cemi afxazeti - meca.gov.gemeca.gov.ge/assets/publications/chemi afxazeti 2014-iii.pdf · sastumro...
Post on 11-Aug-2020
8 Views
Preview:
TRANSCRIPT
afxazeTis avtonomiuri respublikis ganaTlebisa da kulturis saministro #26, marti, 2014 weli
wleuls, 7 marts Jiuli Sartava - saqa-
rTvelos erovnuli gmiri, „didgoris“,
„vaxtang gorgaslisa“ da „wmida giorgis“
I xarisxis ordenebis kavaleri _ 70 wlis
gaxdeboda.
Jiuli Sartava iyo afxazeTis avtono-
miuri respublikis ministrTa sabWos
Tavmjdomare, politikuri da saxelmwifo
moRvawe, romelic 1993 wlis 27 seqtem-
bers soxumis dacemis dRes daxvrites.
is gmirulad daiRupa saqarTvelos
erTianobisaTvis brZolaSi. erTiani saqa-
rTvelos simbolod ki mas Tanabrad mi-
aCnda qarTveli da afxazi. arasodes
daucalkevebia isini. garda imisa, rom,
es yvelaferi TiToeul qarTvels unda
gvaxsovdes, is Zalian kargad unda icodes
momavalma Taobam.
afxazeTis avtonomiuri respublikis
mTavrobis, uSualod misi Tavmjdomaris
movaleobis Semsruleblis vaxtang yol-
baias iniciativiT, 2014 wlis dasawyisSive
daigegma Jiuli Sartavas iubilis aRniS-
vna. saqarTvelos premier-ministrisa da
mTavrobis mxardaWeriTa da TanadgomiT
Jiuli Sartavas saiubileo dReebma mar-
Tlac masStaburi saxe miiRo. masSi Caeb-
nen saqarTvelos umaRlesi saswavleble-
bi, afxazeTis da adgilobrivi sajaro
skolebi. araerTi RonisZieba afxazeTis
avtonomiuri respublikis ganaTlebisa
da kulturis saministros organizebiT
Sedga.
gagrZeleba me-2 gv.
ase hqvia skulpturul memorials, romelic saqarTvelos er-
Tianobis simbolod TbilisSi aRimarTa. memoriali saqarTvelos
erovnuli gmiris Jiuli Sartavas 70 wlis iubilisTvis Seiqmna.
Tumca, is aseve eZRvneba yvela mebrZols, visac ki odesme saqarT-
velos mTlianobisTvis ubrZolia; mTel qarTvel ers, romlis
istoriac sxva araferia, Tu ara TavisuflebisTvis ganuwyveteli
brZolis gmiruli epopea.
gagrZeleba me-2 gv.
gmirobisTvis dabadebuliJiuli Sartava 70 wlis gaxdeboda
`~
afxazuri enis pirveli afxazuri enis pirveli
leqsikoni erovnuli leqsikoni erovnuli
biblioTekis fondSi biblioTekis fondSi
aRmoCnda aRmoCnda gv.3gv.3
ganaTlebis ganaTlebis
mxardasaWerad mxardasaWerad gv.4gv.4
gela Cqvanavagela Cqvanava
zRaprebizRaprebi gv.9gv.9
pedagogi pedagogi ‒ miukerZoeb-miukerZoeb-
lobis lobis
ideiTideiT
gv.gv. 10 10
mamuka pavliaSvili - 20 mamuka pavliaSvili - 20
weli devnili Teatrebis weli devnili Teatrebis
scenaze scenaze gv.gv. 11 11
afxazeTiCemi
marti, 2014 welimarti, 2014 weli2 CemiCemiafxazeTi
sastumro `ambasadorSi“ 3 marts, dedis dRes saqarT-
velos erTianobisTvis daRupulTa dedebs umaspinZles.
afxazeTis ganaTlebisa da kulturis saministros ssip
kinocentri `afxazeTisa“ da afxazeTis Semoqmed bavSvTa
kavSiris `momavlis xmis“iniciativiT mowyobili saRamos
`lamazad Svilis gamzrdeli deda micvnia RmerTada“ erqva
da misi stumrebi iyvnen afxazeTis omSi daRupuli meom-
rebis dedebi da meuRleebi, qalbatonebi: meri cikolia,
Jana gabiskiria, neli beTaSvili, luara Cxetia, Tina ka-
landariSvili, leila bainduraSvili, lida pitava, nuca
wulia, valia Sonia, nazi baRiSvili-adamia, liana quTelia,
suliko gabunia, lili dgebuaZe. maT es mSvenieri dRe-
saswauli miuloces afxazeTis ganaTlebisa da kulturis
ministrma dimitri jaianma, afxazeTis umaRlesi sabWos
Tavmjdomaris moadgilem Tamaz xubuam, 23-e brigadis
meTauris moadgilem daTo ciramuam, sapatriarqos warmo-
madgenelma neli jiqurma, kompozitorma da momReralma
ia maisaiam, sastumro `ambasadoris“ menejerma, soxumelma
daTo kalandiam, gagrelma momReralma giguSa managaZem.
saRamos koordinatorebi iyvnen ssip kinocentri `af-
xazeTis“ TanamSromlebi nona beraia da roza kvaracxelia.
damswreni daloca da dedebs uwmindesisa da unetare-
sis gamogzavnili qadagebebisa da epistoleebis krebuli
gadasca sruliad saqarTvelos kaTolikos-patriarqis
qoreposkoposma, axalcixisa da tao-klarjeTis mitropo-
litma meufe Teodorem.
saRamos wamyvanebma ana tabataZem, saba maisuraZem da
nino qeTelaurma xmamaRla gaaJReres samSoblos erTiano-
bisaTvis daRupuli biWebis saxelebi: soso cikolia, gu-
ram gabiskiria, jumber beTaSvili, Tengo da merab Cxetiebi,
giorgi da zviad ugrexeliZeebi, amiran da tariel kalan-
dariSvilebi, vaxtang elerdaSvili, murTaz pitava, Temur
beria, geno gabunia, goCa bainduraSvili, daTo da goCa ad-
amiebi, elguja ruxaia, avTandil Sonia, roman miqaZe...
roca gmiri Jiuli Sartavas cxedari afxazeTidan Ca-
moasvenes, deda feniam Svils jer natyviari muxlebi da
mkerdi mousinja, Semdeg ki saxeze daxeda Turme, Cems
Svils SiSis kvali xom ar aRebeWdao. SiSis odnavi kvalic
ki aRarsad Canda gmiris saxeze.
Jiuli Sartavas TanamebrZolebis da masTan erTad
gmirulad daRupuli vaJkacebis guram gabiskiriasa da jum-
ber beTaSvilis meuRleebma, qalbatonebma Jana gabiskiriam
da neli beTaSvilma gmiri meuRleebi gaixsenes da dedebs
didi siyvaruliT miuloces dResaswauli. aseve TavianTi
Svilebis gmirobebze isaubres qalbatonebma leila bain-
duraSvilma, Tina kalandariSvilma, meri cikoliam.
folkloruli da saestrado simRerebi warmoadgines
ansamblebma `Savlegom“, `soxumelma biWebma“, saxelmwifo
konservatoriis aRsazrdelebma nuca berim, kesa RaRani-
Zem, Tamar sabaurma, elisabed naWyebiam, zuka lobJaniZem,
da-Zma mariam da sandro elieSvilebma da sxv.
afxazeTis ganaTlebisa da kulturis saministros
saxeliT saministros ganaTlebis, kulturisa da sportis
departamentis ufrosis moadgilem qalbatonma mediko
kvaracxeliam sastumro `ambasadoris“ menejers da direq-
cias madloba gadauxda TanadgomisTvis da afxazeTidan
devnili mozardebis xeliT Sesrulebuli suvenirebi ga-
dasca.
nona beraia
omSi daRupulTa dedebs momSi daRupulTa dedebs mieZRvna ieZRvna
pirveli gverdidan
„qandakeba warmoadgens daWril loms,
romelic saqarTvelos gasamTlianeblad
da mis gadasarCenad ibrZvis. qandake-
ba aRmarTulia monoliTze - gabzarul
qvaze, romelSic saqarTvelo moiazreba.
gabzaruli anu teritoriebmoglejili
saqarTvelosTvis loms TaTi mouxvevia da
mTeli Tavisi ZalisxmeviT cdilobs masze
gaCenili bzari Sekras, rogorme Seakavos
da isev gaamTlianos qva anu saqarTvelo.
da... lomi axerxebs kidec amas.
swored am bzarze gadis brinjaosferi
warwera: `saqarTvelosTvis“. warwera Ses-
rulebulia arastandartuli SriftiT,
romelic Tavisi moyvanilobiT saqarT-
velos mTa-gors mogvagonebs. saqarT-
velos mTa-goriviT erTmaneTze gadabmu-
li asoebi ki bzars TavisTavad kravs da
amTlianebs.
qandakebis masalas warmoadgens brin-
jao, granti da marmarilo. Sesabamisad,
Cvens realobaSi es pirveli qandakebaa,
romelSic gamoyenebulia sami feri _ brin-
jaosferi, Rvinisferi da Savi, _ ambobs
memorialis Seqmnis ideis avtori da erT-
erTi moqandake zurab kokaia, da dasZens:
_ qandakebis dadgmis gadawyvetileba af-
xazeTis mTavrobis Tavmjdomaris mova-
leobis Semsrulebelma vaxtang yolbaiam
Zalian swrafad miiRo. garda amisa, unda
iTqvas, rom batoni vaxtangi mudmivad in-
teresdeboda qandakebaze muSaobis pro-
cesiT da yuradRebas ar gvaklebda.
memorialis Seqmnaze aseve muSaobdnen
moqandakeebi _ daviT mindoraSvili da
eduard Saxnazarovi, brinjaoSi Camomsx-
melebi _ mama-Svili oleg da paata gelaS-
vilebi, arqiteqtori andro RvamiCava,
mxatvar-dizaineri sergei slivini, mSene-
blebi zaal lomsaniZe da daviT kapanaZe.
qandakebis dasadgmeli adgilis mo-
sawesrigeblad da sxva problemebis mo-
sagvareblad, afxazeTis mTavrobasTn
erTad, Zalisxmeva ar dauSurebiaT va-
kis raionis gamgebels baCo doliZesa da
gamgeblis moadgiles ramaz lominaZes.
qandakeba nucubiZis platos II-mkr-
Si, besarion JRentis quCaze, myudro da
koxta skverSi daidga. fafaraSlili da
torebdamZimebuli lomi Zalian bune-
brivad Caewera skveris mimdebare sivrce-
Si. gaCnda gancda, rom es adgili TiTqos
swored am qandakebaselodeboda.
nato korsantia
pirveli gverdidan
erovnul-politikur akademiaSi, saqarTvelos te-
qnikur da soxumis universitetebSi gaimarTa Jiuli
Sartavas cxovrebisa da moRvaweobisadmi miZRvnili sa-
mecniero konferenciebi. saiubileo komisiebs xelmZR-
vanelobdnen akademikosebi roin metreveli da arCil
frangiSvili, profesori joni afaqiZe.
Catarda Jiuli Sartavas saxelobis saWadrako
turniri afxazeTidan devnil axalgazrda moWadrakeebs
Soris, literaturuli konkursi _ „omis Semdeg“ _ sko-
lebSi, moewyo afxazeTis mxatvrebis gamofena.
gamoicema wignebi, romlebic afxazeTis omze da Ji-
uli Sartavas moRvaweobaze mogviTxrobs.
7 marts TbilisSi daidga Jiuli Sartavas xsovnisad-
mi miZRvnili skulpturuli memoriali „saqarTvelosT-
vis“. imave dRes Jiuli Sartavas saflavTan mividnen
da mis xsovnas pativi miages saqarTvelos premier-min-
istrma irakli RaribaSvilma, saqarTvelos parlamentis
Tavmjdomarem daviT usufaSvilma, saqarTvelos prezi-
dentma giorgi margvelaSvilma, afxazeTis avtonomiuri
respublikis mTavrobis Tavmjdomaris movaleobis Sems-
rulebelma vaxtang yolbaiam, ministrebma, kulturisa
da sazogadoebis TvalsaCino warmomadgenlebma.
saRamos ki rusTavelis saxelobis Tbilisis saxelm-
wifo akademiurma Teatrma afxazeTis SemoqmedebiTi
koleqtivebis mier warmodgenil Teatralizebul war-
modgena-koncerts umaspinZla.
Jiuli Sartavas saiubileo dReebi gaimarTa mis
mSobliur qalaq senakSi, agreTve quTaisSi, rusTavSi,
baTumSi da sxva qalaqebSi. yvela saRamo da Sexvedra ki
erTi saTqmeliT iyo damuxtuli: mis saxels daviwyeba
ar uweria.
sakuTari informacia
gmirobisTvis dabadebuli
`~
marti, 2014 welimarti, 2014 weli 3CemiCemiafxazeTi
maia Soniamaia Sonia
saqarTvelos parlamentis erovnuli bib-
lioTeka afxazuri bibliografiis yvelaze
srulyofil koleqcias inaxavs. am fondSi
daculia iseTi unikaluri gamocemebi,
romelTa arsebobis Taobaze Tavad afxa-
zebmac ki araferi ician. fondi bolomde
Seuswavlelia da masze momuSave mec-
nierebi gzadagza saintereso aRmoCenebis
avtorebic ki xdebian. daaxloebiT erTi
wlis winaT afxazuri enis specialistma
Teimuraz gvancelaZe am unikalur fondSi
pirvel afxazur leqsikons miakvlia,
romlis arsebobis Sesaxeb manamde TiTqmis
araferi iyo cnobili.
gamocemaze muSaobisas gairkva, rom
leqsikoni 1827 wels afxazeTSi, soxum-
yaleSi (amJamad qalaqi soxumi) ruseTis
flotis leitenantma (SemdegSi kontr-
admirali) vladimer romanovma Seadgi-
na. leqsikoni or egzemplarad daiwera.
erovnul biblioTekaSi erT-erTi maT-
gania daculi.
leqsikonis ori egzemplaridan erT-
erTi 1827 wlidanve daculi yofila
sevastopolis oficerTa biblioTekaSi,
xolo meore egzemplari vladimer ro-
manovis ufrosobas sankt-peterburgSi,
saimperatoro mecnierebaTa akademiisTvis
gaugzavnia. 1926 wels xelnaweri SeiZina
profesorma ivane mixeilis Ze sarqizov-
serazinim da inaxeboda mis pirad bib-
lioTekaSi. 1941 wels ki ivane sarqizov-
serazinim, mxatvar uCa jafariZis rCeviT,
leqsikoni saqarTvelos saxelmwifo re-
spublikur biblioTekas (amJamad saqa-
rTvelos parlamentis erovnuli bib-
lioTeka) usasyidlod gadasca. xelnaweri
oficialurad Caibara iSviaT gamocemaTa
fondma. leqsikonis pirveli mokle aRwer-
iloba 1964 wels gamoqveynda.
leqsikoni Seicavs 1952 saleqsikono
erTeuls. erovnuli biblioTekis mier
gamocemuli xelnaweri aris dednis das-
kanerebuli varianti. Temur gvancelaZem
xelnaweri Seiswavla, daamuSava da axal
gamocemaSi TiToeul saleqsikono er-
Teuls aRdgenili dialeqturi formebi
daurTo.
xelnaweris axal gamocemas Tan erTvis
gamokvleva leqsikonis avtorisa da wig-
nis bed-iRblis Sesaxeb, aseve im pirebis
biografiebi, romelTac sxvadasxva wlebSi
Sexeba hqondaT leqsikonTan. wigns aseve
axlavs leqsikonSi mocemuli enobrivi ma-
salis mokle enaTmecnieruli analizi.
Teimuraz gvancelaZe, soxumis sax-
elmwifo universitetis afxazuri enisa
da kulturis institutis direqtori,
filologiis mecnierebaTa doqtori, afxa-
zuri enis mkvlevari: _ es aris afxazuri
enis uZvelesi leqsikoni, rac ki odesme
Sedgenila. masSi Setanilia iseTi sityve-
bi, romlebic afxazeTSi 1870-iani wlebis
Semdeg, praqtikulad, aRar arsebobs. am-
denad, am wigns aqvs udidesi mniSvneloba
afxazuri enis istoriisa da afxazeTis
istoriis, aseve afxazur-qarTuli urT-
ierTobebis kvlevis TvalsazrisiTac,
radgan xelnaweri Zalian bevri gamoCe-
nili qarTveli pirovnebis mzrunvelobis
qveS iyo wlebis ganmavlobaSi da es Zalian
mniSvnelovani da dasafasebelia.
_ rogorc viciT, erovnul biblioTeka-
Si es wigni Tqven aRmoaCineT?
_ am wignis arseboba cnobili iyo bib-
liografebisa da sabiblioTeko saqmis spe-
cialistebisaTvis, magram enaTmecnierebi-
sTvis ara. amis Sesaxeb arc qarTvelebma
icodnen araferi da arc afxazebma. me
SarSan sruliad SemTxveviT aRmovaCine,
rom Cvens erovnul biblioTekaSi aseTi
unikaluri xelnaweri arsebobs da igi mo-
vamzade gamosacemad. aRvadgineT Zveli
sityvebi, romlebic damaxinjebulad aqvs
avtors leqsikonSi Setanili. xelnawerma
Semogvinaxa iseTi sityvebi, romelic davi-
wyebas iyo micemuli da am TvalsazrisiT
wigni Zalian mniSvnelovania.
_ afxazebs Tu SeatyobineT am aRmoCenis
Sesaxeb?
_ diax, maT ukve ician amis Taobaze.
axali gamocemis ramdenime egzemplari
Segzavnilia kidec afxazeTSi. es gamo-
cema pirvel rigSi specialistebs _ enaT-
mecnierebs, istorikosebs, eTnografebs
ainteresebT. biblioTeka apirebs Tavis
vebgverdze dados wignis sruli ele-
qtronuli versia da maSin ukve mTel
msoflioSi nebismier adamians SeeZleba
naxos, waikiTxos da gamoiyenos is.
dimitri jaiania, afxazeTis ganaTlebi-
sa da kulturis ministri: _ es saqme ufro
metadaa dasafasebeli. ar meguleba af-
xazeTSi adamiani, romelic afxazuri
enis kvlevis sakiTxs afxazur-qarTuli
urTierTobis WrilSi ar ganixilavdes.
am wignis gamocema da zogadad is saqme,
romelsac akeTebs Teimuraz gvancelaZe,
aris afxazebTan Zalian axlos misvla da
Tavad afxazebis qarTvelebTan mosvlis
saukeTeso saSualeba. am gzas xelSewyoba
sWirdeba.
_ afxazur enas, gamodis, rom Cven ufro
vicavT, vidre Tavad afxazebi?
_ samwuxarod asea. maT ukve avi-
wydebaT sakuTari afxazuri ena da me amas
niSnis mogebiT ar vambob. mtkiva da imi-
tom vambob.
mirian xositaSvili, erovnuli bib-
lioTekis generaluri direqtoris moadg-
ile: _ Tavad erovnuli biblioTekis
TanamSromlebisTvisac ki ar iyo cnobili,
rom pirveli afxazuri leqsikonis origi-
nali, romelic xelnaweria, erovnul bib-
lioTekaSi inaxeboda. mas ewera abazuri
enis leqsikoni da bibliografiuli aR-
werilobac ase iyo Sedgenili. batonma
Teimuraz gvancelaZem naxa, rom abazuri
iyo Secdoma da sinamdvileSi is pirveli
afxazuri enis leqsikonis uZveles gamo-
cemas warmoadgenda. igi 1827 wels Seqm-
nili xelnaweria, romelic mogvianebiT
erovnul biblioTekas gadasces saCuqrad
da mas Semdeg aq inaxeba. 1964 wels gakeTda
am xelnaweris detaluri aRweriloba. ro-
gorc ki baton Teimuraz gvancelaZisgan
gavigeT, rom aseTi unikaluri xelnaweri
arsebobs, maSinve gadavwyviteT, wignad
gamogveca. vfiqrob, am wignis gamocema
mniSvnelovania rogorc mkvlevarebis, ise
Tavad afxazebisTvis. am wignis gamocema
erTgvari gzavnilia afxazebisTvis, rom
maTi kultura da ena Zalian mniSvnelova-
nia CvenTvis da rom sabolood Cven erT
qveyanaSi unda vicxovroT.
rogorc irkveva, es gamocema
afxazebisTvisac siaxlea. maT amis Taobaze
socialuri qselis meSveobiT gaugiaT
da maTi mxridan didi gamoxmaurebac
mohyolia. danarCens movlenebis ganviTa-
rebidan SevityobT.
afxazuri enis pirveli leqsikoni erovnuli afxazuri enis pirveli leqsikoni erovnuli biblioTekis fondSi aRmoCndabiblioTekis fondSi aRmoCnda
lado baxtrionelilado baxtrioneli
erTxel dimitri gulia samurzayano-
Si yofila stumrad. uqeifia, moulxenia,
umReria afxazuri simRerebi. roca da-
Ramda, fanjaraSi naxevarmTvares Semouxe-
davs. uceb moiwyina Turme stumarma. es
maspinZlebs ar gamoparviaT da metad
Sewuxebulan, ra ar uRoniaT, rom isev
gaemxiarulebinaT Zvirfasi stumari, ma-
gram amaod. mere SekiTxvac gaubedavT: xom
araferi gewyinaTo dimitri batono.
_ caze rom naxevarmTvare gamoCndeba,
uneblieT sevda euflebao Cems suls.
_ ratom brZanebTo magas, dimitri ba-
tono, _ uTqvams maspinZels.
_ naxevarmTvare Turqebis gemze
abrdRvialebul im mewamul naxevarmT-
vares magonebso, mahajirobis Jams am mi-
wis Svilebs urjuloTa qveyanaSi mimaval
xomaldebis droSebze rom exatao.
mec am naxevarmTvarem wamarTvao yr-
moba!
erTxans dumili gamefebula sufraze.
mere isev dimitri gulias daurRvevia
siCume.
fexze amdgara zarniSian TeTr Coxa-
axaluxSi gamowkepili poeti jixvis savse
yanwiT xelSi da uTqvams:
_ es mTvaris avsebis sadRegrZelo
iyos, savse mTvaris sadRegrZelo. cod-
vaa naxevarmTvariT ganaTebuli Rame. es
im naTel Rameebs gaumarjos, savse mTvare
rom gaaqaTqaTebs. mTvare keTili Ramis
Ria Tvalia. dae, naxevradRia TvaliT ara-
sodes gadmoexedos miwisTvis zecas.
Jurnali `riwa”, 1975 weli, #1.
2014 weli afxazuri literaturisa da
istoriografiis fuZemdeblis dimitri
gulias saiubileo welia.
(ix. gv. 12)
s a d R e g r Z e l s a d R e g r Z e l o
marcxnidan: xuxuti bRaJba, galaktion tabiZe, dimitri gulia, bagrat Sinkuba
marti, 2014 welimarti, 2014 weli4 CemiCemiafxazeTi
nato korsantianato korsantia
ra programiT warsdgnen qarTveli ax-
algazrdebi gaeros Stab-binaSi da rogor,
ra principiT SearCies is? am da sxva SekiTx-
vebiT mivmarTeT proeqtis erT-erT xelmZ-
Rvanels, afxazeTis ganaTlebisa da kultu-
ris ministris moadgiles bela kopalians.
bela kopaliani:
_ gaeros saerezolucio proeqtSi Cven
mxolod erTi programis wardgenis ufle-
ba gvqonda. amasTanave, proeqtSi monawile
48 qveynidan mxolod erTi programa unda
gasuliyo. Tumca, erT proeqtSi Cveni
problemebi verafriT CavtieT da iq er-
Tis nacvlad sami programa warvadgineT.
roca proeqtis farglebSi gamocxadda
Tematuri konkursebi, axalgazrdebTan er-
Tad arCevani SevaCereT im mimarTulebebze,
romlebic dRes gansakuTrebiT problema-
turia saqarTveloSi. magaliTad, cnobili
„pizas“ kvlevebis Tanaxmad, wignierebis
TvalsazrisiT, saqarTvelos sakmaod
ara sa xarbielo pozicia aqvs. kvleva 15
wlamde asakis moswavleebs Soris tardeba
da wakiTxulis gaazrebis unaris Sefasebas
gulisxmobs. rogorc kvleva adasturebs,
saqarTveloSi bavSvebs werac uWirT,
kiTxvac da wakiTxulis gaazrebac, rac
bolo wlebis ganuwyveteli saganmanaTle-
blo reformebis fonze katastrofulia.
aqedan gamomdinare, axalgazrdebma,
Cvens mier micemuli rekomendaciebis gaT-
valiswinebiT, erT-erT mimarTulebad ga-
naTlebis xelSewyobis programa SearCies.
meore mimarTulebad _ saqarTvelosTvis
aseve problematuri ekologiis sakiTxi.
mesame mimarTuleba gaxda konfliqtebi,
mediacia, urTierTobebi, konfliqtebis
daregulireba _ afxazeTis da samaCablos
problemebis erTobliobiT.
axalgazrdebi TiToeul jgufSi in-
teresebis mixedviT gadanawildnen, vis
romeli sfero ufro ainteresebda. muSao-
bdnen yoveldRiurad, socialur qselSi _
feisbuqSi Seqmnili sami daxuruli jgu-
fis daxmarebiTac. samive jgufma SeimuSa-
va sakuTari logo, dabeWda bukletebi.
axalgazrdebis amgvar Zalisxmevas
ukvalod ar Cauvlia: jer kidev winasa-
prezentacio ganxilvaSi, romelSic yvela
qveyana monawileobda, qarTvelma axal-
gazrdebma sxvadasxva qveynis komisiebis
didi mowoneba daimsaxures. isini saocrad
motivirebulni, SesaniSnavi inglisuriT
mouTxrobdnen komisiebis wevrebs ama Tu
im programis mniSvnelobaze, ratom air-
Cies esa Tu is sakiTxi da gamarjvebis Sem-
TxvevaSi, ris gakeTebas apirebdnen.
_ rac Seexeba konfliqtebTan dakav-
Sirebul proeqts, rogor hqondaT axal-
gazrdebs afxazeTisa da samaCablos prob-
lemebze muSaoba gaazrebuli?
_ maTi proeqtis mixedviT, qarTveli,
afxazi da osi axalgazrdebi neitralur
teritoriaze unda Sexvedrodnen erTma-
neTs. maT mrgvali magidis tipis Sexvedre-
bze unda gaecnoT erTmaneTi, esaubraT
TavianT warmatebebze, interesebze, sur-
vilebze, moeZebnaT gadakveTis wertilebi.
TavianTi saTqmelis zustad gamosax-
atavad am jgufs damzadebuli hqonda
video-rgolic. gogona, romelzec aris es
filmi, 5 wlis iyo, roca samaCabloSi kon-
fliqti daiwyo. Jurnalisti midis masTan
da ekiTxeba, saidan xaro. is ki SeSinebuli
pasuxobs, TamaraSenidano. ramdeni wlisa
xaro da xuTiso. mere eubneba Jurnalis-
ti, ici, Seni saxli me davwvio. amis Tqma
da bavSvs saxe ecvleba. am dros misi saxe
usityvod ambobs: ra saSinelebaa omi, rom
omi arasodes unda moxdes. mere yvela
aRniSnavda, rom am saxem mTeli msofli-
os saTqmeli Tqva. videos bolo kadrebSi
es gogona ukve gazrdilia, warmatebuli
axalgazrdaa da miuxedavad imisa, rac
moxda, mas ara aqvs siZulvili, zizRi da
mtruli damokidebuleba aravis mimarT.
is ambobs: _ maxsovs, rac moxda, magram win
viyurebi, Cven mSvidobaze unda vilapara-
koT da momavalze, romelic Cvenzea
damokidebuli...
es iyo Zalian kargad momzadebuli
programa, rac bunebrivicaa, radgan TviT
problema iyo CvenTvis, yvelasTvis Zalian
mtkivneuli da sisxlxorceuli. komisi-
is wevrebic yvelaze did xans swored am
gundTan rCebodnen. yvelaze meti SekiTx-
vebi maTTan hqondaT. axalgazrdebic
gulmodgined uxsnidnen, rogor warmoiSva
es konfliqtebi, ra viTarebaa axla iq da
ra mniSvnelovania am axalgazrdebis erT-
maneTTan dakavSireba. zogierTi komisiis
wevri Tvalcremliani tovebda iqaurobas.
maTi reaqciebis gaTvaliswinebiT ki, Cven
gvegona, rom swored es proeqti gaimar-
jvebda. Tumca rogorc wina Rames ax-
algazrdebma gaiges, finalSi ganaTlebis
mxardaWeris programa da ekoprograma
gavida. es imas niSnavda, rom finalSi erT-
maneTs konkurencias ori qarTuli pro-
grama gauwevda, rac faqtobrivad orive
programis gamarjveba iyo. sabolood ki
gaimarjva ganaTlebis mxardaWeris pro-
gramam.
_ Tqveni azriT, miuxedavad didi dain-
teresebisa da mowonebisa, ratom ar gavida
konfliqtebTan dakavSirebuli proeqti.
miT umetes, rom Tanamedrove msoflio ase
daserilia didi Tu patara konfliqtebiT?
_ finalis Sejamebis Semdeg am jguf-
Tan movida erT-erTi komisiis wevri
da axalgazrdebs uTxra: Tqveni saTqme-
li, rom omi arasodes unda moxdes, Za-
lian mniSvnelovania ara mxolod Tqveni
qveynisTvis, aramed mTeli msofliosT-
viso. da miuxedavad amisa, Cemi azriT, am
SemTxvevaSic Sedegi gansazRvra im TavSe-
kavebulma poziciam, rasac iCens msoflio
analogiuri sakiTxebis mimarT. minda
aRvniSno, rom afxazeTidan gadmosvlis
pirvel wlebSi ufro iyo mxardaWerili
aseTi tipis proeqtebi...
_ gasagebia, TavSekavebuli msoflio
sakuTar Tavs ar Ralatobs. iqneb, gvefiqra
Cven TviTon dagvefinansebina am tipis pro-
eqtebi? aucilebelia Suamavali gvyavdes?
_ am sakiTxze vmuSaobT. vfiqrobT,
amgvari Sexvedrebi gaimarTos ara mxolod
axalgazrdebs, aramed ufrosi Taobis
adamianebs Sorisac.
_ sainteresoa, 20 wlis Semdeg isev ar-
sebobs devnili ojaxebis bavSvebis adgilo-
briv bavSvebTan integraciis problema?
_ Zalian saintereso kiTxvaa. es prob-
lema arsebobs da mere rogor. bavSvs,
romelic integrirebulia sociumSi, sa-
dac is cxovrobs, sadac swavlobs, ufro
meti gamocdileba aqvs da kompleqsi ar
awuxebs. xolo devnili bavSvi, romelic
Caketilia erT sociumSi _ devnili Temi,
devnili ojaxi... Tavis samyaroSia moq-
ceuli da Znelad axerxebs adaptirebas da
morgebas axal sociumTan. vcdilobT Cve-
ni proeqtebiT garkveulwilad mainc xeli
SevuwyoT am realobis Secvlas.
_ cota ar iyos, mTavari Temidan gada-
vuxvieT. rac Seexeba gaeros Stab-binaSi
gamarjvebul ganaTlebis xelSewyobis
programas, ra konkretul nabijebs iTval-
iswinebs is ganaTlebis sistemaSi arsebuli
arc ise saxarbielo suraTis Sesacvlelad?
_ es aris sapilote proeqti, romelic
gansakuTrebiT dawyebiTi klasebis moswav-
leebs daexmareba. maTTan swored axalgaz-
rdebi, ZiriTadad studentebi imuSaveben.
proeqti gavrceldeba gansakuTrebiT so-
cialurad daucveli ojaxebis bavSvebze.
mTavaria, rom gaimarjva proeqtis ideam,
saboloo versiis SemuSaveba axla mimdi-
nareobs.
am proeqtis paralelurad, Cven ga-
vagrZeleT muSaoba da saintereso urT-
ierToba Camogviyalibda organizaciebT-
an, romlebic msgavsi tipis ganaTlebis
xelSewyobis programebs axorcieleben.
maT Soris aris saerTaSoriso asociacia
„kivitas georgika“. vapirebT skolamdeli
alternatiuli saganmanaTleblo cen-
trebis dafuZnebas, CarTulobis strate-
giis programis farglebSi gansazRvrul
teritoriebze, soflebSi. es iqneba xuT-
wlianebis momzadeba skolisTvis. saqarT-
velos ganaTlebis saministrosa da „kivi-
tas georgikas“ mier ukve SemuSavebulia
saxelmZRvaneloebi. garda amisa, maisSi
miwveuli var poloneTSi, alternatiuli
ganaTlebis sferoSi arsebuli gamoc-
dilebis gaziarebis mizniT.
_ rogor da ra formiT Caebmeba am muS-
aobaSi afxazeTis ganaTlebisa da kultu-
ris saministro?
_ am etapisTvis xuTwlianebis
skolisTvis momzadebis procesSi ukve
CaerTo ganaTlebis sammarTvelo, galis
saganmanaTleblo resurscentri. Tan-
daTan saministros TiTqmis yvela sam-
marTvelo da departamenti Caebmeba ga-
naTlebis gaZlierebisa da xelSewyobis
programis ganxorcilebaSi. garda amisa,
devnili moswavleebisa da pedagogebisT-
vis kidev araerTi ganaTlebis xelSewyo-
bis proeqti amoqmeddeba.
ganaTlebis mxardasaWeradganaTlebis mxardasaWerad21 marts, `Seraton metexi palasSi~ ax-
algazrduli asambleis zamTris sesiebSi
monawile afxazeTidan devnil da aradevnil
25 delegats proeqtSi warmatebuli monaw-
ileobisTvis serTifikatebi gadaecaT.
organizaciam „mravalerovani saqarT-
velo demokratiuli Rirebulebebis ganmt-
kicebisaTvis“, programis farglebSi pro-
eqtis mxardaWerisa da TanadgomisaTvis,
madlobis sigelebi gadasca afxazeTis mTav-
robis Tavmjdomaris movaleobis Semsruleb-
els vaxtang yolbaias, afxazeTis umaRlesi
sabWos Tavmjdomares elguja (gia) gavazavas,
afxazeTis ganaTlebisa da kulturis minis-
trs dimitri jaians, afxazeTis ganaTlebisa
da kulturis ministris moadgiles bela kopa-
lians. madlobis sigelebi daimsaxures, aseve,
im saswavleblebma da kompaniebma,romlebmac
proeqtis ganxorcielebas Seuwyves xeli.
axalgazrdebisTvis serTifikatebis ga-
dacemis ceremonials saerTaSoriso savaWro
palatis warmomadgeneli nikol Jordania,
aSSs-s saelCos politikuri oficeri maia li-
onsi, samTavrobo, arasamTavrobo da diplo-
matiuri korpusis warmomadgenlebi eswre-
bodnen.
„aq warmodgenili axalgazrdoba aris is
Taoba, romelTa xelSic iqneba xval saqarT-
velos momavali. madloba minda vuTxra qa-
lbaton rita prokopenkos, romelmac didi
Sroma Cado am proeqtSi, amerikis saelCos,
qalbaton nikol Jordanias, romelsac gan-
sakuTrebuli sityva eTqmis Cvens qveyanaSi.
saocari siamayis SegrZneba meufleba am bavS-
vebs rom vuyureb. minda madloba vuTxra
pedagogebs, romelTa wyalobiTac gadian isi-
ni saerTaSoriso arenaze da iq warmatebebs
aRweven. Cveni valdebulebaa, xeli SevuwyoT
axalgazrdebs, ganaviTaron TavianTi niWi da
Sesabamisi miswrafebebi~, _ ganacxada Sexve-
draze vaxtang yolbaiam.
proeqtis mizania, aRmoaCinos axalgazr-
da liderebi msoflios masStabiT da gaacnos
maT meTodebi, Tu rogor miaRwion dialogis
gziT saerTaSoriso urTierTobebSi warmate-
bebs, kreatiulobas da daeuflon diplo-
matiis xelovnebas.
niu-iorkSi mdebare gaeros Stab-binaSi
22qarTveli axalgazrda (moswavleebi da
studentebi) wleuls, TebervalSi imyofe-
bodnen. maT Soris 10 afxazeTidan devnili
iyo.
proeqti afxazeTis mTavrobis, afxaze-
Tis umaRlesi sabWos, afxazeTis ganaTlebi-
sa da kulturis saministros, organizacia
„mravalerovani saqarTvelo demokratiuli
Rirebulebebis ganmtkicebisaTvis» organi-
zebiT tardeba.`Seraton-metexi palasSi~
niu-iorkSi, gaeros Stab-binaSi
marti, 2014 welimarti, 2014 weli 5CemiCemiafxazeTi
Jiuli Sartava70
warmoudgenelia raindis fenomenis wvdoma iobis moTminebis arsis wvdomis ga-
reSe. am ori fenomenis sinTezi gaxldaT Jiuli Sartavas pirovneba. raindebi,
samwuxarod, Cveulebriv mokvdavTagan gansxvavebiT, tragikulni arian. Jiuli Sar-
tavam cotneseuli precedenti gaimeora da gvauwya, rom raindi SeiZleba eziaros
(da Cvenc gvaziaros) bednierebas swored tragikuli msxverplSewirviT. mxolod
am ukanaskneliT dagvidgeba tragikuli kaTarzisis, ganwmendis Jami, mxolod amis
Semdeg eZleva ersa da mamuls renesansze fiqris ufleba, am uflebis, movaleobis
simaRleze awevis saSualeba.
ara mgonia, vmkrexelobde, magram cotne codo iyo maradisobaSi martosulad
myofi, isic saukuneebis ganmavlobaSi iobis moTminebiT eloda misnair sworup-
ovar moyvass. erTi mxari Jiuli Sartavam daumSvena, meore - zviad gamsaxurdiam.
gasamdao, brZanebs mavani! diax, gasamda, raki esec samebaa, sami kolxis zeobaa
zogadqarTul sinamdvileSi!..
aravis darCes STabeWdileba, TiTqos Tqveni mona-morCili am Cemeuli samebis
miRma eris rCeul raindebs ver xedavdes, RmerTma dagvifaros! mxolod imis war-
moCena msurs, rom maT, RvTiT gacnobierebuli msxverplSewirvis fasad, mowameo-
brivi saqcieliT caTa Sina amaRleba daimkvidres.
Jiuli 1983 wlis zafxulSi gavicani missave naloliaveb `boris ZnelaZeSi“, sa-
dac leqciebis wasakiTxad avdiodi. stumari hyavda amoyvanili, mas Tan axlda vaJa
lorTqifaniZec. rodesac arxis bogirze gavdiodiT, vaJas hkiTxa: vaJa, ra mdin-
area eso. vaJam mxrebi aiCeCa. Jiulim uTxra: mtkvaria, vaJa, mtkvario. im wyals,
marTlac mtkvridan eqaCebodnen Savnabadaze da xelovnur tbaSi Caedineboda...
bolos Jiuli zustad 10 wlis Semdeg, 1993 wlis zafxulSi vnaxe soxumSi. mar-
toni viyaviT samuSao oTaxSi. Sav muyaoSi Casmul fanjarasTan videqiT garindul-
ni. mis mzeraSi dasasruli da aRsasruli amovikiTxe da viwame...
me mwams Cemeuli samebis aRdginebis!
germane facacia
iobic, raindic...
1944-19931944-1993
nu miTvalTvalebT! nu miTvalTvalebT!
ar var saSiSi, batono, aravisTvis!ar var saSiSi, batono, aravisTvis!
`sxvebis monayols ar veyrdnobi. ver gamigia, vin raSi
unda davarwmuno. raca var, es var dadebiTiT da uaryofiTiT,
codvebiTa da ucodvelobiT; me vdgavar erT poziciaze,
movitano rame konkretuli sasargeblo erisTvis. ar var,
batono, saSiSi aravisTvis, arc gansakuTrebuli vinme var. var
erTi qarTveli kaci da minda vakeTo is, rac SemiZlia da rac
msurs wesierebisa da kanonis farglebSi. nu miTvalTvalebT!
vimeoreb. veraviTar garigebaze ver waval, miT umetes,
sindisTan, da verc iseT winadadebas miviReb, rom igi
provokaciiT an Cemi da Cemi ojaxis fizikuri ganadgurebiT
damTavrdes. amis realuri safrTxe araerTxel gaviare. xolo
Tu sicocxlis gaReba iqneba saWiro, me uyoymanod gavakeTeb
amas erisTvis da ojaxisTvis. merwmuneT, es xmamaRlobisTvis
da paTosisTvis ar aris naTqvami.
...erTi rCeva, Tu SeiZleba. moeSviT amden qiliks, RvarZlis
gadmonTxevas. ifiqreT imaze, rom es yvelaferi Tqven Tu ara,
Tqvens Svilebs, Tqven STamomavlobas Seawuxebs.
...ar SeiZleba saxelmwifos marTva upiratesad viwro wris
karnaxiT.
...xalxi brZenia da yvelafers Tavis saxels daarqmevs. ara
aqvs mniSvneloba, Cven moveswrebiT Tu ara amas, me mxolod
erTi dRis SefasebisTvis ar vcxovrob.~
amonaridebi werilebidan.
1991-1992 ww.
marti, 2014 welimarti, 2014 weli6 CemiCemiafxazeTi
Jiuli Sartava - Cveni drois WeSmariti gmiri
Jiuli Sartavas jer kidev im droi-
dan vicnobdi, rodesac igi saqarTvelos
komkavSiris ck-is pirvel mdivnad muS-
aobda. im wlebSi (1978-1980) kompartiis
afxazeTis saolqo komitetis mdivani vi-
yavi ideologiis dargSi.
maxsovs, unda mimeRo Jiuli Sarta-
va da sakavSiro alkk ck-is maSindeli
pirveli mdivani boris pastuxovi. vert-
mfreniT SemovifrineT mTeli afxazeTi,
dawvrilebiT gavecaniT momavali Tao-
bis, gansakuTrebiT mTiani regionis ax-
algazrdobis cxovrebasa da moRvaweo-
bas.
im periodSi ewyoboda, agreTve,
saerTaSoriso axalgazrduli orga-
nizaciebis Sexvedrebi, romlebsac
maspinZlobda saqarTvelos komkavSiri
Jiuli Sartavas meTaurobiT. isini mra-
valjer iyvnen afxazeTSi.
mogvianebiT gangebam ineba, rom im
mZime periodSi Jiuli Sartava daeniSnaT afxazeTis avtonomiuri respublikis
ministrTa sabWos Tavmjdomared, me ki - mis pirvel moadgiled. es iyo 1993
wlis meore naxevari. im dros soWSi afxazeTis separatistTa xelmZRvanelo-
basTan intensiuri molaparakebebi mimdinareobda konfliqtis mSvidobiani da
politikuri mowesrigebis gzebis Sesaxeb. soWidan dabrunebis Semdeg Jiuli
Sartava gamomiZaxebda, aRfrTovanebiTa da imediT miyveboda molaparakebis de-
talebze. igi darwmunebuli iyo, rom Cven SevZlebdiT SeTanxmebas. xSirad am-
bobda: `isini xom yvelani (mxedvelobaSi hyavda afxazeTis separatistTa xelmZ-
Rvaneloba) Cveni biWebi arian, romlebmac saqarTvelos komkavSiruli skola
gaiares, darwmunebuli var, aucileblad gamovZebniT maTTan saerTo enas“.
rodesac mSvidobian dros TanamSromlob adamianTan - es erTia, sul sx-
vaa, rodesac masTan dRe da Rame muSaob sagangebo mdgomareobis periodSi. am
umZimes situaciaSi Jiuli SartavaSi davinaxe WeSmariti patrioti, romelic
mzad iyo, konfliqtis mSvidobiani gadaWrisTvis SeuZlebeli gaekeTebina. Ji-
uli iyo pirovnuli da ara samsaxurebrivi avtoriteti.
soxumis dacemis dRes J. Sartavas kabinetSi aparatis operatiuli TaTbiri
Catarda. misi kabinetidan sul bolos me da afxazeTis mrewvelobis ministri
raul uSba gamovediT. am dros gaisma eklesiis zarebis rekva. Jiulim SegvaCera,
moZebna sami sanTeli, TiTo-TiTo Cven mogvca da Tqva: `modiT, vilocoT mo-
maval dReze“... da Cven samma, erTma qarTvelma da orma afxazma, qristianulad
gadaviwereT pirjvari da RmerTs daxmareba da kurTxeva SevTxoveT, magram,
saubedurod, aRmoCnda, rom RmerTsac didi pirovnebebi sWirdeba
adamianebs, romlebic mxecurad gauswordnen Jiuli Sartavas, verafers vu-
wodebT, Tu ara me-20 saukunis miwurulis barbarosebs. Jiuli Sartavas saxiT
maT mokles ara marto naTeli pirovneba, gamoCenili politikuri da sazoga-
do moRvawe, aramed kaci, romelic ganasaxierebda maRal moralur da zneo-
briv Tvisebebs, Tanmimdevrulad ibrZoda afxazeTis konfliqtis mSvidobiani,
politikuri mowesrigebisaTvis, Cvens xalxebs Soris urTierTgagebisa da er-
Tianobis aRdgenisTvis, qarTuli saxelmwifos teritoriuli mTlianobisa da
ayvavebisTvis.
gmirebi ar ixocebian, isini mravali Taobis xsovnasa da SegnebaSi cocxlo-
ben.
lorik marSania
mis mzeras raRac rkinisebri axldaZalian sevdismomgvrelia Jiuli Sartavaze saubari. amasTavave, Zalian saa-
mayoc, rom masTan urTierToba gqonda da misi TanamebrZoli iyavi.
mas mere, rac Jiuli Sartava afxazeTis mTavrobis Tavmjdomared dainiSna,
man me, galis raionisa da bevri sxva faqtoris gaTvaliswinebiT, Tavis moadg-
iled damniSna. amasTanave, me da gia gvazava (Cven maSin JiulisTan erTad saqa-
rTvelos parlamentis wevrebi viyaviT) aeroports migvamagra. aeroportis da-
ketvis gamo, iq qalaqidan gasvlis msurveli uamravi adamiani iyrida Tavs.Cven
mudmivad vmoZraobdiT drandasa da soxums Soris da maTi gadayvanis sakiTxebs
vagvarebdiT.
27 seqtembris wina saRamos, 8 saaTze, mTavrobis saxlSi TaTbiri iyo
dagegmili, Tumca me da giam iq misvla mxolod 10 saaTisTvis SevZeliT. Senoba
ukve TiTqmis alyaSi iyo moqceuli da SigniT Zlivs SevaRwieT. pirvel sar-
Tulze jumber beTaSvili Segvxvda, zemoT ki iyvnen miSa kokaia, saSa berulava,
iuri gava, raul eSba, lorik marSania... da, ra.Tqma unda, dacvis biWebi. roca
Jiulis (is am dros sinopSi, samxedro Stabis sxdomaze imyofeboda) davureke
da vuTxari, TaTbirze movediT-meTqi, man mipasuxa: _ vaxtang, mec ar Camita-
rebia TaTbiri. bodiSs gixdiT (saocaria, im urTules wuTebSic ar daviwyebia
bodiSis moxda), rom ver gagafrTxileT. axla wadiT, Tqvens saqmes mixedeT da
xval dagirekavT, an TviTon modiTo. xval SesaZloa, „literaturnaia gazetas“
misadgoms gemi moadges da xalxis gadayvana moxerxdeso.
mTavrobis saxlidan TiTqmis pirvel saaTamde ver gamovediT, biWebs ver
vtovebdiT. cxadad maxsovs, miSa kokaia taxtze iyo miwolili, raRacnairad
araamqveyniurad gafiTrebuli, xmas ar iRebda. samagierod, laparakis xasiaTze
iyoJurnalisti saSa berulava. Cven magidaze CamovsxediT da arsebuli viTa-
rebis yovelmxrivi analizi daviwyeT, vbWobdiT movlenebis SesaZlo ganviTa-
rebaze.
mere iuri gavam Cai gamoitana. biWebi wamosvlas jer ar apirebdnen, Cven ki
wamovediT, magram rom ityvian, fexebi da guli iq mrCeboda.
meore diliT isev mivediT mTavrobis saxlSi sawvavisTvis da male aeropor-
tisken wavediT. Jiuli ar gvinaxavs.
rodesac Jiulize vfiqrob, maxsendeba, rom bolo dros is Zalian naRv-
liani iyo, uCveulod gulCaTxrobili. Tundac wina dReebis Jiulis ar hgavda.
TiTqos raRacas moelis da raRacisTvis emzadebao. midioda, modioda, lapara-
kobda, magram TiTqos sxvagan iyo, sxva ganzomilebaSi.
Jiuli cnobili iyo, rogorc momTxovni, mkacri xelmZRvaneli. afxazeTSi
Camosvlis dasawyisSi iyo kidec amgvari, magram TandaTan uCveulod Tavisufa-
li gaxda, Tumca misi mzera kvlavac sxvanairi iyo, mas raRac rkinisebri axlda.
mis gverdiT moSvebis nebas Tavs veravin miscemda. miuxedavad imisa, rom is
xSirad iZleoda imis SesaZleblobas, rom axlos misuliyavi, raRac mogeTxro,
Seni azri, ideebi, Tundac wuxili gageziarebina, distancias mainc ver arRvev-
di. im dReebSic iseTive iyo, ara sityviT, ara moqmedebiT, aramed mzeriT mo-
laparake.
xSirad svamen kiTxvas, ratom ar datova Jiuli Sartavam Tavis Tanamebr-
ZolebTan erTad TiTqmis dacemuli soxumi. mec mxolod imis Tqma SemiZlia,
rom man ar misca sakuTar Tavs ufleba, mosaxleobaze adre daetovebina
qalaqi.
vaxtang yolbaia
Tavdadeba misi xvedri iyobatoni Jiuli im sabediswero dRes (ueWvelad igrZnoboda, Tu raoden mniS-
vnelovania xelmZRvaneli piris gavlena rTul pirobebSi mis irgvliv myof
adamianebze). Tavisi pirovnuli Tvisebebidan gamomdinare, ar imCnevda Seqmnil
viTarebis simZimes. miuxedavad imisa, rom mTavrobis saxlis misadgomebTan
viTareba Zalzed saxifaTo iyo da yovelive es baton Jiulis gacnobierebuli
hqonda, garegnul simSvides bolomde inarCunebda. gawonasworebuli maxsovs
igi satelefono saubrebis, gankargulebebisa da kiTxvebze pasuxebis gacemis
drosac.
da mainc: Tanamdebobrivma Tu piradulma pasuxismgeblobam ar daatovebina
mTavrobis saxli, qalaqSi darCenili mosaxleoba. ar gamovricxav, rom batoni
Jiuli imasac fiqrobda, rom mowinaaRmdege ase xelaRebiT ar gawiravda mas,
rogorc mravalmxrivi molaparakebebis erT-erT ZiriTad warmomadgenels;
sabrZolo moqmedebebis drosac saubrobda erTi deda-eTnosis ori RviZli
Svilis samomavlo Tanacxovrebaze; afxazeTi, saqarTvelos es ZirZveli kuTxe
verc warmoedgina qarTvelebisa da afxazebis normaluri urTierTobis gar-
eSe.
27 seqtembers, dilidan, batoni Jiuli Sartava isev mTavrobis saxlSia. aq
imyofebian misi moadgileebi, ministrTa sabWos aparatis muSakebi, mTavrobis
wevrebi, qalaq soxumis meri, mTavrobis saxlisa da piradi dacvis muSakebi,
avRanelebis 30 kaciani da Sinagani jaris 6 kaciani jgufebi, sxva moxalise da
misi erTguli adamianebi.
soxumis dacemis wina dReebi bevr pirovnebas aqvs aRwerili. maTgan TiTq-
mis yvela upirobod saubrobs Jiuli Sartavas vaJkacur, gmirul suliskveTe-
baze. am mrwamsiT iyo gamsWvaluli misi TiToeuli nabiji da qmedeba. xazgas-
miT minda avRniSno, isic, rom sakuTar xvedrs TiTqos winaswar iyo Seguebuli
batoni Jiuli; magram ara imitom rom darCenis alternativa ar arsebobda,
alternativa arsebobda da igi man ar gamoiyena. daTu konkretulad mTav-
robis saxls sazogadod soxumsa da afxazeTis CasaZirad ganwirul xomalds
SevadarebT, Jiuli Sartava im erTgul kapitnad warmoCndeba, wamiTac rom ar
ufiqria xomaldis datoveba.
Tavdadeba gmirTa xvedria. am mrwamsiT icxovra batonma Jiuli Sartavam
da roca vixseneb erTad yofnis ukanasknel wuTebs, am pirovnebis naTeli saxe
warmomidgeba Tvalwin.
avTandil kvaracxelia
marti, 2014 welimarti, 2014 weli 7CemiCemiafxazeTi
Jiuli Sartavas xsovnas
qveyanaze, uflis nebiT,
roca gmirad ibadebi...
Tavganwirvis wamic dgeba...
simamaciT, TavdadebiT,
rac martivad yvelam viciT,
ibadeba ukvdavebac...
roca beri Tevdore gyavs,
mters aocebs roca cotne...
aRar unda daCiavde,
ero! - aRar unda mokvde!..
eh, ramdeni usaxeloc,
ejibreba saxelians...
(laCrebTan da gamcemebTan
ukvdavebas ra xeli aqvs?..)
usaxelo ufliscixels,
mxars umagrebs marabdeli...
mebrZoli da wamebuli,
eric gmirebs marad elis...
gmirs natrobda araerTi
didebuli winapari...
gmirs eZebda... radgan gmiri,
gzas gvinaTebs, viT lampari...
gmiri qveynis javSania,
gina xmali, gina fari...
gamoaCens gmirs dro-Jami,
meordeba istoriac...
da imaTTan Cemi sityvac
zedmeti da litonia...
aRar minda... (gevedrebi
mxedrobao, caSi myofo...)
arc samSoblo ugmiro da
aRarc gmiri usamSoblo...
elguja marRia,
28 Tebervali, 2014 weli
is avbediTi dReJiuli Sartavaze fiqri da wera Zalian Znelia CemTvis. im avbediT _ 27 seqtembris
dilas samTavrobo agarakze SevxvdiT erTmaneTs.
Cven oTxni viyaviT, _ guram fanjikiZe, jano janeliZe, fridon sayvareliZe da
Tqveni mona-morCili.
ubedurebis molodinSi yvela jguf-jgufad idga da xmas aravin iRebda, yvela
dumda. erTaderTi, rac vcade samTavrobo agarakis vestbiulidan Cqari nabijebiT
gamosul eduard SevardnaZesTan orwuTiani gasaubreba iyo.
ar davkonkretdebi, magram mZime saubari gvqonda.
e. SevardnaZe Tavisi mcvelebiTurT agarakis mravalsafexurian kibeze daeSva.
rogorc TviTon ganacxada, is jer samxedro sabWos mowvevas, mere qalaqSi gavlas
apirebda.
Jiuli Sartava `moskviCis~ markis manqanasTan Sejguful biWebs miuaxlovda, erT-
erT maTgans, _ mixeil kokaias, mxarze xeli gadasdo da uTxra:
_ wavideT, xalxs Svela, daxmareba sWirdeba, gansakuTrebiT bavSvebisa da mox-
ucebis bedi madardebs, _ Tqva da megona am sityvebs guli Tan amoayola.
ver moviTmine da SevekamaTe:
_ eseni wavidnen, Tqven jobia samxedro sabWoze wabrZandeT, Cveni bedi da moma-
vali iq wydeba, batono Jiuli.
mivxvdi, vigrZeni Cemi SeTavazeba WkuaSi daujda, gamiRima da isev maT miutri-
alda:
_ geno sworia, iqneb rame viRonoT mdgomareobis gamosasworeblad, raRac San-
si arsebobs, oCamCiridan damxmare Zalas velodebiT, xalxi ar miatovoT, mec male
moval, _ Tqva da sami soxumeli _ erik Sengelia, mixeil kokaia, vaxtang gegelaSvili
saTiTaod SeaTvaliera. meoTxe aRnagi, gagreli vaJkaci SoTa faCuaSvili ukve saWes
ujda.
male Zveli `moskviCic~ daiZra. lakadis nekerCxaliviT welSi gamarTuli Jiuli
Sartava Savi manqanisken gaCqarda. me ubralod Tvali gavayole da sxvebTan erTad
iqve davrCi.
...ra vicodi, ras vifiqrebdi, ramdenime saaTSi Jiuli Sartavas soxum-gudauTis
sadamsjelo gzas rom gauyenebdnen.
...ra vicodi, ras vifiqrebdi, erik Sengeliasa da vaxtang gegelaSvils ministrTa
sabWos ezoSi benzinis alze cocxlad rom dawvavdnen.
...ra vicodi, ras vifiqrebdi, or WeSmarit qarTvels, mixeil kokaias da SoTa
faCuaSvils uzo-ukvdlod rom gaaqrobdnen afxazi separatistebi.
ai, aseTi iyo is avbediTi 27 seqtemberi CemTvis.
ai, aseTi iyo is avbediTi dRe sruliad saqarTvelosTvis.
geno kalandia
mTelma saqarTvelom icoda, vin iyo Jiuli Sartava, rogori patiosani, keTilSo-
bili, pasuxismgeblobis grZnobiT aRsavse pirovneba, da mainc mTelma saqarTvelom
afxazeTSi aRmoaCina igi.
is bolome darCa soxumSi, ase dapirda soxumelebs Jiuli Sartava - umamacesi
pirovneba, cotne dadianis sadari kaci, samagaliTo zneobis mamuliSvili.
cotne da Jiuli... gavida dro da ufalma isev kolx kacs gaameorebina Tavdadebis
saocari magaliTi.
soxumSi xSirad vxvdebodi Jiulis, masTan kabinetSic xSirad mivdiodi. masTan
urTierTobidan ki mravalTagan gansakuTrebiT erTi ambavi damaxsomda: im avadsax-
senebeli Serigebis, egreT wodebuli, `perimeriis“ bundovani dReebi idga, erTxelac,
gavixede da Cveni axali, Teatris (konstantine gamsaxurdias) SenobasTan viRacebi
trialeben da raRacas zomaven. me ukve Teatris xelmZRvanlad viyavi daniSnuli.
Teatri jerac dausrulebeli iyo, marjvena frTa aklda. Jiulis misi damTavrebis
gadawyvetileba miuRia. male muSebi moiyvanes da saqmes Seudgnen. gaognebuli viyavi,
ras Svreba es kaci, ra dros mSeneblobaa-meTqi. magram... suliT mSenebeli iyo da
sxvanairad ar SeeZlo...
Tavad Jiulim miambo erTxel, reJisor Tamaz meliavas misTvis qarTul mxatvrul
filmSi `mTvaris motaceba“ TaraSis rolis Sesruleba SeuTavazebia da mere eqvsi
Tve eloda Turme misgan pasuxs, eqvsi Tve dayovnebula filmis gadaReba, bolos ki
pasuxi mainc uaryofiTi yofila... saocari ram miTxra: - me rom maSin im filmSi meTa-
maSa, mere, ra ici, ra moxdeboda, erTs meore filmi mohyveboda, meores - mesame da
Cemi cxovrebac sxvanairad aewyoboda, sxva gziT wavidodao. ganvlil cxovrebas ki
ar emduroda, arc imas, rac manamde moxda, magram etyoba, guli raRacas ugrZnobda,
albaT, imas, rom amqveynidan naadrevad mouwevda gasvla.
Jiuli Sartava qarTveli eris siamayea. mis gmirobaze bevri iTqmeba, bevri dai-
wereba, magram erTi faqtia: amgvari pirovnebis saxeli sanTeliviT unda dainTos
Cvenma axalgazrdobam, Tu unda, rom samSoblo arvin Seuginos da mas arvin Seecilos.
dimitri jaiani
Jiuli Sartava, avTandil dekanoiZe _ dacvis ufrosi,
daviT miqava _ piradi dacvis wevri, koba mirzaSvili _ dacvis wevri
marti, 2014 welimarti, 2014 weli8 CemiCemiafxazeTi
Dwfoj!tlpmb!Kjvmj!Tbsubwbt!
tbyfmt!bubsfctafxazeTis #6 sajaro skola 1995 wels qalaq quTaisSi gaixsna. Tavdapirvelad is
afxazeTis #4 skolad moixsenieboda.
pedagogebis moTxovniT, skolas mxolod ori wlis Semdeg, 1997 wels mieniWa Ji-
uli Sartavas saxeli. es iyo pedagogebisTvis udidesi bedniereba. mTavari motivacia
da mizani iyo moswavleebis cnobierebaSi ar dakarguliyo maTi samSoblos _ afxazeTis
cneba da ar daeviwyebinaT im adamianebis saxelebi, vinc samSoblosTvis msxverplad
sicocxle gaiRo da hqonodaT gancda, rom gmirebi ara marto warsulSi, aramed Cvens
Tvalwinac ibadebian.
Cveni drois erovnuli gmiri, Jiuli Sartava amis uprecedento magaliTia.
im dRidan moyolebuli skolaSi tardeba saskolo RonisZiebebi, romelic eZRvneba
saqarTvelos erovnul gmirs Jiuli Sartavas.
im wels, roca Cvens skolas Jiuli Sartavas saxeli mieniWa, skolaSi moviwvieT misi
mSoblebi, batoni kalistrate da qalbatoni fenia daraselia-Sartava. aseve moviwvieT
quTaisis mitropoliti meufe kalistrate _ Jiuli Sartavas sulieri moZRvari, sxva
stumrebi. Zalian Tbili Sexvedra gamovida.
skolaSi tradiciad iqca, rom yovel 27 seqtembers da 7 marts gavixsenoT Jiuli
Sartava. Cveni mizania mudmivad axsovdeT bavSvebs afxazeTi. axlandel Taobas is xom
TvaliTac ar unaxavs. amitomac gvinda, maTSic iseve mZafri iyos soxumSi dabrunebis
wyurvili, rogorc maT mSoblebSia. skolis mTavari misiac xom swored es aris: ar
daikargos afxazeTis sakuTar samSoblod moazrebis TviTSegneba.
2006 wlis 27 seqtembers moswavleebma senakSi Sartavas saxelobis muzeumi daaT-
valieres, yvavilebiT Seamkes Sartavas Zegli senakSi. Semdeg saxlSi ewvivnen Jiulis
dedas. eniT auwereli iyo qalbaton fenias sixaruli, roca moswavleebi naxa. iyo
bevri cremli, mogoneba, bevri dasamaxsovrebeli fraza. man saqarTvelos droSaze
gaakeTa warwera avtografiT: „Tqven mogelocoT CemTvis afxazeTSi dabruneba“. es
droSa dRemde Senaxuli gvaqvs samaxsovro fotoebTan erTad.
„muzeumSi dagvxvda Jiulis mama _ batoni kalistrate, sakmaod mxne moxuci. Zalian
Tbilad migviRo, bevri ram gaixsena. bavSvebi aRfrTovanebulebi iyvnen Sartavas bio-
grafiiT. ojaxs gadaveciT xati „vedreba“, _ ixsenebs pedagogi lela abSilava.
SarSan, 7 marts Catarda Sartavas dabadebis dRisadmi miZRvnili konferencia:
„ufali, samSoblo, adamiani“. konferenciaze mowveuli iyo Jiulis megobari, msoflio
Cempioni Jumber leJava. batoni jumberi sixaruliT daeTanxma am Sexvedras. man Za-
lian bevri ram gaixsena Jiuli Sartavaze.
gavixseneT Jiuli Sartavas dedis sityvebi: „Cemi Svili yovelTvis saqarTvelos
ekuTvnoda. Tavidanve vxvdebodi, rom is sxvanairi iyo, arc erT bavSvs ar hgavda. roca
afxazeTis ministrTa sabWos Tavmjdomareobas daTanxmda, im dResve gavifiqre: cocx-
als ver vnaxav– meTqi. amixda kidec. Tumca ar vnanob, rom arc damiSlia, an ra azri
hqonda, mainc ver gadavaTqmevinebdi“.
skolaSi wleulsac movawyveT kvireuli _ „Jiuli Sartava _ 70“ im gancdiTa da
ganwyobiT, rom Jiuli Sartavas gmirobas daviwyeba ar uweria.
nona woworia
ratom aris CemTvis gmiri
Jiuli Sartava
me vswavlob afxazeTis Jiuli Sartavas saxelobis #6 sajaro skolis me-9 klasSi.
2013 wels vmonawileobdi afxazeTis ganaTlebisa da kulturis saministros mier ga-
mocxadebul konkursSi: „airCie Seni gmiri“. bevri ar mifiqria... avirCie Jiuli Sar-
tava.
Cemi skola mis saxels atarebs. is xom Cveni drois erovnuli gmiria. Tumca marto
amis gamo ar amirCevia is me Cem gmirad. mTavari mizezi mainc is aris, rom mas SeeZlo
soxumidan cocxali gamosuliyo, magram ar miatova iqauroba: vidre bolo qarTveli
ar datovebs qalaqs, me ver wavalo, uTqvams. aseve, afxazebma rom ver daaCoqes, Turme
fexebSi esroles, davaCoqebTo, magram mainc ar dauCoqavs, muxasaviT waqceula er-
Tianad.
Cvens skolaSi rom SemoxvalT, didi stendi hkidia kedelze, sadac Jiulis sityvebi
weria: „ufalo, miiRe Cemi xorci da suli, oRond, samSoblo gadamirCine“. SeuZlebe-
lia am sityvebis avtori Seni gmiri ar iyos. gmirebi bevria, magram aseTebi, albaT,
TiTze CamosaTvleli. masze bevrs gvesaubreba maswavlebeli, romelic yovelTvis
TrTis mis xsenebaze. axlaxan marTlmadidebluri videoebic vnaxe, sadac patriarqi
tiris Sartavas xsenebaze...
Jiuli Sartava _ Cemi da sruliad saqarTvelos gmiria!
beqa lanCava,
me-9 klasis moswavle.
dro kidev ufro ganadidebs mis saxelsdro kidev ufro ganadidebs mis saxels
Jiuli Sartavas Sesaxeb dRes mTelma saqarTvelom icis yvelaferi. is aris kaci,
romelic damsaxurebulad, legendad iqca afxazeTis omSi.
marTalia, batoni Jiulis Sesaxeb, misi principulobisa da Rirseuli pirovnuli
Tvisebebis, kreatiulobisa Tu lideris ubadlo niWis Taobaze manamdec bevri ms-
menoda, magram piradad 1992 wlis oqtombris arCevnebis Semdeg gavicani saqarTvelos
parlamentSi.
maxsovs, erTxel Cveni qveynis warsulisa da rTulad prognozirebadi momavlis
Sesaxeb parlamentarTa viwro wreSi vmsjelobdiT. Jiulim im SezRudul droSic war-
moaCina sakuTari politikuri simwife da erudicia, organizatoruli da praqtikuli
saqmianobis niWi. magram, rac yvelaze mZafrad damamaxsovrda im dRes, iyo misi si-
tyvebi _ „qveynisa da eris momavalze pasuxismgeblian xelisufals, Sedegis misaRwevad
TavganwirvisaTvis mzadyofna unda axasiaTebdeso!”. im dRes erT-erTma Cvenganma mas
pirdapir hkiTxa - „ratom xdeba, rom aseTi niWiTa da enTuziazmiT gamorCeul, ga-
mocdil saxelmwifo kadrs, patriots Tanamdebobaze ar gniSnaveno?!”
Jiulim erTi ki amoisunTqa Rrmad, magram misTvis damaxasiaTebeli sandomiani Ri-
miliT Semogvxeda da Zalian mSvidad, TiTqmis damarcvliT mogvigo,: „dro da isto-
ria gansazRvravso yvelafers!”. marTlac, drom da ganviTarebulma movlenebma Jiuli
Sartavas erovnuli gmiris adgili ganusazRvra saqarTvelos istoriaSi, swored rom
Tavganwirvis fasad!
rogorc maxsovs, 1993 wlis 19 ivliss Camovida Jiuli Sartava soxumSi, roca af-
xazeTis ministrTa sabWos Tavmjdomared dainiSna. me mTxova vyofiliyavi misi mrCev-
eli. meore dRe iyo, ministrTa sabWos Senobis mesame sarTulze eTer astemirovas
kabinetSi viyaviT Sesuli batoni Jiuli, Tamaz abaSiZe da me. qalbatoni eTeri maSin
adamianis uflebaTa dacvisa da erovnebaTSorisi urTierTobebis komitets xelmZR-
vanelobda. batoni Jiuli dainteresda komisiis mier mopovebuli mravalricxovani
dokumenturi masaliT. maxsovs, iq Cai SemogvTavazes, magram misi daleva veRar mo-
vaswariT. moulodnelad daiwyo ministrTa sabWos Senobis Zlieri dabombva, sox-
umSi wina dRes Camosuli Jiuli pirvelad Seeswro msgavs dabombvas. Secba, magram
aSkarad ar SeSinebia. Cven SeZlebisdagvarad aqeT-iqiT amovefareT raRacas, is ki idga
fexmoucvlelad, gaunZrevlad, Cveni Txovna da yvirili, dawoliliyo, TiTqos arc
esmoda.
gavida ramdenime dRe da soWis savalalo xelSekrulebas moewera xeli da cota
xniT, egreTwodebuli, „perimeriis” periodi dagvidga. am periodSic gagvakvirva man
Tavisi wesierebiT da mowesrigebulobiT, simkacriTac. TaTbirebze kategoriulad
moiTxovda qalaqSi xalxis dasaxmareblad Camotanili humanitaruli tvirTis zustad
aRricxvasa da mosaxleobamde misi uklebliv mitanas, kriminogenuli viTarebis mka-
crad aRkveTas.
im periodis xanmokle mSvidobian dReebSi _ ivlisis bolodan 16 seqtembramde,
Jiuli Sartavam naomari da dabombili qalaqis mowesrigebis, dalagebis, aucilebeli
sayofacxovrebo obieqtebis amuSavebis, mosaxleobis dangreuli saxlebis saswrafod
aRdgenis gankarguleba gasca. axsovT, albaT, soxumelebs, rom mSeneblebs zogan maTi
dangreuli saxlis kedeli amohyavdaT, zogan Wurvebisgan dazianebul saxuravs aRad-
gendnen. qalaqic SeZlebisdagvarad dalagda. mowesrigebulad daiwyo puris cxoba da
gacema. naomari soxumi da mTavrobis Tavmjdomare mSvidobian cxovrebas eswrafod-
nen, magram amaod...
16 seqtembris wina dReebSi, samSvidobo SeTanxmebis darRvevamde 2-3 dRiT adre,
batoni Jiuli gudauTaSi gaemgzavra separatistTa liderebTan Sesaxvedrad. wasvlis
win eimedeboda, rom cecxlis Sewyvetis SeTanxmeba amjerad mainc ar dairRveoda. sam-
wuxarod, es is SemTxveva iyo, roca, albaT, pirvelad da sabediswerod Secda... ro-
gorc Cans, iq molaparakeba saqarTvelos saxelmwifo interesebisaTvis misaReb Car-
Coebs gascda... igi Zalian swrafad, erTi saaTis SualedSi sastikad ganrisxebuli
ukan mobrunda. sadRac gamqraliyo misTvis Cveuli simSvide da wonasworoba, diploma-
tia, TiTqmis yviroda - „amaTi ndoba Turme SeuZlebelia”, mamakacurad ilanZReboda,
rogorc rigiTi jariskaci. im dRidan gaxda kidec is saqarTvelosTvis mebrZoli
jariskacebis namdvili samxedro meTauri da maTTan erTad Caeba kidec 16 seqtembers
mSvidobiani, ganiaraRebuli qalaqisTvis ganaxlebul ukompromiso bZolaSi.
Jiuli Sartava Tavis TanamebrZolebTan, WeSmarit gmirebTan erTad Tavganwiru-
lad aResrula saqarTvelos ZirZveli miwis dasacavad.
baton Jiuli Sartavas sityvebis perifrazs rom mivmarToT, darwmunebuli var,
dro da Jami kidev ufro ganadidebs mis saxels!
elguja (gia) gvazava,
afxazeTis avtonomiuri respublikis
umaRlesi sabWos Tavmjdomare.
marti, 2014 welimarti, 2014 weli 9CemiCemiafxazeTi
erTs didsa da uRrani tyis Suagul-
Si iyo erTi taZari da ambobdnen, vinc im
taZars miagnebs, Sig Seva da ilocebs, mas
RmerTi erT survils Seusrulebso.
daZrwoda im tyeSi mravali da mxolod
cota Tu agnebda taZars.
erTs qalaqSi cxovrobda erTi,
dabadebiT brma kaci, romelmac ar icoda,
rogor gamoiyureboda da surda exila sa-
kuTari Tavi; magram amaze ufrore undoda
enaxa erTi qali – memawvne, romelic misi
wkriala xmiT ise Seyvareboda, rom adgils
ver poulobda.
gadawyvita am brmam uRran tyeSi taZ-
rad misvla. rac ki fuli hqonda imiT Svidi
wyvili qalamani iyida, eqvsi abgaSi Caawyo
xmiadTan erTad, erTic fexze amoicva da
gaemarTa bedis saZebnelad.
daxetialobda brma xelis cecebiT uR-
rans tyeSi. evedreboda yvelas, mec gami-
yoleT taZriskeno, magram misTvis aravis
cxeloda, radgan jer erTi, brmis akideba
da masTan CanCali aravis uxaroda da, esec
rom ara, verc TviTon agnebdnen taZars.
gacviTa am siarulSi eqvsi wyvili qalamani
brmam da jeri meSvideze rom midga, miagno
saswaulmoqmed taZars.
Sevida brma taZarSi da sTxova Tavis
ufals, aexila misTvis Tvali.
`ar minda ise movkvde, rom ar vixilo
sakuTari Tavi da is, Tu rogor gamoiy-
ureba Cemi erTaderTi siyvaruli da Se-
mewie amaSi, Cemo uzenaeso!~ - SehRaRada man
arsTaganmriges, iloca, gamovida taZridan
da gamoswia Sinisken im imediT aRvsili,
rom survili Seusruldeboda.
brmas cota xanSi SemoaRamda.
moewyo Ramis gasaTevad erTs xis Zi-
ras, daRlils maleve CaeZina da esizmra im
uRrans tyeSi yvelaze maRali muxis xe da
viRac uxilavis xmam amcno mas, rom am mux-
is qveS, miwidan amoCril fesvTan skivriT
oqro iyo dafluli.
gamoeRviZa brmas da mohyva moTqmas,
rad damcine, Cemo utkbeso uzenaeso, ra
TavSi vixli me am xilvas, roca arc ki
vici, rogor davinaxo da mivagno am tyeSi
yvelaze maRal muxas da romc davinaxo da
mivagno, ra TavSi vixli oqrosa da simdi-
dres, roca brma var da minda sakuTari
Tavi da Cemi didi siyvaruli vixilo; is
erTi skivri Zvirfaseuloba ukve Cemi rom
iyos, imasac ki daunaneblad gavcemdi, raTa
Tvali naxevari dRiT amxeloda; ex, Cemo
utkbeso uzenaeso, etyoba raRac SegeSala
da sxvis dasasizmrebeli sizmari me momi-
vline, Cemi survili ki sxvas Seusruleo.
am dros iqve, Zalian axlos, Turme, Ra-
mes aTevda saswaulmoqmed taZarmolocvi-
li erTi upovari kacic, romelsac Rmer-
TisTvis eTxova, fuli maSovnine, raTa
Svilebi SimSiliT ar damexocoso. gaix-
ara upovarma – Semisrula Cemma RmerTma
Txovna da eg ariso. aZvra Semdgom amisa
erTs xeze da dainaxa yvelaze maRali muxa.
brma ki isev moTqvamda.
es Tu ar gavaCume, SeiZleba sxvamac
gaigos oqroTi savse skivris ambavi da Sem-
ecilos, an sulac momklaso, gaifiqra up-
ovarma, Camovida xidan, aiRo erTi joxi da
sdruza brmas TavSi.
brmam goni dakarga da mowyvetiT dae-
narcxa miwas.
daxeda upovarma brmas da ase Tqva,
sanam es gonze mova, me oqros amovTxri,
samSvidobosac gavaswreb, mere asec uqnia,
mTeli cxovreba Tavis sizmarze ulaparak-
niao da sul sirbiliT wavida Segulebuli
muxisken.
mivida muxasTan, naxa amoCrili fesvi,
gaTxara daniT miwa, ipova skivri vercxliT
SeWedili da oqroTi savse da sixaruliT
cas ewia.
sanam saxlSi wavidoda, gauara brmas,
auvso abga oqroTi - gekuTvnis, alalia
Senzeo da gaagrZela gza.
amasobaSi brmac gons movida da aRmo-
aCina, rom Tvali axelvoda – Turme nu
ityviT da ketis TavSi Cartymam Tvalebi-
dan libri gadahyara.
sixaruliT cas ewia brmac (miT umetes,
rom abgac oqroTi hqonda savse) da maSinve,
ise rom muxisken arc miuxedavs, Tavisi
erTaderTi siyvarulis saxilvelad gae-
marTa. is ki iseTi lamazi yofiliyo, rom
meti ar SeiZleba.
im qalsac Seuyvarda ukve Tvalaxilu-
li brma, iqorwines da moemzadnen didxans
da bednierad sacxovreblad.
Wiri iqa, lxini aqa, qato iqa, fqvili aqa.
iyo da ara iyo ra. iyo erTi uintereso
biWi.
biWs araferi ainteresebda am cxovre-
baSi da Tu rames hkiTxavdnen, yvelaferze
ar vicio, pasuxobda, amitomac mas `arvi-
ci~ Searqves.
erTxel arvicis mSoblebi dilauTenia
yanaSi wavidnen samuSaod. yanaSi wasvlis
win arvici gaaRviZes da uTxres, mze rom
amoiwvereba, xbo Cveni soflis bolos, min-
dorSi gaiyvane sabalaxod, Tan kombali da
kves-abedi waiRe, patara cecxli daanTe,
raTa muguzali gqondes; Tu mgeli mo-
givarda da kombliT ver moerie da verc
muguzliT SeaSine, maSin fiCxebisgan didi
koconi aabriale, Cven cecxls Soridan da-
vinaxavT da saSvelad movalT, mgels dav-
eweviT da xbos gavagdebinebTo.
mSoblebis wasvlis Semdeg arvicim
Zili Seibruna da gvian gamoeRviZa, roca
mze ukve Subistarze idga. gaaxsenda ded-
mamis danabarebi, gavarda boselSi, gamoi-
yvana xbo da mindvrisken gaemarTa. am
siCqareSi kombalic daviwynoda da kves-
abedic cecxlis dasanTebad, magram ukan
dabruneba daezara da gza gaagrZela.
gzaze erTi mezobeli Semoxvda.
_ mgeli rom mogivardes, maSin raRas
Svrebi, kombali rom ara gaqvs? _ hkiTxa
arvicis misma mezobelma.
_ ar vici! _ miugo arvicim.
_ mgelma xbo rom gaitacos, maSin ce-
cxls rogorRa daanTeb, rom Sens mSob-
lebs gaagebino? _ ar moeSva mezobeli.
_ ar vici, magram verc kves-abedis da
verc kombalis mosatanad ukan ver dav-
brundebi - mezareba! _ upasuxa arvicim da
gza gaagrZela.
soflis bolos gavida, xbo sabalaxod
gauSva mindorSi, TviTon ki moxerxebulad
mokalaTda xis Ziras da dasaZineblad mo-
emzada.
sad iyo da sad ara, tyidan mgeli
gamovida, gaixed-gamoixeda da ras xedavs,
mindorSi msuqani xbo balaxobs, xbos pa-
troni ki xis Ziras miwolila, xelSi kom-
balic ki ara aqvs, rogorc sxva mwyemsebs,
arc cecxli unTia, muguzali rom hqondes
da Tan arxeinadaa. mgels pirSi nerwyvi
moadga, undoda xbos dascemoda, magram
xbos patronis arxeinobam daafiqra, emand,
rame maxes ar miwyobdneno. Sebrunda mgeli
isev tyeSi da xbosa da mis patrons Sori-
dan dauwyo TvalTvali, magram saeWvo ve-
raferi SeniSna. bolos gulma ver mouT-
mina da pirdapir arvicisTan miZunZulda.
_ ei, biWo! _ dauZaxa mgelma arvicis.
_ xis ZirSi arxeinad rom wamogorebulxar,
Tan kombalic ara gaqvs, nadiri rom dae-
ces Sens xbos da arc muguzali mogepove-
ba, erTi miTxari, riTi unda moigerio?
_ ar vici! _ miugo arvicim.
_ nadirma Seni xbo rom gaitacos, mSo-
blebs rogor unda Seatyobino, fiCxic
rom ar Segigrovebia cecxlis dasanTebad
da arc kves-abedi gaqvs?
_ ar vici! _ upasuxa isev arvicim.
mgelma ifiqra, aq namdvilad raRac
maxea dagebuli, me marto verc mivxvdi, ra
da rogor aris, waval erTi, Cems Zmobils
davekiTxebi, erTi mgelis Wkuas orisa jo-
biao.
Sevarda tyeSi da Tavisi Zmobilisken
waZunZulda.
bevri iZunZula Tu cota, miagno Ta-
vis Zmobils da uTxra, ase da asea saqme,
soflis bolos, mindorSi erTi biWi xbos
abalaxebs, arc kombali aqvs, arc kves-abe-
di, arc fiCxi Seugrovebia cecxlis das-
anTebad da mainc ise arxeinadaa, TiTqos
mTeli mefis jari icavdes; eWvi maqvs,
rom raRac maxe aqvs dagebuli, gamomyevi,
SevxedoT, egeb orive erTad mivxvdeT, ra-
Sia saqmeo.
mividnen oriveni da ras xedaven, ar-
vici isev arxeinad wamogorebula xis Ziras
da Tvlems.
ei, biWo, risi imedi gaqvs mainc, miTx-
ario, hkiTxa arvicis pirveli mglis Zmo-
bilma.
ar vicio, miugo arvicim.
bevri uares mglebma irgvliv xbosa da
arvicis, magram verafriT mixvdnen, ratom
iyo arvici ase arxeinad. etyoba, marTla
raRac maxe aqvs dagebuli am biWs da Cven
ver vxvdebiTo, gaifiqra meore mgelmac
da gadawyvita mas da pirvel mgels kidev
moeyvanaT erTi mgeli, ori mglis Wkuas
samisa jobiao.
wavidnen da moiyvanes mesame mgeli.
verc is mixvda, ratom iyo arvici ase arx-
einad. yvelam erTad ifiqres, ifiqres da
veraferi rom ver moifiqres, gadawyvites
meoTxe mgelic moeyvanaT, oTxi mglis Wkua
jobia samisaso. verc meoTxe mgeli mixvda
verafers.
saRamomde axlo-maxlo tyeSi rac
mglebi iyvnen arvicisTan Segrovdnen da
bevri exvewes, gviTxari risi imedi gaqvso.
ar vicio, patiosnad pasuxobda maT ar-
vici.
bolos mglebma gadawyvites uxuces
mgelTan misuliyvnen Wkuis sakiTxavad.
uxucesma mgelmac bevri imtvria Tavi
imaze, Tu ris imedad iyo arvici ase arx-
einad, magram verafers mixvda. bolos mas-
Tan axlos miZunZulda da eubneba, oRond,
miTxari, risi imedi gaqvs da mamaSens rom
SarSanwin xbo movtace, imas moggvri, Cemi
SviliSvilis qorwilisTvis vasuqebdi da
axla Sen dagiTmobo.
ar vicio, alalad upasuxa uxuces
mgelsac arvicim.
axlave momgvareT Cemi nasuqi xario,
brZana uxucesma.
amasobaSi arvicis mamac gamoCnda.
modi, Cems zarmac Svils davxedav, vnaxo
erTi, rogor mwyemsavs xboso, efiqra.
moadga mindors da ras xedavs, misi Svilis
irgvliv mTeli samgleTi Sekrebila uxu-
cesi mglis meTaurobiT, Tan uSvelebeli
xari mouyvaniaT.
wavida arvicis mama sofelSi, Sekriba
kombliani glexebi, moiyvana mindorSi.
yvelam erTad SuaSi moimwyvdies mglebi da
imdeni urtyes komblebi, Zval-rbili gau-
erTianes da kbilebic daayrevines. ymuil-
ymuiliT waZunZuldnen mglebi tyeSi, es ra
mogvivida, sanam isev kbilebi amogviva, xom
davwydiT mSivrebio.
arvicis mamam Sexeda xars da ras xe-
davs, es is xboa, SarSanwin rom momtaca
uxucesma mgelmao, wamoiZaxa.
saidan es xario, hkiTxa mamam arvicis.
mglebma momiyvaneso, upasuxa iman.
ai, magram ratomo, gaocebisagan ena
Zlivs moibruna pirSi mamam.
_ imis gageba undodaT mag briyvebs,
rac mec ar vicodi; hoda, rac ar vicodi,
imas rogor vetyodi. axla ki saxlSi wami-
yvaneT da saWmeli maWameT, Torem aqeT wa-
mosvlisas marto kombalisa da kves-abedis
ki ara, rac mTavari iyo, sagzlis wamoRe-
bac damaviwyda da SimSilisagan lamisaa
suli gamZvres, _ upasuxa arvicim.
daTo baZaRuas naxatebi
zRapari imaze, zRapari imaze,
Tu ratomaa zogjer zogi Wiri margebeliTu ratomaa zogjer zogi Wiri margebeli
zRapari erT uintereso biWzezRapari erT uintereso biWze
gela Cqvanavagela Cqvanava
marti, 2014 welimarti, 2014 weli10 CemiCemiafxazeTi
maia Soniamaia Sonia
Cvens realobaSi iSviaTia pedagogi,
romelsac aTeuli wlebis Semdegac ver iviw-
yeben misi moswavleebi, sicocxlis bolomde
axsovT ara mxolod mis mier naswavli erTi
konkretuli saskolo sagani, aramed misi
rCeva-darigebani, romelze dayrdnobiTac
cdiloben icxovron. aseve iSviaTia pedago-
gi, romelsac amdeni ara ubralod warmate-
buli, aramed didi adamiani aRezardos, maT
Soris ramdenime akademikosi (ilia vekua,
petre Saria).
afxazeTis ganaTlebisa da kulturis sa-
ministrom, cxum-afxazeTis mecnierebaTa
akademiis pedagogikisa da fsiqologiis
samecniero-kvleviTma institutma swored
amgvari pedagogi mixeil jinjixaZe gaix-
senes. aqve gaimarTa prezentacia biografi-
uli wignisa „saxalxo maswavlebeli - mixeil
jinjixaZe“, romlis avtoric Tavad mixeil
jinjixaZis Svili, soxumis saxelmwifo uni-
versitetis profesori jemal jinjixaZea.
Sesavali sityviT gamovida cxum-afx-
azeTis mecnierebaTa akademiis prezidenti
oTar Jordania. afxazeTis damsaxurebuli
maswavleblis mixeil jinjixaZis cxovre-
basa da moRvaweobaze isaubra cxum-afxa-
zeTis mecnierebaTa akademiis pedagogikisa
da fsiqologiis institutis xelmZRvanelma
gulnaz xuxuam. damswreT jinjixaZeTa gva-
ris etimologia gaacno profesorma Tamila
zviadaZem. gamorCeuli pedagogi moigones
lado kaxaZem, giorgi anTelavam, oTar vaxa-
niam, tite mosiam, jemal jinjixaZem da sx-
vebma.
mixeil jinjixaZis pedagogiur da
pirovnul Rirsebebze, gansakuTrebul xi-
blze isaubra afxazeTis ganaTlebisa da
kulturis ministrma dimitri jaianma. „Cve-
ni valia, davafasoT amgvari pedagogebi da
yvelaferi viRonoT, raTa maT momavali Tao-
bebi icnobdnen“, _ dasZina dimitri jaianma.
mixeil jinjixaZe zugdidis raionis
sofel zedaewerSi daibada. wera-kiTxva
Sin iswavla. Semdeg axalsenakis sasuliero
seminarias miabares. mogvianebiT Tbilisis
sasuliero seminariaSi gaagrZela swavla,
sadac misi pedagogebi iyvnen mwerali vasil
barnovi, kritikos-mkvlevari ipolite var-
Tagava, ia ekalaZe (mwerali iakob cincaZe)
da sxva gamoCenili pirovnebebi. masTan er-
Tad swavlobdnen da misi megobrebi iyvnen:
giorgi leoniZe, sergi makalaTia, grigol
sidamoniZe _ SemdgomSi saqarTvelos kaTo-
likos-patriarqi efrem meore da sxv.
mixeil jinjixaZe 1919 wels Cairicxa
Tbilisis saxelmwifo universitetis sam-
kurnalo fakultetze. rogorc Tavad
ixsenebs, 1921 wels, roca wiTeli armia
Tbiliss mouaxlovda, universitetis ezoSi
Sekrebil studentebs ivane javaxiSvilma
ase mimarTa: „me Tqven swavlisken unda mo-
giwodebdeT, magram dRes gansacdelSia
samSoblo Cveni“... da studentebs brZo-
lisken uxmo. saomrad sxva studentebTan
erTad mixeil jinjixaZec wavida. is fexSi
daiWra, rasac muclis tifi daerTo da
studentobac amiT dasrulda. swored amis
Semdeg daadga maswavleblobis did gzas.
zedaeweri, WkaduaSi, Cxoria, lia, zugdidi,
xabume, Tbilisi xovle... bolos soxumSi
damkvidrda. mixeil jinjixaZe saqarTvelos
araerT skolaSi aswavlida qarTul enasa da
literaturas. Tumca imdenad universal-
uri ganaTleba hqonda, rom amasTanave ger-
manuli da laTinuri enebis da qimiis swav-
lebac ki SeeZlo. is gamorCeuli iyo Tavisi
mrwamsiTac: arc bolSevikebs emxroboda da
arc menSevikebs, Tavisufal saqarTveloze
ocnebobda.
mixeil jinjixaZe mravali saintere-
so naSromis avtoria. maT Soris aris
„samurzayanouli kilo“, megrul-qarTuli
etimologiur-ganmartebiTi leqsikoni, „we-
ri Ti metyvelebis ganviTareba“ da sxv. igi
leqsebsa da poemebsac werda. 1993 wlis se-
qtemberSi, soxumis dacemis dReebSi, mixeil
jinjixaZis saxli daiwva da mTeli misi ar-
qivi ganadgurda.
mixeil jinjixaZis pedagogiuri moR-
vaweoba daemTxva periods, rodesac peda-
gogi ara ubralod codnas gascemda, aramed
mas erTgvari ideologis, axali Taobis pa-
triotuli suliskveTebiT aRzrdis misiac
ekisreboda. swored es misia itvirTa mix-
eil jinjixaZem.
sazogadoebis ganviTarebaSi zogadad
pedagogis wvlili da konkretulad mixeil
jinjixaZis Rvawli cxum-afxazeTis mec-
nierebaTa akademiis prezidentma oTar Jor-
daniam ase Seafasa: _ Cven ara marto vmonaw-
ileobT Tanamedrove skolis ganviTarebaSi,
aramed vswavlobT im gamocdilebas, ro-
melic wlebis ganmavlobaSi qarTul sazoga-
doebaSi dagrovda. gansakuTrebulia Cveni
gamoCenili pedagogebis roli am saqmeSi.
marTalia, ilia WavWavaZe pedagogi ar gaxl-
daT, magram igi pedagogikaSic klasikosia,
radgan mas iseTi azrebi aqvs gamoTqmuli,
romelic am dargis ganviTarebas uwyobs
xels. rac Seexeba iakob gogebaSvils, is ara
marto Cveni, aramed msoflio kuTvnilebaa.
mas msoflio pedagogikis istoriaSi erT-
erTi umaRlesi mwvervali ukavia. iyo asobiT
da aTasobiT pedagogi, romelic qarTul
enas da qarTul literaturas aswavlida
maSin, rodesac saqarTvelos damoukide-
bloba ar hqonda. amiT isini nergavdnen ara
marto qarTuli enisa da literaturisadmi,
aramed saqarTvelosadmi siyvaruls. maT
rigSi aris pedagogi mixeil jinjixaZe. es
iyo universaluri adamiani. man ver SeZlo
universitetis dasruleba, magram sakuTar
Tavze muSaobiT miaRwia imas, rom flobda
laTinur, germanul, qarTul da rusul
enebs da kilokav megruls. TiTqmis yvela
enaze werda leqsebsac. mas Tavisuflad See-
Zlo Sesuliyo saswavlebelSi da bavSvebi-
saTvis aexsna qimiis nebismieri formula an
sxva ram. es iyo mravalmxriv ganviTarebuli
adamiani. man didi kvali datova qarTul
pedagogikaSi. mis aRzrdilebs Soris arian
akademikosebi ilia vekua da petre Saria,
araerTi sxva cnobili pirovneba. mixeil
jinjixaZis xsovnis saRamo cxum-afxazeTis
mecnierebaTa akademiis pedagogikisa da
fsiqologiis samecniero-kvleviTma insti-
tutma moamzada. vapirebT, momavalSi kidev
bevr afxazeTSi moRvawe damsaxurebul ped-
agogs davufasoT Rvawli.
profesori jemal jinjixaZe wignSi
„saxalxo maswavlebeli mixeil jinjixaZe”
mamis biografias sainteresod gadmogvcems
da iqve afxazeTis dakarguli istoriis
aRdgenasac cdilobs: _ did mniSvnelobas
vaniWeb afxazeTSi dakargul istorias, gan-
sakuTrebiT, ganaTlebis istorias. gana-
Tlebis muSakebis piradi saqmeebi ar arse-
bobs. afxazeTSi daiwva saxelmwifo arqivi
da ganadgurda absoluturad yvela doku-
menti. amitom Cems movaleobad mimaCnia, Ses-
aZleblobisamebr aRvadgino da gadavarCino
yvelaferi is, rac Taobebs dasWirdeba.
Tundac is mciredi, rac maxsovs, momavalSi
iqneba Zalian Zvirfasi. amitom Sevecade da
davwere wigni, romelic, marTalia, eZRvneba
erT kacs, magram is itevs mTeli Taobebis
cxovrebasa da moRvaweobas. mixeil jinjix-
aZis moswavleebs iseTi megobroba hqondaT,
rogorsac verc erTi epoqa ver daitrab-
axebs. mas Semdeg mTeli cxovreba gaviare
da aseTi RmerTamde aRzevebuli megobroba
da urTierTgageba ar minaxavs. mec pedago-
gi var, maTematikosi, soxumis universite-
tis profesori. soflis maswavleblobidan
movedi aqamde. Cemi wigniT, vfiqrob, patara
wvlili Sevitane istoriaSi. minda dafas-
des es istoria, rom dRes viyoT kargebi da
xval kidev ukeTesebi.
mixeil jinjixaZis SviliSvili, cnobi-
li eqimi lado kaxaZe:
_ erTia iyo adamiani, icxovro, iRvawo,
Seqmna da meorea, yvelaferi es dainaxon.
minda, madloba vuTxra yvela im adamians,
vinc babuas Rirsebebi ara marto dainaxa,
aramed gaasajarova. me ar vgulisxmob bi-
ologiur naTesavebs, ojaxs. maT valdeb-
uleba genetikurad gadayvebaT. vgulisxmob
im mowafeebs, im Taobebs, romlebmac Zalian
rTul epoqebs gauZles, fizikuradac da
gonebrivadac. yvela misi mowafe litera-
tori ar gamxdara. zogi eqimia, zogi is-
torikosi, zogi fizikosi, zogi sazogado
moRvawe. yvela, visac bedma Semaxvedra da
gaigo, rom am didi kacis STamomavali var,
aRniSnavda, rom misgan ara mxolod erTi
saskolo sagani, aramed adamianoba, kacoba,
sityvis fasi, Cveni qveynis istoria iswavla.
erTxel ilia vekua igonebda, ganwiruli vi-
yavi, rom mixeil jinjixaZis gzas gavyolo-
di da SemTxveviTobam gadmomagdo maTema-
tikaSio. misma logikurma azrovnebam Cems
maTematikur formulebSic Seasrula Tavi-
si rolio. ilia vekuas aseTi Sefasebis Sem-
deg CemisTana adamianis Sefaseba Tanazoma-
di ar iqneba. am adamianSi miukerZoeblobis
idea iyo mTavari. is ar ekuTvnoda arc erT
politikur mimdinareobas. mas saxalxo mas-
wavleblis wodeba mieniWa. drom moitana da
misi moswavleebi barikadebis sxvadasxva mx-
ares aRmoCndnen, magram rTul situacieb-
Sic ki yvelaze adre swored isini rigde-
bodnen. babuas gazrdilebs es SeeZloT.
swavla gamoucnob samyaroSi Sesvlis
dasawyisia. moswavlem Tavidan ar icis,
ra samyaroSi Sedis da SeiZleba, fexi
gadaubrundes da waiqces. amitom udidesi
mniSvneloba aqvs, Tu vin wauZRveba masam
gzaze. amitomac pedagogikis sferoSi moR-
vawe didi adamianebis dafaseba da maTTvis
pativis migeba prioriteti unda gaxdes.
arada, Cvens qveyanaSi pedagogis Rvawli
jerjerobiT daufasebelia. motivacia
unda arsebobdes, pedagogi, maswavlebeli,
gzis gamkvalavi, azris gamxednavi, sul wina
planze unda iyos. es magaliTi misca sxvebs
cxum-afxazeTis mecnierebaTa akademiam da
afxazeTis mTavrobam. amisTvis madloba maT.
_ Tu gaxsovT babua da ras gaixsenebT mas-
Tan urTierTobidan?
_ babuaCemTan dakavSirebiT bevri ram
maxsovs. zafxulobiT soxumSi CavdiodiT
xolme masTan dasasveneblad. erTxel, erT-
erTi saubris dros, maSin meSvide Tu merve
klasSi viyavi, ukve Camoyalibebuli az-
rovneba mqonda, ukve vicodi vaJa-fSavela
vin iyo, Tanac kargad vicodi. babum miTxra,
ori rame moiTxovs mudmiv kvebas _ stomaqi
da tvinio. magram maT Soris ici, ra gansx-
vaveba ariso? gansxvaveba Zalian principul
sakiTxSiao. stomaqi salafaviTac SeiZleba
moatyuo, tvins ki salafaviT ver moatyue-
bo. am xnis kaci var ukve, SviliSvilebi
myavs, bevrma valdebulebam gadaiara Cems
kiserze da sul amaze vfiqrob. stomaqis
motyueba SeiZleba, gonis - ara. amitom ada-
mianTan urTierToba goniT unda iyos na-
karnaxevi. Tu goniereba modis wina planze,
omebi ar iqneba. amdenad, babuas darigebebi
dRemde maxsovs da mexmareba, risTvisac mas
did madlobas vuxdi.
pedagogi _ miukerZoeblobis ideiTpedagogi _ miukerZoeblobis ideiT
nino cabaZenino cabaZe
afxazeTis ganaTlebisa da kul-
turis saministros organizebiT,
restoran „puris saxlSi“ qarTveli
meviolinis, afxazeTis damsaxure-
buli artistis, Rirsebis orde-
nis kavaleris vaJa CubiniZis 70
wlisTavisadmi miZRvnili Semoq-
medebiTi saRamo gaimarTa. saRamos
vaJa CubiniZis axloblebi, megobre-
bi, aRzrdilebi, misi niWis Tayva-
nismcemlebi eswrebodnen da didi
siyvaruliT saubrobdnen saintere-
so xelovanze. Sexvedras uZRveboda
saqarTvelos saxalxo artisti
dimitri jaiani.
cnobili qarTveli mevioline vaJa
CubiniZe 1944 wels q. soxumSi, msaxio-
bebis mixeil CubiniZisa (ssrk saxalxo
artisti) da flora Sedanias (saqarT-
velos saxalxo artisti) ojaxSi daibada.
soxumis samusiko skolisa da
mogvianebiT soxumis musikaluri
saswavleblis dasrulebis Semdeg
swavla Tbilisis v. sarajiSvilis
saxelobis saxelmwifo konservato-
riaSi gaagrZela, paralelurad soxu-
mis dramatuli Teatris orkestrSi
muSaobda. Semdeg afxazeTis filar-
moniis simfoniuri orkestris wamy-
van musikosad gadavida. 1967 wels
mowveuli iyo saestrado ansambl
„afsni 67~-is solistad. 1969 wlidan
dRemde eweva profesiul pedagogiur
saqmianobas. aris saerTaSoriso, saka-
vSiro da adgilobrivi festivalebis
monawile da uamravi umaRlesi jil-
dos, sigelisa da premiis mflobeli,
maT Soris saerTaSoriso festiva-
lebisa: q. liepais (latvia) „oqros
qarva", vitebskis (belorusia), aseve
germaniis, CexeTis, poloneTis, un-
greTis, ruseTis, litvis, estoneTi-
sa da kambojis. gadaRebulia mraval
mxatvrul da dokumentur filmSi,
maT Soris aRsaniSnavia „dResaswauli
dResaswaulis molodinSi~, „Tbilisi-
Tbilisi~, „ukve mravaljer gadafase-
buli~ da sxv.
vaJa CubiniZes 1985 wels afxaze-
Tis damsaxurebuli artistis wodeba
mieniWa. 2009 wels is Rirsebis orde-
niT dajildovda.
cnobili qarTveli mevioline
TbilisSi aqtiur SemoqmedebiT saqmi-
anobas eweva.
marti, 2014 welimarti, 2014 weli 11CemiCemiafxazeTi
Cveni mamuka!
magram ase xom cxinvalis ivane maCab-
lis saxelobis saxelmwifo Teatrmac Sei-
Zleba Tqvas. ra Tqma unda, diaxac! mamuka
orTave devnili Teatris gamorCeuli
da sayvareli msaxiobia. riT daimsaxura
mamuka pavliaSvilma amgvari Sefaseba? gi-
pasuxebT - Tavisi TavazianobiT, gulwrf-
elobiT, punqtualobiT, Sinagani inteli-
genturobiT, TavSekavebiT, uSualobiT,
kaxuri pirdapirobiT da, rac umTavresia,
didi niWiTa da profesionalizmiT! kidev
SemiZlia gavagrZelo CamonaTvali, magram
erTi pirovnebisTvis esec sakmarisia.
Cveno mamuka, scenaze cxovrebis (me
xazs vusvam _ scenaze cxovrebis) 20 weli
Segsrulebia. gilocav! magram Sen xom ori
Teatris scenaze TamaSob; maSasadame, es
20 weli orze unda gaamravlo. gamodis,
Sen dabadebidan scenaze xar!
batono mamuka, Seni qarTveloba da
vaJkacoba imiTac gamoixateba, rom ase-
Ti erTgulebiT udgaxar mxarSi orive
devnili Teatris dass da maTTan erTad
iziareb sixarulsa da gaWirvebas. Zalian
mainteresebs, mamuka, Cveni Teatrebi Tavi-
anT mSobliur qalaqebs rom daubrundebi-
an (RmerTma isminos), romel qalaqs airCev
- cxinvals Tu soxums?..
Sens sayvarel axalgazrdul dasTan
erTad gilocav scenaze cxovrebis 20
wlisTavs. warmatebebs gisurvebT!
giorgi ratiani,
soxumis mozard mayurebelTa
saxelmwifo Teatr
„TeTri talRis“ daamarsebeli,
saqarTvelos saxalxo artisti.
TeatrSi muSaobis ara 20, aramed - 30 weli
tanad - saSualo, rac mas SesaZle-
blobas aZlevs sazogadoebaSi SeumCneve-
li darCes. Tumca, scenaze piriqiTaa (es
fenomeni Seswavlas moiTxovs!).
kanis feri - TeTri.
Tma? - ucnobia.
moZraoba - dinji.
metyveleba - mkafio, darbaisluri qa-
rTuli, odnav wamRerebiT.
plastika - sasurvelia ukeTesi (amas
mtrebi amboben), misi azriT ki, iyos kargi
reJisori da...
zogadad, is aris cotaTi Zvelmoduri
msaxiobi. magaliTad: ar atarebs wvers,
piriqiT, yoveldRe sufTad gaparsulia.
aqvs mosmenis araCveulebrivi unari ara
marto scenaze, aramed cxovrebaSic. aris
erTguli partniori. rogorc yvela Zve-
li msaxiobi, repeticiaze modis naxevari
saaTiT adre, Tanac, momzadebuli. xolo
speqtaklze - saaTnaxevriT adre, ikeTebs
grims da imeorebs teqsts.
Surs mesxiSvilisa da abaSiZis. piesa-
sac da rolsac (ra Tqma unda, mTavars!)
TviTon irCevdneno, Tavad dgamdneno...
ara, biWo! (ox, es reJisorebi!)
pirveli repeticiis Semdeg, roca zo-
gierTi reJisorTan gamWol moqmedebasa
da zeamocanaze kamaTobs, mamukas aintere-
sebs, rogor aqvs reJisors mofiqrebuli
„pakloni“.
naxulobs Tbilisis yvela Teatris
yvela warmodgenas. speqtaklze dadis
usaTuod meuRlesTan erTad. aqvs sxvisi
warmatebiT aRtacebis unari. amitom,
kargi speqtaklis naxvis Semdeg, sami
dRe karg xasiaTzea, erTTavad iRimeba
da RiRinebs - es ki didebulad gamos-
dis (is xom filarmoniis solisticaa).
cudi speqtaklis naxvis Semdeg ki ori
dRe mTel samyarozea aRrenili, igi-
neba (kaxurad). ambobs, rom aseTi cudi
speqtakli bavSvobaSi naxa CumlaySi Tu
ToxliaurSi. aseTi speqtaklebis Se-
fasebis xuTbaliani sistema aqvs: ise ra,
uaresic minaxavs, sacodaobaa, ar naxo
da minus 10. premieraze, rac unda cudi
speqtakli iyos, uyurebs bolomde da
kolegebis mimarT pativiscemis niSnad,
didxans ukravs taSs da wyvets mxolod
maSin, roca Tavis dasakravad reJisori
gamoCndeba. (ox, es reJisorebi!)
saocnebo rols kategoriulad ar
asaxelebs, TviTon unda mixvdneno, ambobs.
marTlac, asaki ar uwyobs xels Tu bozba-
Sis gemo ar icis, Tu buzebi ar dauTvlia
zogierT mosawyen repeticiaze, Tu kaxeli
ar aris?! magarm reJisorebi daunaxavi
xalxia!
ai, aRdgeba saqarTvelos iurisdiq-
cia (am sityvas mamuka gansakuTrebuli
paTosiT warmoTqvams) samaCablosa da af-
xazeTSi! orive qalaqSi viTamaSeb TiTo
speqtakls mainc da, mere ki... ase fiqrobs
yvelasaTvis sayvareli kaci, mudam pewi-
ani, daxvewili, zrdili da Tavaziani, ni-
Wieri msaxiobi mamuka pavliaSvili.
daviT kobaxiZe,
reJisori, xelovnebaTmcodneobis
doqtori, profesori.
mamuka pavliaSvili-babsi-cru deida,
xasxasa wiTel kabasa da Sav `CulqebSi~
gamowyobili, Tavisi vulgaruli Cacmu-
lobiT da garegnobiT, qaluri da kacuri
Tvisebebis komikuri warmoCeniT, farsuli
elementebiTa da parodirebiT, saintere-
so, cocxal saxes qmnis.
xaTuna wulaZe, Teatrmcodne.
`saqarTvelos gazeTi~, 3 agvisto, 1998w.
amgvari profesionalis partnioro-
ba Zalze sasiamovno da sainteresoa.
diax, me mqonda mravali bednieri wuTi
scenaze misi partniorobis dros. marTa-
li giTxraT, ar minaxavs da arc sxvebisgan
msmenia, rom baton mamukas Cavardnoda. es
bednierebaa! es didostaturia! es maRali
profesionalizmis Sedegia!
revaz TavarTqilaZe,
saqarTvelos saxalxo artisti,
`Teatri da cxovreba~, 6, 2012 w.
reJisori (giorgi ratiani) imde-
nad erTgulebs Seqspirs, rom lorenco
(mamuka pavliaSvili) „mwamlav balaxiT da
ganmkurnav yvavilebiT~ savse Zewnis kal-
aTiT dadis, magram Zewnis kalaTi, cxadia,
saqmes ver uSvelida, msaxiobis TamaSi
didi gulwrfelobiT rom ar gamoirCe-
odes. is mSvidi ferebiT Zerwavs Tavis
gmirs da mayureblisTvis advilad asaxs-
nelia misi nebismieri qmedeba.
ioseb WumburiZe, publicisti,
`Cveni mwerloba~, 28 oqtomberi, 2011w.
mudam axlis ZiebaSi
iyo msaxiobi da misnairi, es niWia. im-
denad saWiro partnioria scenaze, rom
mis gverdiT sxvebis TamaSic ufro laRia,
bunebrivi. aris raRac gansxvavebuli masSi
da es, ra Tqma unda, pirovnuli xiblia.
rogori megobaria? dausviT es SekiTx-
va dasis wevrebs da bevri rames gaigebT
masze.
gamoirCeode pasuxismgeblobiT, mas
rom gaaCnia, es marTlac iSviaTia.
scenaze mirTmeuli Taiguli mudam
scenidanve eZRvneba darbazSi myof mx-
olod erT qalbatons. aseTi meuRlea igi.
man icis, iyo samagaliTo mama, niS-
navs _ giyvardes, gwamdes, geimedebodes
yvelaze didi da patara megobari _ Seni
Svili.
masTan Sexvedra, saubari, urTier-
Toba yovelTvis sainteresoa, yovelTvis
geSureba, TiTqos patara dResaswauls gi-
wyobs. es ukve misi inteleqtia.
rogoria garegnulad? cota artistu-
li, iseTi, msaxiobs rom mudam uxdeba, ga-
moarCevs sxvaTagan xmis tembriT, gamoxed-
viT, RimiliT, Cacmis kulturiT.
rogorc msaxiobi mudam axlis Zie-
baSia, rom ama Tu im personaJze muSao-
bisas sxvebis mier ukve mravaljer na-
TamaSev rolSi miagnos raRac pasaJs,
TiTqos gamorCenils, gadauTamaSebels.
Sinaganad, SemoqmedebiTad mousvenari
mamuka pavliaSvili ase aRwevs gardasax-
vas, profesionalizms. Seqmnili personaJi
yovelTvis `misia~, originaluri dasa-
maxsovrebeli, saxasiaTo.
erTi saintereso detalic: scenaze
aTasnairad gardasaxuli, coxvrebaSi din-
jia, auCqarebeli. TiTqos karebic mZimed,
ase vTqvaT, kaxurad (is Telavelia) iReba,
roca mamuka pavliaSvili TeatrSi Semodis.
nana Wanturia,
soxumis mozard mayurebelTa
saxelmwifo Teatr
`TeTri talRis~ saliteraturo
nawilis gamge.
P.S. da mainc: roca davbrundebiT
(RmerTma nu qnas sxvanairad!), romel qa-
laqs airCevs mamuka pavliaSvili: soxums
Tu cxinvals?
20 weliwadia, mamuka pavliaSvili ori devnili Teatris
msaxuria, kerZod, cxinvalis ivane maCablis saxelobis dra-
matuli Teatrisa da soxumis mozard mayurebelTa saxelmwifo
Teatris„TeTri talRisa“. manamde iyo filarmoniis scenaze
gatarebuli saintereso wlebi, araerTi saestrado konkursis
laureatoba. magram saukeTeso vokalur monacemebTan erTad
TandaTan gamoikveTa msaxiobis saxasiaTo Taviseburebani, Teat-
raluri gardasaxvis niWi, mayurebelTan kontaqtis gansxvave-
buli unari. ase aRmoCnda mamuka pavliaSvili dramatuli Teat-
ris scenaze.
man orive devnil TeatrSi 50-ze meti roli iTamaSa. maT Soris
wamyvani rolebi speqtaklebSi: lorenco (u. Seqspiris „romeo da
julieta“), iliko (n. dumbaZis „me, bebia, iliko da ilarioni“), babs
baberlei (b. tomasis „Carlis deida“), darispani (d. kldiaSvilis
„darispanis gasaWiri“), van dalini (lope de vegas „cekvis maswav-
lebeli“), otelo (al. qoqraSvilis „otelo da eva“), qosiko (g. nax-
ucriSvilis „WinWraqa“), profesori (al. kasones „mesame sityva“),
sergo qavTaraZe (v. kandelakis „dro - 24 saaTi“), mefe (e. Svarcis
„konkia“), polkovniki, mewisqvile, mdivani (p. kakabaZis „yvaryvare
TuTaberi“), moSiaSvili (n. dumbaZis „sabraldebo daskvna“) da a.S.
niWieri msaxiobis erTgvar portrets qmnis am ramdenime ro-
lis ubralo CamonaTvalic da aqtioris SesaZleblobebze, diapa-
zonze mianiSnebs.
sainteresoa, rogor afaseben misi kolegebi, Jurnaliste-
bi mamuka pavliaSvils, profesionals, romelic 20 weliwadia,
orive devnili Taeatris wamyvani msaxiobia.
romel qalaqs airCevs - soxums Tu cxinvals?mamuka pavliaSvili - 20 weli devnili Teatrebis scenaze
vandalino, „cekvis maswavlebeli“,
soxumis mozardTa Teatri
lorenco, „romeo da julieta“,
soxumis mozardTa Teatri
iliko, „me, bebia, iliko da ilarioni“,
cxinvalis Teatri
marti, 2014 welimarti, 2014 weli12 CemiCemiafxazeTi
salome Toriasalome Toria
saqarTvelos mxatvarTa kavSiris saga-
mofeno darbazma afxazeTidan devnili
mxatvris xuta (arvelod) kvaracxelias
namuSevrebis gamofenas umaspinZla.
afxazeTis a/r ganaTlebisa da kulturis
saministrom mxatvris 60 wlis iubilis
aRsaniSnavad misi namuSevrebis katalogi
gamosca. q. foTSi mcxovrebi mxatvris
gamofena saqarTvelos mxatvarTa ka-
vSiris, afxazeTis literaturisa da
xelovnebis SemoqmedebiTi kavSiris,
afxazeTis mxatvarTa kavSiris da q. foTis
meriis xelSewyobiTa da organizebiT
moewyo.
xuta (arvelod) kvaracxelia 1954
wlis 30 ianvars daibada oCamCiris raio-
nis sofel kindRSi. igi bavSvobidanve
xatviT iyo gatacebuli. soxumis samx-
atvro saswavleblis dasrulebis Sem-
dgom man swavla moskovis xelovnebis
universitetSi ferweris fakultetze
gaagrZela. mxatvars araerTi person-
aluri gamofena aqvs mowyobili saqarT-
velos qalaqebSi, maT Soris pirvelma
gamofina Tavisi namuSevrebi svaneTSi.
xuta kvaracxelias naxatebi inaxeba ara
mxolod Cveni qveynis, aramed ucxoeTis
kerZo koleqciebSic.
saqarTvelos mxatvarTa kavSiris
sagamofeno darbazSi warmodgenili iyo
mxatvris rogorc adreuli, ise gviani
periodis ormocze meti namuSevari. gan-
sakuTrebuli siTbo, siyvaruli da nos-
talgia igrZnoboda mSobliuri kuTxis
peizaJebsa da naturmortebSi, afxazeTis
Temaze Seqmnil kompoziciebSi: „zRva,“
„Wuberi,“ „ezo,“ „zamTari.“ mxatvruli
Ziebebi da axleburi xedva Canda ab-
straqciuli namuSevrebis seriebSi:
„muza,“ „natvris xe,“ „zafxuli“ da a.S.
maTSi gamovlinda mxatvris gansxvave-
buli xelwera da ferTa gamis Serwymis
ostatoba.
gamofena gaxsna da warmarTa mxat-
varma, afxazeTis umaRlesi sabWos depu-
tatma nugzar mgalobliSvilma. man mx-
atvars personaluri gamofena miuloca
da saCuqrad gadasca mixeil Cxenkelis
wigni-albomi „qristes jvarcma evropul
mxatvrobaSi.“ damswre sazogadoebas si-
tyviT mimarTa saqarTvelos mxatvarTa
kaSiris Tavmjdomarem cicino mWedli-
Zem da aRniSna, rom „xuta kvaracxelia
saintereso mxatvaria. igi xSirad monaw-
ileobs Cven mier mowyobil gamofenebSi.
dRes axali namuSevrebic vnaxe, romelic
Zalian sainteresoa.“
gamofenaze mowveul stumarTa So-
ris iyvnen: afxazeTis avtonomiuri re-
spublikis mTavrobis Tavmjdomaris mova-
leobis Semsrulebeli vaxtang yolbaia,
afxazeTis avtonomiuri respublikis
umaRlesi sabWos Tavmjdomare elguja
gvazava, afxazeTis avtonomiuri respub-
likis ganaTlebisa da kulturis ministri
dimitri jaiani. maT TavianT gamosvlebSi
mxatvars iubile miuloces da nayofi-
eri SemoqmedebiTi saqmianobisaTvis mad-
loba gadauxades. sagamofeno darba-
zSi mogvril emociebze isaubra vaxtang
yolbaiam: „saocari ganwyobaa, nostalgia,
siTbo... didi madloba minda giTxraT,
rom saocar samyarosTan gvaaxlovebT,
ganwyobebs gviqmniT.“ mxatvris erT-erT
namuSevarze gaamaxvila yuradReba dimi-
tri jaianma da aRniSna, rom mxolod
„genadis“ portreti rom Seeqmna xuta
kvaracxelias, esec sakmarisi iqnebodao.
gansakuTrebiT unda aRiniSnos is
faqti, rom gamofenaze damTvalierebel-
Ta Soris iyvnen mxatvris TiTqmis 20 wlis
unaxavi mezoblebi, axloblebi, Tanak-
laselebi, romlebic didi siyvaruliTa
da siTboTi ixsenebdnen xuta (arvelod)
kvaracxelias siymawvilis periods, mx-
atvrobaSi mis pirvel nabijebs, maTTvis
samaxsovrod daxatul suraTebs...
Cvenc vuerTdebiT am saiubileo
milocvebs da xuta (arvelod) kvaracxe-
lias SemoqmedebiT winsvlasa da warmate-
bebs vusurvebT.
redaqtori nato korsantia
nomerze muSaobdnen: maia Sonia, Teona biblaia, ekaterine gadilia, salome Toria, qeTevan xazalia
Wuberidan... natvris xemdeWuberidan... natvris xemde
ekaterine gadiliaekaterine gadilia
orTaWalaSi afxazuri literaturisa
da istoriografiis fuZemdeblis dimi-
tri gulias reabilitirebuli Zegli
sazeimod gaixsna. mwerlis skulptura,
romelic nawilobriv iyo dazianebuli,
saqarTvelos kulturisa da ZeglTa
dacvis saministros iniciativiT, cno-
bilma restavratorma eldar ciciSvilma
aRadgina.
dimitri gulias ekuTvnis pirveli
afxazuri novela „sxvisi cis qveS~ da
romani „kamaCiCi~. 1892 wels man k.
maWavarianTan erTad, rusuli grafikis
safuZvelze, afxazuri anbani Seadgina.
1937 wels mas mieniWa afxazeTis sax-
alxo poetis wodeba. dimitri guliam
afxazur enaze Targmna „vefxistyaos-
ani~, ilia WavWavaZisa da akaki wereT-
lis leqsebi. mas swamda, rom „afxazi,
romelic saxls aiSenebs da qarTvelis
ezosken ar gaWris fanjaras, is afxazi
ar aris~.
„misi Zegli aq 1981 wels daidga,
rogorc simbolo qarTvelebisa da af-
xazebis megobrobisa, Semdeg dagvatyda
omi, romelmac Cvens urTierTobebTan
erTad es Zeglic daaziana. am ZeglTan
20 welze metia mis dabadebis dReze qa-
rTveli kaci ar mosula~, _ ganacxada
saqarTvelos kulturisa da ZeglTa dac-
vis ministrma guram odiSariam.
Zegli, guram odiSariasTan erTad,
gvirgviniT Seamkes afxazeTis avtono-
miuri respublikis mTavrobis Tavmjdo-
maris movaleobis Semsrulebelma vax-
tang yolbaiam, afxazeTis avtonomiuri
respublikis ganaTlebisa da kulturis
ministrma dimitri jaianma, afxazeTis av-
tonomiuri respublikis umaRlesi sabWos
Tavmjdomarem gia gvazavam, rusTavelis
premiis laureatma, poetma geno kalandi-
am, afxazeTis avtonomiuri respublikis
mTavrobisa da umaRlesi sabWos wevrebma.
dimitri gulias Zeglis gaxsnis sazeimo
ceremonials dimitri jaiani uZRveboda.
sazeimo RonisZiebaSi, aseve, monawileob-
da afxazeTis simRerisa da cekvis saxelm-
wifo ansambli.
Zeglis gaxsnis ceremoniali af-
xazeTis avtonomiuri respublikis mTav-
robisa da qalaq Tbilisis meriis mx-
ardaWeriT moewyo.
2014 weli dimitri gulias 140
wlisTavisadmi miZRvnili saiubileo we-
lia.
dimitri gulias Zegli aRadginesdimitri gulias Zegli aRadgines
top related