vilniaus universiteto onkologijos instituto veikla veiklos/veiklos... · 2018. 4. 3. · tæsiamas...

Vilnius, 2006

VILNIAUSUNIVERSITETOONKOLOGIJOSINSTITUTOVEIKLA

2005 metai

2

SUDARYTOJAI:

Prof. habil. dr. Konstantinas Povilas ValuckasDr. Janina DidþiapetrienëDr. Vydmantas AtkoèiusDr. Dainius Characiejus

Parengë Virginija Krasauskaitë

Redagavo Graþina Pruskuvienë

© Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, 2006

3

Turinys

11. Bendrosios þinios / 5

12. Instituto misija / 8

13. Instituto struktûra / 9

14. Instituto finansinë veikla / 10

15. Instituto mokslinë veikla / 13

16. Pedagoginë veikla / 31

17. Profesinës kvalifikacijos tobulinimas / 37

18. Klinikinë veikla / 40

19. Bendradarbiavimas / 44

10. Mokslo darbuotojø atliktos ekspertizës,dalyvavimas disertacijø gynimo komitetuose,disertacijø oponavimas / 46

11. Mokslo darbuotojai moksliniø þurnalø redakciniø kolegijø nariai / 47

12. Dalyvavimas mokslinëse draugijose / 48

13. Moksliniø darbø sàraðas / 49

5

ADRESAS:Santariðkiø g. 1, LT-08660 VilniusTel. +370 5 2786700, faksas: +370 5 2720164El.paðtas: [email protected]: http://www.loc.lt

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas (VUOI) yra Europos vëþio institutøorganizacijos (OECI) narys.

DIREKTORIUSprof. habil. dr. KONSTANTINAS POVILAS VALUCKAS

1 Bendrosios þinios

6

Taryba

Taryba yra aukðèiausias Instituto savivaldos organas. Vadovaujantis Instituto sta-tutu, Taryba yra sudaryta ið 2/3 renkamø Instituto mokslininkø ir Vilniaus universi-teto Senato skiriamø universiteto atstovø.

1 lentelë. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) tarybos nariai

Vardas, pavardë Mokslo vardas, Pareigoslaipsnis

VU OI IÐRINKTI TARYBOS NARIAI

Feliksas Jankevièius dr. (habil.proc.) VU OI Onkourologijos skyriaus(Tarybos pirmininkas) vedëjas

Janina Didþiapetrienë dr. VU OI direktoriaus pavaduotoja(Tarybos pirmininko pavaduotoja- mokymuisekretorë)

Eduardas Aleknavièius dr. VU OI Konservatyvios navikøterapijos klinikos vadovas

Ramûnas Ambrozaitis dr. VU OI Konsultacinës pagalbosir diagnostikos klinikos vadovas

Vydmantas Atkoèius dr. VU OI mokslinis sekretorius

Zenonas Baranauskas dr. VU OI Konservatyvios navikøterapijos klinikosvyresnysis mokslodarbuotojas

Saulius Bruþas dr. VU OI Krûties ligø chirurgijosir onkologijos skyriaus onkologaschirurgas

Dainius Characiejus dr. VU OI direktoriaus pavaduotojasmokslui

Valerijus Ostapenko habil. dr. VU OI Krûties ligø chirurgijosir onkologijos skyriaus vedëjas

Eugenijus Stratilatovas dr. VU OI Bendrosios ir abdominalinëschirurgijos ir onkologijos skyriausvedëjas

Konstantinas Povilas Valuckas prof. habil. dr. VU OI direktorius

Jonas Vesëliûnas dr. VU OI direktoriaus pirmasispavaduotojas klinikai

7

1 lentelës tæsinys

Vardas, pavardë Mokslo vardas, Pareigoslaipsnis

VILNIAUS UNIVERSITETO DELEGUOTI TARYBOS NARIAI

Vaidutis Kuèinskas prof. VU MF Þmogaus ir medicininësgenetikos katedros vedëjas

Laima Liudvika Griciûtë prof. VU OI Vëþio profilaktikos skyriauskonsultantë

Vida Kirvelienë prof. VU Biochemijos ir biofizikos katedrosvedëja

Graþina Slapðytë prof. VU Botanikos ir genetikos katedrosvyriausioji mokslo darbuotoja

Rièardas Janilionis prof. VU Pulmonologijos ir radiologijosklinikos profesorius

Nomeda Valevièienë doc. VU Pulmonologijos ir radiologijosklinikos docentë

Per metus ávyko 13 tarybos posëdþiø.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto taryba

8

2 Instituto misija

Vykdytionkologijos ðakostarptautinio lygio

mokslinius tyrimus

T I K S L A I

Kartusu Vilniaus universitetu

rengti mokslininkusir specialistus

Teiktispecializuotas onkologijos

asmens sveikatosprieþiûros paslaugas

9

3 Instituto struktûra

S T R U K T Û R A

KITI PADALINIAIMOKSLINËS

LABORATORIJOSIR SKYRIAI

KLINIKOS

Vëþio profilaktikosskyrius

Konsultacinës pagalbosir diagnostikos klinika

Vëþio registras

Eksperimentinësonkologijos laboratorija

Chirurgijos klinika Komunikacijosir informacijos skyrius

Vëþio biologijoslaboratorija

Konservatyvios navikøterapijos klinika

Finansø, ekonomikosir planavimo skyrius

Biomedicininësfizikos laboratorija

Inþinerinisûkio skyrius

➤➤

10

4 Instituto finansinë veikla2 lentelë. Pajamos pagal finansavimo ðaltinius

Finansavimo ðaltiniai Pajamos(tûkst.Lt)

1. Valstybës biudþeto lëðos: 4361,8

1.1. Tiesioginiai asignavimai ið valstybës biudþeto 4172,3

1.2. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo lëðos 189,5

2. Kitø institucijø ir ástaigø lëðos 5845,1

3. Uþsakovø lëðos (teritoriniø ligoniø kasø lëðos ir kt.) 31182,2

4. Lëðos ið savø ðaltiniø 60,0

5. Paramos lëðos 610,2

IÐ VISO PAJAMØ 42059,3

3 lentelë. Iðlaidos

Iðlaidos Iðlaidos (tûkst.Lt)

Valstybës biudþeto Kitos lëðos Ið visolëðos

1. Paprastosios iðlaidos:

1.1. Darbo uþmokestis 1187,5 13886,4 15073,9

1.2. Socialinio draudimo ánaðai 367,6 4296,2 4663,8

1.3. Medikamentai, reagentai 333,8 5400,7 5734,5

1.4. Ðildymas, elektra, vanduo 77,4 955,9 1033,3

1.5. Ligoniø maitinimas 0 891,0 891,0

1.6. Kitos prekës ir paslaugos 275,3 8179,4 8454,7

IÐ VISO 2241,6 33609,6 35851,2

11

3 lentelës tæsinys

Iðlaidos Iðlaidos (tûkst.Lt)

Valstybës biudþeto Kitos lëðos Ið visolëðos

2. Nepaprastosios iðlaidos:

2.1. Operaciniø ir reanimacijos sky-riaus patalpø rekonstravimas 2000,0 0 2000,0

2.2. 20032006 metø Mokslo ir studijøástaigø renovavimo, rekonstravimoprogramos ágyvendinimas 114,0 326,0 440,0

2.3. Valstybës institucijø pastatø ener-gijos taupymo investicijø projektoágyvendinimas 87,7 87,7

2.4. 20032010 metø Valstybës vëþioprofilaktikos ir kontrolës programoságyvendinimas 1925,0 1952

2.5. Projekto Energijos efektyvumodidinimas Vilniaus universiteto On-kologijos institute ágyvendinimas 850,0 850,0

2.6. Ilgalaikio turto ásigijimas ið kitø lëðø 3,9 827,9 831,8

IÐ VISO 2117,9 4016,6 6134,5

IÐ VISO IÐLAIDØ 4359,5 37626,2 41985,7

12

ES struktûriniai fondai

Pateiktos paraiðkos:

q Medicinos fizikos ir nanofotonikos aukðtøjø studijø realizacija pagal 20042006 metø Lietuvos BPD 2 prioriteto Þmoniø iðtekliø plëtra 5 priemo-næ Þmogiðkøjø iðtekliø kokybës gerinimas moksliniø tyrimø ir inovacijøsrityje;

q Medicinos fizikiniø technologijø ir nanofotonikos mokslo ir studijø centraspagal 20042006 metø Lietuvos BPD 1 prioriteto Socialinës ir ekonomi-kos plëtra 5 priemonæ Darbo rinkos, ðvietimo, profesinio mokymo, tyri-mø ir studijø ástaigø bei socialiniø paslaugø infrastruktûros plëtra.

Dalyvauja Vilniaus universiteto Onkologijos institutas (pareiðkëjas) ir aðtuoni part-neriai.

q Magistrantûros ir doktorantûros studijø moduliø kûrimas ir programø at-naujinimas strateginëse moderniøjø biomokslø srityse pagal 20042006metø Lietuvos BPD 2 prioriteto Þmoniø iðtekliø plëtra 5 priemonæ Þmo-giðkøjø iðtekliø kokybës gerinimas moksliniø tyrimø ir inovacijø srityje;

q Universitetinës praktiniø studijø ir moksliniø tyrimø bazës stiprinimas stra-teginëse moderniøjø biomokslø srityse pagal 20042006 metø LietuvosBPD 1 prioriteto Socialinës ir ekonomikos plëtra 5 priemonæ Darbo rin-kos, ðvietimo, profesinio mokymo, tyrimø ir studijø ástaigø bei socialiniøpaslaugø infrastruktûros plëtra.

Dalyvauja Vilniaus universitetas (pareiðkëjas) ir trys partneriai, tarp jø ir Vilniausuniversiteto Onkologijos institutas.

Vykdomas projektas:

q Energijos naudojimo efektyvumo didinimas Vilniaus universiteto Onkolo-gijos institute pagal 20042006 m. Lietuvos BPD 1 prioriteto Socialinësir ekonomikos plëtra 4 priemonæ Sveikatos prieþiûros ástaigø restruktû-rizavimas ir modernizavimas.

13

5 Instituto mokslinë veikla

5.1. Mokslo darbuotojai ir jø kvalifikacija

2005 metais Institute dirbo 898 darbuotojai, tarp jø 52 mokslo darbuotojai.

4 lentelë. Instituto personalas

Personalo sudëtis Darbuotojø skaièius

Mokslo darbuotojai 52*

Gydytojai 118

Slaugos specialistai ir kiti darbuotojai 728

Ið viso 898

5 lentelë. Mokslo darbuotojø kvalifikacija

Mokslo darbuotojai** Mokslo darbuotojø skaièius

Vyriausieji mokslo darbuotojai 12

prof. habil.dr. 2

habil.dr. (habil. proc.) 4

med.dr. 6

Vyresnieji mokslo darbuotojai 26

prof. 1

habil.dr. 2

med.dr. 23

Jaunesnieji mokslo darbuotojai 12

dr. -

be mokslinio laipsnio 12

Mokslo darbuotojai 2

dr. 2

Ið viso 52

* 34 etatai** Be minëtø etatiniø darbuotojø, pagal autorines sutartis 2005 m. Institute dirbo 7 mokslininkai.

14

5.2. Moksliniø tyrimø kryptys ir rezultatai

Institute moksliniai tyrimai vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimupatvirtintomis kryptimis.

Navikø profilaktikos, pagrástosepidemiologiniais, eksperimen-tiniais, molekulinës biologijosir klinikiniais tyrimais, plëtotë

K R Y P T Y S

Onkologiniø ligoniøgyvenimo kokybës

uþtikrinimo sistemoskûrimas

Naujø technologijø,ankstyvosios diagnostikos

ir kombinuoto gydymopriemoniø bei metodø

tobulinimas

5.2.1. Navikø profilaktikos, pagrástos epidemiologiniais, molekulinës biologijos

ir klinikiniais tyrimais, plëtotë

Uþbaigti darbai (2):

q Lietuvos medicinos ástaigø darbuotojø, dirbanèiø jonizuojanèiosios spin-duliuotës aplinkoje, kohortos onkologiniø ligø rizikos tyrimas (20012005).Pagrindinë tyrëja j. m. d. V. Samerdokienë, vadovai prof. habil. dr.K. P. Valuckas, dr. V. Atkoèius.

q Beta karotino, natrio selenito ir vitamino E antioksidacinio, antikancero-geninio, antimutageninio ir antiteratogeninio aktyvumo tyrimai, veikiant la-boratorinius gyvûnus kancerogenais ir jø modifikatoriais (20022005). Pa-grindinës tyrëjos dr. J. Didþiapetrienë ir dr. S. Uleckienë, konsultantë prof. L. L. Griciûtë.

15

Uþbaigtø darbø rezultatai:

q Lietuvos medicinos ástaigø darbuotojø, dirbanèiø jonizuojanèiosios spin-duliuotës aplinkoje, kohortos onkologiniø ligø rizikos tyrimas (20012005).Pagrindinë tyrëja j. m. d. V. Samerdokienë, vadovai prof. habil. dr.K. P. Valuckas, dr. V. Atkoèius.

Darbo tikslas nustatyti onkologiniø ligø rizikà, susijusià su tiriamøjø medici-nos darbuotojø apðvita jonizuojanèiàja spinduliuote, ir ávertinti trikdanèiø veiksniøátakà piktybiniø navikø rizikai. Medicinos ástaigø darbuotojø (daugiau kaip 2000 as-menø), dirbusiø jonizuojanèiosios spinduliuotës aplinkoje, bendrasis rizikos povei-kis buvo tiriamas kohortiniu metodu. Ðalutiniø trikdanèiø rizikos veiksniø poveikisonkologinëms ligoms atsirasti buvo tiriamas atvejis-kontrolë metodu.

Tyrimo metu nustatyta padidëjusi onkologiniø ligø rizika radiologijos pagalbiniødarbuotojø grupëje. Trikdantys veiksniai buvo statistiðkai reikðmingi, skirtingai pa-siskirstæ tarp atskirø specialybiø medikø, dirbanèiø jonizuojanèiosios spinduliuo-tës aplinkoje, taèiau reikðminga trikdanèiø veiksniø átaka piktybiniø navikø rizikainebuvo nustatyta.

Ið kairës j.m.d. V. Samerdokienë,dr. V. Atkoèius, gyd. R. Gluðinienë

16

q Beta karotino, natrio selenito ir vitamino E antioksidacinio, antikancero-geninio, antimutageninio ir antiteratogeninio aktyvumo, veikiant laborato-rinius gyvûnus kancerogenais ir jø modifikatoriais, tyrimai (20022005).Pagrindinës tyrëjos dr. J. Didþiapetrienë ir dr. S. Uleckienë, konsultan-të prof. L. L. Griciûtë.

Ið kairës stovi D. Bulotienë, dr. G. Graþelienë, A. Sukackaitë, dr. V. Þalgevièienë;sëdi dr. G. Prasmickienë, dr. J. Didþiapetrienë

Ið kairës N. Matusevièienë, prof. L. Griciûtë, J. Prancûzevièienë, dr. S. Uleckienë

17

Chemoprofilaktiniø tyrimø duomenys apie beta karotino veiksmingumà nëra vie-nareikðmiai. Vienuose tyrimuose jo vartojimas neatneðë nei naudos, nei þalos, ki-tuose skatino plauèiø vëþio atsiradimà, já vartojant padaugëjo mirèiø nuo ðirdiesir kraujagysliø ligø. Nepakankamai duomenø apie beta karotino ir kitø antioksidantøbiologiná aktyvumà veikiant koveiksniams. Maþai moksliniais árodymais pagrástø duo-menø apie etanolio moduliuojamàjá poveiká sintetiniø antioksidantø sukeliamiemsefektams. Nëra duomenø apie sintetiniø antioksidantø poveiká prieðnavikiniø citos-tatikø indukuojamai embriogenezei ir teratogenezei.

Darbo tikslas iðtirti beta karotino, natrio selenito ir vitamino E antikanceroge-niná ir antimutageniná aktyvumà, nustatyti galimà etanolio modifikuojamàjá poveikáminëtiems efektams bei ávertinti tirtøjø sintetiniø antioksidantø galimà teigiamà po-veiká prieðnavikiniø citostatikø sukeliamam oksidaciniam stresui, embriotoksiðkumuiir teratogeniðkumui maþinti. Eksperimentiniuose tyrimuose naudotos linijinës pelësir þiurkës. Atlikti poûmiai ir lëtiniai bandymai. Lëtiniuose kancerogenezës bandy-muose (per 800 gyvûnø) naudoti eksperimentiniai peliø plauèiø navikø bei poodi-

1 pav. Chromosomø rinkinys peliø kaulø èiulpølàstelëje

2 pav. Chromosomø aberacijø daþnis peliø kau-lø èiulpø làstelëse, paveiktose vitaminu E (VE) irbenzo[a]pirenu (BP) (K-intaktinë kontrolinë gru-pë; KT kontrolinë tirpikliu veiktø gyvûnø grupë)

18

niø navikø, indukuotø cheminiais kancerogenais, modeliai. Poûmiuose bandymuo-se (60 gyvûnø) antimutageninis preparatø aktyvumas nustatytas tiriant gyvûnø kauløèiulpø làsteles in vivo chromosomø analizës metodu. Panaudotas benzo(a)pirenobei adriamicino indukuotas oksidacinio streso modelis (60100 þiurkiø) bei adria-micino indukuotos þiurkiø (325) embriogenezës ir teratogenezës modelis. Darborezultatai parodë, kad natrio selenitas ir vitaminas E slopina indukuotø uretanu plau-èiø adenomø formavimàsi, normalizuoja oksidaciná stresà, inicijuotà cheminiø kan-cerogenø ar prieðnavikiniø vaistø, maþina adriamicino toksiná poveiká embrionams.Vitaminas E pasiþymi dar ir antimutageniniu poveikiu. Beta karotinas, viena ver-tus, normalizuoja oksidaciná stresà, inicijuotà cheminiø kancerogenø ar prieðnavi-kiniø vaistø, antra vertus, antikancerogeniniu aktyvumu nepasiþymi, neturi átakosadriamicino sukeliamiems efektams. Etanolio moduliacinio poveikio beta karotino,natrio selenito ir vitamino E antikancerogeniðkumui, antimutageniðkumui, antioksi-daciniam aktyvumui nenustatyta.

Tæsiamas darbas (1):

q Piktybiniø navikø tarp Klaipëdos medienos apdirbimo ámonës darbuotojøávertinimas (20042007). Pagrindinë tyrëja dr. G. Smailytë, vadovas habil. dr. J. Kurtinaitis.

Mokslinë produkcija

Paskelbti 4 straipsniai leidiniuose, áraðytuose á Mokslinës informacijos centro (ISI)sàraðà, 1 recenzuojamame tarptautiniame leidinyje, 16 Lietuvos recenzuoja-muose periodiniuose mokslo leidiniuose, 6 kitos publikacijos.

5.2.2. Naujø technologijø, ankstyvosios diagnostikos ir kombinuoto gydymo priemo-niø bei metodø tobulinimas


1. Gydymo efektyvumo vertinimas

q Faktoriø, daranèiø átakà didelës rizikos melanoma serganèiø ligoniø ad-juvantinio gydymo interferonu alfa efektyvumui, tyrimas (20042005). Pa-grindinë tyrëja dr. V. Paðukonienë.

q Piktybiniø smegenø navikø, radiosensibilituotø hematoporfirino dariniais,gydymo efektyvumo ir saugumo tyrimas (20032005). Pagrindinë tyrëja habil.dr. L. Bloznelytë-Plëðnienë.

19

2. Spindulinës terapijos kokybës laidavimas

q Spindulinës terapijos kokybës tyrimas ir jos uþtikrinimas pacientams, ser-gantiems plauèiø navikais (20022005). Pagrindinis tyrëjas gyd. S. R.Letautienë, vadovas prof. K. P. Valuckas.

q Gama ir neutronø brachiterapijos ðaltiniø dozimetrijos ir kalibracijos sis-temos kûrimas (20022005). Vadovai dr. V. Atkoèius ir medicinos fizi-kas A. Miller.


q Faktoriø, daranèiø átakà didelës rizikos melanoma serganèiø ligoniø ad-juvantinio gydymo interferonu alfa efektyvumui, tyrimas (20042005). Pa-grindinë tyrëja dr. V. Paðukonienë.

Gydomø interferonu alfa melanoma serganèiø pacientø iðgyvenamumas priklau-so nuo daugelio veiksniø, tarp jø nuo ðio vaisto dozës, gydymo trukmës, taippat nuo pacientø imunologinës bûklës. Dël gydymo trukmës literatûroje nëra vie-nareikðmës nuomonës, o apie imunologinës bûklës reikðmæ, gydant didelës rizi-kos melanoma serganèius pacientus interferonu alfa, duomenø nëra.

Darbo tikslas iðtirti adjuvantinio gydymo interferonu alfa trukmës reikðmæ di-delës rizikos melanoma serganèiø ligoniø iðgyvenamumui, gyvenimo trukmei iki li-gos progresavimo bei ávertinti periferinio kraujo citotoksiniø limfocitø subpopulia-cijø prognozinæ reikðmæ.

Ið kairës dr. V. Paðukonienë, dr. N. Kazlauskaitë, dr. D. Characiejus

20

Ðiame retrospektyviniame tyrime iðanalizuoti duomenys 76-iø melanoma sergan-èiø pacientø, kuriems paðalinti limfmazgiai, paþeisti metastaziø. 21-am pacientuiatliktas imunologinis tyrimas iki gydymo interferonu alfa.

Rezultatai rodo, kad gydymo interferonu alfa trukmë neturëjo reikðmës mela-noma serganèiø pacientø bendrajam iðgyvenamumui ir gyvenimo trukmei iki ligosprogresavimo. Pacientai, kuriø periferiniame kraujyje per pirmuosius 3 gydymo më-nesius daugëja arba nekinta CD8hCD57+ limfocitø, iðgyvena reikðmingai ilgiau ne-gu pacientai, kuriems ðiø limfocitø sumaþëja.

q Gama ir neutronø brachiterapijos ðaltiniø dozimetrijos ir kalibracijos sis-temos kûrimas (20022005). Vadovai dr. V. Atkoèius ir medicinos fizi-kas A. Miller.

3 pav. Periferinio kraujo limfocitø analizë tëkmës citometru

Ið kairës dr. V. Atkoèius, med. fizikas A. Miller

21

Lietuvoje onkologinëms ligoms gydyti brachiterapijos metodu naudojami trysskirtingi ðaltiniai: Co-60, Ir-192 ir Cf-252. Jie turi skirtingà spinduliuotës tipà ir ener-gijà, taèiau kol kas nëra sukurta vieninga ðiø ðaltiniø dozimetrijos ir kalibracijosmetodika, kuri atitiktø tarptautinius standartus. Pasaulinëje praktikoje dozimetrijaiir kalibracijai naudojami skirtingi prietaisai, o galimybë tai atlikti vienu prietaisu kolkas nëra iðnagrinëta.

Darbo tikslas sudaryti ir aprobuoti vieningà gama ir neutronø brachiterapijosðaltiniø dozimetrijos ir kalibracijos metodikà, suderintà su TATENAos reikalavimais.

Rezultatai. Sukurtas ir aprobuotas teorinis skirtingø tipø brachiterapijos ðaltiniøkalibracijos pagrindas. Atlikti ir ávertinti matavimai skirtingomis dozimetrijos prie-monëmis ávairiose terpëse parodë, kad skirtumas tarp ðaltiniuose nurodyto ir ið-matuoto aktyvumo siekë iki 14 proc. Sukurta ir iðbandyta programinë áranga Mon-te Carlo simuliacijos pagrindu.

q Spindulinës terapijos kokybës tyrimas ir jos uþtikrinimas ligoniams, sergan-tiems plauèiø navikais (20022005). Pagrindinë tyrëja gyd. S. R. Letau-tienë, vadovas prof. K. P. Valuckas.

Radioterapinæ dozæ limituojantis faktorius normaliø plauèiø audiniø pospindu-linës komplikacijos. Literatûroje pateikiami gana kontroversiðki duomenys apie pre-diktyvinius plauèiø pospindulinio toksiðkumo faktorius. Bûtina tæsti ðiuos tyrimus,siekiant uþtikrinti lokalià naviko kontrolæ bei paciento gyvenimo kokybæ.

Darbo tikslas iðtirti, ar vidutinis plauèiø tankis kompiuterinës tomografijos vaiz-duose, plauèiø perfuzinës scintigrafijos duomenys prieð spinduliná gydymà ir ra-dioterapinio planavimo dozës-tûrio histogramø parametrai susijæ su plauèiø pospin-dulinio toksiðkumo iðsivystymu.

Ið kairës dr. A. Burneckis, gyd. S. Letautienë, dr. (habil. proc.) S. Cicënas, prof. habil. dr. K. P. Valuckas,med. fizikas A. Miller, gyd. S. Tiðkevièius

22

Gauti rezultatai rodo, kad KT vidutinis tankis, plauèiø perfuzinë scintigrafija (PPS)ir plauèiø tûris, kuris apðvitinamas didesne nei 20Gy (T20) doze, yra prediktyvi-niai plauèiø pospindulinio toksiðkumo (PPT) veiksniai. Statistiðkai didesnë PPT ri-zika blogos funkcinës bûklës pacientams ir kai navikas vidurinëje ir apatinëje plau-èio dalyse.

q Piktybiniø smegenø navikø, radiosensibilizuotø hematoporfirino dariniais,gydymo (gamadinaminio) efektyvumo ir saugumo tyrimas (20032005). Pa-grindinë tyrëja habil. dr. L. Bloznelytë-Plëðnienë.

Tæsiami darbai (14):

q Gimdos kaklelio vëþio prognoziniø faktoriø reikðmë taikant spindulinágydymà (20042006). Pagrindinë tyrëja dr. R. Grigienë, vadovas dr. E. Aleknavièius;

q IIIA stadijos nesmulkialàstelinio plauèiø vëþio kombinuotas gydymas(20032007). Pagrindinis tyrëjas dr. S. Cicënas;

q Melanomos pirminio naviko augimo frakcijos (Ki-67) prediktyvinë reikð-më remisijos trukmei gydant interferonu alfa (20042008). Pagrindinis ty-rëjas doktorantas V. Sidorovas, vadovas dr. D. Characiejus;

q Operacinio streso átaka imuninës ir antioksidacinës sistemø rodikliams irserganèiø plauèiø ir inkstø vëþiu pacientø iðgyvenamumui (20032007).Pagrindinis tyrëjas dr. D. Characiejus;

q Ligoniø, serganèiø skrandþio ir storosios þarnos vëþiu, imunologiniø ir bio-cheminiø rodikliø pokyèiø, atsiradusiø dël chirurginio gydymo ir kraujotransfuzijos poveikio, tyrimas (20032007). Pagrindinë tyrëja dr. V. Mi-laðienë;

q Gemcitabino derinio su radioterapija efektyvumas gydant invaziná urote-lio vëþá (20042007). Pagrindinë tyrëja doktorantë J. Asadauskienë, va-dovai dr. E. Aleknavièius ir dr. (habil.proc.) F. Jankevièius;

q Atsitiktinës atrankos III fazës klinikinis tyrimas, skirtas palyginti áprastosir hipofrakcionuotos lokalaus prostatos vëþio spindulinës terapijos átakànaviko kontrolei. Pagrindinis tyrëjas doktorantas D. Norkus, vadovas prof. habil.dr. K. P. Valuckas;

q Prognoziniø faktoriø tyrimai, gydant metastaziniu krûties vëþiu sergan-èias Her 2 teigiamas (+++) pacientes I-os eilës monoterapija Hercepti-

23

nu (20042009). Pagrindinë tyrëja gyd. L. Daukantienë, vadovas dr. E. Aleknavièius;

q Kontroliuojama hipotenzija torakaliniø operacijø metu (20032008). Pagrin-dinis tyrëjas gyd. R. Tikuiðis, vadovas prof. A. Jackevièius;

q Interleukino-2 instiliacijø, gydant pavirðinius ðlapimo pûslës navikus, efek-tyvumo tyrimas (20042008). Pagrindinis tyrëjas dr. (habil.proc.) F. Jan-kevièius;

q Radiologiniø metodø efektyvumo plauèiø vëþio intratorakalinio iðplitimodiagnostikai tyrimas (20002005). Pagrindinis tyrëjas dr. (habil. proc.)S. Cicënas;

q Prostatos specifinio antigeno (PSA) bei radiologiniø metodø vertë diag-nozuojant prostatos vëþio metastazes kauluose (20042006). Pagrindinistyrëjas dr. K. Janulis;

q Navikø aukðto daþnio termoabliacija. Kepenø navikø aukðto daþniotermoabliacijos tyrimas (20042006). Pagrindinis tyrëjas doktorantasM. Trakymas, vadovai dr. A. Ulys, dr. (habil.proc.) F. Jankevièius.

Inicijuoti darbai (4):

q Matrikso metaloproteinaziø prognozinës svarbos ávertinimas esant krûties,plauèiø ir prostatos vëþiu. Pagrindinë tyrëja j.m.d. D. Stanèiûtë, vado-vë dr. J. Didþiapetrienë;

q Odos melanomos prognoziniø ir prediktyviniø faktoriø tyrimas. Pagrindi-nis tyrëjas doktorantas V. Sidorovas, vadovas dr. D. Characiejus.

q T reguliaciniø (supresiniø) limfocitø reikðmë atrenkant inkstø vëþiu sergan-èius pacientus gydymui interferonu alfa. Pagrindinis tyrëjas dr. D. Cha-raciejus;

q Citologinio làsteliø bloko metodo informatyvumo, diagnozuojant ðlapimopûslës urotelio karcinomà ið ðlapimo ir ðlapimo pûslës nuoplovø, tyrimas.Pagrindinis tyrëjas dr. (habil.proc.) F. Jankevièius.


Paskelbta 16 straipsniø leidiniuose, áraðytuose á Mokslinës informacijos centro(ISI) sàraðà, 4 recenzuojamuose tarptautiniuose leidiniuose, 38 Lietuvos recen-zuojamuose periodiniuose mokslo leidiniuose, 10 kitos publikacijos.

24

5.2.3. Onkologiniø ligoniø gyvenimo kokybës uþtikrinimo sistemos kûrimas

Uþbaigtas darbas (1):

q III stadijos krûties vëþiu serganèiø ligoniø psichologinës adaptacijos ypa-tumai (20032005). Pagrindinë tyrëja gyd. G. Bulotienë, vadovas dr. J. Vesëliûnas.

Uþbaigto darbo rezultatai:

q III stadijos krûties vëþiu serganèiø ligoniø psichologinës adaptacijos ypa-tumai (20032005). Pagrindinë tyrëja gyd. G. Bulotienë, vadovas dr. J. Vesëliûnas.

Krûties vëþiu serganèiø ligoniø adaptacijos ypatumø tyrimas yra svarbus plë-tojant adekvaèià psichologinæ pagalbà ir psichoonkologijà, naujà Lietuvoje moks-lo sritá. Krûties vëþiu serganèiø pacienèiø nerimas, depresija, gyvenimo kokybëiki ðiol Lietuvoje nebuvo tirti.

Darbo tikslas nustatyti, kokià átakà sociodemografiniai veiksniai bei taikomiprieðnavikinio gydymo bûdai daro pradiniø stadijø krûties vëþiu serganèiø moterøgyvenimo kokybei, nerimui ir depresijai.

Tyrime taikyti trys gyvenimo kokybës klausimynai (EORTC QLQ-C30, EORTCQLQ-Br23, FACT-An), hospitalinë nerimo ir depresijos skalë (HADS) bei anketa apietiriamøjø socialinæ padëti (iðsilavinimà, uþimtumà, ðeimyninæ padëtá). Buvo apklaustos123 VU Onkologijos instituto Krûtø ligø chirurgijos ir onkologijos skyriaus pacientës.

Ið kairës habil. dr. V. Ostapenko, gyd. G. Bulotienë,dr. J. Vesëliûnas

25

Darbo rezultatai leidþia padaryti tokias iðvadas: pradiniø stadijø krûties vëþiu serganèiø moterø gyvenimo kokybë po mastek-

tomijos ir kvadrantektomijos priklauso nuo sociodemografiniø veiksniø: amþiaus,uþimtumo ir ðeimyninës padëties;

serganèiø pradiniø stadijø krûties vëþiu pacienèiø nerimo ir depresijos lygis pomastektomijos ir kvadrantektomijos yra didelis ir nepriklauso nuo operacijos ap-imties;

nerimo ir depresijos lygis priklauso nuo pacienèiø socialinës padëties.

Tæsiami darbai (4):

q Gyvenimo kokybë po radikaliø tiesiosios þarnos vëþio rezekcijø (20032008). Pagrindinis tyrëjas dr. G. Rudinskaitë, vadovas dr. E. Stratila-tovas;

q Iðplëstinës kvadrantektomijos ir vienmomentinë rekonstrukcija su nuga-ros plaèiojo raumens lopu gydant krûties vëþá (20042006). Pagrindinistyrëjas dr. S. Bruþas;

q Pacientø, serganèiø tiesiosios þarnos vëþiu, funkciniø rezultatø ir poope-raciniø komplikacijø ávertinimas po tiesiosios þarnos rezekcijø atlikus tiesiàanastomozæ, anastomozæ su rezervuaru, koloplastikà (20032007). Pa-grindinis tyrëjas dr. E. Stratilatovas;

q Gyvenimo kokybës kitimo ávertinimas, gydant stroncio-89 chloridu (me-tastronu) skausminá sindromà dël daugybiniø metastaziø kauluose (20042007). Pagrindinis tyrëjas dr. Z. Baranauskas.

Inicijuotas darbas (1):

q Manualinio limfos drenaþo ir kompresinio bintavimo efektyvumo tyrimasgydant limfedemà, iðsivysèiusià po kombinuoto krûties vëþio gydymo.Pagrindinë tyrëja gyd. N. Vaitiekûnaitë, vadovas dr. J. Vesëliûnas.

4 pav. III stadijø krûties vëþiu serganèiø moterø gyvenimo kokybë pagal hospitalinës nerimo ir depresijosskalës (HADS) rezultatus.

26


Paskelbti 3 straipsniai Lietuvos recenzuojamuose periodiniuose moksloleidiniuose.

5.3. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo remiami projektai


q Fotovaistø kaupimosi embrionuose ir placentos barjero savybiø embrio-genezës metu tyrimai. Vadovë dr. G. Graþelienë.

q Imunokompetentiniø làsteliø, dalyvaujanèiø interleukino-2 prieðnavikiniuosemechanizmuose, tyrimai. Vadovas dr. D. Characiejus.


q Fotovaistø kaupimosi embrionuose ir placentos barjero savybiø embrio-genezës metu tyrimai. Vadovë dr. G. Graþelienë.

Navikø diagnostikoje vis plaèiau taikomi neinvaziniai optiniai fluorescenciniai me-todai, perspektyvûs ikinavikiniams ir navikiniams pakitimams nustatyti. Siekiant efek-tyviai taikyti fluorescencinæ diagnostikà bei fotosensibilizacinæ navikø terapijà bû-tina þinoti fotosensibilizatoriaus virsmus naviko ðvitinimo metu, jo pasiskirstymà au-diniuose bei susikaupimà organizme. Iki ðiol dar nëra tiksliai þinoma, ar gali foto-vaistai prasiskverbti per placentà ir daryti átakà embriono raidai.

Darbo tikslas nustatyti fotosensibilizatoriaus fotofrino II susikaupimà nëðèiosþiurkës organuose, placentoje ir embrionuose bei iðtirti, kurioje embriogenezës sta-dijoje fotosensibilizatorius labiausiai kaupiasi embrionuose.

Darbui naudotos Wistar linijos þiurkës. Gauti rezultatai parodë, kad fotofrino IIdaugiausiai susikaupia tirtuose þiurkiø organuose praëjus 24 valandoms po foto-sensibilizatoriaus suleidimo. Fotofrino II kaupimasis embrione priklauso nuo emb-riogenezës stadijos ir, matyt, sàlygotas placentinio barjero pralaidumo ypatybiø.

q Imunokompetentiniø làsteliø, dalyvaujanèiø interleukino-2 prieðnavikiniuo-se mechanizmuose, tyrimas. Vadovas dr. D. Characiejus.

VU Onkologijos institute tiriamas interleukino-2 instiliacijø efektyvumas gydantpavirðinius ðlapimo pûslës navikus. Kadangi interleukino-2 poveikis pasireiðkia perimuninæ sistemà, galima manyti, kad efektyvesnis gydymas bus tø pacientø, kuriøðlapimo pûslës navikuose yra daug imunokompetentiniø làsteliø (T limfocitø, natû-raliøjø kileriø, dendritiniø làsteliø).

27

Darbo tikslas identifikuoti navikà infiltruojanèias imunokompetentines làsteles,galinèias dalyvauti interleukino-2 prieðnavikiniuose mechanizmuose. Vykdant ðá dar-bà, ðlapimo pûslës navikai buvo mechaniðkai dezagreguojami, o gautoje làsteliøsuspensijoje tëkmës citometru buvo tiriami navikà infiltruojanèiø limfocitø populiaci-jø ir dendritiniø làsteliø fenotipai. Tirtø ðlapimo pûslës navikø làsteliø suspensijoseidentifikuoti natûralûs kileriai (CD16+CD56+), T limfocitai (CD3+), supresiniai/regu-liaciniai CD8+CD57+ limifocitai ir subrendusios dendritinës làstelës CD83+Lin1-. To-lesni tyrimai turëtø atskleisti identifikuotø imunokompetentiniø làsteliø prediktyvinæreikðmæ gydant ðlapimo pûslës vëþiu serganèius ligonius interleukinu-2. Ðis tyrimasvykdytas UAB Marino Baltic Pharmaceutics uþsakymu.

Tæsiamas darbas (1):

q Molekuliniø þymenø sistemos individualizuotai gydyti vëþá kûrimas. Vado-vas dr. (habil. proc.) F. Jankevièius.

5.4. Tarptautiniai projektai

Uþbaigtas projektas (1):

q COST B19 programa Solidiniø navikø molekulinë citogenetika: þmogauspapilomos viruso ir kai kuriø citogenetiniø pokyèiø gimdos kaklelio kar-cinomose tyrimas (20002005). Pagrindinis tyrëjas dr. K. Suþiedëlis,vadovas prof. K. P. Valuckas.

Uþbaigto projekto rezultatai:

Genetinis nestabilumas, bûdingas ávairiø formø vëþiui, gali bûti naudojamas kaipnavikinio proceso progresijos þymuo.

Darbo tikslas iðtirti pacienèiø, kurioms nustatytas gimdos kaklelio vëþys, in-fekuotumà ÞPV, nustatyti genominiø pokyèiø daþná ÞPV infekuotose ir neinfekuoto-se gimdos kaklelio vëþio làstelëse ir ávertinti, kiek gimdos kaklelio làsteliø geno-mai yra veikiami ÞPV infekcijos.

Nustatyta, kad net 92 proc. pacienèiø, serganèiø gimdos kaklelio vëþiu, yrainfekuotos ÞPV. Naudojant FISH metodà nustatyta, kad genomø pokyèiø karcino-mose daþniausiai konstatuota 17-oje chromosomoje. Genominiø pokyèiø ÞPV in-fekuotuose navikuose nustatoma iki 4 kartø daþniau nei neinfekuotuose. Ðis re-zultatas patvirtina ÞPV átakà malignizacijos procesui, taip pat leidþia manyti, kadgenominiø pokyèiø seka atspindi navikinio proceso progresijà tik ÞPV neinfekuo-tuose navikuose.

28

Tæsiami projektai (3)

q Europos orfaniniø vaistø rinkos aptarnavimo kûrimas (EuOrphan) (20042006). Atsakingas vykdytojas dr. D. Stakiðaitis. Remia Europos Komisija.

q Opijaus farmakogenetinis tyrimas (EPOS) (20052006). Pagrindinë tyrë-ja gyd. I. Povilonienë. Remia Trondheimo universitetas, Norvegija.

q Atviras Glivec (Imatinibo) poveikio pacientams, kuriems yra nerezekuoti-nas ar metastazavæs piktybinis skrandþio ir þarnyno stromos navikas, eks-presuojantis C-KIT, tyrimas (20042008). Pagrindinis tyrëjas dr. E. Stra-tilatovas. Remia Centrinës Europos onkologø bendradarbiavimo grupë.

TATENA remiami projektai

Vadovas prof. K. P. Valuckas, atsakingasis vykdytojas dr. V. Atkoèius.

Regioninis TATENA remiamas techninës kooperacijos projektas RER/6/012 Ko-kybës kontrolë ir kokybës laidavimas spindulinëje terapijoje (20012006):

o specialistø tobulinimasis Europos kvalifikacijos këlimo kursuose (aðtuoni Insti-tuto specialistai këlë kvalifikacijà ESTRO-TATENA kursuose Estijoje, Rusijoje,Lenkijoje, Turkijoje);

o iðorinio spindulinës terapijos kokybës audito vykdymas;

o spindulinës terapijos kompetencijos centro, atitinkanèio Europos standartus,ásteigimas Lietuvoje.

Nacionalinis TATENA remiamas projektas LIT/6/003 Spindulinës terapijos tobu-linimas onkologijoje (20032007):

o Lietuvos spindulinës terapijos kompetencijos centro VU Onkologijos institute at-naujinimas;

o specialistø apmokymas moderniausiø spindulinës terapijos technologijø.

5.5. INSTITUTO MOKSLINËS VEIKLOS PRODUKCIJA

Instituto mokslo darbuotojai iðleido 2 monografijas, 1 vadovëlá, 1 metodines re-komendacijas, paskelbë 98 straipsnius, tarp jø 20 straipsniø leidiniuose, áraðytuo-se á Mokslinës informacijos instituto (ISI) sàraðà, 5 straipsnius recenzuojamuosetarptautiniuose leidiniuose, 57 straipsnius Lietuvos recenzuojamuose periodiniuo-se mokslo leidiniuose ir ir 16 kituose leidiniuose.

29

Monografijø pristatymas Lietuvos mokslø akademijoje.

Ið kairës prof. V. Tamoðiûnas, akad. Z. R. Rudzikas, prof. K. P. Valuckas

Moksliniai leidiniai

30

Informaciniai leidiniai pacientams

31

6 Pedagoginë veikla

6.1. Dëstymas VU Medicinos fakulteto studentams

D Ë S T O M I E J I

D A LY K A I

Medicinos biologijosspecialybës magist-

rantams

Vëþio biologija(I k., T 32 val., P 24 val.,

S 12 val.)

Vëþio profilaktika(III k., T 32 val.)

Vëþio biologija,epidemiologijair diagnostika(IV k., T 32 val.,

P 16 val. × 12 gr.)

➤➤

Medicinos specialybësstudentams

Slaugos specialybësmagistrantams

➤

Onkologija ir slauga(I k., T 32 val., P 32 val.)

Klinikinë onkologija(VI k., T 25 val.

P 32 val. × 11 gr.)

32

6.2. Bakalauro ir magistro darbai

Vilniaus universiteto Onkologijos institute bakalauro ir magistro darbus atliko23 ávairiø specialybiø studentai.

VILNIAUS UNIVERSITETO

ONKOLOGIJOS INSTITUTAS

Medicinosfakultetas

Visuomenëssveikatos

specialybë

➤

11

Gamtos moksløfakultetas

➤

6

Fizikosfakultetas

➤

3

Chemijosfakultetas

➤

3

Molekulinësbiologijos

specialybë

Biofizikosspecialybë

Biochemijosspecialybë

Genetikosspecialybë

Vilniaus universiteto medicinos fakultetas

Visuomenës sveikatos specialybë

Apginti magistro darbai:

q D. Petrauskaitë, Oraliniø kontraceptiniø priemoniø ir kitø rizikos veiksniøátaka gimdos kaklelio vëþio rizikai. Vadovë dr. Þ. Gudlevièienë;

q D. Malinovskienë, Ávairiø rizikos veiksniø analizë formuojantis gimdos kak-lelio vëþiui Rytø Lietuvos moterims. Vadovë dr. Þ. Gudlevièienë;

q I. Blaþevièiûtë, Antriniø pirminiø navikø paplitimo tarp pacientø, gydytøVilniaus universiteto Onkologijos institute, ávertinimas. Vadovas dr. V. At-koèius;

q O. Gaidaroviè, Ankstyvo piktybiniø navikø nustatymo tendencijos ir on-kologiniø ligoniø iðgyvenamumas onkologinës pagalbos integracijos á ben-drà sveikatos apsaugà laikotarpiu. Vadovas habil.dr. J. Kurtinaitis;

q I. Ruginienë, Avarijos, ávykusios Jonavos Azote, átaka piktybiniø navikøpaplitimui Jonavos, Këdainiø, Ukmergës ir Ðirvintø rajonuose. Vadovas habil. dr. J. Kurtinaitis.

33

Rengiami magistro darbai:

q I. Kalesnikaitë, Palyginamasis spindulinës terapijos efektyvumo-kaðtø tyri-mas. Vadovas dr. V. Atkoèius;

q I. Ðliogerytë, Gimdos kaklelio suderintos gama ir neutronø spindulinësterapijos efektyvumo tyrimas. Vadovas dr. V. Atkoèius;

q J. Michailova, Gimdos kaklelio vëþio epidemiologija. Vadovas habil.dr. J. Kurtinaitis;

q A. Balaiðytë, Pacientø, serganèiø nesmulkialàsteliniu III, IV stadijos plau-èiø vëþiu, iðgyvenamumo ávertinimas priklausomai nuo taikyto gydymo20002004 m. Vadovai dr. R. Ambrozaitis, gyd. R. Briedienë;

q I. Maumavièiûtë, Prostatos vëþio metastaziø kauluose epidemiologija. Va-dovas gyd. K. Janulis;

q A. Kavaliûnas, Krûties vëþiu serganèiø ligoniø gydymo, taikant Cf-252neutronø ðaltiná, atokiøjø rezultatø ávertinimas. Vadovas dr. E. Alekna-vièius.

Gamtos mokslø fakultetas

Molekulinës biologijos specialybë

Apginti bakalauro darbai:

q J. Kontrimaitë, ÞPV 16 tipo prototipo ir variantø vaidmuo gimdos kakleliokancerogenezëje. Vadovë dr. Þ. Gudlevièienë;

q Þ. Kugaudaitë, Imunologiniai pokyèiai sergant gimdos kaklelio vëþiu. Va-dovë dr. B. Kazbarienë.

Rengiami bakalauro darbai:

q M. Rudgalvytë, Genetiniø pokyèiø tyrimai gimdos kaklelio karcinomose.Vadovas dr. K. Suþiedëlis;

q M. Meðkauskaitë, Naviko làsteliø proliferacijos átaka imunoterapijai. Va-dovas dr. K. Suþiedëlis.

Genetikos specialybë

Apginti bakalauro darbai:

q I. Krasauskaitë, p53 polimorfizmas, ÞPV infekcija ir gimdos kaklelio vëþys.Vadovai - dr. Þ. Gudlevièienë, dr. J. Didþiapetrienë;

q E. Pimkina, Matrikso metaloproteinazës 9 polimorfizmo analizë sergan-èiøjø onkouroginëmis ligomis kraujyje. Vadovës D. Stanèiûtë, dr. J. Di-dþiapetrienë.

34

Chemijos fakultetas

Biochemijos specialybë

Rengiami bakalauro darbai:q R. Vadeikytë, Skirtingais greièiais auganèiø navikø eksperimentinio modelio

kûrimas. Vadovas dr. K. Suþiedëlis;q D. Pipiraitë, Organizmo antioksidacinës sistemos aktyvumo ir lipidø pe-

roksidacijos rodikliø pokyèiai esant skrandþio ir storosios þarnos vëþiui.Vadovë dr. B. Surinënaitë;

q A. Girulytë, Matrikso metaloproteinazës 3 polimorfizmo analizë sergan-èiøjø krûties vëþiu kraujyje ir navikuose. Vadovë D. Stanèiûtë.

Fizikos fakultetas

Biofizikos specialybë

Apginti magistro darbai

q V. Strazdaitë, Navikø atsako po fotodinaminio gydymo vertinimas naudo-jant PCNA testà ir fluorescensinius matavimus. Vadovas prof. R. Rotoms-kis, È. Aleksandravièienë.

Rengiami magistro darbaiq J. Liepinis, Intraveninio ir vietinio protoporfirino IX suleidimo átaka jo kau-

pimuisi eksperimentiniuose peliø hematomos navikuose. Vadovas prof.R. Rotomskis;

q L. Nevulytë, Dvifotoniø sensibilizaciniø vyksmø làsteliø kultûrose ir eks-perimentiniuose gyvûnuose tyrimai. Vadovas prof. R. Rotomskis.

Filosofijos fakultetas

Socialinio darbo specialybë

Fizinës medicinos ir reabilitacijos skyriuje praktikos darbus atliko 6 studentai(128512 val.). Praktikai vadovavo dr. J. Vesëliûnas, V. Adomavièienë, gyd. I. Po-vilonienë, gyd. G. Bulotienë.

Sociologijos specialybë

Fizinës medicinos ir reabilitacijos skyriuje 1 studentas atliko tyrimà Ligos pa-þenklintas kûnas ir socialinës aplinkos transformuojanèioji galia: serganèiøjø vëþiusocialinis tyrimas, kuriam vadovavo gyd. G. Bulotienë.

35

6.3. Rezidentûros studijos

VU Onkologijos institute rengiami radioterapinës bei chemoterapinës onkologi-jos specialistai. 2005 metais mokësi 9 ðiø specialybiø rezidentai bei 22 kitø spe-cialybiø rezidentai.

Onkologijos specialybës rezidentai

Radioterapinëonkologija

➤

5

Chemoterapinëonkologija

➤

4

Parengtosnaujos programos ➤

➤

Kitø specialybiø rezidentai onkologijos cikluose

Chirurgijos profilioprogramose

➤8

Terapijos profilioprogramose

14

➤

6.4. Doktorantûros studijos

Vilniaus universiteto Onkologijos institute yra 4 dieniniai doktorantai.

Pirmøjø metø doktorantai:

q J. Liutkevièiûtë Navickienë, Odos ir gleiviniø navikø fotodinaminë diagnos-tika. Vadovë prof. L. Griciûtë;

q D. Norkus, Neiðplitusio prostatos vëþio hipofrakcijonuoto spindulinio gy-dymo efektyvumo ir saugumo ávertinimas. Vadovas prof. K.P. Valuckas.

Antrøjø metø doktorantai:

q V. Sidorovas, Odos melanomos prognoziniø ir prediktyviniø faktoriø tyri-mas. Vadovas dr. D. Characiejus;

q M. Trakymas, Kepenø navikø aukðto daþnio termoabiliacijos veiksmingu-mo ávertinimas. Vadovas dr. (habil. proc.) F. Jankevièius.

36

Apginta eksternu parengta daktaro disertacija:

q R. Grigienë, Gimdos kaklelio vëþio prognoziniø veiksniø reikðmë taikantsuderintà spinduliná gydymà. Vadovas dr. (habil. proc.) F. Jankevièius.

Parengtos daktaro disertacijos:

q I. Kuzmickienë, Lietuvos tekstilës darbuotojø sergamumas piktybiniais na-vikais 19782002 metais. Vadovas prof. M. Stukonis;

q R. Tikuiðis, Hipotenzinë epidurinë anestezija torakaliniø operacijø metu.Vadovas dr. (habil.proc.) Feliksas Jankevièius.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto bazëje rengiamos disertacijos:

VU Medicinos fakultetas

q R. Briedienë, Radiologiniø metodø efektyvumo, diagnozuojant plauèiø vë-þio intratorakaliná iðplitimà, tyrimas. Vadovas dr. (habil. proc.) S. Cicënas;

q J. Asadauskienë, Gemcitabino derinio su radioterapija efektyvumas gy-dant invaziná urotelio vëþá. Vadovas dr. E. Aleknavièius.

VU Fizikos fakultetas

q M. Tamoðiûnas, Navikiniø audiniø optinë biopsija. Vadovas prof. R. Ro-tomskis;

q J. Valanèiûnaitë, Fotosensibilizatoriø sàveikos su baltymais spektrosko-piniai tyrimai. Vadovas prof. R. Rotomskis;

q V. Karabanovas, Kvantiniø taðkø spektroskopija biologiniuose objektuo-se. Vadovas prof. R. Rotomskis.

37

7.1. Gydytojø tobulinimosi kursai

Ávairiø specialybiø gydytojams organizuoti tobulinimo kursai: buvo surengtas21 tobulinimo kursas, paskaitas skaitë bei vedë praktinius uþsiëmimus 13 dësty-tojø, dalyvavo 155 gydytojai.

Teorija 266 val.

Gydytojøtobulinimosi

kursai 21 ciklas

Praktika 532 val.

Ið viso 798 val.

➤➤

➤

7.2. Slaugos specialistø mokymas

Slaugos specialistams suorganizuoti 6 tobulinimosi kursai ir 4 konferencijos.

7.3. Mokslinës praktinës konferencijos

Surengta 21 konferencija:

7 konferencijos Vilniuje (42 val.) 14 konferencijø ávairiuose Lietuvos miestuose (96 val.)

Paskaitas skaitë 29 dëstytojai, dalyvavo 882 gydytojai.

7 Profesinës kvalifikacijos tobulinimas

38

7.4. Tarptautiniai renginiai

Suorganizuoti 3 tarptautiniai renginiai.

Krûties vëþys:gydymo naujovës,

2005 m. birþelio 34 d.

VILNIAUSUNIVERSITETO

ONKOLOGIJOSINSTITUTAS

Euroregioninis seminarasplauèiø vëþio ir mezotelio-mos gydymo klausimais,

2005 m. rugsëjo 910 d.

Odos melanomos ir lim-fomø epidemiologija, diag-nostika ir gydymo gairës,

2005 m. gruodþio 6 d.

Tarptautinis Baltijos onkologø simpoziumas Krûties vëþys: gydymo naujovës, 2005 m. birþelio 34 d.Pirmoje eilëje simpoziumo lektoriai: dr. D. Characiejus, gyd. A.Èesas, gyd. R. Nutautienë

39

Euroregioninis Nemuno baseino ðaliø krûtinës onkologø simpoziumas plauèiø vëþio ir pleuros mezote-liomos gydymo klausimais, 2005 m. rugsëjo 910 d. Ið kairës simpoziumo organizatoriai ir lektoriai: prof.K. P. Valuckas (VUOI direktorius, Lietuva), prof. Heike Allgayer (Manheimo universiteto Tarpfakultetinësjungtinës molekulinës onkologijos grupës vadovë, Vokietija), prof. Z. A. Kuèinskienë (VU Medicinos fa-kulteto dekanë, Lietuva), dr. S. Cicënas (VUOI Krûtinës chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedëjas, Lie-tuva), prof. Jacek Niklinski (Bialystoko medicinos akademijos prorektorius, Lenkija), prof. Christian Ma-negold (Manheimo universiteto Chirurgijos klinikos vadovas, EORTC plauèiø vëþio medikamentinës tera-pijos grupës vadovas, Vokietija)

40

8.1. Konsultacinës pagalbos ir diagnostikos klinikaKlinikos vadovas dr. R. AMBROZAITIS

STRUKTÛRA:

Konsultacinës poliklinikos skyrius. Vedëja gyd. D. Kanopienë. Diagnostinës radiologijos skyrius. Vedëjas dr. R. Ambrozaitis. Intervencinës echoskopijos ir ultragarsinës diagnostikos skyrius. Vedë-

ja dr. E. Miðeikytë Kaubrienë. Laboratoriniø tyrimø skyrius. Vedëja dr. N. Kazlauskaitë.

Apsilankymø poliklinikoje skaièius 102567.

NAUJOVËS:

Atrankiniø gyventojø sveikatos bûklës patikrø dël gimdos kaklelio pato-logijos, krûties bei prostatos vëþio programos;

Transrektaliniai ultragarsiniai tyrimai.

Ið kairës dr. N. Kazlauskaitë, gyd. D. Kanopienë, dr. R. Grikienë, dr. E. Miðeikytë Kaubrienë,dr. R. Ambrozaitis

8 Klinikinë veikla

41

8.2. Chirurgijos klinikaKlinikos vadovas dr. N. E. SAMALAVIÈIUS

STRUKTÛRA:

Krûties ligø chirurgijos ir onkologijos skyrius. Vedëjas habil. dr. V. Os-tapenko.

Bendrosios ir abdominalinës chirurgijos ir onkologijos skyrius. Vedëjas dr. E. Stratilatovas.

Krûtinës chirurgijos ir onkologijos skyrius. Vedëjas dr. (habil.proc.)S. Cicënas.

Onkourologijos skyrius. Vedëjas dr. (habil.proc.) F. Jankevièius. Onkoginekologijos skyrius. Vedëjas dr. S. Petraitis. Operacinës ir reanimacijos skyrius. Vedëjas gyd. R. Tikuiðis. Lazerinës ir fotodinaminës terapijos laboratorija. Vedëja habil. dr. L. Bloz-

nelytë-Plëðnienë.

Lovø skaièius 262. Gydyta pacientø 7386. Ið viso atlikta 6165 chirur-ginës operacijos.

CHIRURGINIO GYDYMO NAUJOVËS:

Videotorakoskopinë rezekcinë chirurgija; Sarginio limfmazgio paðalinimo esant ávairiø lokalizacijø odos melanomai

metodikos; Abiejø inkstø navikø vienmomentinë termoabliacija; Radiacinio proktito gydymas.

Ið kairës gyd. R. Tikuiðis, dr. (habil. proc.) S. Cicënas, dr. N. E. Samalavièius, habil. dr. V. Ostapenko,dr. S. Petraitis, dr. E. Stratilatovas

42

8.3. Konservatyvios navikø terapijos klinikaKlinikos vadovas dr. E. ALEKNAVIÈIUS

STRUKTÛRA:

Onkologinës radioterapijos skyrius. Vadovas dr. A. Burneckis. Chemospindulinis skyrius. Vedëja gyd. T. Pipirienë-Þelvienë. Fizinës medicinos ir reabilitacijos skyrius. Vedëjas dr. J. Vesëliûnas. Medicinos fizikos ir dozimetrijos (metrologijos) centras. Vedëjas A. Miller.

Lovø skaièius 128. Gydytø pacientø skaièius 4169.

CHEMOSPINDULINIO GYDYMO NAUJOVËS:

Naujos brachiterapijos metodikos; Nestandartinio frakcionavimo prostatos vëþio spindulinë terapija; Gimdos kaklelio ir ðlapimo pûslës navikø chemospindulinis gydymas.

Ið kairës dr. E. Aleknavièius, gyd. T. Pipirienë-Þelvienë, dr. A. Burneckis

43

8.4. Bendrieji duomenys apie stacionaro klinikinæ veiklà

2005 metais gydësi 11 555 pacientai: dël piktybiniø navikø 9323 (80,7%),dël kitø ligø 2232 (19,3%).

5 pav. Gydytø pacientø patologijos struktûra

44

9 Bendradarbiavimas

9.1. Bendradarbiavimas su Lietuvos mokslo ir studijø institucijomis

VILNIAUS

UNIVERSITETOONKOLOGIJOS

INSTITUTAS

Kauno technologijosuniversitetas

Biotechnologijosinstitutas

Vytauto Didþiojouniversitetas

Kauno medicinosuniversitetas

VU Medicinos,Gamtos, Fizikos,

Filosofijos fakultetai

Biochemijosinstitutas

VU Imunologijos,Eksperimentinës

ir klinikinës medi-cinos institutai

VILNIAUS

UNIVERSITETOONKOLOGIJOS

INSTITUTASHarlevo ligoninë,

Danija

Varðuvos onkologijoscentras, Lenkija

Tarptautinis vëþiotyrinëjimo centras,Lionas, Prancûzija

Norvegijos vëþioregistras

9.2. Bendradarbiavimas su uþsienio mokslo ir studijø institucijomis

Ðv. Elþbietoscentrinë ligoninë,Herentalis, Belgija

Utrechto universitetas,Nyderlandai

45

VU ONKOLOGIJOS INSTITUTAS

Medicinosfakultetas

Fiziologijos,biochemijos

ir laboratorinësmedicinos

katedra

Gamtos moksløfakultetas

Fizikosfakultetas

Filosofijosfakultetas

Botanikosir genetikos

katedra

Kvantinëselektronikos

katedra

Socialinio darbokatedra

Biochemijosir biofizikos

katedra

9.3. Bendradarbiavimas su Vilniaus universitetu

VU FAKULTETAI

Padaliniai Padaliniai Padaliniai Padaliniai

Lazeriniø tyrimømokymo-mokslo

centrasVidaus ligø,ðeimos medici-nos ir onkolo-gijos klinika

Vidaus ligøpagrindøir slaugoskatedra

Visuomenëssveikatosinstitutas

46

Dvylika Instituto darbuotojø atliko moksliniø darbø ekspertizes, dalyvavo diser-tacijø gynimo komitetuose, oponavo disertacijoms:

dr. V. Atkoèius dr. D. Characiejus dr. S. Cicënas dr. J. Didþiapetrienë prof. L. L. Griciûtë dr. (habil. proc.) F. Jankevièius dr. D. Stakiðaitis dr. B. Surinënaitë dr. K. Suþiedëlis dr. S. Uleckienë prof. R. Rotomskis

10 Mokslo darbuotojø atliktosekspertizës, dalyvavimasdisertacijø gynimo komitetuose,disertacijø oponavimas

47

11 Mokslo darbuotojaimoksliniø þurnalø redakciniøkolegijø nariai

Instituto mokslo darbuotojai yra redakciniø kolegijø nariai ðiø þurnalø:

Medicina Acta medica Lituanica Medicinos teorija ir praktika Sveikatos mokslai Lietuvos chirurgija

48

12 Dalyvavimasmokslinëse draugijose

Instituto darbuotojai yra tarptautiniø moksliniø draugijø nariai:

Europos medicininës onkologijos sàjungos (ESMO) Europos spindulinës terapijos draugijos (ESTRO) Europos urogenitalinës radiologijos draugijos (ESUR) Europos medicinos fizikø organizacijø federacijos (EFOMP) Tarptautinës medicinos fizikø organizacijos (IOMP)

Instituto darbuotojai yra Lietuvos moksliniø draugijø nariai:

Lietuvos mokslininkø sàjungos (LMS) Lietuvos onkologø draugijos (LOD) Lietuvos spindulinës terapijos sàjungos (LSTS) Lietuvos radiologø asociacijos (LRA) Lietuvos radiacinës saugos draugijos (LRSD)

49

13 Mokslo darbø sàraðas

13.1. Monografijos

1. J. Didþiapetrienë, S. Uleckienë, K. P. Valuckas ir kt. (sud.), Gimdos kakleliovëþio profilaktikos aktualijos. Vilnius: Lietuvos mokslas, 2005. 249 P.

2. S. Cicënas. Piktybinë pleuros mezotelioma: diagnostika ir gydymo galimy-bës. Vilnius: Varosa, 2005. 286 P.

13.2. Kitos knygos

1. D. Stakiðaitis, E. Danila, J. Ramanauskas ir kt. Gera klinikinë praktika. Vil-nius: BSPB spaustuvë, 2005. 129 P.

2. A. Basevièius, S. Lukoðevièius, J. Kiudelis, V. Atkoèius ir kt. Radiologijos pa-grindai. Kaunas: KMU leidykla, 2005. 124 P.

13.3. Straipsniai leidiniuose, áraðytuoseá Mokslinës informacijos instituto (ISI) sàraðà

1. Bagdonas S., Kirdaitë G., Streckytë G., [] et al. Spectroscopic studyof ALA-induced endogenous porphyrins in arthritic knee tissues: targe-ting rheumatoid arthritis PDT. Photochem. Photobiol.Sci., 2005, 4 (7): 497502.

2. Bendikienë V., Surinënaitë B., Bachmatova I., et al. The specificity of Pseu-domonas mendocina 3121-1 lipase. Hydrolysis. Biology, 2005, 1: 2730.

3. Bentzen S.M., Heeren G., [] Atkoèius V., et al. Towards evidence-basedguidelines for radiotherapy infrastructure and staffing needs in Europe: theESTRO QUARTS project. Radiotherapy and Oncology, 2005, 75: 355365.

4. Cardis E, Vrijheid M, [] Kurtinaitis J., et al. Risk of cancer after low do-ses of ionising radiation: retrospective cohort study in 15 countries. BritishMedical Journal, 2005, 331: 750877.

5. Chan S., Scheulen M.E., [] Ostapenko V., et al. Phase II study of temsi-rolimus (CCI-779), a novel inhibitor of mTOR, in heavily pretreated patientswith locally advanced or metastatic breast cancer. Journal of Clinical On-cology, 2005, 23 (23): 53145322.

50

6. Eidukevièius R., Characiejus D., Janavièius R., et al. A method to estima-te cell cycle time and growth fraction using bromodeoxyuridine-flow cyto-metry data from a single sample. BMC Cancer, 2005, 5: 122.

7. Grikinienë J., Stakiðaitis D., Didþiapetrienë J., Tschaika M. Gender-relatedmagnesium urinary excretion in rats: influence of furosemide. Acta Polo-niae Pharmaceutica Drug Research, 2005, 62 (4): 307311.

8. Grikinienë J., Stakiðaitis D., Tschaika M. Influence of sodium valproate onsodium and chloride urinary excretion in rats, gender differences. Phar-macology, 2005, 75 (3): 111115.

9. Gronwald J., Elsakov P., Górski B., Lubiñski J. High incidence of 4153de-lA BRCA1 gene mutations in Lithuanian breast- and breast-ovarian can-cer families. Breast Cancer Research and Treatment, 2005, 94 (2): 111113.

10. Janulaitytë-Gunter D., Kupèinskas L., [] Valuckas K., et al. Helicobacterpylori antibodies and gastric cancer: a gender-related difference. FEMSImmunology and Medical Microbiology, 2005, 44: 191194.

11. Latkauskas T., Rudinskaitë G., Kurtinaitis J., et al. The impact of age onpost-operative outcomes of colorectal cancer patients undergoing surgi-cal treatment. BMC Cancer, 2005, 5:122.

12. Leyland-Jones B., Semiglazov V., [] Valuckas K., et al. Maintaining nor-mal hemoglobin levels with epoetin alfa in mainly nonanemic patients withmetastatic breast cancer receiving first-line chemotherapy: a survival stu-dy. Journal of Clinical Oncology, 23(25): 59605972.

13. Miliauskas P., Rudaitis V., Tikuiðis R., et al. P6 acupoint stimulation as pro-phylactic antiemetic therapy during oncogynecological surgery. Internatio-nal Society of Physical and Rehabilitation Medicine ISPRM. (3rd World Cong-ress - Sao Paulo, Brazil, April 10-15) 2005: 9195.

14. Miliauskas P., Tikuiðis R., Þurauskas A., et al. Reduction of blood loss inradical urologic surgery. European Society for Surgical Research (40th

Congress, Konya, Turkey, May 25-28), 2005: 5762.15. Moncevièiûtë-Eringienë E. Neoplastic growth: the consequence of evolu-

tionary malignant resistance to chronic damage for survival of cells (re-view of a new theory of the origin of cancer). Medical Hypotheses, 2005,65: 595604.

16. Slotman Ben J., Cottier B., Bentzen S.M., [] Atkoèius V., et al. Overviewof national guidelines for infrastructure and staffing of radiotherapy. ESTROQUARTS: Work package 1. Radiotherapy and Oncology, 2005, 75: 349354.

17. Stratilatovas E., Sangaila E., Burneckis A., et al. What is better: pouch orstraight anastomosis for surgery of rectal cancer? European Society for Sur-gical Research. (40th Congress, Konya, Turkey, May 25-28), 2005: 6368.

51

18. Tamoðiûnas M., Bagdonas S., Didþiapetrienë J., Rotomskis R. Electropo-ration of transplantable tumour for the enhanced accumulation of photo-sensitizers. Journal of Photochemistry and Photobiology B: Biology, 2005,81: 6775.

19. Uleckienë S., Didþiapetrienë J., Griciûtë L., Ðukelienë D. Evaluation of ori-ginal selenium-containing compounds for potentially chemopreventive pro-perties in experimental lung carcinogenesis. Trace Elements and Electro-lytes, 2005, 22 (1): 3336.

20. Zabulytë D., Paltanavièienë A., [] Uleckienë S., et al. Investigations oflead biomarker urinary ä-aminolevulinic acid among the population resi-ding in different areas of Vilnius city. Trace Elements and Electrolytes, 2005,22 (4): 292295.

13.4. Straipsniai kituose recenzuojamuose tarptautiniuoseperiodiniuose leidiniuose

1. Dirþienë Þ., Stakiðaitis D., Balsienë J. Magnesium urinary excretion in dia-betic adolescents. Acta medica (Hradec Kralove), 2005, 48 (3):157161.

2. Elsakov P., Kurtinaitis J., Ostapenko V. Clinical outcome of hereditary breastcancer in the Lithuanian population. Hereditary Cancer in Clinical Practice,2005, 3(2): 7779.

3. Milaðienë V., Stratilatovas E., Norkienë V., Jonuðauskaitë R. Lymphocyte sub-sets in peripheral blood as prognostic factors in colorectal cancer. Journalof B.U.ON. Official Journal of the Balkan Union of Oncology. 2005, 10 (2):261264.

4. Vencevièius V., Cicënas S. Diagnostika i leèienija legoènich krovotieèienii raz-liènoj etiologii (rus.k.) (Pulmonary hemorrhages of different etiology: diag-nosis and treatment). Problemi Tuberkulioza i Bolieznei Liogkix (rus.k.),2005, 1: 4043.

5. Þalgevièienë V., Rotomskis R., Graþelienë G., et al. Accumulation of pho-todrug in rat embryos, placenta and amniotic sac. Eesti Arst. 2005, 6:5052.

13.5. Straipsniai Lietuvos recenzuojamuose periodiniuosemokslo leidiniuose

1. Armonavièienë A., Kurtinaitis J., Smailytë G. ir kt. Lietuvos atrankinës mote-rø patikros dël gimdos kaklelio patologijos programos ir Europos Sàjungos(ES) atrankinës patikros rekomendacijø palyginimas. Lietuvos bendrosiospraktikos gydytojas, 2005, 9 (7-8): 551553.

52

2. Aðkinis R., Cicënas S., Suþiedëlis K. Limfomø proliferacijos þymenø reikð-më. Sveikatos mokslai, 2005, 1: 2528.

3. Baltruðaitis P. Dël kolorektalinio vëþio operuotos þarnos radiologinis ir mor-fologinis bei funkcinis ávertinimas. Sveikatos mokslai, 2005, 4: 97100.

4. Baranauskas Z. Tiroglobulino kiekio nustatymo reikðmë diferencijuoto skyd-liaukës vëþio atveju. Sveikatos mokslai, 2005, 1: 2325.

5. Bartusevièienë A., Vitënas A. Involiucinë kaulø distrofija (pedþeto liga). Svei-katos mokslai, 2005, 4: 3336.

6. Bartusevièienë A., Vitënas A. Parostalinës osteosarkomos diagnostika. Svei-katos mokslai, 2005, 4: 8083.

7. Bloznelytë-Plëðnienë L., Liutkevièiûtë-Navickienë J., Èepulis V., Rutkovskie-në L. Rezistentiðkø formø piktybiniø navikø chemoterapijos potencijavimashematoporfirino dariniais. Sveikatos mokslai, 2005, 1: 3942.

8. Briedienë R., Mamontovas V. Radiological diagnostic of pleura and medias-tinum invasion in lung cancer patients. Acta medica Lituanica, 2005, 12 (2):6872.

9. Briedienë R., Trakymas M. Krûtinës làstos ultragarsinio tyrimo pritaikymasonkologijos klinikoje. Sveikatos mokslai, 2005, 4: 8691.

10. Bulotienë G., Ostapenko V., Vesëliûnas J. Influence of social factors on thequality of life after breast cancer surgical treatment. Acta medica Lituanica,2005, 12 (2) :7983.

11. Bulotienë G., Raskatov D., Ostapenko V., Vesëliûnas J. Nerimas, depresijair gyvenimo kokybë po III stadijos krûties vëþio chirurginio gydymo. Svei-katos mokslai, 2005, 1:5155.

12. Burneckis A., Valuckas K.P., Atkoèius V., et al. 252Cf neutron brachytherapyand external 60Co photon therapy in the curative management of primaryor recurrent rectal cancer. Acta medica Lituanica, 2005, 12 (2): 7378.

13. Cicënas S., Vencevièius V., Krasauskas A. Bleeding from the lungs: diag-nostics and treatment. Acta medica Lituanica, 2005, 12 (4): 2024.

14. Didþiapetrienë J., Kazbarienë B., Prasmickienë G. et al. The immune andantioxidative state of women with respect to cervical cancer stage. Acta me-dica Lituanica, 2005, 12 (3): 6570.

15. Elsakov P., Meðkauskas R., Aizenas M., Kurtinaitis J. Gastric lymphoma diag-nosis in Lithuania over the last 10 years. Acta medica Lituanica, 2005, 12(2): 5760.

16. Griciûtë L., Uleckienë S. Gimdos kaklelio vëþio rizikos veiksniai. Visuome-nës sveikata, 2005, 1 (28): 5255.

17. Grigienë R., Aleknavièius E., Kurtinaitis J. Gimdos kaklelio ir limfmazgiø dy-dþio, nustatyto kompiuterinës tomografijos metu, prognozinë reikðmë gim-dos kaklelio vëþio atvejais taikant spinduliná gydymà. Sveikatos mokslai,2005, 1(38): 3236.

53

18. Grigienë R., Aleknavièius E., Kurtinaitis J. Prognozinë anemijos reikðmë pa-cienèiø, serganèiø gimdos kaklelio vëþiu, iðgyvenamumui taikant suderintàspinduliná gydymà. Medicina, 41 (11): 916924.

19. Grikinienë J., Stakiðaitis D., Tshaika M. Acute influence of sodium valproateon sodium and chloride urinary excretion in rats. Acta medica Lituanica,2005, 12 (2): 4550.

20. Gudlevièienë Þ., Ivanucha J. Gimdos kaklelio vëþio profilaktika panaudojantvakcinas prieð þmogaus papilomos viruso infekcijà: ateities perspektyvos.Sveikatos mokslai, 2005, 5: 4955.

21. Gudlevièienë Þ., Didþiapetrienë J., Suþiedëlis K., Lapkauskaitë L. Þmogauspapilomos viruso, jo tipø ir variantø tyrimas. Medicina, 41 (11): 910915.

22. Jackevièius A., Ostapenko V., Bruþas S., et al. Prognostic factors in the tre-atment of breast carcinoma. Acta medica Lituanica, 2005, 12 (2): 6167.

23. Jackevièius A., Ostapenko V., Bruþas S. ir kt. Ginekomastija daþnëjantivyrø krûties liga. Medicinos teorija ir praktika, 2005, 2 (42):103106.

24. Janèiauskienë R., Juozaitytë E., [] Aleknavièius E. ir kt. Chemoterapijosveiksmingumas gydant gaubtinës ir tiesiosios þarnos vëþiu serganèius Kaunokraðto gyventojus. Bendrosios praktikos gydytojas, 2005, 9 (10): 684691.

25. Janulis K., Ambrozaitis R. Radiologiniø tyrimø ir klinikiniø prognoziniø fakto-riø reikðmë prostatos vëþio recidyvo ir metastazavimo rizikai prieð radikaløgydymà ávertinimas. Sveikatos mokslai, 2005, 4: 111114.

26. Janulis K., Plentienë J., Ambrozaitis R. Ankstyvoji prostatos vëþio metastaziøkauluose diagnostika ir jos aktualumas. Sveikatos mokslai, 2005, 1:3739.

27. Juozulynas A., Èeremnych E., Kurtinaitis J. ir kt. Gyvenimo kokybë ir svei-kata. Sveikatos mokslai, 2005, 1(38): 7174.

28. Kazbarienë B. Operacinis stresas, imunitetas ir vëþys. Sveikatos mokslai,2005, 1: 4346.

29. Kazbarienë B., Krikðtaponienë A., Drulia E., Moncevièiûtë-Eringienë E. Imu-nitetas ir gimdos kaklelio vëþys. Sveikatos mokslai, 2005, 1: 1618.

30. Kazlauskaitë N., Konèiûtë K. Ovarian cancer stage I: DNA ploidy and rela-tions with clinicopathological features. Acta medica Lituanica, 2005, 12 (3):6064.

31. Krasauskas A., Cicënas S., Stratilatovas E., et al. Esophageal cancer: re-sults of treatment (10 years of experience). Acta medica Lituanica, 2005,12 (4): 3842.

32. Kurtinaitis J., Smailytë G. Skrandþio vëþiu susirgusiø asmenø iðgyvenamu-mas Lietuvoje. 1998-2000 metø sergamumo duomenø ávertinimas. Visuome-nës sveikata, 2005, 4 (31): 6771.

33. Kurtinaitis J., Smailytë G., Rimienë J. ir kt. Gimdos kaklelio vëþio ir ikivëþi-nës patologijos iðaiðkinimas Lietuvoje 20012003 metais. Medicinos teorijair praktika, 2005, 2 (42): 99102.

54

34. Kuzmickienë I., Stukonis M. Lietuvos tekstilës apdailos darbuotojø sergamu-mas piktybiniais navikais. Sveikatos mokslai, 2005, 1(38): 47.

35. Mickevièius R., Èepulis V., Miller A. ir kt. Kombinuoto vietiðkai iðplitusio bur-naryklës (lieþuvio ðaknies) vëþio gydymo atvejis. Sveikatos mokslai, 2005,1: 8487.

36. Milaðienë V. Citokinø IL-2 ir TGF-B vaidmuo limfocitø proliferacijoje. Sveika-tos mokslai, 2005, 1: 4750.

37. Norkus D., Valuckas K. P., Miller A. ir kt. Neiðplitusio prieðinës liaukos vëþiohipofrakcionuoto spindulinio gydymo saugumo tyrimas. Medicina, 41 (12):10351041.

38. Petrauskaitë-Everatt R., Kuèiauskaitë A., Cicënas S., et al. Retrospective as-sessment of occupational asbestos exposure among 220 patients with re-spiratory cancer hospitalized at Vilnius University Institute of Oncology. Ac-ta medica Lituanica, 2005, 12 (4): 1319.

39. Piðèikas D. A., Cicënas S., Krasauskas A. Videothoracoscopy in the diag-nosis and treatment of lung and pleural diseases. Acta medica Lituanica,2005, 12 (4): 3037.

40. Purvinienë R., Domkienë V. Pirminiø DNR paþaidø vertinimas kometø meto-du. Sveikatos mokslai, 2005, 1: 1822.

41. Rudinskaitë G., Stratilatovas E., Pavalkis D. Pacientø, operuotø dël tiesio-sios þarnos vëþio, klausimyno gyvenimo kokybei vertinti sudarymas. Svei-katos mokslai, 2005, 1: 5661.

42. Rudinskaitë G., Tamelis A., Saladþinskas Þ., Pavalkis D. Risk factors for cli-nical anastomotic leakage following the resection of sigmoid and rectal can-cer. Medicina (Kaunas), 2005, 41 (9): 741746.

43. Samalavièius N. E., Kilius A., Poðkus T., Dràsutis R. Restorative proctoco-lectomy for familial adenomatous polyposis and ulcerative colitis. Acta me-dica Lituanica, 2005, 12 (4): 2529.

44. Samerdokienë V., Kurtinaitis J., Atkoèius V., Valuckas K. P. Prevalence of can-cer risk factors among women radiologists and radiology assistants in Lit-huania. Acta medica Lituanica, 2005, 12 (2): 5156.

45. Smailytë G., Kurtinaitis J. Skrandþio vëþys Lietuvoje 19782003 metais. Ser-gamumo ir mirtingumo pokyèiai. Visuomenës sveikata, 2005, 2 (29):1116.

46. Sruogis A., Jankevièius F., Mickys U. Prieðinës liaukos biopsijø atlikimo tech-nikos istorinë apþvalga. Medicina, 2005, 41 (11): 957967.

47. Stukonis M. Þmogaus amþius ir sergamumas vëþiu. Visuomenës sveikata.2005, 1: 7072.

48. Surinënaitë B., Raskatovas D., Uleckienë S., Didþiapetrienë J. Seleno svar-ba vëþio chemoprofilaktikoje. Sveikatos mokslai, 2005, 1:1215.

49. Ulys A., Adomaitis R., Trakymas M. ir kt. Maþø inkstø navikø aukðto daþniotermoabliacija (adata): efektyvu, saugu, ekonomiðka. Sveikatos mokslai,2005, 4: 100102.

55

50. Vaitkienë D., Kurtinaitis J., Armonavièienë A. ir kt. Atrankinës patikros dëlgimdos kaklelio vëþio eiga Lietuvoje. Lietuvos akuðerija ir ginekologija, 2005,8 (2):107112.

51. Vitënas A., Bartusevièienë A. Ankilozinio spondiloartrito variantai. Sveikatosmokslai, 2005, 4: 2933.

52. Vitënas A., Bartusevièienë A. Nebaigtinës osteogenezës klinikinë ir rentge-ninë diagnostika. Sveikatos mokslai, 2005, 4: 2628.

53. Zaremba S., Cicënas S., Characiejus D. Imunologiniø ir klinikiniø þymenøsvarba iðplitusio neoperabilaus plauèiø vëþio prognozei. Sveikatos mokslai,2005, 1: 2931.

54. Zdanytë E., Strupas K., [] Stratilatovas E. ir kt. Kasos mucininë cistade-noma diagnozuota praëjus 18 metø po cistojunostomijos. Sveikatos moks-lai, 2005, 1: 9396.

55. Þalgevièienë V., Þukienë J., Sukackaitë A. ir kt. Prieðnavikinio antibiotiko ad-riamicino ir vitamino átaka embriono formavimuisi (eksperimentinis tyrimas).Sveikatos mokslai, 2005, 1: 6870.

56. Þièkutë J., Strumylaitë L., [] Stratilatovas E. ir kt. Darþoviø bei vaisiø var-tojimas ir skrandþio vëþio rizika. Medicina, 2005; 41 (9): 733740.

57. Þukauskaitë R., Satkutë Ð., [] Kurtinaitis J. Vaikø piktybiniai navikai Lietu-voje 19882002 metais. Sveikatos mokslai, 2005, 1(38): 811.

13.6. Kitos publikacijos

1. Aleknavièius E., Popovaitë E. Topotekano reikðmë gydant kiauðidþiø vëþá.Gydymos menas, 2005, 7 (119): 1720.

2. Daukantienë L. Ankstyvo krûties vëþio gydymas. Sveikata, 2005, 12: 5456.3. Didþiapetrienë J., Uleckienë S. Antioksidantai onkologijoje: nauda ir vartoji-

mo rizika. Gydymo menas, 2005, 10.4. Grybauskas M. Neuroendokrininiø navikø klinika ir gydymo somatostatino

analogais galimybës. Internistas, 4 (45): 107111.5. Gudlevièienë Þ., Didþiapetrienë J., Uleckienë S., Drulia E. Serganèiøjø gim-

dos kaklelio vëþiu infekuotumas þmogaus papilomos virusu. Kn. Gimdos kak-lelio vëþio profilaktikos aktualijos. 2005: 148149.

6. Gudlevièienë Þ., Ivanucha J. Ar vakcinos nuo þmogaus papilomos virusopadës iðvengti gimdos kaklelio vëþio? Internistas, 2005, 6 (47): 99101.

7. Jackevièius A., Ðarakauskienë L., Ostapenko V. ir kt. Vyrø krûties vëþio diag-nostika ir gydymas. Lietuvos chirurgija, 2005, 3 (3): 211218.

8. Petraitis T. Docentà Vladà Lazutkà prisimenant. Lietuvos chirurgija, 2005, 3(4): 361362.

9. Samalavièius N. E., Poðkus T., Kilius A. Metileno mëlio tirpalo injekcija á ið-angës srities odà idiopatiniam nieþuliui gydyti. Lietuvos chirurgija, 2005, 3(3):228232.

56

10. Smailytë G. Augaliniai junginiai, jø ðaltiniai ir vëþio rizika. Internistas, 2005 3(44): 130132.

11. Smailytë G., Uleckienë S. Rûkymas ir vëþio rizika. Remiantis tarptautinio vëþiotyrinëjimo centro duomenimis. Internistas, 2005, 7 (48): 105108.

12. Sruogis A., Jankevièius F., Petraitis S. ir kt. Prostatos vëþio diagnostikos irgydymo standartai. Gydymo menas, 2005, 2 (114): 23.

13. Sruogis A., Mickys U., Petraitis T. ir kt. Prostatos urotelio karcinoma, diag-nozuota atlikus prostatos biopsijà. Klinikinis atvejis ir literatûros apþvalga.Lietuvos chirurgija, 2005, 3 (4): 347354.

14. Uleckienë S., Kanopienë D., Vaitkienë J. ir kt. Atrankinë moterø patikra dëlgimdos kakleio patologijos. Kn. Gimdos kaklelio vëþio profilaktikos aktuali-jos. 2005: 4345.

15. Ulys A., Adomaitis R. Prostatos vëþio gydymas kombinuota hormonø tera-pija. Gydymo menas, 2005, 7 (119): 2123.

16. Ulys A., Adomaitis R., Trakymas M. ir kt. Maþø inkstø navikø aukðto daþniotermoabliacija: veiksminga, saugu, ekonomiðka. Lietuvos chirurgija, 2005, 3(4): 324328.

13.7. Leidiniai visuomenei

B. Aleknavièienë, J. Trociukas. Apie limfomas, Vilnius, 2005. 28 P. K. Januðauskienë, V. Adomavièienë, D. Braþiûnas. Apie kasos vëþá, Vilnius,

2005. 32 P. J. Tamoðauskienë, J. Gibavièienë, G. Getautaitë. Apie burnos vëþá, Vilnius,

2005. 28 P. J. Tamoðauskienë, V. Sidorovas. Apie odos melanomà, Vilnius, 2005. 24 P. J. Tamoðauskienë, V. Sidorovas, G. Getautaitë. Apie odos vëþá, Vilnius, 2005.

16 P.

Maþinkime rizikà susirgti kolorektaliniu vëþiu, Vilnius, 2005. 6 P. Maþinkime rizikà susirgti prostatos vëþiu, Vilnius, 2005. 5 P. Paprasti kovos su krûties ir gimdos kaklelio vëþiu bûdai, Vilnius, 2005. 5 P.

vilniaus universiteto onkologijos instituto veikla veiklos/veiklos... · 2018. 4. 3. · tæsiamas...

Documents