki movuwyve bato na-
dims CoxataurSi, riTac is Zalian
nasiamovnebi darCa.
baton nadims zemo guriaSi Zali-
an uyvarda sofeli Suaganaxleba (am-
droindeli SuaamaRleba), saidanac
gaxldaT misi meuRle, docenti na-
dia jibuti. samwuxarod, profesori
n. niJaraZe naadrevad gardaicvala.
dakrZalulia baTumis sazogado
moRvaweTa panTeonSi.
Rvawlmosili pirovnebebis gax-
seneba didi madlia. ufalma naTeli
daumkvidros.
mamia dumbaZe
1947 wlis erT mSvenier dRes ba-
Tumis pedagogiur institutis is-
toriis fakultetis meore kursis
auditoriis kari axalgazrda leq-
torma SemoaRo. is docenti mamia
dumbaZe (1915-1990) gaxldaT (Semdeg
profesori dasaqarTvelos mecnie-
rebaTa akademiis wevr-koresponde-
ti).
man psofesori sergis kakabaZe
(1886-1967) Secvala. Cven Zalian
gvsurda profesori profesors Se-
ecvala, magram im dros amdeni pro-
fesori sad iyo da isev docents un-
da mivndobodiT.
oriode dRis Semdeg sastumro-
Sic vewvie da male gavuSinaurdi ki-
dec. pativcemuli docenti CemTvis
ukve kargad nacnob “insturistSi”
ki ar brZandeboda, aramed rkinigzis
vagzalis axlos mdebare “pirvel ma-
isSi” rodesac vestumre iv. javaxiS-
vilis “qarTveli eris istoriis”
pirveli wigni edo win.
mcireodeni saubris Semdeg re-
feratis Temad “baTumis uZvelesi
warsuli” SevTavaze. momiwona da
rodesac davamTavre, isev imave sas-
tumroSi mivutane sarecenziod.
referati alag-alag Caaswora
da patara recenziiT damibruna. ama-
sobaSi institutis studentTa kon-
ferencia gaimarTa da iq wavikiTxe.
mogvianebiT es referati TandaTan
Seivso da baTumis pedagogiuri ins-
titutis SromebSic daibeWda.
1949 wlis 14 noembers m. dumba-
Zis asistentad damniSnes, xolo 1953
wlis agvistos bolodan Sevcvale
kidec. misi yuradReba arasodes
momklebia. 1953 wlis 19 maiss is iyo
Cemi erT-erTi oponenti, rodesac
sakandidato disertacias vicavdi
istoriis institutis samecniero
sabWos Ria sxdomaze, saqarTvelos
mecnierebaTa akademiis saaqto dar-
bazSi (Tema: “guriis 1841 wlis ajan-
yeba” –xelmZRvaneli akademikosi n.
berZeniSvili, konsultanti akade-
mikosi eqvTime TayaiSvili).
batoni mamia imave saRamos Cems
qorwilsac daeswro da kargi sity-
vac warmoTqva. male is mecnierebis
doqtori da profesoric gaxda da
Cems sadoqtoro muSaobasac yu-
radRebiT adevnebda Tvals.
1967 wels TbilisSi daibeWda Ce-
mi sadoqtoro naSromi “qarTveli
xalxis brZola damoukideblobi-
saTvis XIII-XIV saukuneebSi“, romlis
redaqtori batoni mamia brdZande-
boda. batoni mamia brZandeboda Cemi
sadoqtoro paeqrobisadmi miZRvni-
li sadilis Tamadac. manve amib amxa-
ri, rodesac saqarTvelos mecniere-
baTa akademiis 1983 wlis arCevnebSi
warmadgines. misi gverdis avliT arc
ssr kavSiris mecnierebaTa akademiis
1987 wlis arCevnebSi vyofilvar
wardgenili.
SesaniSnavi pirovneb agaxldaT,
mis amags vin gadaixdis. ukanaskne-
lad iaSvilis klinikaSi vnaxe, rode-
sac mkurnalobda. gardaicvala 1990
wels, dakrZales Tbilisis saburTa-
los panTeonSi. gamosaTxovari sity-
vebis mTqmelTa Soris mec gaxldiT.
mis saxelovan ZmisSvilTan (no-
dar dumbaZe) erTad manac didi Rvaw-
li dasdo saqarTvelos, romelsac
Rirseul pativs miagebs momavali
Taobebi.
simon yauxCiSvili
gamoCnil qarTvel elinistsa da
qarTvelologs, profesor simon ya-
uxCiSvils Tvisi naSrmebiT studen-
tobis pirvel wlebSi gavecani, xo-
lo piradad 1947 Sevxvdi baTumis sa-
xelmwifo universitetSi. maSin am
institutis direqtori brZandebo-
da docenti vaxtang parkaZe, romel-
mac ocamde profesori Camoiyvana
baTumSi. maT Soris profesori yaux-
CiSvilic gaxldaT.
batoni simoni istoriis fakul-
tetze bizantiis istorias kiTxu-
lobda. im dros memeore kursze vi-
yavi da berZnuli enis SeswavliTac
gaxldiT dainteresebuli.
radgan qalaqSi berZnuli enis
maswavlebels ver mivakvlie, Cems me-
gobars, berZen students, nikoloz
muradovs vTxove daxmareba. mura-
dovs esiamovna Cemi aseTi daintere-
seba da wignic momitana da TviTinac
xalisiT maswavlida.
batoni simoni zeda sarTulze
kiTxulobda leqciebs, amitom iq
davxvdi leqciis dawyebis win da
vTxove gaesinja Cemi muSaoba berZ-
nul enaSi.
profesors esimaovna Cemi aseTi
daintereseba da imave saRamos intu-
ristis sastumroSi daminiSna Sex-
vedra. manamde leqciazec mimipati-
Ja da im dRes pirvelad veziare bi-
zantiis istoriis leqciebs. zogi
ram cnobilic iyo CemTvis, radgan
?kve vicnobdi baton? simonis -,,ves-
tnikis ” zog wigns.
imis gabedulebac ar maklda,
rom zogjer adgilidanac Sevxmiane-
bodi leqtors. male Sevatyve, rom
mas es ki ar swyinda, aramed, piriqiT,
uxaroda kidec, radgan auditoriaSi
erTi studenti mainc aRmoCnda, ro-
melic icnobda bizantiis istoriis
miseul Targmans.
radgan leqciebi dRis meore na-
xevarSi gvqonda cxra saaTamde ve-
Rar veaxeli baton profesors. amaze
mas araferi uTqvams, radgan kargad
icoda risi bralic iyo.
-axla wavideT savaxSmod da Seni
berZnuli mere gavsinjoTo – brZana
man da inturistis restornisaken
gaveSureT.
es restorani bavSobaSic mina-
xavs, magram iq arasodes misadilia
aqamde da T?vs bednierad vTvlidi.
vivaxSmeT da ukan gavbrundiT. ukve
Ramis 11 saaTi gaxldaT.
es dro baton profesorsac sru-
lebiT ar aSinebda, radgan igi TiTq-
mis yoveldRe Rame didxans muSaob-
da.
palataSi man gamomarTva berZnu-
lis is wigni, romelic me mqonda da
Cemi samuSa? rveulic, gadaaTvalie-
ra da miTxra: -ar gewyinos, magram es
arc Zveli berZnulia da arc bizan-
tiuri, es axali berZnulia. amitom
Sen jer Zveli berZnulis SeswavliT
unda daiwyo. rodesac me Camoval me
wagiZRvebi, rodesac me ar viqnebi,
maSin Cems mowafes, docent pantele-
imon beraZes (Semdeg profesori)
vetyvi iman gaagrZelos swavleba.
-dRes es vikmaroT, ukve gviania
da Semdeg vecadoT ufro adre da-
viwyoT mecadineoba.
es iyo Cemi cxovrebis erTi ubed-
nieresi dRe, davweqi, magram Zili
didxans ar momekara.
meore dRes jer baton? simonis
leqciebs daveswari, xolo saRamos
isev „inturists“ vewvie. Cemi pativ-
cemuli maswavlebeli isev „Zveli
berZnuli literaturis“ tomeuleb-
ze muSaobda. mcire saubris Semdeg
kvlav restoranSi wamiyvana savaxS-
mod, Semdeg ki mecadineoba gagrZel-
da.
mesame saRamos mecadineoba
aRar Sedga, radgan profesori Tbi-
liss miemgzavreboda. magram mainc
mivedi „inturistSi“ da Zalianac ga-
vaxare maswavlebeli. erTaderTi
gamcilebeli viyavi, magram is amas
srulebiT ar ganicdida.
miTxra, Semdeg kviraSi panTele-
imon beraZe CamobrZandeba da is ga-
agrZelebs berZnul enaSi mecadine-
obebs. asec moxda.
rodesac Sevxvdi mas, vuTxari
vinc gaxldiT da manac imave „intu-
ristSi“ daminiSna Sexvedra. SesaniS-
navi pirovneba brZandeboda batoni
panteleimoni, magram cota ficxi. is
batoni simoniviT iolad rodi itan-
da Segirdis Secdomebs Zveli berZ-
nuli sityvebis warmoTqmisas.
mecadineobis dawyebamde man jer
megamomkiTxa vinaoba, xolo Semdeg
Tavisic brZana: - var zemoguruli
beraZe, sofel qvemojvarcmidan. ax-
la „Caisubans“ uwodeben.
Sen, rogorc gogolesubnels ar
SeiZleba ar icode es sofeli.
- Coxatauris saSualo skolaSi
swavlisas ara qvemo jvarcmas, raio-
nis bevr sxva skolaSic vyofilvar,
maT Soris zemo surebSi, TavsureTs,
Cxakouras da a. S.
- maSin Sen, albaT, samecniero
TvaliT aru cqerodi im soflebs,
magram mogzauroba mainc gaZlevda
raRacaso.
ramdeni?? dRis Semdeg isic gaem-
gzavra Tbiliss da batoni simonis
lodinis erTi „grZeli kvira“ dadga.
enaSi mecadineobis garda igi Zveli
saberZneTisa da bizantiis istoriis
movlenebzec mesaubreboda dro-
dadro. amasobaSi sakonferencio
Temis arCevis droc movida.
me mas cixisZiris cixe (bizantiu-
ri saxeliT „petra“, qarTuli -„qa-
jeTi“) SevTavaze. moiwona.
es Tema institutSi wavikiTxe,
xolo Semdeg saqarTvelos pedago-
giurida samaswavleblo institu-
tis pirvel samecniero konferenci-
aze. es konferencia 1944 wlis mart-
Si gaimarTa. Cemi moxseneba konfe-
renciis pirveli plenaruli sxdo-
mis Rirsad CaTvales da im dRes me-4
momxseneblad margunes gamosvla.
zepirad gamovdiodi xolme. qu-
TaiSic ase moxda. didma auditoriam
momiwona gamosvla da taSiT dama-
jildova. arc SekiTxvebisas momxda-
ra raime gaugebroba. mdgomareoba
mxolod profesorma sargis kakaba-
Zem gaarTula, man arafrad Caagdo
auditoriis azri da TiTqmis sul
gadausva xaziC ems Sromas, marTal
igiTxraT amas ar movelodi. batoni
profesori Cemi ramdenime refera-
tis xelmZRvaneli brZandeboda, ro-
desac baTumSi muSaobda. is maqebda
kidec, magram axla, rodesac Cemi
xelmZRvaneli sxva aRmoCnda, ar da-
mindo. magram amas me ar SevuSindi da
isev gabedulad davarRvie misi mo-
sazrebebi, rom kvlav taSi miviRe sa-
Cuqrad. profesori isev aRar gamo-
sula. Cemi quTaisuri warmateba ki
Tbilismac Seityo.
milocvebi baTumSic gagrZelda
da saqarTvelos mecnierebaTa aka-
demiis istoriis institutis direq-
tormac damibara TbilisSi. aman Za-
lian gaaxara Cveni institutis di-
reqtori, docenti vaxtang parkaZe
da Tbilisac Rirseulad gamagzavna.
istoriis institutis direqtorma
(akademikosi n.berZeniSvili) kargad
mimiRo da miTxra: - araviTari bizan-
tia , Sen saqarTvelos istoriis as-
piranti unda gaxde da Semodgomaze
unda miiRo monawileoba konkursSi.
ase damTavrda Cemi bizantiis isto-
riis aspirantobaze zrunva da sa-
qarTvelos istoriis aspirantTa sa-
akademio gamocdisaTvis daviwye
mzadeba.
batoni simoni istoriis insti-
tutis TanamSromeli gaxldaT da sa-
jarod amis winaaRmdeg araferi uT-
qvams. aspiranturaSi Cemi xelmZRva-
neli ukve akademikosi n. berZeniSvi-
li brZandeboda, magram me mainc wi-
nandeburad vxvdebodi Cems dau-
viwyar maswavlebels.
amas arc n. berZeniSvili ewina-
armdegeboda, piriqiT, 1960 wlis ap-
rilSi sadoqtoro naSromi rom war-
vadgine istoriis institutSi, pro-
fesori yauxCiSvili recezentad da-
iniSna da saintereso Sefaseba misca
mas.
batoni simoni brwyinvale pirov-
neba da mecnieri brZandeboda, mis
naTeli xsovna samaremde miyveba mis
yvela mowafes, maT Soris am striqo-
nebis avtors.
nazi keWaymaZe
saqarTvelos saxalxo artists
nazi keWaymaZes Zalian uyvarda Tavi-
si qmris, saqarTvelos damsaxurebu-
li artistis mixeil jalaRanias so-
feli gogolesubani da meuRlesTan
erTad xSirad stumrobda mas.
gamoCenil Teatris moRvaweebs
iq egulebodaT didi momRerlis, mi-
xeil jalaRonias biZa ermalo sixa-
ruliZe (1888-1963) da misi ganaTle-
buli ojaxi.
am bednierebas mwuxarebis didi
Rrubeli daawva 1963 wels, roca ba-
toni ermalo gardaicvala. male amas
(1967 wels) SesaniSnavi msaxiobis da
reJisoris m. jalaRonias gardacva-
leba mohyva.
am didi mwuxarebis miuxedavad
nazi keWaymaZe ar iviwyebda gogole-
subans da er. sixaruliZis ojaxs da
SvilTan, mxatvar Tamaz jalaRoni-
asTan erTad xSirad stumrobda maT.
axla ukve misi maspinZeli iyo er-
malo sixaruliZis vaJi, agronomi da
momRerali valerian sixaruliZe da
misi SesaniSnavi meuRle.
m. jalaRonias Zalian ewada go-
golesubanSi sakuTari saxli hqono-
da. amisaTvis biZam samosaxlo adgi-
li gamouyo Tavisi sakarmidamos sam-
xreT nawilSi, magram sicocxleSi iq
saxlis ageba ver moaxerxa.
am did saqmes mxolod misma me-
uRlem nazi keWaymaZem moaba Tavi.
aSenda mSvenieri saxli patara, lama-
zi ezoTi, romlis aRmosavleTiT
mTis SesaniSnavi patara nakaduli
,,ruwiTela” CamouCuxCuxebda, xolo
samxreTiT didi saTemo Sara miemar-
Teboda asfaltiT damSvenebuli.
sofels Zalian axarebda saxal-
xo artistis n. keWaymaZis es warmate-
ba. is yvelas uyvarda gogolesuban-
Si. iyo soflis skolis xSiri stuma-
ri da gogolesubnis macxovrebelTa
WiSkrebsac aaWrialebda xolme xan-
daxan.
samwuxarod saxalxo artists
saxlis aSenebis Semdeg didxans ar
ucocxlia.
dakrZalulia baTumSi.
qalbatonma nazim waruSleli
Rvawli dasdo ozurgeTis al. wu-
wunvas saxelobis da Coxatauris sa-
xelmwifo Teatrebs.
udrood gardacvlila n. keWay-
maZis vaJic, Tamazic da am axalma
saxlma ase zedized dakarga Tavisi
binadarni, romelTa saxelebs isto-
ria saTuTad Seinaxavs.
6 nnooeemmbbeerrii
universiteti, romelic
1991 wlamde baTumis SoTa
rusTavelis saxelobis saxel-
mwifo pedagogiur institu-
tad iwodeboda, 61 wlis win da-
vamTavre. 1950 wels, aWaris
wylis saxelmwifo pedsaswav-
leblis warCinebiT damTavre-
bisTanave, ugamocdod Cavi-
ricxe baTumis SoTa rusTave-
lis saxelobis saxelmwifo pe-
dinstitutis istoriis fa-
kultetze, romelic 1954 wels
aseve warmatebiT davamTavre.
wels universiteti iubi-
laria – mas daarsebis 80 weli
Seusrulda. es RirsSesaniSna-
vi TariRia yvela imaT
cxovrebaSi, vinc instituti
daamTavra da am institutSi
moRvaweobs. samwuxarod, maT-
gan dRes cotani SemovrCiT da
gvaxarebs, rom am iubiles mo-
veswariT. piradad me, rogorc
am institutis kursdamTavre-
buls, bevri mosagonari da
saTqmeli damrCa institutSi
swavlebisa (1950–1954 wlebi)
da aq pedagogiuri moRvaweo-
bis (1970–2010 wlebi) periodi-
dan.
bevrjer gagvigonia da
dResac gvesmis, rom mavanma da
mavanma ÌÃÓ (moskovis sa-
xelmwifo universiteti), bau-
mani (moskovis umaRlesi sas-
wavlebeli),Tbilisis ivane ja-
vaxiSvilis saxelmwifo uni-
versitetian Tbilisis sa-
xelmwifo politeqnikuri ins-
titutidaamTavra. maSin am
umaRlesi saswavleblebis dam-
Tavreba saamayod da presti-
Julad iTvleboda. es marT-
lac ase iyo, magram piradad me
imiT vamayob, da amas gulwr-
felad vambob, rom davamTav-
re baTumis saxelmwifo pe-
dagogiuri instituti, rome-
lic 1938 wlidan SoTa rusTa-
velis saxels atarebs. imiTac
vamayob, rom istorikosi gavx-
di, Semdeg eTnografis (eTno-
logis) specialobas dave-
ufle saqarTvelos mecnie-
rebaTa akademiis aspirantu-
raSi da istoriuli mecniere-
bis am dargSi davicavi jer
mecnierebis kandidatis (1967),
Semdeg ki - istoriis mecniere-
baTa doqtoris (2001) sa-
mecniero xarisxebi. moxaruli
var imiTac, rom Cemi saqmiano-
biT mcireodeni wvlili mainc
Sevitane qarTul eTnologi-
ur mecnierebaSi. institutSi
miRebulicodna amaSi didad
damexmara.
institutSi rom Sevedi, ma-
Sin igi Tavisi arsebobis 15
wlisTavs iTvlida. instituti
Camoyalibda 1935 wels daarse-
buli baTumis samaswavleblo
institutis bazaze, rogorc
misi samarTalmemkvidre, ami-
tomacaxladdarsebuli pe-
dinstituti adgilobriv leq-
tor–maswavlebelTa naklebo-
bas ganicdida. ase iyo Cveni
studentobis drosac, rode-
sac istoriis fakultetze (igi
institutis daarsebis dRidan
arsebobda) leqciebs kiTxu-
lobdnen mowveuli leqtore-
bi, docentebi: varlam donaZe
(axal istoriaSi), mamia dumbaZe
(saqarTvelos istoriaSi), da-
viT CxartiSvili (Sua saukune-
ebis istoriaSi), profesori
vladimer norakiZe (fsiqolo-
giaSi). adgilobrivi leqtore-
bidan Cvens kursze leqciebs
kiTxulobdnen docentebi: ka-
siane babiloZe da sergo quTa-
TelaZe (politekonomiaSi),
griSa babiloZe (pedagogikaSi),
griSa jijieSvili (partiis is-
toriaSi), domenti kilaZe (is-
toriul da dialeqtikur ma-
terializmSi), jemal civaZe
(samarTlis safuZvlebSi). Cems
mexsierebas gansakuTrebiT
naTlad SemorCa docentebis:
niko WeiSvilisa (1947–11962
wlebSi istoriis kaTedris
gamged muSaobda) da parmen
cqvitarias leqciebi ssrk is-
toriaSi; docent severiane ya-
liCavas da ufrosi maswavleb-
lis - vukol iaSvilis leqciebi
axal da uaxles, Zveli aRmo-
savleTis istoriaSi, istoriis
swavlebis meTodikaSi. aRsa-
niSnavia maTi momTxovneloba,
obieqturoba studentTa cod-
nis Sefasebisas. maTi wyalobiT
SeviTviseT wignze, wyaroebze
damoukideblad muSaobisa da
samecniero statiebis momza-
debis unar-Cvevebi, rac mTava-
ria, imis pasuxismgebloba, rom
studenti leqcia–praqtiku-
lebze moumzadebeli ar unda
misuliyo. niko WeiSvilisa da
vukol iaSvilis rCeviTa da
xelmZRvanelobiTamovamzade
pirveli sainstituto sakon-
ferencio Temebi Samilis xel-
mZRvanelobiT mTieli xalxe-
bis brZolasa da aWaraSi isla-
mis gavrcelebis Sesaxeb. mesame
sakonferencio moxseneba ki
movamzade sabWoTa xe-
lisuflebis damyarebis Sesa-
xeb aWaraSi asistent mamia su-
leimanovis xelmZRvanelobiT,
romelic mTlianad saarqivo
masalebsemyareboda. pirvelma
da mesame moxsenebebma, romle-
bic adre institutis studen-
tTa mecxre da meaTe samecnie-
ro konferenciebze iqna wa-
kiTxuli, mowoneba daimsaxura
da wardgenil iqna gorsa (1953
w.) da quTaisSi (1954 w.) ga-
marTul saqarTvelos pedago-
giuri institutebis V-VI sa-
mecniero konferenciebze, sa-
dac aseve kargi Sefasebebi mii-
Ro.
aqve minda aRvniSno, rom
Cveni studentobis periodSi
gansakuTrebuli yuradReba
eqceoda studentTa samecnie-
ro muSaobas. studentTa dain-
teresebac am saqmeSi didi iyo.
magondeba isic, rom biblio-
TekebSi winaswar vecnobodiT
samecniero konferenciebze
wasakiTxi moxsenebis irgvliv
arsebul literaturas (moxse-
nebaTa gegma da Tezisebi kon-
ferenciamde ibeWdeboda), ra-
Ta kiTxvebi mogvemzadebina da
moxsenebaTa ganxilvaSic aqti-
uri monawileoba migveRo.
1954 wels istoriis fakul-
teti 39 studentma davamTav-
reT. maT Soris 26 daswrebuli,
13 dauswrebeli swavlebis
studenti iyo. es istoriis fa-
kultetis meSvide gamoSveba
iyo. kursdamTavrebulTagan
bevri maswavleblobas eweoda
aWarisa da guriis sxvadasxva
skolebSi, zogic mogvianebiT
partiul-komkavSirul, same-
urneo da sxva saqmianobas mis-
devda.
universitetis 80 wlisTavis
gadasaxedidan isic meamayeba,
rom 1970–1990 wlebSi miwveviT
(saaTobrivi anazRaurebis we-
siT), xolo 1991–2010 wlebSi Zi-
riTad StatSi istoriisa da
Jurnalistikis specialobebze
leqciebs vkiTxulobdi Sua sa-
ukuneebisa da Zveli aRmosav-
leTis istoriaSi, saqarTvelo-
sa da zogad eTnologiaSi, is-
toriul mxareTmcodneobaSi,
sxvadasxva speckurssSi. 1990-
iani wlebidan me Cavuyare sa-
fuZveli universitetis is-
toriis fakultetze eTnolo-
giis saleqcio kurss, romelic
manamde saerTod ar ikiTxebo-
da. 1975 wels umaRlesma saa-
testacio komisiam momaniWa
docentis wodeba Sua saukunee-
bis istoriaSi. amasTan da-
kavSirebiT madlierebiT minda
movixsenio istoriis kaTedris
gamge, profesori parmen
cqvitaria, romelmac insti-
tutis xelmZRvanelobis mxar-
daWeriT, kaTedris saxeliT
piradad aRZra Suamdgomloba
aRniSnuli komisiis winaSe do-
centis wodebis moniWebaze.
2004 wels profesorad, xolo
2009 wels sruli profesoris
akademiur Tanamdebobaze amir-
Cies. wlebis manZilze vxel-
mZRvanelobdi istoriis speci-
alobis studentTa savele
praqtikebs, meTodkomisias sa-
qarTvelos istoriis kaTedra-
ze. Cemi xelmZRvanelobiT aTe-
ulobiT istorikosma studen-
tma, ramdenime magistrantma
moamzada Temebi samecniero
konferenciebisaTvis, xolo
universitetis orma aspirantma
daicva sakandidato diserta-
cia eTnologiaSi. aseve
vxelmZRvanelobdi sakurso da
samagistro naSromebis momza-
debas. universitetis 75 wlis-
TavTan dakavSirebiT, universi-
tetSi xangrZlivi da nayofieri
muSaobisaTvis miRebuli maqvs
sapatio sigeli.
amgvarad, saiuniversite-
to cxovrebaSi, romlis 80
wlisTavis iubile male aRi-
niSneba, Cemi, rogorc am uni-
versitetis istoriis fakul-
tetis kursdamTavrebulis,
mokrZalebuli wvlilic aris.
guliTadad vulocav uni-
versitets, mis studentobas,
leqtorTa Semadgenlobas, mis
mTel koleqtivs am saxelova-
ni wlisTavis iubiles da vu-
surveb Semdgom warmatebebs.
ganvlili wlebis ganmavloba-
Si universitetma ganuzomeli
wvlili Seitana pedagogTa da
sxvadasxva dargis maRalkva-
lificiuri kadrebis momza-
debaSi, qveynis sazogadoeb-
riv-politikur, kulturul
da samecniero cxovrebaSi. ba-
Tumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universiteti kvla-
vac Rirseul adgils daika-
vebs qarTul sauniversiteto
cxovrebaSi.
nodar kaxiZe
universitetis istoriis
fakultetis 1954 wlis
kursdamTavrebuli,
yofili leqtori,
baTumis niko berZeniSvilis
institutis eTnologiisa da
sociologiuri kvlevis
ganyofilebis ufrosi,
institutis samecniero
sabWos Tavmjdomare,
mTavari mecnieri
TanamSromeli, istoriis
mecnierebaTa doqtori
1961 wlis 25 ivniss davam-
TavreT baTumis SoTa rusTa-
velis saxelobis saxelmwifo
pedinstitutis istoria-fi-
lologiis (qarT. ganyofile-
ba) fakulteti 39 studentma.
oci wlis Semdeg kursis saor-
ganizacio jgufma (leila le-
oniZe, al. daviTaZe, giorgi
kirkitaZe, eTeri mamasaxlisi,
sergo dumbaZe) gadavwyviteT
TanakurselTa Sexvedra mSob-
liur institutSi. amasTan da-
kavSirebiT sakiTxi SevuTanx-
meT institutis xelmZRvane-
lobas, - reqtors (prof. d. ba-
laZe), partbiuros, (doc. b.
diasamiZe). batonma biWiko dia-
samiZem SemomTavaza, rom raki
Tqveni Sexvedra institutSi
unda moewyos, modiT gavafar-
TovoT es RonisZieba, davarq-
vaT, `TaobaTa Sexvedra~, ro-
melic iqneba 1981 wels insti-
tutSi Caricxul pirvelkur-
selebTan 1961 wlis institu-
tis kursdamTavrebulTa Sex-
vedra. marTlac grandiozu-
li, masStaburi RonisZieba ga-
movida.
1981 wlis 26 ivniss insti-
tutis ezoSi saorganizacio
komitetis mier mowveuli
stumrebisa da 1961 wlis kurs-
damTavrebulebis miReba gai-
marTa. RonisZiebis organize-
baSi CarTuli iyvnen sxvadasx-
va fakultetebis dekanebi da
kaTedrebis gamgeebi, aseve ca-
lkeuli TanamSromlebi. sas-
wavleblis ezoSi, SoTa rusTa-
velis Zeglis garSemo xalxm-
ravlobam instituts uCveu-
lo, SeiZleba iTqvas, origina-
luri sazeimo ganwyoba SesZi-
na. maspinZlebma, (institutis
reqtori, profesori dursun
balaZe, partbiuros mdivani
biWiko diasamiZe, profkavSi-
ris gaerTianebuli komitetis
Tavmdjomare vladimer moqe-
ria, komkavSiris komitetis
mdivani besik beriZe), mowveu-
li stumrebi miiwvies insti-
tutis saaqto darbazSi. da-
iwyo `TaobaTa Sexvedris~
oficialuri RonisZieba, ro-
melsac batoni biWiko diasami-
Ze uZRveboda. moxseneba `Tao-
baTa Sexvedra~ _ gaakeTa do-
centma sergo dumbaZem. ro-
melmac monawileeba gaacno
TaobaTa Sexvedris mTavari mi-
zani - institutis kursdam-
TavrebulTa mier dagrovili
gamocdilebis gaziareba 1981
wlis institutSi Caricxuli
pirvelkurselebisaTvis.
sityviT gamovidnen wina
Taobis jgufxelebi, romel-
Tac isaubres profesiuli saq-
mianobisa da dagrovili cxov-
rebiseuli gamocdilebis Se-
saxeb. dasaxelda wina Taobis
mowinave mravali studenti aq-
tivistebi.
Sexvedras miesalmnen fa-
kultetis dekanebi: docen-
tebi givi xuxunaiSvili, le-
van abaSiZe, oTar axvlediani.
mxcovani leqtorebi, yofili
reqtorebi. docentebi: vla-
dimer qemxaZe, nadim niJaraZe,
imJamindeli reqtori dur-
sun balaZe, pirvelkurselTa
saxeliT piroba dades
jgufxelebma, rom daicaven,
gaamarTleben da gaaRrmave-
ben wina da ufrosi Taobebis
studentTa tradiciebs. kar-
gi swavliT asaxeleben mSob-
liur instituts. gansakuT-
rebiT aqtiur kursdamTavre-
bulebs gadaecaT sapatio sa-
maxsovro sigelebi. kursdam-
Tavrebulebma madlierebis
gamosaxatavad erToblivi sa-
maxsovro saCuqrebi gadasces
instituts.
dasasruls, institutis si-
mRerisa da cekvis ansamblma,
madlierebis niSnad, koncerti
gamarTa.
RonisZiebis bolos insti-
tutis ezoSi monawileebma ga-
daiRes samaxsovro suraTebi.
`TaobaTa Sexvedra~ Tavisi ma-
sStabiTa da datvirTviT mar-
Tlac iyo institutis cxovre-
baSi erT-erTi grandiozuli
da metad STambeWdavi RonisZi-
eba, romelic didxans gahyveba
ara marto institutis, aramed
qalaq baTumis inteligenciis
mexsierebas.
erToblivi RonisZieba das-
rulda restoran `xixanSi~ sa-
zeimo sufrasTan SekrebiT.
sergo xixaneli,
TaobaTa Sexvedris
erT-erTi iniciatori
da monawile, uxucesi
vvaammaayyoobb,, rroomm bbaaTTuummiiss SSooTTaa rruussTTaavveelliiss ssaaxxeelloobbiiss ssaaxxeellmmwwiiffoo
uunniivveerrssiitteettii ddaavvaammTTaavvrree
TaobaTa Sexvedra
7nnooeemmbbeerrii
visac umaRlesi saswavlebeli
daumTavrebia da cxovrebis did
gzaze gamosula, yvela maTgani didi
siTboTi da siyvaruliT igonebs
studentobis periods.
1949 wels maxaraZis raionis (am-
Jamad ozurgeTis raioni) sofel Se-
moqmedis zogadsaganmanaTleblo
skolis TerTmetwliani swavlebis
kursis damTavrebisTanave, swavlis
gasagrZeleblad wavedi TbilisSi
da sabuTebi Sevitane i. b. stalinis
saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universitetSi istoriis fakul-
tetze msoflio istoriis specia-
lobiT. am specialobaze iyo yvela-
ze didi konkursi: erT adgilze mo-
dioda 12 abiturienti. universite-
tis reqtori, akademikosi niko
kecxoveli gamoirCeoda mkacri dis-
cipliniT. sagamocdo komisiebi da-
kompleqtebuli iyo maRalkvalifi-
ciuri profesor-maswavleblebiT.
Casabarebeli sagnebi specialobe-
bis mixedviT maSindeli gegmis mi-
xedviT 6-7 saganSi iyo gaTvaliswi-
nebuli. es iyo TiTqmis imdeni saga-
ni, ramdensac maSin saatestato ga-
mocdebze vabarebdiT.
gamocdaze maRali niSnebi mivi-
Re da gamsvleli qulebiT bevrni
davrCiT, ris gamoc saqarTvelos
s/r saministrom gadagvanawila pe-
dagogiur institutebSi arCevis mi-
xedviT. me wilad mxvda bedniereba
baTumis SoTa rusTavelis saxelm-
wifo universitetis pedagogiur
institutSi Cavricxuliyavi isto-
riis specialobaze da 1949 wlis seq-
temberSi daviwye swavla.
baTumis pedagogiuri institu-
ti oTxwliani swavlebiT 1945 wli-
dan Sevida ZalaSi orwliani samas-
wavleblo institutis bazaze da
pirveli gamoSveba 1947 wlis peda-
gogiuri institutis kursdamTav-
rebulebisa am wels Catarda. baTu-
mis rusTavelis saxelobis saxelm-
wifo pedagogiurma institutma ma-
le moipova saxeli da pedagogiuri
momzadebis samWedlod iqca.
institutis xelmZRvaneloba
Semdegi saxiT iyo: institutis di-
reqtori, geografi nadim niJaraZe,
direqtoris moadgile saswavlo da
samecniero dargSi botanikosi, do-
centi p. mgalobliSvili, istoria-
filologiis fakultetis dekani
batoni parmen jalaRania, istoriis
kaTedris gamge docenti nikoloz
WeiSvili. saswavlo cxrili semest-
ruli iyo, magram Camomsvleli leq-
torebis gamo, ZiriTadad kvireuli
cxriliT vsargeblobdiT, radgan
zogierTi leqtori erTi kviris
ganmavlobaSi 4-6 saaTian leqcias
atarebda yovel dRe.
rogori iyo istoriis pirveli
kursi 1949 wels? studentTa nawi-
li yvela specialobaze zogi omis
monawile iyo, zogic sxvadasxva sam-
saxurSi muSaobda da yvela maTgans
sWirdeboda umaRlesi ganaTlebis
damadasturebeli diplomi. isto-
riis pirvel kursze ufrosi asakis
da samsaxuris mxriv gamocdilebis
mqoneni iyvnen: vano inwkirveli, me-
rab anTaZe, irakli beriZe, daviT an-
TaZe, ivane pataraia, giorgi uruSa-
Ze, romlebsac ,,frontavikebs“ ve-
ZaxdiT, xolo axaldamTavrebulebi
viyaviT mamia jijieSvili, sergo ka-
kauriZe, Jora meliqaZe, nodar pa-
taraia, valodia mosiaSvili, dur-
sun cincqilaZe, alioSa vaSalomi-
Ze, fridon diasamiZe, givi lomina-
Ze, nodar jaSi, givi xaxneliZe, soso
xelaZe, rezo xemeri, Suqri vasaZe,
murad qaTamaZe, SoTa lomTaTiZe,
nodar cnobilaZe, koki Wanturia,
mixeil sajaia, karlo kilaZe, apo-
lon Wanturia, Jora jiqia, givi
Rlonti da sxvebi. mapation, Tu vin-
me gamomrCa. aseve kursze gvyavda
saamayo gogonebi: naTela arvelaZe,
naTela kapanaZe, eTer gamyreliZe,
suliko vaSalomiZe, Cito fircxa-
laiSvili.
maSindeli saswavlo gegmiT sag-
nebi Semdegnairad iyo dalagebuli:
wamyvani adgili ekava ideologiur
sagnebs, rogoric iyo marqsm-leni-
nizmis safuZvlebi, dialeqturi da
istoriuli materializmi, sabWoTa
kavSiris komunisturi partiis is-
toria, politikuri ekonomika. es
sagnebi TanmimdevrobiT ori semes-
tris ganmavlobaSi iswavleboda da
mas periodebis Sesabamisad sxvadas-
xva leqtori gvikiTxavda. Semdeg
modioda specialuri sagnebi: Zveli
msoflios istoria, sabWoTa kavSi-
ris xalxis istoria, msoflios axa-
li da uaxlesi periodis istoria,
istoriis swavlebis meTodika, arCe-
viTi iyo speckursebi da specsemina-
rebi. pedagogiuri ciklis sagnebi
iyo pedagogika, pedagogikis isto-
ria, fsiqologia, saskolo higiena.
agreTve istoriis specialobaze
ikiTxeboda antikuri literaturis
istoria, rusuli literaturis is-
toria, qarTuli literaturis is-
toria, rusuli ena da sxva. calkeu-
li sagnis swavlebasTan erTad didi
yuradReba eqceoda pedagogiur
praqtikas, romelic orjer tarde-
boda mesame da meoTxe kursze. mniS-
vnelovani etapi iyo saxelmwifo ga-
mocdisTvis mzadeba.
studentTa nawili Cabmuli vi-
yaviT istoriis samecniero muSao-
baSi da vmonawileobdiT respubli-
kur konferenciebSi. Cveni leqto-
rebi iyvnen: vukol iaSvili, varlam
donaZe, iona kublaSvili, severian
yaliCava, kukuri liluaSvili, pan-
teleimon beraZe, vladimer noraki-
Ze, meme stamboliSvili, grigol Wo-
WieSvili, sergo quTaTelaZe, par-
men pataraia, vladimer siWinava, li-
za erqomaiSvili da sxva. gansakuT-
rebiT minda gamovyo saxelmwifo ga-
mocdis komisiis Tavmjdomare, cno-
bili mecnieri, profesori zurab
anCabaZe. 1963 wels saxelmwifo ga-
mocda tardeboda oTx saganSi da
yvela gamocdaze didi siyvaruliT
da mzrunvelobiT dagvtrialebda
Tavs, rom warmatebiT dagvemTavre-
bina umaRlesi saswavlebeli da Sev-
dgomodiT cxovrebisa da saqmiano-
bis rTul gzas.
nodar baramiZe
baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universiteti klasiku-
ri universitetia ganviTarebis
mravalferovnebiT. bunebrivia
saxelmwifos prioritets sabune-
bismetyvelo mecnierebas mniSvne-
lovani yuradReba eqceva. Tana-
medrove kvlevebi sabunebismety-
velo mecnierebaSi mZlavri da Ta-
namedrove aparaturuli uzrun-
velyofis gareSe praqtikulad Se-
uZlebelia. sabunebismetyvelo
kvlevebSi mniSvnelovani adgili
ukavia qromatografias. 2013-2014
wlebSi SoTa rusTavelis erovnu-
li samecniero fondis finansuri
mxardaWeriT (Tanadafinanseba
universiteti da S.p.s. „geomari“)
ganxorcielda proeqti granti
AP/96/13 „dasavleT saqarTvelos
regionuli qromatografiuli
centri.“ proeqtSi konsorciumis
wevrad monawileobs akaki wereT-
lis saxelmwifo universiteti.
proeqtis saerTo Rirebulebam
Seadgina 470 aTas laramde (36 aTa-
samde universitetis Tanadafi-
nanseba, xolo 3 aTasi S.p.s.“geoma-
ri“),
universitetis sabunebismety-
velo mecnierebaTa da jandacvis
fakultetis „dasavleT saqarTve-
los regionuli qromatografiu-
li centri“ aRWurvilia Sem-
degi Tanamedrove aparatu-
riT:
-zemaRali wnevis siTxuri
qromatografiuli sistema,
mass-deteqtoriT (Acquity UPLCH-Class Core System, Acquity QDaSingle Quadupole Mass-Detector)(sxvadasxva svetiT) (aSS).
-maRali wnevis Txevadi
qromatografiT Waters(UV/Visible Detector 2489, BinaryHPLC Pump 1525) (ultraiisfe-
ri da xiluli diapazonis de-
teqtoriT), 2414 RI Detectorrefraqtometruli indeqsis
deteqtoriT, (Fraction Collector)fraqciebis koleqtoriT,
(sxvadasxva svetiT) (aSS).
-izokratuli konduqto-
metruli deteqtoriT (BreezeIsocratic Manual 432 ConductivityDetector) (sxvadasxva svetiT)
(aSS) da air-siTxuri qromatogra-
fiT Thermo TRACE 1310 Mainframe230V (sxvadasxva svetiT) (aSS).
- s p e q t r o f o t o m e t r i T
Beckman (aSS), speqtrofotomet-
ri, vakuumamaorTqleblebi (vaku-
umtumboTi), pH-metrebi (MettlerToledo), cifruli refraqtromet-
rebi, cifruli analizuri saswo-
rebi, superkritikuli wnevis
fluiduri eqstraqtori (SFE 100with 100 ml Pump. Includes aSS), regu-
lirebadi gamacxeleblebi, ult-
raiisferi naTebis wyaro, wyliani
abazana, ultraxmovani abazana,
wylis Termoregulatori, sayo-
facxovrebo macivrebi (nimuSe-
bis Sesanaxad), saSrobi karadebi,
mufelis Rumeli, centrifuga,
aucilebeli qimiuri WurWeli,
kamerebi Txelfenovani qroma-
tografirebisaTvis, distila-
tori, mikroskopi (videoTva-
liT), ukumacivrebi, soqsletis
aparatebi, safiltracio siste-
mebi da sxva. ganyofileba aR-
Wurvilia mikrobiologiuri
laboratoriiT (boqsi, boqsis
wina steriluri oTaxi, lamina-
ri, Termostatebi, steriliza-
torebi, Sesabamisi WurWeli).
centrSi SesaZlebeli gaxda
iseTi meTodebis danergva, rom-
lebic Seesabameba saerTaSori-
so standartis moTxovnebs.
-qromatografiuli kvlevis
Tanamedrove moTxovnilebis Sesa-
bamisi regionaluri centri – da-
savleT saqarTveloSi, gulisx-
mobs axali samecniero proeqte-
bis, sadoqtoro programebis, me-
morandumebis, saxelSekrulebo
Temebis ganxorcielebas, axal
partnior organizaciebs saqarT-
velosa da ucxoeTSi;
-SesaZlebeli gaxdeba gana-
xorcieldes Tanamedrove mecnie-
rul doneze sarwmuno da siRrmi-
seuli kvlevebi, kvlevebis Sede-
gebis sarwmunooba da maRali mec-
nieruli done mniSvnelovnad gaz-
rdis universitetis personalis
mier maRalreitingul Jurnaleb-
Si publikaciebis SesaZleblobas.
-qromatografiuli centri
saSualebas mogvcems dasavleT
saqarTvelos unikaluri biomra-
valferovnebis (aborigenuli da
araadgilobrivi) da Savi zRvis sa-
napirosa da mtknari wyalsateve-
bis bioresursebis kompleqsuri
qimiuri kvlevis maTi raciona-
luri gamoyenebisa da dacvis miz-
niT;
-SesaZlebeli iqneba biologi-
uri obieqtebis fiziologiurad
da biologiurad aqtiur naerTTa
qimiuri Sedgenilobis, biologi-
urad aqtiuri naerTebis qimiuri
klasis gansazRvris, preparatu-
li gamoyofisa da identifikaci-
is, struqturisa da bioaqtiuro-
bis korelaciis Seswavla;
-SesaZlebeli iqneba Tanamed-
rove mecnierul doneze sakvlevi
obieqtebis sruli analizi ker-
Zod: alkaloidebis; fenoluri
naerTebis (flavonoidebis, fla-
vonebis, fenolkarbonmJavebis,
meToqsilirebuli flavonebis,
antocianebis, kateqinebis, leiko-
antocianebis, da sxva); vitamine-
bis; organuli (maT Soris cximm-
Javebi) mJavebis; naxSirwylebis,
pesticidebisa da herbicidebis;
antiseptikebis; Saqris Semcvle-
lebis; emulgatorebis; mineralu-
ri naerTebis ionebis; aqrolad
kompleqsSi Semavali individua-
luri naerTebis da sxva buneb-
riv naerTTa, sakveb da qimiur
danamatTa Tvisobrivi da ra-
odenobrivi Semcvelobis Ses-
wavla.
-kritikuli wneviT flui-
duri eqstraqciiT SesaZlebe-
li iqneba, nimuSis efeqturi
momzadeba, sakvlevi obieqte-
bidan naerTTa natiurad Ser-
CeviTi eqstraqcia, maT Soris
bioaqtiuri naerTebis SerCe-
viT eqstraqcia da Sesabamisad
nimuSebis efeqturi momzade-
ba Semdgomi qromatografiu-
li kvlevebisaTvis.
-SesaZlebeli gaxdeba axa-
li, modificirebuli da
srulyofili xelsawyoebis
bazaze Camoyalibebuli qro-
matografiuli centris akre-
ditacia, rac saSualebas mog-
vcems Catardes akreditirebuli
laboratoriis farglebSi komer-
ciuli samuSaoebi;
-qromatografiuli centri
gamoyenebuli iqneba dainterese-
buli samecniero-saswavlo dawe-
sebulebis specialistebis staJi-
rebisa da saswavlo praqtikis gav-
lisaTvis;
-maRalkvalificiurad (saxel-
mwifo da saerTaSoriso standar-
tebis dacviT) Catardeba garemos,
sursaTis da wylis kvleva.
aleko kalandia
mogonebebs ra gamolevs
uunniivveerrssiitteettiiss ssaammeeccnniieerroo ppootteenncciiaalliiss ggaazzrrddiiss mmiizznniiTT
8 nnooeemmbbeerrii
dabadebidan 80 weli Seusrul-
da pedagogikisa da filologiis
mecnierebaTa doqtors, baTumis
SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-
versitetis emeritus-profesor
iuri bibileiSvils.
prof. iuri bibileiSvilma sak-
maod rTuli da winaaRmdegobiT
aRsavse gza ganvlo. pedagogiuri,
samecniero da sazogadoebrivi
cxovrebis asparezze gamovida ro-
gorc niWieri, mravalmxrivi Semoq-
medi da maZiebeli sulis adamiani.
Tavis niWierebas is kargad uxamebs
udides Sromismoyvareobas. igi
futkariviT mSromeli kacia. sad
ar naxavT mas _ moswavleebTan Tu
mwerlebTan, ganaTlebisa Tu kul-
turis dargis muSakebTan, sazoga-
do moRvaweebTan da vin moTvlis
kidev visTan. yvelafers aswrebs,
yvela RonisZiebaSi monawileobs
da Tavis wonad sityvas ambobs, yve-
la saqmeSi samagaliTo, misabaZi da
gamorCeulia. pedagogikis Teori-
is, pedagogikis istoriisa da qar-
Tuli literaturis garda, misi
madliani kalami Seexo Teatralur
cxovrebas, istoriisa da politi-
kis sakiTxebs. igi mousvenari, da-
udgromeli kacis cxovrebiT
cocxlobs da moRvaweobs, sistema-
turad exmaureba saqarTveloSi
mimdinare movlenebs.
iuri bibileiSvili daibada
1935 wlis 1 noembers samtrediis
raionis sofel did jixaiSSi, xe-
losnis ojaxSi. aq dairwa misi akva-
ni, aq eziara igi mSobliuri qveyni-
sa da xalxis siyvaruls, aqedan da-
iwyo misi SemoqmedebiTi Ziebis,
wvisa da dagvis gz-savali. aqve da-
amTavra man dawyebiTi skola. 1947
wels ojaxi sacxovreblad gadmo-
vida q. baTumSi da batonma iurim
swavla ganagrZo baTumis #1 saSua-
lo skolaSi, Semdeg ki _ amierkav-
kasiis rkinigzis 25-e saSualo sko-
laSi. 1955 wels man warmatebiT da-
amTavra saSualo skola da imave
wels Sevida baTumis SoTa rusTa-
velis saxelobis saxelmwifo peda-
gogiuri institutis istoriis spe-
cialobaze. rogorc skolaSi, ise
umaRles saswavlebelSi igi gamo-
irCeoda Tavisi aqtiuri cxovrebi-
seuli poziciiT. iyo yvela saqmis
organizatori da sulisCamdgmeli.
1956 wels ioseb stalinis pirovne-
bis kritikis gamo saqarTvelos
mraval umaRles saswavlebelSi mo-
ewyo studenti axalgazrdobis ma-
sobrivi gamosvlebi. baTumis peda-
gogiur institutSi am gamosvlebis
erT-erTi organizatori iyo pir-
veli kursis studenti iuri bibi-
leiSvili, risTvisac amave wlis ma-
isSi igi daapatimres da ori weli
miusajes. sasjeli man moixada mor-
dveTis avtonomiuri respublikis
qalaq iavasis politikur sapatim-
roSi. sapatimrodan gamosvlis Sem-
deg cxovrebis ufleba da mgzavro-
bis bileTi misces mxolod qobu-
leTamde, magram saqmeSi Caeria par-
tiis aWaris saolqo komitetis ma-
Sindeli pirveli mdivani daviT ma-
mulaZe da mas neba darTes ara mar-
to baTumSi cxovrebisa, aramed
1958 wels studentis uflebebSic
aRadgines.
1962 wels iurim instituti da-
amTavra da ganawilebis mixedviT
meuRlesTan erTad, romelic misi
Tanakurselia, muSaoba daiwyo xu-
los raionis sof. Rorjomis saSua-
lo skolaSi qarTuli ena-litera-
turis, istoriisa da sazogadoe-
baTmcodneobis maswavleblad. aq
man moawyo qarTuli enisa da lite-
raturis saucxoo kabineti, rom-
lis Sesaxeb araerTxel aRiniSna
respublikur presaSi. aq muSaobis
dros i. bibileiSvilma monawileo-
ba miiRo saqarTvelos respubli-
kur `pedagogiur kiTxvaze~, sadac
misma moxsenebam msmenelTa maRali
mowoneba daimsaxura.
Rorjomis saSualo skolaSi i.
bibileiSvilma xuTi weli dahyo,
1967 wels ki gadmovida qalaq ba-
TumSi da sxvadasxva dros muSaob-
da baTumis kulturul-saganmanaT-
leblo saswavlebelSi eTikisa da
esTetikis maswavleblad, aWaris
kulturis saministroSi meTodis-
tad, saqarTvelos ganaTlebis sa-
ministros maswavlebelTa daxe-
lovnebis institutis baTumis fia-
lialis qarTuli enisa da litera-
turis meToduri kabinetis gamged,
saqarTvelos kompartiis baTumis
saqalaqo komitetis leqtor-kon-
sultantad, baTumis saqalaqo sab-
Wos aRmaskomis sammarTvelos uf-
rosis moadgiled, aWaris vaWrobis
saministros kadrebis ganyofile-
bis ufrosad, baTumis ganaTlebis
ganyofilebis saskolo inspeqto-
rad, paralelurad ki muSaobda q.
baTumis #6 saSualo skolis qarTu-
li enisa da literaturis maswav-
leblad.
sadac ki imuSava batonma iurim,
yvelgan Tavi gamoiCina rogorc
erudirebulma, sazrianma, SorsmW-
vretelma da dakisrebuli movale-
obisadmi maRali pasuxismgeblobis
mqone pirovnebam.
1977 wlidan i. bibileiSvili mu-
Saobs baTumis SoTa rusTavelis
saxelobis jer saxelmwifo peda-
gogiuri institutis pedagogika-
fsiqologiis kaTedris asisten-
tad, ufros maswavleblad, Semdeg
universitetis docentad, asoci-
rebul profesorad da srul pro-
fesorad, 2003 wels ki mieniWa eme-
ritus-profesoris wodeba da gavi-
da damsaxurebul pensiaze.
1981 wels iuri bibileiSvilma
Tbilisis ivane javaxiSvilis saxe-
lobis saxelmwifo universitetSi
daicva sakandidato disertacia pe-
dagogikaSi, 1997 wels ki _ sadoq-
toro disertacia Temaze `komeno-
logia saqarTveloSi~ da moipova
pedagogikur mecnierebaTa doqto-
ris samecniero xarisxi, magram igi
amiT ar dakmayofilda da 1999 wels
daicva sadoqtoro disertacia fi-
lologiaSi, gaxda filologiis
mecnierebaTa doqtoric.
baTumis saxelmwifo universi-
tetis paralelurad i. bibileiSvi-
li muSaobda gonios kooperaciul
institutSi proreqtorad aRmzr-
delobiTi muSaobis dargSi da pe-
dagogikis kaTedris gamged. sxva-
dasxva dros iyo agreTve baTumis
pedagogiuri institutis pedago-
gika-fsiqologiis kaTedrasTan
arsebul momaval maswavlebelTa
fakultetis dekani, institutis
leqtor-TanamSromelTa adgilko-
mis Tavmjdomare, pedagogikis ka-
Tedris gamgis moadgile, saqarTve-
los pedagogiuri sazogadoebis sa-
instituto organizaciis Tavmj-
domare, pedagogikur
mecnierebaTa departa-
mentis xelmZRvaneli da
sxva. magram batoni iuri,
uwinares yovlisa, aris
saukeTeso leqtori, aRm-
zrdeli. igi kiTxulobda
leqciebs pedagogikasa da
pedagogikis istoriaSi,
aRmzrdelobiTi muSao-
bis meTodikaSi, atarebda
specialur seminarebs
studentTa zneobrivi aR-
zrdisa da samecniero-
kvleviTi muSaobis sa-
kiTxebze. misi leqciebi
oratoruli xelovnebis
namdvili nimuSia, magni-
tiviT izidavs msmene-
lebs.
i. bibileiSvilis xel-
mZRvanelobiT baTumis
pedagogiuri institutis pedago-
gika-fsiqologiis kaTedraze da-
arsda xelnaweri almanaxi `moZRva-
ri~, romelSic periodulad qveyn-
deboda studentTa werilebi da
narkvevebi aWaris skolebSi moRva-
we gamoCenil pedagogebsa da cal-
keuli skolebis istoriaze. amJa-
mad baTumis saxelmwifo universi-
tetis pedagogikur mecnierebaTa
departamentSi inaxeba aRniSnuli
almanaxis 4 tomi, romlebic gark-
veul daxmarebas gauweven aWaris
saxalxo ganaTlebis istoriiT da-
interesebul pirebs.
mogvianebiT iuri bibileiSvil-
ma safuZveli Cauyara studentTa
axal krebuls saxelwodebiT: `vinc
kargad gvaswavlida, kargad
gvzrdida~, romlebSic studente-
bi yuradRebas amaxvileben sauke-
Teso aRmzrdel-maswavlebelTa
damaxasiaTebel Tvisebebze, rac
xels uwyobs momaval maswavlebel-
Ta unar-Cvevebis Camoyalibebas.
prof. iuri bibileiSvili aris
mravalmxrivi Semoqmedi. misi inte-
resebis sfero moicavs didaqtikis,
aRzrdis Teoriis, pedagogikis is-
toriis, qarTuli literaturis
swavlebis meTodikisa da sxva sa-
kiTxebs, magram misi kvlevis Ziri-
Tadi sagani mainc aris gamoCenili
Cexi pedagogis, msoflio mecnie-
ruli pedagogikis fuZemdeblis i.
a. komenskis pedagogikuri memkvid-
reoba, romelsac man miuZRvna Ta-
visi rogorc sakandidato, ise sa-
doqtoro disertaciebi pedagogi-
kaSi. aqedan moyolebuli mas TiTq-
mis yovelwliurad iwvevdnen saer-
TaSoriso komenologiur konfe-
renciaze, romelic CexeTis qalaq
uerski-brodSi imarTeba. aRniSnu-
li konferenciis muSaobaSi misi aq-
tiuri monawileobis dasturia is,
rom 1989-1991 wlebSi misi moxsene-
bebi gamoqveynda saerTaSoriso ko-
menologiuri Jurnalis furcleb-
ze.
gansakuTrebiT nayofierad
imuSava batonma iurim i. a. komens-
kis dabadebis 400 wlisTavis aRniS-
vnisaTvis. 1992-1993 wlebSi man ga-
zeTebis `aWaris~, `adJarias~, `svo-
bodnaia gruziasa~ da Jurnal `Wo-
roxis~ furclebze gamoaqveyna i. a.
komenskis pedagogikuri memkvidre-
obisadmi miZRvnili araerTi mniSv-
nelovani naSromi. 1993 wels misi
statia `komenologia saqarTvelo-
Si~ gamoqveynda slovakiis qalaq
bratislavaSi.
prof. iuri bibileiSvilma aq-
tiuri monawileoba miiRo aseve
1990 wlis oqtomber-dekemberSi
berlinsa da minskSi gamarTul ga-
moCenili germaneli klasikosi pe-
dagogis _ adolf distervegis da-
badebis 200 wlisTavisadmi miZRv-
nil saerTaSoriso samecniero se-
siebis muSaobaSi. mas qarTul, ru-
sul, Cexur da germanul enebze ga-
moqveynebuli aqvs 100-ze meti sa-
mecniero naSromi, romelTagan
ori monografiaa. mkiTxvelebSi di-
di interesi gamoiwvia misma wigneb-
ma `fiqrebi aRzrdaze~, `bavSvTa
bunebrivi niWis ganviTarebis zo-
gierTi sakiTxi i. a. komenskis peda-
gogiur koncefciaSi~, `qarTuli
kiomenologia~ (nawili pirveli),
`literaturuli werilebi~, `cxov-
rebis sazrisi~ da sxv.
batonma iuri bibileiSvilma
Tavis monografiaSi `qarTuli ko-
menologia~ axleburad dasva da ga-
dawyvita pedagogikis istoriis
araerTi sakiTxi, romelTa Soris,
Cveni azriT, gamoirCeva pedagogi-
kuri ideebis warmoSobis axsna-da-
sabuTeba msgavsi ideebis koncef-
ciiT, romlis momarjvebiT avtor-
ma daasabuTa, rom qarTuli peda-
gogikuri azrovneba viTardeboda
da viTardeba mxolod standarte-
bis doneze, yovelgvari mibaZvis
gareSe, rom saqarTvelo yovelT-
vis erovnuli TviTmyofadi kul-
turiT cxovrobda da sakuTari
wvlili Sehqonda msoflio mecnie-
rebisa da kulturis ganviTareba-
Si.
profesor iuri bibileiSvilis
did damsaxurebad migvaCia aseve
komenologiis qarTuli paradigme-
bis fonze sruli ganaTlebis kon-
cefciis Semotana pedagogikaSi.
mas ekuTvnis aseve kargad swavle-
bis didaqtikuri principebisa da
swavlebis ganmaviTarebeli funq-
ciis pedagogiuri aspeqtebis mec-
nieruli damuSaveba. filologiaSi
man daamuSava sabWoTa epoqaSi moR-
vawe mweralTa Semoqmedebis axle-
burad wakiTxvis koncefcia, rom-
lis mixedviT, niWieri mwerlis
sruli `moTviniereba~ SeuZlebe-
lia. am koncefciiT igi periodu-
lad aqveynebda narkvevebs aWaraSi
mxatvruli sityvis ganviTarebis
Sesaxeb, saTauriT `suli ukvdavi~.
wignSi `fiqrebi aRzrdaze~
profesorma iuri bibileiSvilma
Camoayaliba adamianTa Soris ur-
TierTobis zneobrivi principi,
romlis Tanaxmad erTi adamiani me-
orisaTvis dabrkolebas ki ar unda
warmoadgendes, aramed imeds. misi
azriT, zneobrivi pirovneba masTan
urTierTobaSi myof meore adami-
ans unda uqmnides xelsayrel piro-
bebs piradi Rirsebis, niWis, unari-
sa da SesaZleblobebis maqsimalu-
rad gamovlenisaTvis. aseTia misi
zneobrivi kredo.
iuri bibileiSvili farTo dia-
pazonis mecnier-pedagogia. igi aq-
tiur monawileobas iRebs sazoga-
doebrivi cxovrebis yvela sfero-
Si. wlebis manZilze xelmZRvane-
lobda mSobelTa Soris pedagogiu-
ri ganaTlebis saxalxo universi-
tets, xSirad gamodioda mSobelTa
winaSe saintereso leqciebiT bavS-
vTa ojaxuri aRzrdis sakiTxebze.
aseve sistematurad ukiTxavda
leqciebs kvalifikaciis asamaRle-
bel kursebze mowveul maswavleb-
lebs pedagogikasa da qarTul li-
teraturaSi. 1995-1999 wlebSi iyo
saqarTvelos meoTxe mowvevis par-
lamentis wevri, 2001 wels arCeul
iqna aWaris avtonomiuri respub-
likis parlamentis wevrad. aq igi
saTaveSi edga ganaTlebis, mecnie-
rebisa da kulturis qvekomitets;
1999 wlidan 2004 wlamde igi xelm-
ZRvanelobda saqarTvelos mecnie-
rebaTa akademiis baTumis niko ber-
ZeniSvilis saxelobis samecniero-
kvleviT instituts. aris saqarT-
velos mweralTa kavSiris wevri da
aRniSnuli kavSiris aWaris organi-
zaciis kritikis seqciis Tavmjdo-
mare, Jurnal `Woroxis~ saredaq-
cio sabWos wevri, saqarTvelos ga-
naTlebis mecnierebaTa akademiis
namdvili wevri, enciklopedia `a-
Waris~ ganaTlebis, kulturisa da
xelovnebis ganyofilebis mTavari
redaqtori da sxv.
2008 wlidan 2012 wlamde iuri
bibileiSvili iyo baTumis saxelm-
wifo universitetis samecniero
Sromebis pedagogika-fsiqologiis
seqciis redaqtori. 2011 wels da-
badebis 75-e wlisTavTan dakavSi-
rebiT, saqarTvelos mweralTa
erovnulma kavSirma mianiWa niko
nikolaZis saxelobis premia. 1999
wels ki mieniWa aWaris a.r. xelovne-
bis damsaxurebuli moRvawis sapa-
tio wodeba.
baton iuri bibileiSvils aRia-
reba da dafaseba arasodes dakle-
bia. igi yovelTvis iyo sazogadoe-
bis yuradRebis centrSi rogorc
Cvens qveyanaSi, ise mis farglebs
gareTac. 1989 wels igi airCies Ce-
xeTis qalaq uerski-brodis i. a. ko-
menskis muzeumis kolegiis ucxoel
wevrad, 1992 wels ki CexeTisa da
slovakiis federaciuli respub-
likis krebis prezidiumma igi daa-
jildova sapatio sigeliTa da i. a.
komenskis saxelobis medliT, ro-
melsac saqarTveloSi mxolod aka-
demikosebi d. lorTqifaniZe da g.
jiblaZe flobdnen. garda amisa, ba-
toni iuri dajildoebulia saqar-
Tvelos saxalxo universitetebis
sabWos sapatio sigeliT, 1995 wels
dabadebis 60 wlisTavTan dakavSi-
rebiT dajildovda aWaris avtono-
miuri respublikis uzenaesi sab-
Wos prezidiumis sapatio sigeliT.
iuri bibileiSvili avtoria
200-ze meti naSromisa, romelTa
Soris 10 monografia da 2 saxelm-
ZRvaneloa.
batoni iuris cxovrebisa da
moRvaweobis amsaxveli masala ar
iqneba srulyofili Tu arafers
vityviT misi ojaxis Sesaxeb. igi Se-
saniSnavi meojaxecaa. hyavs 2 vaJiS-
vili _ biZina da daviTi da oTxi
SviliSvili _ lia, givi, qeTevani
da elene bibileiSvilebi.
vusurvoT amagdar mecnier-pe-
dagogsa da mwerals kidev didxans
sicocxle da nayofieri Semoqmede-
biTi muSaoba Cveni erisa da qveynis
momavlis sakeTildReod. ufali
iyos misi Semwe da mfarveli!
nodar basilaZe
erisa da qveynis msaxuri2015 wels iuri (giorgi) bibileiSvils dabadebis
80 wlisTavTan dakavSirebiT saqarTvelos
mweralTa SemoqmedebiTma kavSirma ukanasknel
wlebSi gamoqveynebuli gamokvlevebisa da
eseebisaTvis mianiWa geronti qiqoZis premia.
9nnooeemmbbeerrii
80 wlis win, 1935 wlis
zafxulSi, Catarda gaerTia-
nebuli pirveli samecniero
eqspedicia, romlis masalebi
Seikriba saqarTvelos Sina-
mrewvelobisa da xelosnobis
istoriis Sesaswavlad. eqspe-
dicia ganxorcielda akademi-
kos ivane javaxiSvilis ini-
ciativiTa da xelmZRvanelo-
biT mis mier Sedgenili prog-
rama-kiTxvaris safuZvelze.
eqspedicia, romelic 23 ka-
cisagan Sedgeboda, saqarT-
velos sxvadasxva kuTxeSi,
maT Soris aWaraSi, erTdrou-
lad muSaobda ori Tvis gan-
mavlobaSi. eqspediciis peri-
odSi Sekrebili masalebis ra-
odenoba xelnaweris saxiT
6000 gverds aRemateboda. Te-
maturad dalagebuli saeqspe-
dicio masalebi ilustraci-
ebTan erTad (fotosuraTebi,
Canaxatebi, naxazebi) gasacno-
bad ivane javaxiSvils gadae-
ca. eqspedicia warmatebuli
aRmoCnda. amiT aRfrTovane-
buli mecnieri werda: `Tav-
moyrilia iseTi masala, urom-
lisodac momavalSi verc
kulturis istorikosi, verc
enaTmecnieri da verc qar-
Tul samecniero terminolo-
giaze momuSave veras gaake-
Tebs. moxaruli var, rom is
saSviliSvilo saqme, romelic
unda gakeTebuliyo da ro-
melzedac yovelTvis vocne-
bobdi, bolos mainc ganxor-
cielda”.
gamocemamde masalebi jer
SoTa rusTavelis epoqis mu-
zeumSi inaxeboda, romlis di-
reqtoric TviT iv. javaxiSvi-
li iyo, Semdeg ki iv. javaxiS-
vilis saxelobis istoriis,
arqeologiisa da eTnologiis
institutis eTnografiiis
ganyofilebaSi.
sxvadasxva mizezis gamo
mxolod 1972 wels daisva sa-
kiTxi saqarTvelos mecniere-
baTa akademiis prezidiumis
winaSe masalebis mecnieru-
lad damuSavebisa da gamoce-
mis Sesaxeb da misi praqtiku-
li ganxorcieleba iv. java-
xiSvilis saxelobis isto-
riis, arqeologiisa da eTnog-
rafiis instituts daevala.
1974 wels institutis direq-
ciis brZanebiT Seiqmna sains-
tituto saredaqcio-sagamom-
cemlo komisia akademikos gi-
orgi Citaias Tavmjdomareo-
biT. komisiaSi Sediodnen
sxvadasxva dargis me-
cnierebi.
xelnaweri masale-
bis wignebad gamocema
daiwyo 1976 wels da
damTavrda 1992 wels.
sul gamoica xuTi to-
mi 9 wignad saxelwode-
biT `masalebi saqarT-
velos Sinamrewvelo-
bisa da xelosnobis is-
toriisaTvis”. pirve-
li da mexuTe tomebi
gamoica TiTo, meore da mesa-
me tomebi or da meoTxe _ sam
wignad.
pirvel tomSi (1976 weli),
romlis gamocema iv.ja-
vaxiSvilis dabadebis 100
wlisTavs daemTxva, Seta-
nilia masalebi xalxuri aRm-
Seneblobisa da xis avejis Se-
saxeb, meore tomis or wignSi
(gamoica 1979 da 1982 wlebSi)
Sevida meWurWleobasTan,
qsovasTan, Rebvasa da qarg-
vasTan dakavSirebuli masa-
lebi, mesame tomis or wignSi
(1983 da 1986 wlebi) _ tani-
samosi, saWmel-sasmeli, meoT-
xe tomis sam wignSi (1986, 1987,
1989 wlebi) _ mesaqonleoba,
soflis meurneobis sxva dar-
gebi. mexuTe tomi (1992 weli)
mTlianad eZRvneba meurneo-
bis sxva dargebisa da yofiTi
realiebis daxasiaTebas.
masalebis xuTtomeulis
cxra wignSi mniSvnelovani ad-
gili uWiravs aWaraSi Sekre-
bil Sinamrewvelobisa da xe-
losnobis masalebs, romelTa
avtorebi arian SemdegSi far-
Tod cnobili enaTmecnieri,
akademikosi qeTevan lomTa-
TiZe da baTumeli pedagogi
Tamar andRulaZe.
pirvel tomSi Sesulia
cnobebi aWaraSi gavrcele-
bul sacxovrebel da sameur-
neo nagebobaTa mSeneblobaze,
keramikuli WurWlisa da ave-
jis damzadebaze, rasac wignis
16 gverdi uWiravs.
sacxovrebel da sameurneo
nagebobaTa mSeneblobebze ma-
salebi Cawerilia xixaZirSi,
wyaroTaSi (Wvanis xeoba), vai-
oSi, saRoreTSi (dRevandeli
pirveli maisi), derexoxnaSi,
namonastrevSi (qedis raioni),
alambarSi (qobuleTis raio-
ni), keramikuli nakeTobis
damzadebaze _ zvareSi (qedis
raioni), gogmaCaurSi (qobu-
leTis raioni) da SuaxevSi,
avejze _ xixaZirSi. teqstebs
erTvis sacxovrebeli da same-
urneo nagebobebis, aWaris ma-
terialuri kulturis sxva
elementebis, xixaZireli
mxerxavebis, aWarelTa ti-
pebis, sameurneo iaraRebis am-
saxveli fotosuraTebi.
masalebis meore tomis
orive wignSi motanilia cno-
bebi xis xaratul da wnul na-
keTobaTa damzadebis, qsovis,
qargvis, Rebvis, saxelosno
iaraRebis Sesaxeb. namo-
nastrevisa da WalaTis ma-
galiTze aRwerilia samx-
vewlo dazgebi, daxasiaTe-
bulia is nakeTobebi, rom-
lebic aseT dazgebze mzad-
deboda. amaTgan sagange-
bod aRsaniSnavia mTliani
xisagan (cacxvi, Tela, Txme-
la) moxaratebuli mrgvali
formis sufrebi (sasadilo
magidebi) centrSi erTfe-
xiani sadgamiT. adre aseTi
sufrebis damzadeba mosu-
li lazi xis ostatebis pri-
vilegias Seadgenda. maTgan
es xeloba adgilobriv xis
ostatebsac Seuswav-
liaT. 1935 wels sofel-
Si aseT xaratul nakeTo-
bebs aTze meti adgilob-
rivi xelosani amzadeb-
da. namonastrevSi mcxov-
rebi TurmaniZeebi msgavs
xis nakeTobaTa damzadebas
bolo wlebamde misdevd-
nen. xaratuli wesiT sasa-
dilo magidebis damzade-
bas, romelic aWaraSi cno-
bilia sufrisa da feSxumis
saxelwodebiT, didi xnis
istoria aqvs. misi kerebi
tradiciulad arsebobda
ara marto merisis, aramed
aWariswylis, maWaxlis,
Rorjomis, Wvanis, xinos da
sxva xeobebSi, Woroxis xeoba-
sa (SavSeT-imerxevi, ligani)
da lazeTSi.
feiqrobasTan dakavSire-
buli (matylis damuSaveba, Sa-
lis qsovilis damzadeba, bam-
bis, selis, kanafis rTva-qso-
va) masalebi moZiebulia zen-
didSi, namonastrevSi, Wva-
naSi, didaWaraSi. aqve Sesulia
masalebi xasiris (anu login-
ze dasagebi Wilofis) qsovaze
(didaWara), saRebavebis dam-
zadebasa da Rebvaze (Wvana, na-
monastrevi), Tokebis grexaze
(merisi, didaWara). wignis am
nawils erTvis saqselavisa da
Wilobis qsovis amsaxveli fo-
toebi, aseve Canaxatebi Tokis
sagrexi Carxebis Sesaxeb, rom-
lebic Sesrulebulia masale-
bis CamwerTa mier.
masalebis mesame tomis
pirvel wignSi Sesul saeqspe-
dicio monacemebSi asaxulia
aWaraSi gavrcelebuli qali-
sa da mamakacis Cacmulobis
nimuSebi. qalis tansacmelze
cnobebi Cawerilia namonast-
revsa da xixaZirSi. mamakacis
tansacmelze, fexsamosze _
derexoxnaSi, orcvasa da na-
monastrevSi, xixaZirsa da di-
daWaraSi. dasanania, rom am
tomis meore nawilSi, rome-
lic saWmel-sasmels anu xal-
xur kulinarias Seexeba, aWa-
ris Sesabamisi monacemebi ra-
tomRac ver aisaxa. rogorc
Cans, am saxis masala 1935 wels
ar Cawerila.
1935 wlis eqspediciis pe-
riodSi SedarebiT mwiri, mag-
ram saintereso monacemebia
Cawerili aWaris mefutkreo-
bis, meabreSumeobis, memind-
vreobis, sasoflo-sameurneo
iaraRebisa da transportis
(meoTxe tomis meore nawili),
mebostneobisa da mexileobis,
meTambaqoobis, mevenaxeoba-
meRvineobis, mexileobis, mo-
rwyvis (meoTxe tomis mesame
nawili) Sesaxeb. samwuxarod,
aseve mciredaa warmodgenili
mesaqonleoba, mefrinveleo-
ba (meoTxe tomis pirveli na-
wili).
mefutkreobaze masalebi
moZiebulia wyaroTasa (Wvanis
xeoba) da didvakeSi (qobule-
Tis raioni). aqve moTxro-
bilia skebis damzadebaze,
Taflis xilvaze, futkris
movla-patronobaze. meabre-
Sumeobis Sesaxeb cnobebi Ca-
werilia sofel zendidsa da
WvanaSi. am saxis cnobebi naT-
lad miuTiTeben meabreSumeo-
bis mdidar tradiciebze, rac
aWaraSi arsebobda. metad sa-
yuradReboa im codna-gamoc-
dilebis gaxsenebac, rac aWa-
ris zRvispireTis mosax-
leobas gaaCnda brinjis mov-
la-moyvanis saqmeSi (masala
Cawerilia qobuleTis raio-
nis sofel alambarSi). aqve
mokled aRwerilia is xal-
xuri kerZebi, romlebic brin-
jisagan mzaddeboda. teqstis
am nawilSi moTavsebulia fo-
tosuraTi, romelic sacex-
velSi brinjis cexvis pro-
cess asaxavs. masalebis me-
oTxe tomSi (mesame nawili) Ca-
werili cnobebiT Cven win
cocxldeba aWaris mexileo-
bis Zveli da mdidari tradi-
aWara saqarTvelos 1935 wlis saeqspedicio masalebSi
(eqspediciis 80 wlisTavis gamo)
(gagrZeleba me-10 gverdze)
ivane javaxiSvili
giorgi Citaia
qeTevan lomTaTiZe
10 nnooeemmbbeerrii
ciebi, romelic aWaraSi arse-
bobda. marto sofel wayro-
TaSi (Wvanis xeoba) aRwerilia
msxlis 25-mde da vaSlis 10
sxvadasxva jiSi, WalaTSi _
msxlis 10 da vaSlis 11 jiSi. am
jiSebidan dRes bevri aRar
gvxvdeba da istoriis kuTvni-
lebad iqca. msxlis jiSebidan
CamoTvlilia sasela, jixara-
juli, xatula, kaciTavai,
boqSvai, xeWeWuri, Tavraju-
li, sxalTafla, mesara, Sav-
sxali, sarTula da sxv. vaSlis
jiSebidan: baRCavaSli, biavaS-
li, SaqarvaSla, demiralma,
Savi vaSli, kaCavaSli da a.S.
aqve daxasiaTebulia xexilis
saojaxo-sayofacxovrebo ga-
moyeneba.
gansakuTrebul mniSvne-
lobas iZens mevenaxeoba-meR-
vineobasTan dakavSirebuli
monacemebi. irkveva, rom aWa-
ris mTiani zonis soflebSi
(wyaroTa, merisi, namo-
nastrevi) 1930-ian wlebSic
gavrcelebuli yofila vazis
iseTi jiSebi, rogorebicaa:
Cxaveri, xofaTuri, mekrenCxi,
sawuravi, SavSura, cxeniZuZu
da Semotanili TeTri da Savi
adesa. dRes am jiSebidan mxo-
lod aqa-iq Cxaveri da adesaa
SemorCenili. upiratesobiT
sargeblobda Cxaveri, romlis
Rvinoc yvelaze saukeTesod
miiCneoda. Cxaverisa da xofa-
Turis garda sofel qaquTSi
(qobuleTis raioni) aRwerili
da daxasiaTebulia sxva jiSe-
bic: tevandidi, aladasturi,
klarjuli, baTumurai, kaka-
Cai, mancqavrai, saferavi. sau-
baria maranSi Rvinis dayene-
basa da WaWisagan aryis gamox-
daze.
wyaroTasa da xixaZirSi Ca-
werili masalebiT vecnobiT
yanebsa da WalebSi (saTibebSi)
sarwyavi arxebis gayvanisa da
rwyvis tradiciul wesebs, xo-
lo vaios, didaWarisa da dia-
koniZeebis masalebiT _
wylis wisqvilebisa da xel-
wisqvilebis mSeneblobas, wi-
sqvilis safqvavi qvebis dam-
zadebas. aqve motanilia Cana-
xatebi wisqvilis interierisa
da xelwisqvilisa.
masalebis mexuTe tomSi
aWaris Sesaxeb warmodgenili
monacemebi Seexeba Tevzaobas,
monadireobas da musikas. me-
Tevzeobaze cnobebi Sekrebi-
lia WalaTsa da
wyaroTaSi da moi-
cavs wignis or gv-
erds. aqve vecno-
biT badis saxeebs,
maTi qsovis wesebs,
Tevzis saxeobebsa
da Tevzaobis xer-
xebs. sofel Wa-
laTSi ZiriTadad
gavrcelebuli yo-
fila garganai ba-
de, romelic gar-
ganze (joxze) yo-
fila damagrebu-
li. wayroTaSi ki
aseT bades Weris
bade ewodeboda.
badeebs kanafisa
da bambis Zafisa-
gan qsovdnen. Tev-
zaobdnen ankesi-
Tac.
nadirobasTan
dakavSirebuli cn-
obebi mxolod so-
fel WalaTSia Ca-
werili, romliTac Cans, rom
aq nadirobdnen daTvze, mgel-
ze, gareul Txaze, Svelze,
kvernaze, frinvelebze.
dRevandeli gadasaxedi-
dan Zalze sainteresoa xal-
xur sakravebTan, simRe-
rebTan, qoreografiasTan da-
kavSirebuli monacemebi. sak-
ravebze masalebi Cawerilia
namonastrevSi, zendidSi da
vernebSi, simRerebsa da cek-
vebze – xixaZirSi. sakra-
vebidan dasaxelebulia Con-
guri CanaxatiT (romelic ma-
Sin cacxvis xisagan gau-
keTebia namonastrevel iusuf
TurmaniZes) da qemenCa, rome-
lic zendideli fadime beri-
Zis gadmocemiT, SeuZeniaT
sofel ergeSi. igi damzadebu-
li yofila lazi ostatis mi-
er. aqve saubaria Wibonze, ro-
melic vernebel
mTxrobel Temo aba-
SiZes daumzadebia
Txis tyavisagan.
xixaZirSi Caweri-
li masalebiT 1930-
ian wlebSi gavrce-
lebuli yofila Sem-
degi saxis cekvebi:
xorumi, qurTbari,
yarabaRi, yolsama,
Tamzira. xorumi Zi-
riTadad qorwileb-
Si sruldeboda da
masSi sami da meti
mocekvave mona-
wileobda. ocdaaT
kacamde SeiZleboda
Cabmuliyo qurTba-
ris cekvaSi. xorumi
da qurTbari srul-
deboda Wibon-
ze, zurnaze,
sazze, Con-
gurze, qemen-
Caze. yarabaRis cekvaSi
erTi an ori kaci monawi-
leobda, yolsamas ori,
Tamziras samidan xuT
kacamde asrulebda. da-
saxelebulia ileTebi,
romlebic CamoTvlil
cekvebs axasiaTebda. mi-
TiTebulia qalTa cek-
vaze. cekvebis aRweras
erTvis xorumisa da sxva
cekvebis amsaxveli fo-
tosuraTebi, romlebic
gadaRebulia xixaZirSi.
aqve daxasiaTebulia xi-
xaZirSi gavrcelebuli
Zveli simRerebi.
1935 wels aWaraSi
Sekrebili Sinamrewve-
lobisa da xelosnobis
istoriis masalebis sa-
erTo moculoba, romelic Se-
sulia xuTtomeulSi, nabeWdi
saxiT mTlianad Seadgens 100
gverdze mets. masalebi Sekre-
bilia xulos raionis 15, (ma-
Sin xulos raionSi Sedioda
Suaxevic), qedis _ 8 da qobu-
leTis 2 sofelSi 65 mTxrobe-
lisgan. dasanania, rom 1935
wels saeqspedicio masalis
Cawera ver moxerxda xelva-
Cauris raionSi. ase iyo aWaris
pirveli eqspediciis drosac,
1933 wels, rodesac aseTi ma-
salebi ZiriTadad mxolod
xulo-Suaxevis raionebSi iqna
Cawerili.
1935 wels aWaraSi Caweri-
li masalebi mniSvnelovani
wyaroa saerTod aWaris Sina-
mrewvelobisa da xelosnobis
istoriis SeswavlaSi. am masa-
lebisa da 1933 wels aWaraSi
ganxorcielebuli pirveli
eTnografiuli eqspediciis
periodSi mopovebuli mona-
cemebis gaTvaliswinebis ga-
reSe SeuZlebelia mecnieru-
lad srulyofilad Seviswav-
loT XX saukunis 30-iani wle-
bis aWaris socialur-ekono-
mikuri istoriisa da eTnolo-
giis problemebi.
mTlianad saqarTvelos Si-
namrewvelobisa da xelosno-
bis istoriis xuTtomeuli,
romelic cxra wignad gamoi-
ca, qarTuli mecnierebis en-
ciklopediuri saganZuria,
romelsac gverds ver auvlis
ara marto aWaris, aramed sam-
xreT-dasavleT saqarTvelos
warsulze momuSave vercerTi
mkvlevari, istorikosi iqneba
igi Tu eTnologi, folk-
loristi Tu dialeqtologi,
enaTmecnieri, ekonomisti Tu
sxva.
CvenTvis metad mniSvnelo-
vania 1930-iani wlebis im
mTxrobelTa gaxsenebac, vis-
ganac cnobebi CaviwereT. isi-
ni moxsenebuli arian gvar-sa-
xeliT, wlovanebisa da
sacxovrebeli adgilis (sof-
lis) dasaxelebiT.
amrigad, mravaltomeulis
mecnieruli da praqtikuli
mniSvneloba didia. mraval-
tomeulSi asaxulia qarTveli
xalxis mdidari da mraval-
saukunovani sameurneo da su-
lieri tradiciebi, materia-
luri da sulieri fa-
seulobani, rogorc kultu-
ruli memkvidreobis saganZu-
ri, romelsac TvalisCiniviT
unda vufrTxildebodeT da
vicavdeT.
nnooddaarr kkaaxxiiZZee,
niko berZeniSvilis
institutis eTnologiisa
da sociologiuri kvlevis
ganyofilebis ufrosi,
mTavari mecnieri
TanamSromeli, istoriis
mecnierebaTa doqtori
aWara saqarTvelos 1935 wlis saeqspedicio masalebSi
(dasawyisi me-9 gverdze)
brinjis cexva
qoCaxela
(edehem
surmaniZe)
cekva `xorumi~.
xixaZiri
`sauniversiteto Tasi - 2015~ baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetma saqarTvelos sauniversiteto
sportis federaciis „sauniversiteto Tasi - 2015“ -is turniris pirveli etapi warmatebu-
lad daiwyo. umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis futsalis nakrebma wmida andria
pirvelwodebulis qarTuli universitetis nakrebi daamarcxa angariSiT 9:3 da Semdeg etap-
ze gadavida. sauniversiteto Tasis mosapoveblad qveynis sxvadasxva universitetis 28 gun-
di ibrZvis. pirvelobam starti 27 oqtombers aiRo da 18 dekembers dasruldeba. gamarjve-
buli gundebi da saukeTeso moTamaSeebi TasiT, medlebiT, sigelebiTa da fasiani saCuqre-
biT dajildovdebian. Sejibrs saqarTvelos sauniversiteto sportis federacia saqarTve-
los sportisa da axalgazrdobis sami-
nistrosa da kompania „magTis“ mxarda-
WeriT atarebs.
sportul darbazSi gaimarTeba sa-
qarTvelos sauniversiteto sportis
federaciis „sauniversiteto Tasi -
2015 -is“ jgufuri etapis pirveli Sex-
vedra. erTmaneTs xvdebian bsu-s fut-
salis nakrebi da wmida andria pirvel-
wodebulis qarTuli universitetis
nakrebi.
pirvelobam starti 27 oqtombers
aiRo da masSi qveynis sxvadasxva umaR-
lesi saganmanaTleblo dawesebulebis
gundebi monawileobs.
11nnooeemmbbeerrii
baton mixeilis Sesaxeb, misi
maRalnayoferi da saxelovani
moRvaweobis Sesaxeb Cemi mos-
wavleobis wlebSi mqonda gago-
nili. igi zemo aWarasTan Tavisi
saqmianobis adrindel periodSi
yofila dakavSirebuli, kerZod,
1929 wels baTumis pedagogiuri
saswavlebeli rom daumTavre-
bia, xulos raionis ganaTlebis
ganyofilebis inspeqtorad da-
uniSnavT (maSin Suaxevis raioni
xulosagan ar iyo gamoyofili,
gamoeyo 1949 wels).
Cems sofelSi – jabniZeebSi
Tanmxleb pirebTan erTad sko-
lis Sesamowmeblad misul baton
mixeilisaTvis erT-erT maswav-
lebels uTqvams: am sofelSi 10-
12 ojaxi Zveli gvariT stambo-
loRlebi ariano. batoni mixei-
li daintersebula imis garkve-
viT, xom ar aris istoriulad Ca-
moyalibebuli naTesauri kavSi-
ri mis gvarsa da jabniZeebel
stamboloRlebs Soris. am gva-
ris TavkacebTan misi Sexvedra-
gasaubrebiT aseTi kavSiri ar
dadgenila. ufro sworad baton
mixeils daudgenia, rom jabniZe-
ebeli stamboloRli (stambo-
liSvili) iseve Serqmeulia, ro-
goric misi gvari. amis swori ax-
sna gaakeTa aWaruli gvarsaxe-
lebis mkvlevarma ioseb beqiriS-
vilma, kerZod, man daadgina: ma-
Waxlidan leRvaSi gadasaxle-
bulma kopalaZis STamomavalma
kobalaZed daiwera da saswav-
leblad stambols gaemgzavra.
igi uaRresad niWieri aRmoCnda,
Turqebma daitoves, kargi samsa-
xuri da dideba SesTavazes; mag-
ram ojaxisa da samSoblos siyva-
rulma ar moasvena da igi leRva-
Si dabrunda. sxva kobalaZeebis-
gan gansxvavebiT mas stambole-
li uwodes, Svilebs – stambo-
liSvilebi (ioseb beqiriSvili.
asi aWaruli gvar-saxeli. baTu-
mi, 1996, gv. 164). rogorc Cans
jabniZeebSic msgavsi mdgomare-
oba ganmeorda: stambolSi damk-
vidrebuli da isev ukan dabru-
nebuli jabniZeebelis Svilebs
stamboloRlebi Searqves.
zemoT rac vTqviT, is baton
mixeilis cxovrebisa da moRvawe-
obis adrindel wlebs ukavSir-
deba. misi cxovrebisa da moRva-
weobis momdevno etapebi am didi
pirovnebis biografiis brwyinva-
le gagrZelebaa. aq igulisxmeba:
filosofiis specialobiT swav-
lis gagrZeleba Tbilisis saxel-
mwifo universitetis socia-
lur-ekonomikur fakultetze,
momdevno wlidan swavlis gagr-
Zeleba moskovSi filosofiis,
istoriisa da literaturis ins-
titutis filosofiis fakulte-
tis meore kursze. am institutis
damTavrebis Semdeg igi 1936
wels brundeba baTumSi da iwyebs
leqciebis kiTxvas filosfiaSi
axlad gaxsnil baTumis samaswav-
leblo institutSi; 1938 wlidan
mas aq filosofiis kaTedris gam-
ged niSnaven, sadac Seucvlelad
muSaobda sicocxlis bolomde
(1970 wlamde). 1941-1943 wlebSi
igi iyo SoTa rusTavelis saxe-
lobis baTumis samaswavleblo
institutis reqtoric.
xulos raionSi misi adrinde-
li muSaobis gamocdilebiT ba-
toni mixeili yovelnairad cdi-
lobda, rac SeiZleba meti mos-
wavleebi moezida mTiani aWari-
dan samaswavleblo institutSi
swavlisaTvis. maSin zemo aWaris
skolebSi ZiriTadad, saqarTve-
los sxva raionebidan Camosuli
maswavleblebi aswavlidnen. maT
didi amagi miuZRviT zemo aWara-
Si saxalxo ganaTlebis ganviTa-
rebaSi. magram maswavlebelTa
adgilobrivi kadrebis momzade-
ba mainc gadaudebel amocanad
rCeboda. am saqmeSi ZiriTadi xe-
lisSemSleli faqtori maSin omi
da mosaxleobis ukiduresi ga-
Wirveba iyo. samamulo omis dam-
Tavrebis Semdeg mdgomareoba
sagrZnoblad gaumjobesda; uf-
ro bevrma axalgazrdam, maT So-
ris qaliSvilebmac, SeZles gamx-
dariyvnen pedinstitutis stu-
dentebi.
batoni mixeili, rogorc ze-
moT aRvniSne, yvelaze didxans
(32 wlis manZilze) SoTa rusTa-
velis saxelobis baTumis saxel-
mwifo pedagogiuri institutis
filosofiis kaTedras xelmZR-
vanelobda. marTalia am kaTed-
ras sxvadasxva dros saxelwode-
bas uclidnen, magram misi Sina-
arsi da daniSnuleba yovelTvis
filosofiiT iyo gnasazRvru-
li. am kaTedras baTumis samas-
wavleblo institutis gaxs-
nis Semdeg profesori kote
baqraZe ganagebda, romelmac
1938 wels baton mixeils ga-
daabara misi xelmZRvanelo-
ba. profesori kote baqraZe
baton mixeils aWarelTa So-
ris pirvel filosofosad
Tvlida, Zalian moswonda mi-
si erudicia da muyaiTi Sro-
miT mopovebuli avtoriteti.
marTlia, 1938 wlis Semdeg
profesori kote baqraZe Tbi-
lisSi dabrunda sacxovreb-
lad da samuSaod, magram saq-
miani kontaqtebi da megobru-
li urTierToba baTumis pe-
dinstitutis filosofiis
kaTedraTan arasodes Seu-
sustebia: yovelwliurad Se-
modgomaze uyvarda baTumSi Ca-
mosvla; exmareboda kaTedris
wevrebs kvalifikaciis amaRle-
baSi. batoni mixeil stamboliS-
vili da kaTedris wevrebi mas
xvdebodnen, pativs miagebdnen
rogorc Tanamedrove qarTuli
filosofiuri azrovnebis did
warmomadgenels da sapatio
stumars. aq ar SemiZlia ar ga-
vixseno: roca me 1953-1958 wleb-
Si Tbilisis (maSin, i. stalinis
saxelobis) saxelmwfo univer-
sitetis filosofiis fakul-
tetze vswavlobdi, batoni kote
mafrTxilebda – univeristetis
damTavrebis Semdeg ra Tanamde-
bobac ar unda daikavo, filoso-
fias zurgi ar Seaqcio, male Ca-
modi CvenTan aspiranturaSi Ca-
saricxad da disertaciis mosam-
zadeblad; Sen rogorc axalgaz-
rda filosofosi Zalian Wirde-
bi baTumis pedinstitutis fi-
losofiis kaTedras.
me kmayofili var imiT, rom
ZiriTadad Sevasrule Cemi say-
vareli maswavleblis profesor
kote baqraZis rCeva-darigebani.
universitetis damTavrebis Sem-
deg ori weli vimuSave skolaSi,
Semdeg gadamiyvanes partiul
samuSaoze Suaxevisa da xulos
raionebSi. am periodSi Sevqmeni
sakuTari ojaxi. amasobaSi 9-10
weliwadi gavida. swavlis gagr-
Zelebaze sul vfiqrobdi, mag-
ram miWirda axalSeqmnili oja-
xisa da mcirewlovani Svilebis
mitoveba; aseve miWirda samsaxu-
ris mitoveba, miT umetes, dawi-
naurebis perspeqtivac gamokve-
Tilad Canda.
miuxedavad amisa, Cemi cxov-
reba ase gagrZelda: 1968 wlis
ianvris Sua ricxvebi iqneboda,
telefoniT damikavSirda pro-
fesori murad CavleiSvili da
miTxra, - TqvenTan Sexvedra
surs Cveni kaTedris gamges pro-
fesor mixeil stamboliSvils.
SevTanxmdiT, rom or dReSi Cavi-
dodi baTumSi da veaxlebodi ba-
ton mixeils. asec moviqeci. miu-
xedvad imisa, rom baton mixei-
lis Sesaxeb bevri ram vicodi, pi-
rispir pirvelad vxvdebodi.
Sexvedram waruSleli STabeWdi-
leba datova. mis naTqvamSi gamo-
xatuli iyo Cem momavalze zrun-
va da keTili survilebi. isic
miTxra, rom gasuli wlis Semod-
gomaze CvenTan Camosuli iyo
akademikosi kote baqraZe; roca
moviCivle axalgazrda filoso-
fiuri kadrebis naklebobaze,
Tanac vuTxari Camosuli kadre-
bi CvenTan didxans ar rCebian,
isev ukan brundebiano, maSin Seni
saxeli da gvari gaaxsenda da
miTxra: am axalgazrdam am 9-10
wlis win warCinebiT daamTavra
Tbilisis universiteti, aqauri
iyo da aq wamovida sacxovreb-
lad da samuSaod; Tu baTuSi ar
aris, romeliRac raionSi iqneba,
moZebneT da moelaparakeTo.
me mokrZalebiT madloba ga-
davuxade baton mixeils kaTed-
raze mowvevisaTvis da Sevpirdi
momavali saswavlo wlidan mas-
Tan gadmovidodi samuSaod.
asec moxda, 1969 wlis ivnisSi ka-
Tedraze gamovcxaddi Cemi dat-
virTvis gasagebad, xolo seq-
tembridan Sevudeqi muSaobas.
Sevasrule baton mixeilis erTi
Txovnac: aspiranturaSi dasw-
rebulze ar wavidodi Tbilisis
universitetSi, aramed Cavaba-
rebdi iq sakandidato minimums
da ase movemzadebodi xarisxis
mosapoveblad. asec moviqeci.
ase da amrigad didi mamuliS-
vilisa da yvelasaTvis sayvare-
li adamianis profesor mixeil
stamboliSvilis daxmarebiT da-
iwyo Cemi cxovrebis axali epoqa;
male davmkvidrdi SoTa rusTa-
velis baTumis saxelmwifo peda-
gogiur institutSi (Semdeg uni-
versitetSi) da filosofiis ka-
Tedris srulfasovani wevri ga-
vxdi. mas Semdeg 45 weli gavida.
yvela TiToeuli CvenganisT-
vis mZimed gansacdelia is faq-
ti, rom batonma mixeilma adre
datova wuTisofeli. magram mi-
si saxelovani moRvaweobis man-
Zilze imdeni keTili da didi
saqmeebis gakeTeba moaswro, rom
igi mudam ukvdavTa Soris moi-
azreba.
roman zosiZe,
filosofiis doqtori,
emeritusi
mmooggoonneebbeebbii ccnnoobbiillii mmeeccnniieerriiss SSeessaaxxeebbmixeil stamoboliSvili
am dReebSi TbilisSi saqarTvelos ganaTlebis mecnierebaTa akademiis
iubile aRiniSna, romelsac mniSvnelovani wvlili miuZRvis qarTuli
erovnuli ganaTlebis srulyofisa da ganviTarebis saqmeSi.
akademikosi naTela vasaZis xelmZRvanelobiT es akademia cocxali pe-
dagogiuri azris namdvil samWedlod iqca. qarTuli pedagogikuri mecni-
erebis ganviTarebis saqmeSi didia misi Rvawli da damsaxureba.
iubileze aRiniSna ganaTlebis mecnierebaTa akademiisadmi farTo sa-
mecniero da pedagogiuri wreebis, umaRlesi da zogadsaganmanaTleblo
saSualo skolebis madliereba, kmayofileba da mxardaWera.
iubileze wardgenili iqna ganaTlebis mecnierebaTa akademiis mier ax-
laxan gamocemuli naSromi „saqarTvelos ganaTlebis matiane“, romelic
amave akademiis nayofieri moRvaweobis gvirgvinia.
naSromi „saqarTvelos ganaTlebis matiane“, romlis SemdgenelTa jgu-
fis xelmZRvaneli da mTavari redaqtori akademikosi naTela vasaZe gax-
lavT, enciklopediuri mniSvnelobis, mravalmxrivi samecniero–popula-
ruli naSromia. orenovani (qarTul-ing-
lisuri) gamocema udides samsaxurs gau-
wevs qarTuli erovnuli ganaTlebis sa-
kiTxebiT dainteresebulTa farTo wres.
naSromSi gadmocemulia ocsaukunovani
qarTuli saganmanaTleblo tradiciebi,
romelic qarTvelma mkiTxvelma ara mxo-
lod unda waikiTxos, aramed Rrmad unda
gaacnobieros im martivi mizezis gamo, rom
Tavisi qveynis ganaTlebis ganviTarebis is-
toria yovelma qarTvelma kargad unda
icodes.
eWvgareSea, naSromi „saqarTvelos ga-
naTlebis matiane“ qarTveli mkiTxveli-
saTvis samagido wigni gaxdeba.
nani gugunava
universiteti `student-axalgazrduli dReebis~ gran-pris mflobelia
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-
versiteti `student–axalgazrduli dReebis“
gamarjvebulia. axalgazrdebma sakuTari Se-
saZleblobebi SemoqmedebiT, kulturul da
sportul SejibrebebSi warmoaCines. umaRlesi
saganmanaTleblo dawesebulebis gundebma
pirveli adgili daikaves mxiarul startebsa
da minifexburTSi. kompetenturma Jiurim baTumis sazafxulo TeatrSi gamarTul daskvniT koncertze
gran-pris mflobelad bsu daasaxela. axalgazrduli festivali baTumis meriis sportisa da axalgaz-
rdobis ganyofilebis organizebiT Catarda da masSi qveynis aTi universitetis studentebi monawile-
obdnen. gamarjvebuli gundis wevrebi SemoqmedebiTi turiT tao-klarjeTSi gaemgzavrebian. daskvniTi
RinisZieba jguf „franis“ koncertiT dasrulda.
samarTalmcodneobis aqtualur sakiTxebze
sajaro leqciebi gaimarTaadamianis uflebaTa evropuli sasamarTlos mo-
samarTlem (1999-2009), veneciis komisiis wevrma, pro-
fesorma mindia ugrexeliZem baTumis SoTa rusTave-
lis saxelmwifo universitetSi sajaro leqciebi wai-
kiTxa samarTlis filosofiis, evropuli sasamarT-
loebis da saerTaSoriso sisxlis samarTalis Temeb-
ze. ori dRis ganmavlobaSi momxsenebelma umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebis studentebsa da
profesor-maswavleblebs samarTlis, rogorc ganzomilebaTa sistemis (legimetriis), adamianis ufle-
baTa evropul sasamarTloSi precedentuli samarTlisa da sisxlis samarTlis saerTaSoriso marTlm-
sajulebis aqtualuri sakiTxebi gaacno. sajaro leqciebi aWaris a.r. ganaTlebis, kulturisa da spor-
tis saministros umaRlesi ganaTlebis xelSewyobis programis „sajaro leqciebis“ farglebSi Catarda.
wigni, romelic saukuneebs gauZlebs
12 nnooeemmbbeerrii
redaqtori:
ioseb sanikiZe
nomris redaqtori:
nestan mamuWaZe
gazeTi daibeWda
gamomcemloba
`samSobloSi`
2 18 07 76; 5 99 95 31 90
mis.: q. Tbilisi,
robaqiZis 7
saredaqcio kolegia:nana cecxlaZe, inga SamiliSvilinaTia wiklaSvili, nino doliZe
murman gorgoSaZe,daviT baraTaSvili
guram Caganava,SoTa mamulaZeguguli dumbaZe, nugzar RomiZe
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwi-
fo universitetis niko berZeniSvilis ins-
titutis folkloris, dialeqtologiisa
da emigrantuli literaturis kvlevis
ganyofilebis wevrebi: filol. mecn. doq-
tori, profesori SuSana futkaraZe, fi-
lologiis doqtori nargiz axvlediani,
ganyofilebis mecnieri TanamSromeli cia-
la narakiZe, mowveuli specialisti Sore-
na futkaraZe 2014 wlis 7 noembridan 3 de-
kembris CaTvliT vimyofebodiT stambo-
lis qarTvel kaTolikeTa eklesiis fond-
Tan Seqmnil biblioTekasa da arqivSi, sa-
dac aRvricxeT da enobrivi monacemebis
mixedviT davalageT 5 000–ze meti wigni (5
135 wigni).
eqspediciis wevrebi aseve vagroveb-
diT folklorul da dialeqtologiur
masalebs qarTvel muhajirebTan. samecni-
ero eqspedicia stambolis qarTul savane-
Si baTumis saxelmwifo universitetisa da
am universitetis sapatio doqtoris, ba-
ton simon zazaZisa da misi ojaxis finansu-
ri mxardaWeriT ganxorcielda.
Cveni saxelovani winaprebi uxsovari
droidan iswrafodnen qarTveli eris
kulturisa da ganaTlebis miRwevebis
qveynis gareT gasatanad, cdilobdnen sam-
yaros mowinave xalxebisaTvis gaecnoT
Cveni eris monapovari, Sors gaeTqvaT sa-
qarTvelos saxeli.
stamboli (Zv. konstantinopoli)–ev-
ropisa da aziis SemakavSirebeli xidi, ka-
cobriobis kulturis da ganaTlebis
erT–erTi mniSvnelovani kera, Zveli dro-
idanve izidavda qarTvelebs. saukuneTa
ganmavlobaSi saqarTveloSi swored am
gziT Semodioda evropuli civilizacia.
am qalaqSi qarTuli kulturis kvali ad-
reuli saukuneeebidanvea sagulvebeli,
Tumca werilobiTi wyaroebi jerjerobiT
mxolod IX saukunidan mogvepoveba. es cno-
bebi daculia Zvel qarTul, berZnul, la-
Tinur, frangul, ebraul, arabul wyaro-
ebSi. aq wlebis ganmavlobaSi cxovrobdnen
da moRvaweobdnen didi qarTveli filo-
sofosebi, mTargmnelebi, gamoCenili sasu-
liero pirebi. maT Soris aRsaniSnavia wmin-
danebi – ilarion qarTveli da giorgi
mTawmindeli. stambolSi Cvidmeti Tve
cxovrobda didi mamuliSvili sulxan–sa-
ba orbeliani, romelic eZiebda gzebs sa-
qarTvelos gadasarCenad. stambolSi, ga-
laTas ubanSi, 1626 wlis Semodgomaze Ta-
visi amaliT dasaxlda didi mouravi gior-
gi saakaZe. stambolis SvidkoSkiani cixe
dResac aRZravs xolme mware mogonebebs
Savbneli warsulis Sesaxeb da ar gva-
viwyebs svimon mefis (1556–1599) tragiku-
li sicocxlis dasasruls. stambolSi Seq-
mna mniSvnelovani Sroma svimon mefis Zmam
daviT XI-m (dauT–xanma)–„iadigar–dau-
di“–samkurnalo wigni. man 1578 wels stam-
bols Seafara Tavi da iqve gardaicvala.
ivane javaxiSvili samarTlianad aR-
niSnavda: „sazRvargareT myof qarTvelTa
savaneebis kulturuli mniSvneloba fri-
ad faseuli iyo. im mdidari kulturuli
memkvidreobis garda, romelic saqarTve-
los warsuli saukuneebis ganmavlobaSi iq
daunjebuli hqonda, sxva mxrivac gaxldaT
metad dasafasebeli. ucxoeTSi myofi mo-
nastrebis saSualebiT saqarTvelos SeeZ-
lo maSindeli ganaTlebuli qveynebis
kulturuli ganviTarebis yoveli warma-
tebisaTvis Tvalyuri edevnebina. yvela-
feri, rac ki ucxoeTSi daarsebul qarT-
velTa savaneebSi axali da mniSvnelovani
iwereboda, anda keTdeboda, saqarTvelos
umalve swvdeboda xolme iq momuSave qar-
Tveli moRvaweebis–mwerlebis, mecniere-
bisa da xelovanTa wyalobiT“.
saukuneze meti xnis manZilze amgvari
daniSnulebis dawesebuleba gaxldaT qar-
Tvel kaTolikeTa stambolis savane –
RvTismSoblis saxelobis eklesia–monas-
teri, qarTuli stambiTa da mdidari bib-
lioTekiT. am sasuliero da kultu-
rul–saganmanaTleblo centris damfuZ-
nebeli iyo axalcixeli mama petre xaris-
WiraSvili. misi Tavdauzogavi zrunvis Se-
degad, stambolis erT lamaz ubanSi–fe-
riqoiSi (qarT. „angelozTa sofeli“) 1861
wels aSenda eklesia da dafuZnda dedaTa
da mamaTa monastrebi. 1870 wlisTvis aq uk-
ve muSaobda qarTuli stamba, sadac ibeW-
deboda qarTuli wignebi, mogviane-
biT–frangulic.
qarTuli kulturis kvali stambolis
bevr ubanSi – galaTaSi, sosTeneSi, vezir-
xanSi, usqudarSi, peraze, papasqvefr-
Si–droTa svlam waSala. dRegrZeli aR-
moCnda mxolod feriqois qarTvel kaTo-
likeTa eklesia–monasteri–qarTuli say-
dari, qarTvelTa savane.
feriqois eklesia–monasterTan gaix-
sna qarTul–franguli da qarTul–berZ-
nuli qalTa da vaJTa saswavleblebi. feri-
oqois savaneSi 1908 wels gaixsna akaki we-
reTlis saxelobis biblioTeka, sadac
dRemde daculia unikaluri qarTuli da
ucxouri gamocemebi, dabeWdili rogorc
saqarTveloSi, ise sazRvargareTis stam-
bebSi. wlebis ganmavlobaSi evropisa da
amerikis sxvadasxva qveynidan aq igzavne-
boda qarTuli emigrantuli literatura.
biblioTekaSi daculia wignebi da Jur-
nal–gazeTebi 17 sxvadasxva enaze.
am savanis aRzrdilebi arian cnobili
mecnierebi, mwerlebi, saxelovani eriska-
cebi: ivane gvaramaZe (vinme mesxi), mixeil
TamaraSvili, miqel TarxniSvili, Salva
vardiZe, andria winamZRvriSvili, stefane
giorgaZe, ioseb merabiSvili, elisabed be-
JaniZe, pio baliZe, benediqte vardiZe, al-
fons xiTariSvili, petre tatalaSvili,
abisiniis (eTiopiis) mefis sasaxlis eqimi
petre merabiSvili (doqtor merabi)... er-
Txans stambolis vaJTa gimnaziaSi swav-
lobda wmida mama grigol feraZe. amave
gimnaziis aRzrdilebi iyvnen eklesia–mo-
nastris bolo msaxuri pavle adgulaZe (a-
kobaSvili) da eklesia–monastris Tavdau-
zogavi qomagi, 1966–1989 wlebSi qarTvel
kaTolikeTa sazogadoebis Tavmjdomare,
TurqeTSi cnobili biznesmeni da qvelmoq-
medi pavle zazaZe.
saukuneze meti xnis manZilze
(1861–1982 ww.) stambolis savane imedad
eguleboda samSoblodan gadaxvewil, os-
maleTis mTa–bars Sexiznul milionobiT
qarTvels. am savanem mTeli saukunis man-
Zilze TavdadebiT iRvawa qarTveli mus-
limebis erovnuli TviTSegnebis amaRle-
bisaTvis. petre xarisWiraSvilis, alfons
xiTariSvilis, andria winamZRvriSvilis,
stefane giorgaZis, ioseb merabiSvilis,
Salva vardiZis, pio balaZis, petre tata-
laSvilis didi mamuliSviluri saqmiano-
biT samSoblodakargul qarTvelebSi
aRorZinda erovnuli suli. am taZarSi
dResac naRverdaliviT Rvivis qarTuli
sulis naperwkali da qarTvelobas acocx-
lebs dedis kalTas danatrebul qarTve-
lebSi.
1911 wels Salva vardiZis xelmZRvane-
lobiT monasterSi daarsda qarTuli klu-
bi, sadac imarTeboda Sexvedrebi da Tavy-
rilobebi. TiTo Sexvedras sul cota 150
qarTveli mainc eswreboda xolme. maT
ricxvSi warmodgenili iyo stambolis qar-
Tveli didkacoba: faSebi, generlebi, par-
lamentarebi, veqilebi, eqimebi, vaWrebi,
studentebi. Sexvedrebi ixsneboda da
mTavreboda qarTuli simRerebiT, saekle-
sio sagaloblebiT. klubis wevrebma wes-
debac ki SeimuSaves, romelic osmaleTis
mTavrobam ucvlelad daamtkica.
aRniSnulis naTelsayofad mivmar-
TavT italieli diplomatisa da mwerlis
evgeni dalejio dalesios mier 1920 wels
frangulad daweril naSroms – „qarTve-
lebi konstantinepolSi“, romelic qar-
Tulad Targmna mRvdelma Salva vardiZem
da daibeWda monastris stambaSi 1921 wels.
igi stambolis qarTvelTa savanis saqmia-
nobas Semdegnairad gvixasiaTebs: „stambo-
lis savane aris ara marto sasuliero da-
wesebuleba, aramed amasTan erTad aris po-
litikuric, ramdenadac sarwmunoeba da
politika erTimeores SekavSirebuli ari-
an. am savanis mRvdlebi dasawyisidan dRem-
de ar daerivnen TavianTi sazogadoebis
arsebobis gansacdelSi Cagdebas da ganms-
Wvalulebma didebul momavlis rwmeniT,
saqarTvelos TavisuflebisaTvis brZo-
laSi pirnaTlad Seasrules TavianTi mo-
valeoba... maT es savane gardaqmnes erov-
nul kerad... es sazogadoeba cocxali pro-
testis niSani iyo ruseTis mier saqarTve-
los dapyrobis winaaRmdeg... am sazogadoe-
bis mizani dResac aris qarTveli xalxis
gamoRviZeba–aRorZineba sarwmunoebri-
vad, politikurad da kulturulad... ama-
ve sazogadoebis wyalobiT, vatikani da
safrangeTis mTavroba maradis ecnobod-
nen saqarTvelos, qarTvelebis istorias
da Tanamedrove maT politikur, ekonomi-
kur, kulturul da religiur mdgomareo-
bas... am savaneSi mosuli qarTveli usaTu-
od igrZnobs mamulis siyvaruls, moigo-
nebs qarTveli xalxis didebul warsuls
da ganimsWvaleba naTeli momavlis imediT,
qarTvelTa ukvdavebis grZnobebiT“ (evge-
ni dalejio dalesio. qarTvelebi kons-
tantinepolSi. frangulidan Targmnili p.
Salva vardiZisa. stamboli. 1921. gv. 30).
stambolis qarTvelTa savanis did
mniSvnelobaze migviTiTebs agreTve qar-
Tuli emigraciis erT–erTi TvalsaCino
warmomadgeneli givi zaldastaniSvili.
1970 wels igi amerikidan stambolSi speci-
alurad Cavida da monastris saqmianobas
gaecno. niu–iorkSi gamomaval qarTul ga-
zeTSi „qarTuli azri“ igi ase werda: „is-
tambolis monasters–Cveni kulturis sa-
vanes–saqarTvelos maradiulobisaTvis
brZolaSi didi monawileoba miuRia... Tur-
qeTSi amgvari centris arsebobas Cveni
erisTvis gansakuTrebuli mniSvneloba
aqvs da sxva centrebTan SedarebiT, upira-
tesoba miekuTvneba, Tu gaviTvaliswinebT,
rom TurqeTis mosaxleobis erTi nawili
qarTuli warmoSobisaa (gazeTi „qarTuli
azri“, niu–iorki. N85, 1970 w.).
stambolis qarTuli savanis Rvawlze
mogviTxrobs 1949 wlis 28 aprils savanis
winamZRvris, mRvdel pio balaZis mier sa-
qarTvelos mTavrobisadmi miwerili mox-
senebiTi baraTi, sadac vkiTxulobT:
„imeds gamovsTqvam, rom Tbilisi Cvens
mdgomareobaSi Seva da jerovan yuradRe-
bas mogvaqceven. varT ucxo qveyanaSi upat-
ronoT darCenilni. Cven varT ganwirulni
erisTvis da samSoblosaTvis. nikolozma
saxlis kari gadagviraza; menSevikebma bam-
biT yurebi daicves; nuTu sabWoTa mTav-
robac dagviviwyebs?!... konstantinepolis
qarTuli monasteri iyo, aris da iqneba
qarTuli sulis matarebeli TavSesafari
yoveli ltolvili da gaWirvebuli qarT-
velisa, miuxedavad misi rwmenisa da poli-
tikuri Sexedulebisa. igi fxizeli damc-
veli da darajia qarTuli interesebisa.
sasurveli iqneba Rirseulad Sefasdes mi-
si Rvawli da es patara saqarTvelo ucxo-
eTSi daculi da Senaxuli iqnes“ (moxsene-
biTi baraTi Senaxulia stambolis qarT-
velTa savanis arqivSi).
marTlac, stambolis qarTuli savanis
sasuliero sazogadoebis erT–erTi mTa-
vari mizani Tavidanve iyo qarTveli xal-
xis erovnuli suliskveTebis aRorZineba,
maTi sarwmunoebrivi, politikuri da kul-
turuli TviTSegnebis gamofxizleba. mar-
Tlac, am sazogadoebis TiTqmis aswliani
moRvaweoba saukeTeso niSani iyo Tavisuf-
ldebadakarguli qarTuli erovnuli su-
lis Zlieri protestisa, am sulis uZleve-
lobisa.
1966 wels Seiqmna eklesiasTan arsebu-
li kaTolikuri sazogadoebis fondi,
fondis Tavmjdomared airCies monaster-
Tan arsebul vaJTa saswavlebelSi aRzr-
dili, axalcixeli, sofel udedan gadasax-
lebuli qarTveli pavle zazaZe. XX sauku-
nis 30–ian wlebidan moyolebuli swored
es pirovneba gaxldaT erTguli mzrunve-
li da saimedo patroni minitris xandazmu-
li ber–monazvnebisa. bevri maTgani misi
uaxloesi naTesavi iyo. 1989 wlamde pir-
naTlad emsaxura igi qarTuli saydris
movla–patronobis saqmes. bevrjer umas-
pinZla man rogorc saqarTvelodan, ise ev-
ropidan da amerikis qveynebidan stumrad
Casul qarTvelebs, romlebsac CahqondaT,
anda mis saxelze agzavnidnen lite-
raturas stambolis qarTuli bibli-
oTekisaTvis, pavle zazaZe da misi
Svili simon zazaZe ramdenimejer
maspinZlobdnen saqarTvelodan
stambolSi Casul sapatio stumars,
saqarTvelos kaTolikos–patri-
arqs, uwmindessa da unetaress ilia
II-s.
batoni simoni dakavSirebulia
evropisa da amerikis qveyanaSi
mcxovreb emigrant qarTvelebTan.
igi qarTuli kulturis moamage da
qomagia ara marto stambolSi, ara-
med misi mzrunveli xeli swvdeboda
evropisa da amerikis qveynebSi emig-
rant qarTvelTa mier daarsebul
kulturis kerebsac da SeZlebisdag-
varad exmareboda finansurad. me-
gobrobda nino da kalistrate sali-
ebTan, givi zaldastaniSvilTan, jon
malxaz SalikaSvilTan da sxvebTan.
wlebis ganmavlobaSi afinansebda „bedi
qarTlisas“ frangulenovan nomrebs
(1962–1982 ww.).
XX saukunis dasawyisidan stambolis
qarTul savaneSi didi saSviliSvilo saqme
idgamda gvirgvins, wuTisoflis borbali
ukuRma rom ar datrialebuliyo. saxelo-
vanma mamuliSvilebma SeimuSaves osmaleT-
Si mcxovreb musliman qarTvelTa Soris
wera–kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoe-
bis programa. 1914 wlisaTvis qarTuli
skolis gaxsnasac apirebdnen. am saqmis or-
ganizatorebi iyvnen ilia WavWavaZe, gior-
gi yazbegi, daviT kariWaSvili, sergei mes-
xi, iakob gogebaSvili, mama Salva vardiZe,
memed–beg abaSiZe da iskender–efendi ci-
vaZe. samwuxarod, pirveli msoflio omi
daiwyo da saqme CaiSala. maSin rom beds ga-
eRima osmaleli qarTvelebisaTvis da qar-
Tuli skola dafuZnebuliyo, tradiciad
iqceoda da albaT dResac iarsebebda.
qarTvelTa savaneSi daibeWda cnobil
stambolis konferenciaze warsadgeni
mokle samaxsovro cnoba–„saqarTvelos
teritoriis sazRvrebis Sesaxeb“, konstan-
tinepoli, sabeWdavi kaTolike qarTvelTa
savanisa, 1918“. cxadia, am broSuris momza-
debaSi cnobil mecnierebTan–ivane java-
xiSvilTan, pavle ingoroyvasTan, eqvTime
TayaiSvilTan, mixako wereTelTan... er-
Tad, monawileobdnen savanis sasuliero
pirebic, gansakuTrebiT mRvdeli Salva
vardiZe, niWieri istorikosi da didi pat-
rioti.
monasterTan arsebuli qar-
Tul–franguli da qarTul–berZnuli
vaJTa da qalTa skolebis moswavleebi xSi-
rad awyobdnen saRamo–warmodgenebs Tur-
qul, qarTul da frangul enebze. saRamoe-
bi eZRvneboda religiur dResaswaulebs,
gamoCenil pirTa saiubileo TariRebs. yo-
velwliurad 14 ianvars imarTeboda (amJa-
madac imarTeba xolme) ninoobis dResaswa-
uli. 1908 wlis 26 aprils didi zeimiT ga-
daixades poet akaki wereTlis iubile. sa-
Ramoebs bevri mayurebeli hyavda da saCuq-
rebic bevri Semodioda. magaliTad, 1894
wlis 8 maiss gamarTul saRamoze Semosula
40 oqroze meti, romelic gamoeyenebiaT
monastris oTxsarTuliani saxlis mSeneb-
lobaze.
Tavyrilobebs eswrebodnen saqarTve-
lodan Casuli stumrebic, maT Soris: vax-
tang RambaSiZe, iase raWveli (mexuzla), mi-
xeil da vladimer wereTlebi, daviT Ciqo-
vani, gerasime nadareiSvili, memed–beg, as-
lan–beg, abedin–beg abaSiZeebi, haidar–beg
beJaniZe, iskender–efendi civaZe, nuri
efendi beriZe, giorgi maCabeli, meliton
qarcivaZe, petre surgulaZe, akaki xoSta-
ria, leo kereseliZe, ivane javaxiSvili, pav-
le ingoroyva, eqvTime TayaiSvili da sxve-
bi.
am saRamoebisa da saerTod, qarTuli
kaTolikuri savanis kulturul–saganma-
naTleblo saqmianobis Sesaxeb mogviTxro-
ben maSindeli Jurnal–gazeTebi: „droe-
ba“, „saxalxo gazeTi“, „iveria“, „jvari va-
zisa“, „kvali“, „cnobis furceli“, „eri“,
„imereTi“, „kolxida“, „Temi“, „saqarTve-
lo“, „erToba“ da sxv. XX saukunis 30–iani
wlebidan 80–ian wlebamde ki am Temas aSu-
qebda qarTuli emigrantuli periodika:
„TeTri giorgi“, „damoukidebeli saqarT-
velo“,, „Tavisufali saqarTvelo“, „qar-
Tuli azri“, „bedi qarTlisa“, „mamuli“,
„kavkasioni“... am gamocemebis egzemplare-
bi dRemdea Senaxuli monastris biblioTe-
kaSi.
stambolel qarTvelTa savanem, deda-
samSoblosagan daSorebulma, swored sa-
sikeTo, keTilmezobluri saqmianobiT mo-
axerxa gaeZlo drois qartexilebisaTvis.
1988 wels sarfis karis gaxsnis ambavi
imedis Suqad Caefina jangatexil moxucs.
samSoblos monaxulebas eswrafvoda, mdi-
nare focxovis napirebze gaSlili Wale-
bis xilvas natrobda, mSobliur udes ar
scildeboda misi fiqrebi. 1989 wlis mais-
Si baton pavle zazaZes stambolSi, „Cve-
neburebis qarTulis“ pirveli tomis masa-
lebze muSaobis dros, Sexvda filol.
mecn. doqtori, profesori SuSana futka-
raZe. misgan Caiwera samSoblos siyvaru-
liT gamTbari mSvenieri teqsti, mesxuri
enobrivi formebiT Semkuli. ai, erTi mo-
nakveTi am saubridan. „fiqrebSi waval
bevrjela... dReSi ramdenjerme gadaval
da gadmoval sazRvarze. moviar saqarTve-
losa. maxsovs soflis tyeSi erTi dangre-
uli eklesia iyo. dedas mivyavdi iqa da
vloculobdiT. tyeSi rom Sexval, erTi
wyaro Segvxvdeba. im wyaros wyali mwyu-
ria axla... bevrjel sizmarSic mesizmre-
ba. am axloxan damesizmra is wyaro, magram
ver vsvi, daketili iyo. didi oqroebiT
iyo dafaruli wylis WurWeli–avazani.
wylis gamosaSvebi adgili oqros boqlo-
miT iyo daketili. fiqrebi kargi saqmea,
saqarTvelo sinaTleSi gamova. mara dake-
tili rom iyo da ver vsvi, es ar damwonda.
esa saqarTvelosTvinac ar ambobs karg-
sa... gvian gamova saqarTvelo sinaTleSi.
mec kargs ar miqadis bedi. wyaros wyali
rom ver vsvi, wyaro daketili rom iyo,
albaT aRar aris Cemi yismeTi, aRar momes-
wreba misi sma... gadawyvetili maqvs am we-
liwadSi Semovide saqarTveloSi, sarfis
karidam. zRviT wavel baTomidam, xmele-
TiT moval sarfidam... yovelTvis deda
mariams vevedrebi, momaswros samSoblos
naxva... didi xania aRar Semxvedria vinme
saqarTvelodam mosuli. rom mnaxeT, ama-
ze madlobas mogaxsenebT. ase mgonia,
Tqven rom gnaxeT, Tqven rom guli gagix-
seniT, saqarTvelo vnaxe TiTqos, samSob-
los vesaubre TiTqos... RmerTma gamSvi-
doboT, RmerTs ebarebodeT Tqvenca da
Cveni saqarTveloca!...“
ers, romelsac aseTi Svilebi hyavs ga-
daSeneba ar uweria, uflis sadideblad!
nnaarrggiizz aaxxvvlleeddiiaannii
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetis niko berZeniSvilis
institutis folkloris,
dialeqtologiisa da emigrantuli
literaturis kvlevis ganyofilebis
ufrosi mecnieri TanamSromeli
samecniero eqspedicia stambolis qarTul savaneSi